- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-09-19
- Bylos Nr.
- A2.6.-2137-749/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-01778-2016-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vytautas Krikščiūnas
- Pažeidėjas
- V. T.
- Nukentėjusysis
- R. Ž.
- Advokatai
- Darius Staškevičius
- Kategorijos
- 2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam V. T., jo atstovui advokatui Dariui Staškevičiui, nukentėjusiajam R. Ž., išnagrinėjo V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, lietuvio, neteisto, nebausto administracine tvarka, gyv. J(duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. T. 2016-07-15, apie 15.56 val. Panevėžio rajone, kelyje Anykščiai –Troškūnai – Panevėžys 50,00 kilometre vairuodamas automobilį ,,Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sankryžoje sukdamas į kairę, nepaliko saugaus tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus ir kliudė iš kairės pusės važiuojantį sankryžoje nukentėjusiojo R. Ž. automobilį. Iš eismo įvykio vietos V. T. pasišalino. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Tokiais savo veiksmais V. T. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 126 p., 219 p. reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.
V. T. teismo posėdžio metu savo kaltę dėl padarytų administracinių teisės pažeidimų pripažino, dėl jų nuoširdžiai gailisi. Parodė, kad darydamas posūkį, galvojo, jog pirmumo teisę turintis vairuotojas jau išvažiuos iš sankryžos ir neišlaukęs saugaus laikotarpio, darė posūkį, tačiau kitas automobilis pasirodo, važiavo kiek lėčiau, nei jis manė, todėl savo automobilio priekinio buferio kairiuoju kampu kliudė nukentėjusiojo automobilio kairiosios pusės užpakalinę dalį. Jis pajuto susidūrimą, suprato, kad sukėlė įvykį, tačiau kodėl iš eismo įvykio vietos pasišalino, pats nežino, gal išsigando. Nukentėjusiajam padarytą žalą atlygino. Prašė teisę vairuoti transporto priemonės atimti kuo trumpesniam laiku, nes turi sveikatos problemų, turi slaugyti savo neįgalią motiną. Pateikė papildomus duomenis dėl savo sveikatos, dėl motinos sveikatos, jos slaugos.
Jo atstovas advokatas D. Staškevičius palaikė prašymą, prašė taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir neatimti teisės vairuoti transporto priemones, taip pat įvertinti, jog po to, kai pasišalino iš įvykio vietos, supratęs, kad blogai padarė, pats nuvyko į policiją. V. T. teisė vairuoti transporto priemones reikalinga, nes jis turi sveikatos problemų, turi prižiūrėti neįgalią savo motiną.
Nukentėjusysis R. Ž. teismo posėdžio metu parodė, kad eismo įvykis įvyko 2016-07-15, netoli Miežiškių. Jis suko į kairę pusę, matė kairėje pusėje jį praleidžiantį automobilį, paskui pajuto smūgį į automobilio kairįjį šoną. Vairuotojas, pasižiūrėjo, kas atsitiko ir nuvažiavo Į Panevėžio pusę. Forminant įvykį, atvyko pats V. T. ir prisipažino, kad jis sukėlė įvykį. V. T. padarytą žalą jam atlygino, todėl jam pretenzijų neturi, prašė skirti kuo mažiausią nuobaudą.
Administracinėn atsakomybėn traukiamo V. T. kaltė, padarius ATPK 127 str. 2 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą, įrodyta jo parodymais ir byloje surinkta medžiaga: 2016-07-15 administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) (2-3 b.l.); vyr. patrulių J. M., A. Z. tarnybiniais pranešimais (9, 10 b.l.); eismo įvykio vietos schema (11 b.l.); fotonuotraukomis (13-15 b.l.) bei kitais byloje esančiais dokumentais. Šioje kaltinimo dalyje nesant ginčo dėl kaltės, teismas įrodymų plačiau neaptaria.
ATPK 130 str. 1 d. numatytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. kai asmuo suvokia sukėlęs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės. KET 231.1 p. nustato, kad įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą šių taisyklių 97.2 ir 98 p. nustatyta tvarka; 231.2 p. nustato, kad įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo pagal galimybes imtis visų reikiamų priemonių saugiam eismui užtikrinti eismo įvykio vietoje, su kitu eismo dalyviu surašyti Eismo įvykio deklaraciją, jeigu nėra ginčo dėl kaltės, jeigu vairuotojai blaivūs ir teisėti transporto priemonių valdytojai, o tais atvejais, kai į eismo įvykio vietą kviečiama policija, neleisti (kiek tai nekelia pavojaus eismui), kad pasikeistų eismo įvykio aplinkybės, taip pat saugoti eismo įvykio pėdsakus. Taigi, po eismo įvykio V. T. turėjo pasilikti eismo įvykio vietoje, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, pažymėti eismo įvykio vietą, surašyti su nukentėjusiuoju R. Ž. eismo įvykio vietos deklaraciją arba apie eismo įvykį pranešti policijai, tačiau jis to nepadarė dėl nepateisinamų priežasčių. Esant tokioms aplinkybėms, teismas laiko, kad V. T. sąmoningai ir tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos, jo veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 130 str. 1 d., todėl jis baustinas už šį pažeidimą.
Motyvuojamoji dalis
Įvertinus administracinio teisės pažeidimo bylos aplinkybių visumą, darytina išvada, jog V. T. padaryti administracinės teisės pažeidimai yra teisingai kvalifikuoti pagal ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., pažeidėjo kaltė įrodyta visiškai, todėl jis baustinas.
V. T. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tos, kad jis savo kaltę dėl padarytų pažeidimų pripažino, dėl jų nuoširdžiai gailisi, taip pat, atlygino savo veiksmais padarytą žalą, taip pat teisės pažeidimus padarė asmuo, kuriam nustatytas 35 procentų darbingumo lygis (ATPK 31 str. 1 d. 1 p., 2 p., 10 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Sutinkamai su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pažymima, jog administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-13 nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-4-2011). Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (administracinė byla Nr. II-587-342/2010).
Skirdamas administracines nuobaudas administracinėn atsakomybėn traukiamam V. T., teismas atsižvelgia į padarytų pažeidimų pobūdį, į pažeidėjo asmenybę – neteistas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų ir laikomas nebaustu administracine tvarka, į pažeidimų padarymo motyvus ir aplinkybes, į visas bylos aplinkybes, į nustatytas net tris atsakomybę lengvinančias aplinkybes, į visas kitas aplinkybes (eismo įvykio metu padarytas nedidelis turtinis nuostolis, V. T. gailisi dėl įvykusio eismo įvykio, suprato ką padaręs pats atvyko į policiją dar nebaigus forminti įvykio, teisė vairuoti transporto priemonės jam reikalinga važinėti pas gydytojus, prižiūrėti savo neįgalią motiną), darytina išvada, kad įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos paskyrimas nėra proporcinga ir sąžininga priemonė siekiant administracinės nuobaudos tikslų. Teismas daro išvadą, kad nurodytos administracinės nuobaudos skyrimui šioje byloje nustatytos aplinkybės laikytinos išimtinėmis ir sudaro pagrindą taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir neskirti ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje numatytą papildomą nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Pagal ATPK 127 str. 2 d. skirtina sankcijoje numatyta nuobauda – minimali bauda. Paskirtos nuobaudos subendrintos apėmimo būdu (ATPK 33 str.). Atsižvelgiant į V. T. turtinę padėti, skiriamos baudos dydį, vadovaujantis ATPK 313 str. 3 d., paskirtos baudos mokėjimas išdėstytinas per 9 (devynių) mėnesių laikotarpį.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ATPK 24 str., 33 str., 313 str. 3 d., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., teismas
nutaria:
-už ATPK 127 str. 2 d. pažeidimą paskirti administracinę nuobaudą – 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) baudą.
-už ATPK 130 str. 1 d. pažeidimą, vadovaujantis ATPK 30¹ str. paskirti administracinę nuobaudą – 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą.
Vadovaujantis ATPK 33 str., V. T. galutinai paskirti – 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą.
Paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti 9 (devynių) mėnesių laikotarpiui, pirmus 8 (aštuonis) mėnesius mokant po 100 Eur (vieną šimtą eurų) baudos, paskutinį 9 (devintą) mėnesį sumokant 68 Eur (šešiasdešimt aštuonis eurus) baudos.
Paskirtos ir išdėstytos baudos pirmą įmoką nubaustasis asmuo privalo per 40 dienų sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos FM sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, bankas Swedbank. Mokant išdėstytą baudą, mokėjimo nurodymuose turi būti nurodyti administracinio teisės pažeidimo identifikacinis kodas ROIK (duomenys neskelbtini) bei įmokos kodas 1001.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Panevėžio miesto apylinkės teismą.