Alytaus apylinkės teismo sprendimas

suinteresuoto asmens, kurį siekiama pripažinti neveiksniu, S. K. atstovui advokatui Georgijui Gromovui,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. K. pareiškimą su suinteresuotu asmeniu S. K. (asmuo, kurį siekiama pripažinti neveiksniu), institucija, teikiančia išvadą, Alytaus miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriumi dėl asmens pripažinimo neveiksniu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas visiškai.

Fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.10 straipsnis).

Nustatyta, kad S. K., gim. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nuo gimimo turi protinį atsilikimą, (duomenys neskelbtini). Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno VI teritorinio skyriaus 2021-06-03 išduota specialiųjų poreikių nustatymo pažyma Nr. SP-060394 patvirtina, kad jai neterminuotai nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, to pačios institucijos pažyma NNL-3 Nr. 0070338 patvirtina, kad S. K. neįgalumo lygis vidutinis, nustatomas nuo 2014-06-02 iki 2022-11-28. S. K. psichikos sutrikimas yra nuolatinio (negrįžtamo) pobūdžio, dėl šio susirgimo ji negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir negali jų valdyti visose turtinių ir asmeninių neturinių santykių srityse.

Ši išvada daroma dėl žemiau nurodytų motyvų.

Pagal CK 2.10 straipsnio 1 dalies ir Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 4 straipsnio nuostatas yra du būtini neveiksnumo tam tikroje srityje nustatymo kriterijai: medicininis – asmens psichikos sutrikimas, nustatytas arba patvirtintas asmens psichinei būsenai nustatyti teismo paskirtos teismo psichiatrijos ekspertizės metu (CPK 466 straipsnis, 467 straipsnio 4 dalis), ir juridinis – psichikos sutrikimo nulemtas asmens negalėjimas suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 466 straipsnio nuostatas, asmens psichinei būklei nustatyti būtina teismo psichiatrijos eksperto išvada. Alytaus apylinkės teismo 2022-11-08 nutartimi S. K. psichinei būklei įvertinti paskirta teismo psichiatrijos ekspertizė. Kaip matyti iš pateikto į civilinę bylą Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus 2023 m. sausio 28-26 dienos ekspertizės akto Nr. 83TPK50/2023, S. K. konstatuojama įgimta silpnaprotystė: sunkus protinis atsilikimas, elgesio sutrikimo nėra arba jis minimalus. Nuo gimimo jai nustatytas Dauno sindromas. Ji neturi jokių mokyklinių žinių, negeba atlikti jokių protinių operacijų, kalba visiškai neišlavinta, kalbos nesupranta, į klausimus atsako ne pagal prasmę. Jos emocijos elementarios, savo pagrindinių poreikių tenkinimu pasirūpinti negali, yra reikalinga nuolatinė priežiūra ir pagalba. Ekspertizės aktu taip pat konstatuojama, kad dėl psichikos sutrikimas yra negrįžtamojo pobūdžio, dėl jo S. K. nesupranta savo veiksmų reikšmės ir negali jų valdyti turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, kurios iš esmės yra nurodytos Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. A1-742 patvirtinto Asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatymo tvarkos apraše. Teismo psichiatrės ekspertės atlikta teismo psichiatrijos ekspertizės išvada motyvuota, neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams, ja abejoti nėra pagrindo (CPK 185 straipsnio 1 dalis, 218 straipsnis), todėl teismas ja remiasi kaip tiesioginiu įrodymu byloje.

Įvertinus teismo psichiatrijos ekspertizės išvadą, byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškėjos pareiškime ir teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes, dalyvaujančių byloje asmenų teiktus paaiškinimus, Alytaus miesto savivaldybės administracijos išvadą spręstina, kad S. K. psichikos sutrikimas sukelia neigiamas pasekmes jos socialiniam gyvenimui, turtiniams interesams, jos saugumui. Darytina išvada, kad egzistuoja tiek medicininis, tiek teisinis neveiksnumo tam tikrose srityse nustatymo kriterijus. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes konstatuotina, jog S. K. dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų pareiškime nurodytose srityse.

Įvertinus byloje esančius įrodymus, atsižvelgiant į pareiškėjos, taip pat asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu, atstovo bei Alytaus miesto savivaldybės Socialinės paramos skyriaus išvadą pareiškimą, sprendžiama, kad pareiškimas laikomas pagrįstu ir yra tenkintinas. S. K. dėl psichikos būklės negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, todėl yra pagrindas pripažinti ją neveiksnia šiose srityse – turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.); asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kredito sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo; paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.); dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.); neturtinių santykių srityse: savitvarkos įgūdžiai (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.); sveikatos priežiūra (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.); šeimos santykiai (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią - auklėti ir prižiūrėti vaikus, įvaikinti ir pan.); asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; darbo teisiniai santykiai (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius ir pan.); politinių teisių įgyvendinimo srityje (CK 2.10 straipsnis, CPK 468 straipsnio 1 dalis, 443 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015-12-10 įsakymas Nr. A1-742 Dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo).

Teismo sprendimas pripažinti fizinį asmenį neveiksniu yra pagrindas šiam asmeniui nustatyti globą, paskirti globėją (CPK 468 straipsnio 4 dalis). Įstatymas numato, kad globa yra nustatoma siekiant įgyvendinti, apsaugoti, apginti neveiksnaus fizinio asmens tam tikroje srityje teises ir interesus: asmens globa apima ir jo turto globą, tačiau prireikus turtui valdyti ir tvarkyti gali būti paskirtas turto administratorius (CK 3.238 straipsnis). Teismas, pripažinęs asmenį neveiksniu ar ribotai veiksniu, privalo paskirti šio asmens globėją ar rūpintoją (CK 3.242 straipsnio 1 dalis). Šiuo klausimu, siekiant surinkti reikalingus įrodymus apie numatomą globėją, iškeltina atskira civilinė byla priimant nutartį (CPK 505 straipsnio 1 dalis).

Teismas pažymi, kad pagal CPK 469 straipsnį, jeigu pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje fizinis asmuo pasveiksta arba pagerėja jo sveikatos būklė ir dėl šio sveikatos pagerėjimo jis gali visiškai ar iš dalies suprasti savo veiksmų reikšmę ar juos valdyti, bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagal asmens globėjo ar kitų CPK 463 straipsnio 1 dalyje išvardytų asmenų (neveiksnaus asmens sutuoktinio, tėvų, pilnamečių vaikų, globos (rūpybos) institucijos, prokuroro) arba paties neveiksniu tam tikroje srityje pripažinto asmens pareiškimą, remdamasis teismo psichiatrijos ekspertizės išvada, priima sprendimą panaikinti pirmiau priimtą savo sprendimą ir pripažinti pasveikusįjį veiksniu arba pripažinimą neveiksniu tam tikroje srityje pakeisti į pripažinimą ribotai veiksniu tam tikroje srityje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 136 straipsnio 2 dalimi, 268-270 straipsniais, 468 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Pripažinti S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neveiksnia asmens gebėjimų pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus srityse:

1.1. asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.);

1.2. asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.;

1.3. kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.);

1.4. nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.);

1.5. paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.);

1.6. dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.);

2.1. savitvarkos įgūdžių sritis (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.);

2.2. sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.);

2.3. šeimos santykių sritis (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kt.);

2.4. asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus;

2.5. darbo teisinių santykių sritis (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius ir pan.);

2.6. kitose asmeninių neturtinių santykių srityse.

Teismo sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo išsiųsti Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.