Telšių apylinkės teismo įsakymas

2015-07-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1-132-672/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2015-07-30
Bylos Nr.
1-132-672/2015
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-29007-2015-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Virginija Jokubauskienė
Kaltinamasis
E. J.
Kategorijos

Baudžiamosios bylos Nr. 1-132-672/2015m. Teisminio proceso Nr. 1-01-1-29007-2015-9

Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.5.; 1.2.4.5.; 1.2.26.2.1.; 2.10.1.4. (S)
AKMENĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. liepos 30 d.

Naujoji Akmenė

Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Virginija Jokubauskienė, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjusi prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

2012 m. birželio 18 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį – 8 MGL (1040 Lt) bauda;

2012 m. rugsėjo 6 d. Akmenės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – laisvės apribojimu 5 mėnesiams;

kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. J. 2015 m. gegužės 23 d. apie 1.55 val. (duomenys neskelbtini) esančioje lauko pavėsinėje, t. y. viešoje vietoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkai – konflikto metu kumščiais sudavė ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą kiekių smūgių M. V. į veidą, padarydamas M. V. nosies kaulų lūžį, poodinę kraujosruvą dešinėje akies srityje, odos nubrozdinimą kairio kelio sąnario srityje, šiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei sukėlė M. V. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Apklaustas kaip įtariamasis E. J. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2015 m. gegužė 22 d. apie 23 val. jis išėjo į kiemą parūkyti ir pamatė, kad prie daugiabučio (duomenys neskelbtini), pavėsinėje kažkas sėdi ir išgėrinėja. Jis pasiėmė savo šunį ir nuėjo prie pavėsinės. Pavėsinėje buvo M. V., R. V., R. K., R. P., D. K.. Jie visi sėdėjo pavėsinėje ir gėrė alkoholinius gėrimus. Jis prieš ateinant buvo jau nemažai išgėręs, nes namuose gėrė su draugais. Atėjęs prie pavėsinės, su visais ten buvusiais jis kalbėjosi, jie jam davė išgerti. Kažkuriuo momentu M. V. pagavo jo šunį už kailio ir numetė į šoną. Tarp jo ir M. V. prasidėjo žodinis konfliktas. Konflikto metu jis pavėsinėje esančiam M. V. vieną kartą ranka sudavė į veidą. Tada M. V. išbėgo iš pavėsinės, jie susikibo ir nuvirtę ant žemės, ritosi, kiek tuomet smūgių jis sudavė rankomis M. V. į veidą, tiksliai pasakyti negali, nes neatsimena dėl girtumo. M. V., jiems besigrumiant, jam taip pat sudavė smūgius rankomis, bet jis dėl to pretenzijų neturi. Atvykę policijos pareigūnai ir juos išskyrė. Dėl to, ką padarė, labai gailisi. M. V. atsiprašė, šis jam atleido (59, 66-67 b. l.).

Nukentėjusysis M. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015 m. gegužės 22 d. apie 18 val. (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo kieme esančioje lauko pavėsinėje jis kartu su savo teta D. K., R. P., R. K. vartojo alkoholinius gėrimus. 2015 m. gegužės 23 d. apie 1 val. nakties į pavėsinę atėjo E. J.. Tiek jis, tiek atėjęs E. J. buvo neblaivūs. Iš pradžių viskas buvo gerai, tik po kiek laiko tarp jo ir E. J. įvyko žodinis konfliktas dėl E. J. šuns, kurį šis atsivedė į pavėsinę. Jis E. J. sakė, kad šis savo šunį išvestų, nes bijojo, kad kam neįkastų, o E. J. atsakė, kad šuo yra geras, nieko nedaro. Jis dar kartą prašė, kad E. J. šunį išvestų arba jis paims šunį už skverno ir išmes. E. J. atsakė, kad dar niekam nepavyko jo šuns taip paimti. Tada ant tų žodžių jis E. J. šunį paėmė už skverno ir iš pavėsinės išmetė. Dėl to E. J. labai įsiuto ir puolė jį mušti, buvo labai agresyvus. E. J. daugiausiai jam smūgių kumščiais sudavė į veidą, kiek tiksliai smūgių sudavė, pasakyti negali. Kas iškvietė policiją, nežino. Atvykusi policija E. J. sulaikė ir išvežė. Po to atvyko greitoji pagalba ir jį išvežė į Šiaulių ligoninę, kur diagnozavo nosies lūžį ir veido sumušimą. Jis taip pat galėjo E. J. suduoti smūgių, bet jei ir sudavė, tai vien dėl to, kad gynėsi. Dėl to, kad E. J. jį sumušė, jis šiam atleidžia, jokių pretenzijų jam neturi. E. J. jo atsiprašė. Civilinio ieškinio nereiškia (10-11 b. l.).

Liudytoja R. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015 m. gegužės 22 d. apie 18 val. (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo kieme esančioje lauko pavėsinėje jis, kartu su M. V., D. K. vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 1 val. į pavėsinė atėjo pažįstamas E. J. su šuniuku. Netrukus M. V. ir E. J. pradėjo muštis. Dėl ko jie sukonfliktavo, nežino, nes negirdėjo. Matė, kaip E. J. kumščiais trenkė M. V. į veidą. Kad M. V. būtų sudavęs smūgių E. J., ji nematė. Jei ir davė, tai tik dėl to, kad gynėsi. Prisimena, kad atvažiavo greitoji pagalba ir išvežė M. V. į ligoninę (17-18 b. l.).

Iš asmens blaivumo patikrinimo Nr. 1319 rezultatų matyti, kad 2015 m. gegužės 23 d. 2.11 val. E. J. nustatytas 1,93 promilių girtumas (55 b. l.).

2015 m. birželio 19 d. specialisto išvadoje Nr. G 830/15(04) nurodyta, kad M. V. padaryti sužalojimai: nosies kaulų lūžis, poodinė kraujosruva dešinės akies srityje, odos nubrozdinimas kairio kelio sąnario srityje. Sužalojimai galėjo būti padaryti nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. Sužalojimai padaryti nemažiau dviejų trauminių poveikių pasekoje kietais bukais daiktais ar paviršiais paveikus veido ir kairio kelio sąnario sritis. M. V. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl nosies kaulų lūžio jo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų. M. V. 2015 m. gegužės 23 d. 2.13 val. nustatytas 3,00 promilių girtumas (23 b. l.).

Baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą pagal BK 284 straipsnio 1 dalį taikoma asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Taikant šias normas, be kita ko, būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. Viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (kasacinės nutartys Nr. 2K-670/2002, 2K-796/2007, Nr. 2K-122/2008 ir kt.). Įžūlūs veiksmai, kuriais gali būti realizuojama aptariamo nusikaltimo objektyvioji pusė – tai neleistinas, akivaizdžiai agresyvus ir moralės požiūriu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis elgesys, trikdantis visuomenės rimtį ir pažeidžiantis viešąją tvarką. Įžūlūs veiksmai gali pasireikšti fiziniu smurtu.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 138 straipsnio 1 dalį taikoma asmeniui, kuris sužalojo žmogų, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs paminėtus įrodymus, teismas laiko, jog kaltinamojo E. J. kaltė dėl nesunkaus M. V. sveikatos sužalojimo ir viešosios tvarkos sutrikdymo įrodyta. Nukentėjusiojo M. V. parodymai, specialisto išvada, liudytojos bei paties įtariamojo parodymai patvirtina, kad E. J. 2015 m. gegužės 23 d. apie 1.55 val., viešoje vietoje – lauko pavėsinėje prie daugiabučio namo, konflikto metu kumščiais sudavė ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą kiekių smūgių M. V. į veidą, padarydamas M. V. nosies kaulų lūžį, poodinę kraujosruvą dešinėje akies srityje, odos nubrozdinimą kairio kelio sąnario srityje, kas sukėlė M. V. nesunkų sveikatos sutrikdymą, taip įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Byloje nėra jokių duomenų, jog nukentėjusysis būtų susižalojęs kitomis aplinkybėmis. Tokie E. J. veiksmai atitinka BK 138 str. 1 d. ir 284 str. 1 d. numatytų nusikaltimų sudėtį. Kaltinamasis veikė tyčia. Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltinamojo prisipažinimu, padarius nusikalstamą veiką, bet jis nustatomas tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą ir pan. Viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta. Iš nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad E. J. viešoje vietoje trenkdamas kumščiu nukentėjusiajam į veidą, bendrais bruožais numatė, jog tokiais veiksmais bus ne tik padaryta žala nukentėjusiajam – nesunkus sveikatos sutrikdymas, bet ir pademonstruota nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdyta visuomenės rimtis, ir tokių padarinių norėjo.

E. J. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad jis visiškai pripažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai galisi bei tai, kad nusikalstamų veikų padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys. (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 6 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šių nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 str. numato, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama bauda, arba viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu.

Prokuroras siūlo pripažinti E. J. kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 str. 1 d. ir 284 str. 1 d. ir skirti jam 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimą.

Kaltinamasis neprieštarauja prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, prašo skirti mažesnę bausmę (72 b. l.).

Skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti ne tik į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir tyčią, nusikalstamos veikos stadiją, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, bet ir į kaltininko asmenybę (BK 54 str. 2 d. 5 p.). E. J. padarė du tyčinius nusikaltimus, priskiriamus nesunkių nusikaltimų kategorijai. Vertinant kaltinamojo asmenybę pažymėtina, kad E. J. teistas, taip pat ir pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, administracine tvarka baustas ne kartą, tačiau galiojančių nuobaudų nėra, psichikos sveikatos centre nesilankė, priklausomybių ligų registre neregistruotas (27-30, 41-48, 53 b. l.), dirbantis (51 b. l.), nevedęs (49 b. l.). Atsižvelgus į visumą nustatytų aplinkybių, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti kaltinamajam skiriant laisvės apribojimo bausmes. Bausmės bendrintinos apėmimo būdu. Remiantis BK 64¹ str., paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418-421 str., teismas

nusprendžia:

Pripažinti E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 str. 1 d. ir skirti jam 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant be bausmės vykdymą prižiūrinčios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir nuo 23 val. iki 6 val. neišeiti iš namų, jei tai nesusiję su darbu, dirbti arba registruotis darbo biržoje bei bausmės vykdymo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Pripažinti E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 str. 1 d. ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant be bausmės vykdymą prižiūrinčios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir nuo 23 val. iki 6 val. neišeiti iš namų, jei tai nesusiję su darbu, dirbti arba registruotis darbo biržoje bei bausmės vykdymo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir skirti E. J. subendrintą 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant be bausmės vykdymą prižiūrinčios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir nuo 23 val. iki 6 val. neišeiti iš namų, jei tai nesusiję su darbu, dirbti arba registruotis darbo biržoje bei bausmės vykdymo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti E. J. galutinę 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant be bausmės vykdymą prižiūrinčios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir nuo 23 val. iki 6 val. neišeiti iš namų, jei tai nesusiję su darbu, dirbti arba registruotis darbo biržoje bei bausmės vykdymo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2015 m. gegužės 23 d. 2.10 val. iki 2015 m. gegužės 23 d. 13.30 val.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti E. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Baudžiamojo įsakymo patvirtintą kopiją išsiųsti E. J..

Išaiškinti, kad kaltinamasis nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Virginija Jokubauskienė