- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-09-12
- Bylos Nr.
- 2K-409/2006
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Albinas Sirvydis (pirm.), Valerijus Čiučiulka, Jonas Prapiestis (pran.)
- Nuteistasis
- R. V.
- Civilinis ieškovas
- R. D.
- Nukentėjusysis
- R. D.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko teisėjo Albino Sirvydžio, teisėjo Valerijaus Čiučiulkos ir pranešėjo teisėjo Jono Prapiesčio,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. V. kasacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžio, kuriuo R. V. pripažintas kaltu ir nuteistas laisvės atėmimu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalį šešiems mėnesiams. Pritaikius BK 75 straipsnio 1, 2, 3 dalis, R. V. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams įpareigojant jį per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei R. D. priteistą turtinę bei neturtinę žalą ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Iš R. V. priteista nukentėjusiajai R. D. 10 933, 64 Lt turtinei žalai ir 600 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Taip pat skundžiama Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 9 d. nutartis, kuria, iš dalies patenkinus nuteistojo R. V. apeliacinį skundą, Radviliškio rajono apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 20 d. nuosprendis pakeistas. Panaikinta nuosprendžio dalis, kuria iš R. V. priteista nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei R. D. 10 933, 64 Lt turtinei žalai bei 600 Lt neturtinei žalai atlyginti ir jam paskirtas įpareigojimas per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajai R. D. priteistą turtinę bei neturtinę žalą. Nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei R. D. pripažinta teisė į civilinio ieškinio dėl turtinės bei neturtinės žalos atlyginimą patenkinimą, o klausimas dėl civilinio ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešėjo pranešimą, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą atmesti, nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, paaiškinimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. V. nuteistas už tai, kad 2004 m. rugpjūčio 26 d., apie 18.00 val., (duomenys neskelbtini) pagrindinėje gatvėje, vairuodamas V. V. vardu registruotą automobilį „VW Jetta“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), neatsižvelgė į kelio ypatumus gyvenvietėje, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė vairuojamo automobilio ir, išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą, susidūrė su R. D. vairuojamu automobiliu „Chrysler Neon“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Taigi R. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių 144, 164, 172, 174 punktų reikalavimus. Dėl autoįvykio buvo nesunkiai sutrikdyta automobilio „Chrysler Neon“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) keleivės G. D. ir automobilio „VW Jetta“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) keleivės V. V. sveikata.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apygardos teismas, išnagrinėjęs R. V. baudžiamąją bylą apeliacine tvarka ir atsižvelgęs į tai, kad automobilio „VW Jetta“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkė V. V. Lietuvos–Rusijos draudimo UAB „Baltik garant“ (toliau – ir UAB „Baltik garant“) buvo apsidraudusi transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kad nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei R. D. nusikaltimu padaryta žala neatlyginta, konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas automobilio „VW Jetta“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) draudiką – UAB „Baltik garant“ turėjo įtraukti civiliniu atsakovu. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje nurodė negalintis ištaisyti šios klaidos, nes tokiu atveju būtų pažeista procesinė nuostata, kad civilinis ieškinys pareiškiamas bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo pradžios. Tai garantuoja civilinio ieškovo ir civilinio atsakovo dalyvavimą tiriant įrodymus. Todėl apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, kad nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei R. D. padaryta turtinė bei neturtinė žala, pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeitė panaikindamas nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio bei R. V. paskirto įpareigojimo per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajai R. D. priteistą turtinę bei neturtinę žalą. Kartu teismas pripažino nukentėjusiajai R. D. teisę į civilinio ieškinio dėl turtinės bei neturtinės žalos atlyginimą patenkinimą, o klausimą dėl civilinio ieškinio dydžio perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Kasaciniu skundu nuteistasis R. V. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį bei apeliacinės instancijos teismo nutartį ir baudžiamąją bylą jam nutraukti.
Kasatorius tvirtina, kad teismas buvo suinteresuotas šios baudžiamosios bylos baigtimi. Kasatoriaus nuomone, pirmosios instancijos teismo nešališkumą patvirtina tai, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo atmesti jo bei jo gynėjo prašymai atidėti bylos nagrinėjimą dėl teisme pareikšto civilinio ieškinio; skirti kompleksinę autotechninę ekspertizę bei atlikti tardymo eksperimentą; išreikalauti telefoninių R. D. pokalbių išklotines; apklausti liudytoją V. V., galintį patvirtinti, kad vairuodama R. D. kalbėjo mobiliu telefonu.
Šalies argumentai
Kasatorius skunde nurodo ir tai, kad 2004 m. rugpjūčio 26 d. autoavarijos vietos apžiūros protokolas bei prie jo pirminė schema yra taisyti, tačiau nuorodos „ištaisymu tikėti“ nėra. Be to, minėto protokolo ir prie jo pridėtos autoavarijos vietos apžiūros schemos nepasirašė nei jis (kasatorius), nei R. D., nors atliekant šiuos tyrimo veiksmus jie juose dalyvavo. Kartu kasatorius atkreipia dėmesį ir į tai, kad autoavarijos vietos apžiūros protokole užfiksuoti ne visi duomenys.
Nuteistasis R. V. taip pat teigia, kad: liudytojas V. D. pirmosios instancijos teismo posėdyje davė kitokius, negu nuosprendyje nurodyti, parodymus; nukentėjusiųjų R. D. ir V. V. parodymai prieštarauja vieni kitiems; Lietuvos teismo ekspertizės centro Šiaulių skyriaus specialisto 2004 m. gruodžio 21 d. išvada surašyta nepateikus visų bylos įrodymų ir teismui nepaskyrus kompleksinės autotechninės ekspertizės; apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atmetė jam pateiktą naują, ekspertės O. L. surašytą, specialisto išvadą.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo R. V. kasacinis skundas atmestinas.
Dėl kasacinio skundo argumentų apie teismo šališkumą
Kasatorius skunde teigia, kad pirmosios, kaip ir apeliacinės, instancijos teismas buvo suinteresuotas šios baudžiamosios bylos baigtimi. Kasatoriaus nuomone, pirmosios instancijos teismo nešališkumą patvirtina tai, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo atmesti kai kurie jo bei jo gynėjo prašymai.
Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas, išklausęs kitų bylos nagrinėjimo teisme dalyvių nuomonę dėl kasatoriaus ir jo gynėjo prašymų, uždavęs klausimus dėl iškilusių neaiškumų, minėtus prašymus nutartimis atmetė. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas, patenkinęs nuteistojo R. V. gynėjo prašymą, teismo posėdyje V. V. apklausė kaip liudytoją, tačiau jis, priešingai nei tvirtina kasatorius, neparodė matęs, jog R. D. vairuodama kalbėjo mobiliu telefonu.
Pabrėžtina, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą teismas, vertindamas bei spręsdamas bylos nagrinėjimo teisme dalyvių prašymus, vadovaujasi tuo, ar pateiktas prašymas turi reikšmės išsamiam ir nešališkam bylos aplinkybių ištyrimui. Teismas privalo patenkinti prašymus, jeigu išaiškintinos aplinkybės turi reikšmės bylai, tačiau teismas turi teisę atmesti tuos prašymus, kuriais prašoma išaiškinti aplinkybes, kurios jau nustatytos surinka bylos medžiaga arba nustatyti faktus, neturinčius esminės reikšmės arba ryšio su byla. Taigi tai, ar bylos nagrinėjimo dalyvių prašymus tenkinti, ar juos atmesti, yra teismo prerogatyva (BPK 270 straipsnio 2 dalis).
Pažymėtina ir tai, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą vien tai, jog teismas atmeta bylos nagrinėjimo dalyvių pateiktus prašymus negali būti vertinama esant teismą šališku (BPK 58 straipsnis). Jei yra abejojama dėl teismo nešališkumo, įstatymas suteikia teisę kaltinamajam ar jo gynėjui teisę pareikšti nušalinimą teismui (BPK 59 straipsnis), tačiau, kaip matyti iš teismo posėdžių protokolų, nuteistasis R. V. ir jo gynėjas šia teise nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme nepasinaudojo ir nušalinimo teismui nepareiškė.
Dėl kasacinio skundo teiginių, kurie nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas
Nuteistasis R. V. skunde taip pat nurodo, kad: 2004 m. rugpjūčio 26 d. autoavarijos vietos apžiūros protokolas bei prie jo pirminė schema yra taisyti, tačiau nuorodos „ištaisymu tikėti“ nėra; minėto protokolo ir prie jo pridėtos autoavarijos vietos apžiūros schemos nepasirašė nei jis (kasatorius), nei R. D.; autoavarijos vietos apžiūros protokole užfiksuoti ne visi duomenys; liudytojas V. D. pirmosios instancijos teismo posėdyje davė kitokius, negu nuosprendyje nurodyti, parodymus; nukentėjusiųjų R. D. ir V. V. parodymai prieštarauja vieni kitiems; Lietuvos teismo ekspertizės centro Šiaulių skyriaus specialisto 2004 m. gruodžio 21 d. išvada surašyta nepateikus visų bylos įrodymų ir teismui nepaskyrus kompleksinės autotechninės ekspertizės; apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atmetė jam pateiktą naują, ekspertės O. L. surašytą, specialisto išvadą. Taigi kasatorius iš esmės neigia pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvadas dėl įrodymų vertinimo.
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Baudžiamosios bylos nagrinėjamos kasacine tvarka ir įsiteisėję teismų sprendimai tikrinami teisės taikymo aspektu pagal pagrindus, numatytus BPK 369 straipsnyje, t. y. jeigu kasaciniame skunde nurodyta, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą arba, nagrinėdami bylą, padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų. Vadinasi, pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų išdėstytos išvados dėl bylos faktinių aplinkybių nustatymo ar byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Todėl, atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, minėti kasatoriaus skundo teiginiai teisėjų kolegijos paliekami nenagrinėti, nes pagal baudžiamojo proceso įstatymą jie negali būti kasacinio skundo dalykas ir todėl yra už kasacinės instancijos teismo įgaliojimų nagrinėjant kasacinę bylą ribų.
Kartu pažymėtina ir tai, kad dauguma minėtų kasatoriaus teiginių yra analogiški jo apeliacinio skundo argumentams, kuriuos apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo ir motyvuotai atmetė.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo R. V. kasacinį skundą atmesti.