Kauno apygardos teismo nutartis

2023-11-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-683-926/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-11-20
Bylos Nr.
1S-683-926/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-40835-2020-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aušra Vingilė
Nuteistasis
A. S.
Advokatai
Olegas Šibkovas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-683-926/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-40835-2020-7Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. lapkričio 20 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aušra Vingilė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. S. gynėjo advokato O. Š. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2023 m. spalio 19 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau – Komisija) 2023 m. rugsėjo 18 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam A. S. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos su intensyvia priežiūra.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. A. S. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 10 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 28 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį 5 metų laisvės atėmimo bausme.

2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2021 m. lapkričio 19 d., bausmės pabaiga – 2026 m. lapkričio 4 d.

3. Komisija pateikė Kauno apylinkės teismui tvirtinti 2023 m. rugsėjo 18 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam A. S. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos su intensyvia priežiūra, neatlikus 3 metų 1 mėnesio 20 dienų (skaičiuojant nuo 2023 m. rugsėjo 14 d.), pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 4 dalį. Komisija nurodė, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema, bausmės atlikimo metu jis vykdo teigiamas iniciatyvas, dirba, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse ir psichologų organizuojamuose užsiėmimuose, resocializacijos procese, siekia asmeninio tobulėjimo, vyksta į trumpalaikes išvykas, iš kurių grįžta laiku, dėl ko Komisija priėmė išvadą, jog įkalinimo įstaigoje taikyti suvaržymai nuteistojo elgesiui turėjo teigiamos įtakos ir dabar nuteistasis jau laikysis įstatymų ir nebenusikals, todėl yra pagrindas nuteistojo A. S. atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą.

Žemesnės instancijos teismas

4. Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 19 d. nutartimi atsisakyta tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam A. S. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, kadangi nėra pagrindo išvadai, jog šiuo metu lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, taip pat, kad taikius lygtinį paleidimą, bus pasiekti paskirtos bausmės tikslai.

Šalies argumentai

5. Nuteistojo A. S. gynėjas advokatas O. Š. skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 19 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – taikyti nuteistajam A. S. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos su intensyvia priežiūra.

5.1. Skunde nurodoma, kad Kauno apylinkės teismas atmetė visas nuteistąjį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes ir visas nuteistojo pastangas keistis teigiama linkme bei atsižvelgė tik į vieną bausmės tikslą – nubaudimą, t. y. į nusikalstamos veikos, už kurios padarymą buvo nuteistas A. S., pavojingumą bei į likusią atlikti bausmės dalį, kas prieštarauja lygtinio paleidimo instituto esmei bei tikslams, neužtikrina teisingumo, proporcingumo, bausmės individualizavimo ir resocializacijos principų, tokiu būdu tarsi baudžiant nuteistąjį už padarytą nusikalstamą veiką antrą kartą.

5.2. Skunde taip pat nurodoma, kad Lietuvos apeliacinis teismas pritaikė nuteistojo atžvilgiu BK 54 straipsnio 3 dalį ir paskyrė jam švelnesnę, t. y. mažesnio dydžio, bausmę, todėl ir Kauno apylinkės teismas privalėjo atsižvelgti į faktą, jog Lietuvos apeliacinis teismas pripažino mažesnį nuteistojo atliktos nusikalstamos veikos pavojingumą.

5.3. Skundo autoriaus teigimu Kauno apylinkės teismas be jokio pagrindo skundžiamoje nutartyje nurodė, kad A. S. yra įtakojamas kriminogeninių veiksnių, nes nuteistasis prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo, nuoširdžiai gailėjosi, glaudžiai bendradarbiavo su ikiteisminio tyrimo institucijomis, padėjo ikiteisminio tyrimo pareigūnams, aiškinantis tirtą nusikaltimą, įvardijo kitus, galbūt narkotinėmis medžiagomis prekiaujančius, asmenis ir padėjo išsiaiškinti korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką. Be to, teismai, priėmę nuosprendžius nuteistojo atžvilgiu, konstatavo, kad A. S. po nusikalstamos veikos padarymo dėjo pastangas būti socialiai naudingu visuomenės nariu.

5.4. Skunde teigiama, kad nuteistasis gali tinkamai integruotis visuomenėje, jis turi šeimą, pastovią gyvenamąją vietą, kurioje yra patvirtinta galimybė taikyti intensyvią priežiūrą, ir įsidarbinimo galimybę, neturi su alkoholio vartojimų susijusių problemų, neturi jokių ryšių su asocialiais asmenimis, jaučia atsakomybę už savo padarytus veiksmus ir už savo ateitį, laikosi visų laisvės atėmimo vietos vidaus tvarkos taisyklių, per visą bausmės atlikimo laiką nebuvo nei karto baustas, bet buvo skatintas penkis kartus, nekelia aplinkiniams nepatogumų, yra nekonfliktiškas, nepalaiko neformaliųjų nuteistųjų bendrijos taisyklių.

5.5. Nuteistojo gynėjo nuomone, Kauno apylinkės teismas be jokio pagrindo nurodė, kad nuteistais turi nenuoseklų požiūrį darbinėje srityje, nes nuteistojo nesutikimas dirbti konkrečius tvarkymo ar valymo darbus negali lemti teismo įsitikinimo, jog nuteistasis nenusipelnė probacijos, kadangi nuteistasis yra motyvuotas dirbti, iki jo nuteisimo nuolat dirbo, dirba ir šiuo metu.

Atsiliepimas

6. Atsiliepimų, pareiškimų dėl nušalinimo ir kitų prašymų negauta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. S. gynėjo advokato Olego Šibkovo skundas atmetamas.

7. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. BVK 82 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, vadovaujantis šio straipsnio 1 ir 2 dalimis, gali būti lygtinai paleisti iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šiose dalyse. Taigi, pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Pažymėtina, kad kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, taip pat ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

8. Tai, kad Komisija priėmė nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo įstaigos, savaime neįpareigoja teismo tokį nutarimą visais atvejais besąlygiškai patvirtinti. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį tik tada, kai yra abejonių nekeliantis pagrindas manyti, jog asmuo jau pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai.

9. Teismas, išnagrinėjęs nuteistojo skundo argumentus, susipažinęs su skundžiama nutartimi ir teismui pateikta medžiaga bei įvertinęs pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismas, netvirtindamas Komisijos nutarimo taikyti nuteistajam A. S. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis gali būti paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos lygtinai ir toliau būti taisomas probacijos metu. Skundžiama nutartis yra pakankamai argumentuota ir pagrįsta byloje esančiais duomenimis, tinkamai išaiškintos BVK nuostatos, reglamentuojančios lygtinio paleidimo institutą. Apylinkės teismo motyvai, kuriais nutarta netvirtinti Komisijos nutarimo taikyti lygtinį paleidimą A. S., yra tinkami, teismas įvertino visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu.

10. Įvertinus apygardos teismui pateiktus ir skunde nurodomus A. S. charakterizuojančius ir Socialinio tyrimo išvadoje nurodytus duomenis bei kitus lygtinio paleidimo klausimo sprendimui reikšmingus duomenis, daroma išvada, kad nuteistasis ir toliau turi būti taisomas laisvės atėmimo vietų įstaigoje. Nors nuteistasis yra atlikęs privalomą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, sudarančią formalų pagrindą svarstyti nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, tačiau svarbu įvertinti ir kitus BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatytus kriterijus – nusikalstamo elgesio riziką ir pastangas ją sumažinti. Nagrinėjamu atveju nuteistojo A. S. pakartotinio nusikalstamumo rizika, vertinant pagal OASys metodiką, priskiriama žemai. Nors stebima teigiama rizikos dinamika, tačiau esant žemai pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, privalo būti nustatyta akivaizdi ir abejonių nekelianti pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką tam, kad nuteistojo atžvilgiu būtų galima taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos

11. Abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais teismui nekyla, tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visuma nėra pakanka daryti išvadai, kad A. S. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Komisijos nutarime nurodoma, kad nuteistasis vidaus tvarkos taisyklių nepažeidinėjo, drausmine tvarka baustas nebuvo, turi teigiamas nuostatas taikomas priežiūros atžvilgiu, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, socialinius ryšius palaiko su artimaisiais, laisvėje turi tinkamas gyvenimo sąlygos, elgiasi motyvuotai, išreiškia motyvaciją pozityviems elgesio pokyčiams, jo elgesys bausmės atlikimo metu nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme, suvokia būtinybę laikytis įstatymų bei nustatytų taisyklių tam, kad galėtų tinkamai prisitaikyti visuomenėje, vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad paminėti faktai rodo A. S. elgesio pokyčius teigiama linkme, tačiau pažymi, kad tinkamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nėra vienintelis vertintinas kriterijus. Tinkamai elgtis, laikytis nustatytų draudimų ir taisyklių yra kiekvieno laisvės atėmimo bausmę atliekančio nuteistojo pareiga. Jei nuteistasis nesilaikytų vidaus tvarkos taisyklių, būtų perkeltas bausmę atlikti į paprastąją ar net drausmės grupę, netektų turimų lengvatų ir panašiai, todėl tinkamas elgesys bausmės atlikimo metu yra naudingas pačiam nuteistajam, nes suteikia galimybė laisvės atėmimo bausmę atlikti švelnesnėmis kalinimo sąlygomis.

12. Nors su nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu susiję aspektai yra svarbūs, vertinant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, tačiau negali būti ignoruojami ir duomenys, atskleidžiantys nuteistojo asmenybės pavojingumą, požiūrį į padarytus nusikaltimus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, vien šios aplinkybės, vertinant jas visų nustatytų aplinkybių kontekste, nesudaro pagrindo nuteistajam A. S. taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Nors nuteistojo elgesyje, atliekant laisvės atėmimo bausmę, pastebima ir teigiamų aspektų, tačiau Socialinio tyrimo išvada bei kiti pateikti duomenys patvirtina, jog dar yra nemažai koreguotinų sričių.

13. Kad nuteistasis dar nėra padaręs akivaizdžios pažangos, mažindamas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, patvirtina minėtoje socialinio tyrimo išvadoje išdėstyti duomenys, jam išskiriami kriminogeniniai veiksniai. Socialinio tyrimo išvadoje nuteistajam A. S. nustatyti šie kriminogeniniai dinaminiai veiksniai: buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas; kriminalinių nuostatų palaikymas.

14. Socialinio tyrimo išvadoje, nurodoma, kad nuteistasis nors ir dirba, tačiau yra išrankus darbo pobūdžiui ir to neslepia, be to, nuteistasis, iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo stokojo gebėjimų bei motyvacijos užsitikrinti stabilią finansinę padėtį legaliais būdais, o nekoreguojant jo lėšų tvarkymo ir pajamų ypatumų, jie gali apsunkinti tolesnį nuteistojo integracijos į visuomenę procesą. Nuteistojo A. S. gyvenimo stiliaus ypatumai (įsitraukimas į nusikalstamą veiką, bendravimas su teistais asmenimis) praeityje neskatino jo prosocialaus elgesio raiškos laisvėje ir gali būti siejamas su jo nusikalstamo elgesio raiška. Taip pat nurodoma, kad su A. S. nusikalstamu elgesiu labiausiai buvo susiję nepakankami problemų identifikavimo, sprendimo įgūdžiai, spontaniškas elgesys bei savo elgesio pasekmių neįvertinimas bei pažymima, kad bausmės atlikimo metu dalyvavimas intervencinėse programose, galėtų turėti teigiamą įtaką jo elgesiui ir nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimą mąstymo ir elgesio srityje. Be to, praeityje nuteistojo turėtos nuostatos buvo susijusios su jo tuometiniu elgesiu bei nusikalstamo elgesio raiška. Nors skunde nurodoma, kad nuteistasis lygtinio paleidimo taikymo metu turėtų pastovią gyvenamąją vietą, tačiau iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad anksčiau nuteistojo gyvenamoji vieta buvo labai nepastovi. Be to, šeimos ir darbo turėjimas, kaip teisingai nurodė ir Kauno apylinkės teismas, nesulaikė nuteistojo nuo nusikalstamų veikų darymo anksčiau, todėl šios aplinkybės visumoje nesudaro teisėto ir pagrįsto pagrindo lygtinio paleidimo taikymui.

15. Taigi nors nuteistasis ir įsitraukia į resocializacijos procesą, vykdydamas jam sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą, dirbdamas, tačiau tai pakankamai reikšmingos įtakos riziką nusikalsti pakartotinai didinančių veiksnių mažinimui ar eliminavimui neturėjo ir pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos teigiamų pokyčių ženkliai neįtakojo, kadangi, kaip ir minėta, jam nustatomas vis dar reikšmingas galinčių būti pašalintais, kriminogeninių veiksnių skaičius. Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Pažymėtina, kad kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu ar kitais, Socialinio tyrimo išvadoje pateiktais, duomenimis nėra jokio objektyvaus pagrindo. Pažymėtina ir tai, kad socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog nuteistasis faktus apie savo praeitį pateikia atsargiai, kontroliuodamas teikiamos informacijos pobūdį bei informacijos sklaidos pasekmes vertinimo rezultatui. Nuteistasis jam išskiriamus kriminogeninius veiksnius, siekdamas daryti akivaizdžią pažangą, mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, savo kryptingu teigiamu elgesiu ir pastangomis gali bent iš dalies eliminuoti. O šiuo atveju esantis dinaminių kriminogeninių veiksnių kiekis sudaro pagrįstą pagrindą manyti, kad nuteistojo pataisos procesas vis dar nėra baigtas.

16. Pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra specifinis teisės institutas, nes sprendžiant jo taikymo klausimą iš esmės yra prognozuojamas asmens elgesys ateityje – vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį, o tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje ir jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes.

17. Nors aplinkybės, susijusios su veika, už kurios padarymą A. S. šiuo metu atlieka bausmę, ankstesni teisės pažeidimai, neatliktos bausmės dalis, negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau privaloma vertinti visumą aplinkybių, kas ir buvo padaryta Kauno apylinkės teismo, t. y. buvo įvertintas ne tik nuteistojo nusikalstamos veikos pobūdis ir pavojingumas, bet ir visi kiti nuteistąjį pataisos proceso metu charakterizuojantys duomenys. Pažymėtina, kad tokių aplinkybių vertinimas, priešingai nei nurodoma skunde, nėra asmens baudimas antrą kartą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu tai, kad nuteistasis pirmą kartą su teisėsauga susidūrė būdamas vos (duomenys neskelbtini) metų amžiaus dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo (baudžiamasis procesas buvo nutrauktas), (duomenys neskelbtini) m. jo atžvilgiu taip pat nutrauktas baudžiamasis procesas dėl viešosios tvarkos pažeidimo, viso teistas tris kartus, anksčiau taip pat teistas dėl disponavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis, visos nuteistojo nusikalstamos veikos siejamos su finansinės naudos gavimu, neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių bei sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje. Į ankstesnę kriminalinę praeitį atsižvelgiama ir aprobuota OASys metodika vertinant nuteistojo pakartotinę nusikalstamo elgesio riziką, todėl nuteistojo teisės tokiu būdu skundžiama nutartimi nėra pažeidžiamos. Nuteistojo padaryto nusikaltimo pobūdis ir pavojingumas, sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu. Šios aplinkybės, įvertinus jas su kitomis anksčiau paminėtomis aplinkybėmis, leidžia abejoti tuo, kad paleidus nuteistąjį lygtinai iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, jis sugebės prisitaikyti prie bendrųjų visuomenėje priimtų elgesio normų ir jų laikytis lygtinio paleidimo laikotarpiu.

18. Nesutiktina su skundo argumentu, kad Kauno apylinkės teismas privalėjo atsižvelgti į faktą, jog Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. spalio 28 d. nuosprendžiu pripažino mažesnį nuteistojo atliktos nusikalstamos veikos pavojingumą. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju tikrinamas Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 19 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistojo A. S. atžvilgiu lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, teisėtumas ir pagrįstumas, bet nesprendžiamas nuteistajam paskirtos bausmės klausimas. Šis skundo argumentas, kaip ir nuteistojo prisipažinimas dėl nusikalstamos veikos padarymo, nuoširdus gailėjimasis ir pan., nerodo nuteistojo akivaizdžios pažangos, mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas aktualu nagrinėjamu atveju, o nurodytos aplinkybės buvo įvertintos Lietuvos apeliacinis teismo, skiriant nuteistajam terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laisvės atėmimo bausme taikomų suvaržymų ir ribojimų teigiamas poveikis nuteistojo elgesio korekcijai neturi kelti jokių abejonių, tačiau aptartos aplinkybės ir faktai kelia pagrįstas abejones dėl laisvės atėmimo bausme taikomų suvaržymų pakankamo ir ilgalaikio poveikio nuteistojo elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčiams bei nuteistojo pasiruošimo laikytis įstatymų reikalavimų ir daugiau nebenusikalsti. Nors ir neabejotina, jog visais atvejais taikant asmeniui lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos siekiama jo tinkamos resocializacijos ir reintegracijos į visuomenę, tačiau toks sprendimas turi būti priimamas tik tinkamai įvertinus asmens, kurį ketinama paleisti į laisvę, asmenybę, jo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje bei jo elgesio korekciją, kuri turi sudaryti neabejotiną pagrindą manyti, jog išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nuteistojo neatliktos bausmės dalis, įvertinus aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti, ką teisingai pažymėjo ir apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje.

20. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad nuteistojo taisymosi procesas dar turi būti tęsiamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, siekiant valdyti nuteistajam nustatytus riziką nusikalsti pakartotinai didinančius kriminogeninius veiksnius bei įtvirtinti teigiamus elgesio modelius, ir formuoti tinkamus problemų sprendimo įgūdžius, kurie padėtų nuteistajam integruotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Skundžiama nutartis teisėta ir pagrįsta, Kauno apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą, nepažeidė nei tarptautinės, nei nacionalinės teisės aktų, taip pat nepažeidė teisingumo ir proporcingumo, principų, todėl nuteistojo gynėjo skundo tenkinti nėra pagrindo, o skundžiama Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 19 d. nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu ir 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo A. S. gynėjo advokato O. Š. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. spalio 19 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėja Aušra Vingilė