Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Mefodijos Povilaitienės, Arūno Dirvono, dalyvaujant pareiškėjui P. Z. J., pareiškėjo atstovui advokatui Antanui Suslavičiui, atsakovės atstovei Janinai Juškevičienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. Z. J. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Paaiškina, kad pareiškėjas 2002 m. gruodžio 23 d. pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2005 m. spalio 5 d. pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) asmeninėn nuosavybėn įsigijo 8,8 ha ploto vandens telkinį (ežerą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu Širvintų r. sav. (duomenys neskelbtini) sen. (duomenys neskelbtini) k. (toliau - 8,8 ha telkinys), kuriam 2002 m. gruodžio 17 d. VAVA sprendimu Nr. 89-8648 ir 2005 m. rugpjūčio 2 d. Vilniaus apskrities viršininko sprendimu Nr. 2.10-89-10972 nustatytas servitutas: „Gyventojų teisė maudytis, girdyti gyvulius ar kitaip naudoti privačiu vandens telkiniu".

Pareiškėjas 2002 m. gruodžio 23 d. pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) asmeninėn nuosavybėn įsigijo 19,7 ha ploto vandens telkinį (ežerą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu Širvintų r. sav. (duomenys neskelbtini) sen. (duomenys neskelbtini) k. (toliau - 19,7 ha telkinys), kuriam 2002 m. gruodžio 17 d. VAVA sprendimu Nr. 89-8648 nustatytas servitutas: „Gyventojų teisė maudytis, girdyti gyvulius ar kitaip naudotis piliečiams vandens telkiniais".

Skundžiamu Raštu atsakovė atsisakė tenkinti pareiškėjo 2012-03-07 prašymą pakeisti VAVA 2002 m. gruodžio 17 d. sprendimą Nr. 89-8648 dalyje vietoje servituto 19,7 ha telkiniui „Užtikrinti gyventojų teisę maudytis, girdyti gyvulius ar kitaip naudotis piliečiams vandens telkiniais" pakeisti į servitutą „Užtikrinti gyventojų teisę maudytis, girdyti gyvulius vandens telkinyje"; ir panaikinti VAV 2005 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą Nr. 2.10-89-10972 dalyje dėl servituto 8,8 ha telkiniui.

Pareiškėjo manymu Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu Nr. 2.10-89-10972 nustatytas servitutas yra neteisėtas, kadangi nustatytas administraciniu aktu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vandens įstatymo (toliau - VĮ) 10 str. 1 d. 7 p., kuris dar iki servituto nustatymo 2003 metais yra panaikintas. Taigi servitutas nustatytas administraciniu teisės aktu, nesant teisinio pagrindo. Šią aplinkybę pripažįsta ir pati atsakovė savo 2011-11-29 rašte Nr. lSS-(3.5)-3020.

Nustatyti servitutai dalyse „ar kitaip naudotis privačiais vandens telkiniais" yra naikintini, kadangi kaip matyti iš VĮ 10 str. 1 d. 7 p., būtent tokia formuluotė buvo įtvirtinta minėtoje normoje jai galiojant. Tačiau sąvoką „ar kitaip naudotis" įstatymų leidėjas paliko sukonkretinti administracinį teisės aktą dėl servituto nustatymo priimančiai institucijai, t.y. įstatymas neįtvirtino baigtinio servituto rūšių sąrašo. Pagal CK 4.112 str. 2 d. įtvirtinta, kad kilus abejonių dėl servituto turinio ir nesant galimybių tiksliai jį nustatyti, laikoma, kad servitutas yra mažiausias.

Privataus vandens telkinio savininkas privalo ne tik mokėti mokesčius, bet taip pat ir tinkamai rūpintis bei prižiūrėti vandens telkinį, todėl privataus vandens telkinio savininkas turi daugiau prievolių nei kiti vandens telkinio naudotojai, tuo tarpu teisių turi tiek pat kaip ir bet kuris kitas vandens telkinio naudotojas.

Kaip matyti iš atsakovės 2011-11-29 rašto Nr. lSS-(3.5)-3020, ji pati negali oficialiai išaiškinti sąvokos „ar kitaip naudotis“ vandens telkiniais, net kelis kartus rašte nurodydama, jog šios sąvokos išaiškinimas tėra „nuomonė". Todėl servitutas dalyje „ar kitaip naudotis privačiu vandens telkiniu" yra netikslus, neapibrėžtas, pažeidžiantis privataus vandens telkinio savininko teises.

CK 4.130 str. 1 d. 1 p. numatyta, kad servitutas baigiasi jo atsisakius. Viešpataujančiojo daikto savininkas gali atsisakyti turimo servituto tik tarnaujančiojo daikto savininko naudai (CK 4.131 str. 1 d.), o kai servitutas suteikia keletą to paties daikto naudojimo teisių, galima atsisakyti ir tik kai kurių iš jų (CK 4.131 str. 2 d.).

VĮ nereglamentuoja servitutų nustatymo, pakeitimo ar panaikinimo, t.y. neįtvirtina subjektų, kurie gali panaikinti ar pakeisti servitutą. Remiantis LR žemės įstatymo (toliau - ŽĮ) 2 str. 6 d., 23 str. 9 d., NŽT turi ne tik visas teisines galimybes panaikinti ir pakeisti minėtus servitutus, bet taip pat ir pareigą tenkinti pareiškėjo prašymą dėl servitutų (b. l. 1-4).

VAVA 2002 m. gruodžio 17 d. sprendimas Nr. 89-8648 teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo apskųstas. Pareiškėjas minėtus vandens ūkio paskirties žemės sklypus iš A. J. Č. 2002 m. gruodžio 23 d. įsigijo nuosavybėn.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau - NTRĮ) 4 straipsnį, visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

Perduodant neatlygintinai nuosavybėn 8,80 ha telkinio likusią 7,86 ha dydžio dalį kaip lygiavertį vandens telkinio plotą Rimantui A. Č. Vilniaus apskrities Viršininko 2005 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu Nr. 2.10-89-10972, LR VĮ nebuvo nuostatos, įpareigojančios vandens telkinio savininką užtikrinti gyventojų teisę maudytis, girdyti gyvulius, ar kitaip naudotis piliečiams vandens telkiniais. Minėtas servitutas, įrašytas Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. rugpjūčio 2 d. sprendime Nr. 2.10-89-10972, yra tokio paties turinio, koks įrašytas VAVA 2002 m. gruodžio 17 d. sprendime Nr. 89-8648, kuriuo A. J. Č. atkurtos nuosavybės teisės perduodant neatlygintinai nuosavybėn to paties vandens telkinio 0,94 ha dydžio dalį. Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. rugpjūčio 2 d. sprendimas Nr. 2.10-89-10972 teisės aktų nustatyta tvarka taip pat nebuvo apskųstas. 7,86 ha sklypas 2005 m. spalio 3 d. buvo įregistruotas Nekilnojamojo turte registre. Pareiškėjas šį nekilnojamąjį turtą įsigijo iš Rimanto A. Č. 2005 m. spalio 5 d. pirkimo-pardavimo sutartimi.

Kadangi pareiškėjo situacijoje negalima pritaikyti nė vieno iš išvardintų servituto pasibaigimo atvejų, todėl atsakovės manymu, administraciniu aktu nustatytas servitutas negali būti panaikintas vadovaujantis Žemės įstatymo 23 str. 9 dalimi, t. y. NŽT administraciniu aktu todėl ginčijamas sprendimas yra teisiškai pagrįstas.

Atsakovė nurodo, jog teismas negali tenkinti pareiškėjo reikalavimo įpareigoti NŽT pakeisti servituto turinį, panaikinti servitutą, kadangi VAVA 2002 m. gruodžio 17 d. sprendimas Nr. 89-8648, Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. rugpjūčio 2 d. sprendimas Nr. 2.10-89-10972 yra individualūs administraciniai aktai. Nagrinėjamu atveju yra pagrindas manyti, kad servituto turinio pakeitimas ir panaikinimas gali pažeisti kitų asmenų, besinaudojančių minėtais vandens telkiniais, teisnius interesus, todėl NŽT priėmė teisingą sprendimą, atsisakydama administracine tvarka patenkinti pareiškėjo prašymą.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovas skundą palaikė, atsakovės atstovė su skundu nesutiko, prašė jį atmesti.

Skundas atmestinas.

Išklausius šalių paaiškinimus, ištyrus rašytinius bylos įrodymus nustatyta, kad VAVA 2002 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. 89-8648 A. J. Č. atkūrė nuosavybės teises, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Širvintų r. Vilniaus apskr. esantį 19,70 ha vandens telkinį ir 0,94 ha vandens telkinį, kuris yra 8,80 ha ploto sklypo dalis. Šio sprendimo 3 punkte buvo nurodytas servitutas: „užtikrinti gyventojų teisę maudytis, girdyti gyvulius, ar kitaip naudotis piliečiams vandens telkiniais“ (b. l. 5 - 6). Minėtam 19,70 ha vandens telkiniui servitutas buvo nustatytas Vilniaus apskrities viršininkas 2012-12-17 sprendimo Nr. 89-8648 pagrindu, o 2002-12-21 sklypas buvo įregistruotas nekilnojamo turto registre (b. l. 32-33).

Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu Nr. 2.10-89-10972 R. A. Č. atkūrė nuosavybės teises, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį likusį 7,86 ha vandens ūkio paskirties sklypą (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen. Širvintų r., Vilniaus apskr., kuris yra 8,8 ha ploto sklypo dalis. Sprendimo 3 punkte nurodyti kiti servitutai (tarnaujantis daiktas) (b. l. 7-8). Minėtam 8,8 ha telkiniui servitutas buvo nustatytas Vilniaus apskrities viršininko 2002-12-17 sprendimo Nr. 89-8648 ir 2005-08-02 sprendimo Nr. 2.10-89-10972 pagrindu, o 2002-12-21 sklypas buvo įregistruotas nekilnojamo turto registre (b. l. 29-31).

Pareiškėjas 2002-12-23 pirkimo pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2005-10-05 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) iš R. A. Č. įsigijo nuosavybėn 8,8 ha vandens telkinį (duomenys neskelbtini) k., Širvintų r. (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 29-31), o 2002-12-23 pirkimo pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) 19,70 ha vandens telkinį (duomenys neskelbtini) k., Širvintų r. (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 32-33).

Pareiškėjas 2012-03-07 kreipėsi į atsakovę su prašymu pakeisti žemės sklypui Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytą servitutą „užtikrinti gyventojų teisę maudytis, girdyti gyvulius ar kitaip naudotis piliečiams vandens telkiniais“ į servitutą „užtikrinti gyventojų teisę maudytis, girdyti gyvulius vandens telkinyje“; panaikinti VAV 2005-08-02 sprendimą Nr. 2.10-89-10972 dėl servituto žemės sklypui Nr. (duomenys neskelbtini) nustatymo (b. l. 16-17).

Atsakydama į pareiškėjo 2012-03-07 prašymą, NŽT skundžiamu 2012-04-13 raštu atsisakė jį tenkinti (b. l. 18-19).

Taigi šios bylos nagrinėjimo dalyką sudaro nustatymas aplinkybės, ar pagrįstai ir teisėtai atsakovė administracine tvarka atsisakė panaikinti ginčo servitutą ir servituto dalį.

2004 m. sausio 27 d. Žemės įstatymo Nr. IX-1983 (toliau-ŽĮ) 23 str. 9 dalyje (2010-06-18 įstatymo Nr. XI-912 redakcija) nustatyta, kad administraciniu aktu nustatytas servitutas Civilinio kodekso nustatytais pagrindais baigiasi, kai institucija, priėmusi sprendimą nustatyti servitutą, priima sprendimą tokį servitutą panaikinti. CK 4.130 str. 1 dalyje nustatyta, kad servitutas baigiasi: 1) jo atsisakius; 2) tam pačiam asmeniui tapus ir viešpataujančiojo, ir tarnaujančiojo daikto savininku; 3) žuvus viešpataujančiajam ar tarnaujančiajam daiktui; 4) pablogėjus tarnaujančiojo daikto būklei; 5) išnykus servituto būtinumui; 6) suėjus senaties terminui. CK 4.130 str. 2 dalyje nustatyta, kad servitutas gali pasibaigti tik šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais.

Pareiškėjas kreipėsi į atsakovę prašydamas panaikinti servitutą ir servituto dalį ne CK 4.130 str. 1 dalyje numatytu pasibaigimo pagrindu, o kitu pagrindu – kadangi servitutus nustatantys administraciniai aktai yra neteisėti. Taigi nagrinėjamu atveju nebuvo vienos iš būtinų sąlygų servitutą ir servituto dalį panaikinti administraciniu aktu – nebuvo CK 4.130 str. 1 dalyje numatyto servituto pasibaigimo pagrindo.

Jau NŽT 2011-11-29 rašte Nr. 1SS-(3.5)-3020 pareiškėjui buvo išaiškinta, kad dėl servituto panaikinimo jis gali kreiptis į teismą (b. l. 13-15). Tačiau pareiškėjas 2012-03-07 prašymu vėl kreipėsi į NŽT, kuri skundžiamu Raštu teisėtai ir pagrįstai atsisakė tenkinti jo prašymą (b. l. 18-19).

Skundžiamas Raštas yra teisėtas ir pagrįstas, kadangi viešojo administravimo subjektui galioja administracinės teisės principas, nustatantis, jog viešojo administravimo subjektui leidžiama tiek, kiek nustato įstatymas. Šis imperatyvas, reiškia, kad viešojo administravimo subjektas neturi diskrecijos teisės peržengti jam nustatytos kompetencijos ribas ir pan. LR ŽĮ 23 str. 4 dalyje nustatyta, kad sprendimas nustatyti servitutą gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Todėl pareiškėjas, nesutikdamas su servitutus nustatančiais aktais, juos gali ginčyti teisme ABTĮ nustatyta tvarka. Įstatymas nagrinėjamu atveju nesuteikia teisės atsakovei priimti sprendimo dėl ginčo servituto ir servituto dalies panaikinimo, o šio klausimo sprendimą priskiria teismo jurisdikcijai. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundo reikalavimas įpareigoti NŽT panaikinti servitutą ir servituto dalį taip pat yra nepagrįstas.

Pareiškėjo prašymas priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-88 str. 1 d. 1 p., 127 str. 1 d., kolegija

nusprendė:

P. Z. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.