- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-02-02
- Bylos Nr.
- Iv-149-554/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00809-2011-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Algis Markevičius
- Atsakovas
- Alytaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato
- Pareiškėjas
- A. B.
atsakovo – Alytaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato atstovui Raimondui Jaciunskui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. prašymą atsakovui Alytaus apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2011 m. rugsėjo 15 d. įsakymo Nr. 52-TE-255 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo vyresniajam inspektoriui A. B.“ panaikinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti Alytaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2011 m. rugsėjo 15 d. įsakymą Nr. 52-TE-255 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo vyresniajam inspektoriui A. B.“.
Pareiškėjas prašyme (b.l. 4-8) nurodė, taip pat jis ir jo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2011-08-25 buvo surašyta ir patvirtinta tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 52-6-IS-70 „Dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato pareigūno A. B. veiksmų“, kurioje teigiama, jog 2010-09-02 pareiškėjas, gavęs užvizuotą dokumentą, jame nurodytos informacijos netikrino, tolesnio administracinio teisės pažeidimo medžiagos Nr. ROIK 0110000400649 tyrimo neatlikinėjo, o pasibaigus ATPK 35 str. 1 d. numatytam medžiagos tyrimo terminui, jokio procesinio sprendimo nepriėmė, ir to pasėkoje buvo pažeisti Alytaus AVPK viršininko 2008 m. rugpjūčio 18 d. įsakymu Nr. 52-18-V-100 patvirtinto Alytaus AVPK Varėnos rajono Policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Kelių policijos grupės vyresniojo specialisto Pareigybės aprašymo 7.1 p., 7.9 p. reikalavimai, taip pat pažeistos ATPK 35 str., 248 str., 256 str. nuostatos. Remiantis Tarnybinio patikrinimo išvada, 2011-09-15 buvo priimtas skundžiamas įsakymas. Tarnybinė nuobauda buvo paskirta remiantis neišsamia Tarnybinio patikrinimo išvada, kurioje nebuvo pagrįstai bei vienareikšmiškai nustatytas tarnybinio nusižengimo sudėties jo veikoje buvimo faktas. Vidaus tarnybos statuto 2 str. 6 d. numato, kad tarnybinis nusižengimas – tai „šio Statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas, padarytas priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu“, o Vidaus reikalų ministro 2003-08-27 įsakymu patvirtintos Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos 3 p. nurodyta, jog tarnybinio nusižengimo sudėtį sudaro šie elementai: 1) neteisėta veika; 2) tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė; 3) o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamas pasekmes – ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių. Pareiškėjo Pareigybės aprašymo 7.1 p. numatyta, jog Alytaus AVPK Varėnos r. PK VTS KPG vyresniojo specialisto pareigas einantis valstybės tarnautojas vykdo Varėnos r. PK Kelių eismo taisyklių administracinių teisės pažeidimų apskaitą, šių pažeidimų bylų teiseną, kontroliuoja nutarimų, priimtų šiose bylose, vykdymą, o pagal Pareigybės aprašymo 7.9 p. – nagrinėja ir tiria Kelių eismo taisyklių administracinių teisės pažeidimų bylas ir skiria administracines nuobaudas. Tam, kad galima būtų konstatuoti aukščiau pacituotų pareigybės aprašymo punktų pažeidimo faktą, pirmiausia turi būti nustatyta, jog konkreti administracinio teisės pažeidimo byla buvo paskirta tirti būtent jam ir kad ji buvo pareiškėjo žinioje. Administracinio teisės pažeidimo medžiaga pareiškėjui tirti nebuvo pavesta, todėl jis neturėjo pareigos joje atlikinėti kokius nors procesinius tyrimo veiksmus ar priiminėti procesinius sprendimus minėtoje administracinio teisės pažeidimo byloje. Administracinio teisės pažeidimo medžiagą Alytaus AVPK Varėnos r. PK VTS viršininkas 2010-07-30 pavedė tirti Alytaus AVPK Varėnos r. PK VTS KPG patrulių būrio vadui R. G., tačiau jis nuo 2010-09-01 iki 2010-10-11 buvo laikinai nedarbingas, todėl ant 2010-09-02 gauto Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato atsakymo į R. G. rašytą paklausimą buvo užrašyta pareiškėjo pavardė. Jam nebuvo oficialiai pavesta perimti šio administracinio teisės pažeidimo bylos tyrimo, be to, pati administracinio teisės pažeidimo byla buvo saugoma Alytaus AVPK Varėnos r. PK VTS KPG patrulių būrio vado R. G. seife ir jam nebuvo perduota nei medžiaga, nei raktas nuo seifo. Pareiškėjas neturėjo nei pareigos, nei galimybių realiai perimti šios administracinio teisės pažeidimo bylos tyrimo. 2010-10-12 Alytaus AVPK Varėnos r. PK VTS KPG patrulių būrio vadas R. G. buvo atleistas iš tarnybos. Šią dieną R. G. buvo atvykęs į komisariatą, peržiūrėjo savo seifo turinį, išėmė visas jame buvusias bylas, pridavė ginklą, specialiąsias priemones ir tarnybinį pažymėjimą, todėl pareiškėjas pagrįstai tikėjosi, jog minėtas pareigūnas sutvarkė visas savo turėtas bylas, o nepabaigtas perdavė viršininkui. Tik 2011-05-23, gavęs laikinai Alytaus AVPK Varėnos r. PK viršininko pareigas einančio J. B. žodinį nurodymą išsiaiškinti, ar buvo sulaikytas automobilis AUDI 80, sužinojo, jog buvęs Alytaus AVPK Varėnos r. PK VTS KPG patrulių būrio vadas R. G. aptariamos administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. ROIK 0110000400649 niekam neperdavė. To pasėkoje pareiškėjas ėmėsi visų būtinų ir galimų priemonių susidariusios situacijos aplinkybėms išsiaiškinti: nuvyko į automobilių stovėjimo aikštelę, nustatė, kad minimas automobilis buvo sulaikytas ir į šią aikštelę atgabentas 2010-07-30 pagal patrulio A. K. surašytą transporto priemonės paėmimo saugoti aktą, o grįžęs į Alytaus AVPK Varėnos r. PK pradėjo ieškoti šios administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos. Bylą rado Alytaus AVPK Varėnos r. PK VTS KPG patrulių būrio vado R. G. darbo kabinete, jo rašomojo stalo stalčiuje. Susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga bei atsižvelgdamas į tai, kad jau buvo pasibaigę ATPK 35 str. numatyti administracinės nuobaudos skyrimo terminai, 2011-06-01 pareiškėjas surašė tarnybinį pranešimą, ant kurio laikinai Alytaus AVPK Varėnos r. PK viršininko pareigas einantis J. B. 2011-06-02 uždėjo vizą „medžiagoje priimti sprendimą, vadovaujantis ATPK 250 str. nuostatomis“. Vykdydamas šį pavedimą, 2011-06-03 jis priėmė nutarimą nutraukti administracinės bylos teiseną. Pareiškėjas pažymėjo, kad Tarnybinio patikrinimo išvadoje nebuvo išsamiai ištirtos bei įvertintos visos faktinės susidariusios situacijos aplinkybės, nebuvo atsižvelgta į tai, jog realiai jam administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. ROIK 0110000400649 tyrimas pavestas nebuvo, taip pat į tai, jog atleidžiamas iš tarnybos pareigūnas neperdavė šios medžiagos, todėl pareiškėjas objektyviai negalėjo atlikti jokių tyrimo veiksmų, o tai reiškia, jog remiantis tokia neišsamia bei neobjektyvia Tarnybinio patikrinimo išvada, skundžiamas įsakymas negali būti laikomas teisėtu ir turėtų būti panaikintas. Be to, 2006-07-03 teisėjų pasitarime aprobuotame Administracinių bylų dėl tarnybinių ginčų nagrinėjimo teismuose praktikos apibendrinime Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pabrėžė, jog tam, kad „valstybės tarnautojas būtų traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad jis neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai konstatavimo. Būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus, tarp jų ir valstybės tarnautojo kaltę. Todėl teismas, nagrinėdamas bylą, privalo patikrinti, ar darbdavys tyrė tarnautojo kaltę ir ar ją (kaltę) nustatė teisingai“.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime bei atsakovo atstovas teismo posėdžio metu su pareiškėjo prašymu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas atsiliepime (b.l. 12-15) nurodė ir jo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad tyrimo metu nustatyta, jog pareiškėjas, 2010-09-02 gavęs jam užvizuotą dokumentą, jame nurodytos informacijos netikrino, tolesnio administracinio teisės pažeidimo medžiagos tyrimo neatlikinėjo, pasibaigus ATPK 35 str. 1 d. numatytam medžiagos tyrimo terminui, jokio procesinio sprendimo nepriėmė, todėl remiantis Tarnybinio patikrinimo išvada buvo priimtas skundžiamas įsakymas, kuriuo jam buvo paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas. 2011-05-25 Alytaus AVPK viršininko pavedimu buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas pagal gautą Alytaus AVPK Varėnos rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus viršininko A. J. tarnybinį pranešimą Nr. 52-PR5-517. Jame nurodyta, jog 2010-07-30 Alytaus AVPK Varėnos rajono policijos komisariate buvo užregistruotas Viešosios tvarkos skyriaus Patrulių būrio patrulio V. K. tarnybinis pranešimas ROIK 0110000400649 apie tai, kad 2010-07-30 apie 2 val. 40 min. Varėnos m., Savanorių g. nenustatyto asmens vairuojamas automobilis AUDI 80 stabdomas nestojo. Pareiškėjas tuo metu atostogavo, todėl pradėti administracinės bylos teiseną pagal ATPK 130 str., A. J. pavedė Alytaus AVPK Varėnos rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Patrulių būrio vadui R. G. 2010-09-01 R. G. susirgus, tęsti tyrimą buvo pavesta pareiškėjui, tačiau jis administracinės bylos tyrimo netęsė, medžiagoje nustatyta tvarka jokio procesinio sprendimo nepriėmė ir tik ROIK 0110000400649 pavedimo įvykdymo grafoje atžymėjo, kad 2010-08-19 Alytaus AVPK informuota. Pareiškėjui pasirašytinai buvo įteiktas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo. ATPK 35 str. 1 d. numato, jog administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Minėto straipsnio 3 d. numato, kad jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, ilgam išvykęs ar gyvena užsienyje, ilgai serga, yra paskelbta jo paieška arba kai dėl pažeidimo tyrimo ar kitų priežasčių negalima spręsti jo administracinės atsakomybės klausimo, šio straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse nurodyti terminai pratęsiami, neatsižvelgiant į tai, ar administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, ar ne, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams. Nurodė, kad Alytaus miesto ir rajono policijos komisariato viršininko 2008 m. rugpjūčio 18 d. įsakymu Nr. 52-18-V-100 patvirtinto Kelių policijos grupės vyresniojo specialisto pareigybių aprašymo 7.1. p. numato jog minėtas pareigas einantis valstybės tarnautojas vykdo Varėnos rajono policijos komisariato Kelių eismo taisyklių administracinių teisės pažeidimų apskaitą, šių pažeidimų bylų teiseną, kontroliuoja nutarimų, priimtų šiose bylose vykdymą, o 7.9. p. – jog nagrinėja ir tiria Kelių eismo taisyklių administracinių teisės pažeidimų bylas, taip pat skiria administracines nuobaudas. Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 4 p. numato, jog valstybės tarnautojai privalo tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis. Esant tokioms aplinkybėms buvo pagrindas atlikti tarnybinį patikrinimą ir skirti tarnybinę nuobaudą. Alytaus AVPK teisingai taikė galiojančius teisės aktus atliekant tarnybinį patikrinimą ir jų nepažeidė, todėl pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas yra pagrįsta bei teisėta.
Šalies argumentai
Pareiškėjo prašymas patenkintinas visiškai.
Administracinėje byloje esantys įrodymai patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad 2010-07-30 Alytaus AVPK Varėnos rajono policijos komisariate buvo užregistruotas patrulių būrio patrulio V. K. tarnybinis pranešimas (reg. Nr. 659) dėl automobilio AUDI 80 v/n (duomenys neskelbtini) vairuotojo nepaklusimo pareigūnų reikalavimui sustoti, kuris vėliau sustojęs ir palikęs automobilį, pabėgo (Administracinio teisės pažeidimo b. l. 3, Tarnybinio patikrinimo išvados b. l. 21). Ant minėto tarnybinio pranešimo Alytaus AVPK Varėnos rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus viršininko A. J. 2010-07-30 užrašyta rezoliucija „R. G. pradėti ATP bylos teiseną pagal ATPK 130 str. (Administracinio teisės pažeidimo b. l. 3, Tarnybinio patikrinimo išvados b. l. 21). Byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad nuo 2010-09-01 iki 2010-10-11 minėtas pareigūnas dėl ligos turėjo išduotą nedarbingumo pažymėjimą (Tarnybinio patikrinimo medžiagos b. l. 50-53). Byloje esantys įrodymai pagrindžia aplinkybes, kad 2010-09-02 buvo gautas į R. G. išsiųstą paklausimą reg. Nr. 52-55S-5642 atsakymas iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato reg. Nr. 52-55-G-4448, „Dėl įpareigojimo atvykti”. Ant minėto dokumento 2010-09-02 Alytaus AVPK Varėnos rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus viršininkas užrašė pareiškėjo pavardę (Administracinio teisės pažeidimo b. l. 26, Tarnybinio patikrinimo išvados b. l. 47). 2011-05-23 gavęs žodinį l. e. Alytaus AVPK Varėnos rajono policijos komisariato viršininko J. B. nurodymą išsiaiškinti, ar Varėnos rajone buvo sulaikytas automobilis Audi 80, pareiškėjas nuvykęs į automobilių saugojimo aikštelę, rado minėtą automobilį (Administracinio teisės pažeidimo b. l. 2, Tarnybinio patikrinimo išvados b. l. 10). 2011-05-04 Alytaus AVPK Varėnos r. PK VTS viršininkas A. J. surašė tarnybinį pranešimą Nr. 52-PR5-517 dėl pareiškėjo pareigų neatlikimo, kuriame be viso kito nurodė, jog dėl to, kad pareiškėjas atostogavo, Alytaus AVPK Varėnos r. PK VTS patrulių būrio vadui R. G. pavedė pradėti administracinės bylos teiseną pagal ATPK 130 str., o 2010-09-01 jam susirgus, tęsti tyrimą buvo pavesta pareiškėjui, tačiau jis toliau tyrimo netęsė, medžiagoje nustatyta tvarka nepriėmė jokio procesinio sprendimo. 2011-06-02 gavęs nurodymą priimti minėtoje medžiagoje sprendimą (Tarnybinio patikrinimo išvados b. l. 5), 2011-06-03 pareiškėjas, vadovaudamasis ATPK 250 str. 7 p., priėmė nutarimą Nr. 52-55-IL-366 nutraukti administracinės bylos teiseną, pasibaigus ATPK 35 str. numatytam terminui (Administracinio teisės pažeidimo b. l. 1, Tarnybinio patikrinimo išvados b. l. 11). Taip pat nustatyta, jog pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo pareiškėjui buvo įteiktas pasirašytinai 2011-06-09 (Tarnybinio patikrinimo išvados b. l. 7), o 2011-07-28 tarnybinio patikrinimo atlikimo terminas buvo pratęstas (ten pat - b. l. 60.). 2011-09-15 Alytaus AVPK viršininkas priėmė įsakymą, vadovaudamasis Vidaus tarnybos statuto 26 str. 1 d. 2 p. ir atsižvelgdamas į Alytaus AVPK 2011-08-25 tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 52-6-IS-70, skyrė pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – papeikimą (b. l. 9, 16). Pareiškėjas buvo Lietuvos policijos profesinės sąjungos narys nuo 2008 m. gegužės 15 d. (b. l. 28), todėl atsakovas kreipėsi į šią profesinę sąjungą dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą (Tarnybinio patikrinimo išvada b. l. 55) ir sutikimas buvo gautas (Tarnybinio patikrinimo išvados b. l. 56-58).
Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas yra kilęs dėl Alytaus AVPK 2011 m. rugsėjo 15 d. įsakymo Nr. 52-TE-255 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo vyresniajam inspektoriui A. B.“, kuriuo pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, teisėtumo bei pagrįstumo.
Tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarką vidaus tarnybos sistemos pareigūnams reglamentuoja Vidaus tarnybos statutas (toliau – Statutas) ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003-08-27 įsakymu Nr. 1V-308 patvirtinta Tarnybinių patikrinimų bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarka (toliau – Tvarka). Statuto 2 str. 6 d. nustato, kad tarnybinis nusižengimas yra šio Statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas, padarytas priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu. Už tarnybinius nusižengimus yra skiriama tarnybinė nuobauda, atsižvelgiant į jų pobūdį, padarymo priežastis, nusižengusiojo kaltės laipsnį, asmenybę, sukeltus padarinius ir kitas aplinkybes (Statuto 26 str.). Tvarkos 3 p. nurodyta, jog tarnybinio nusižengimo sudėtį sudaro šie elementai: 1) neteisėta veika; 2) tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė; 3) o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamas pasekmes – ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką taikant įstatymus (ABTĮ 13 str., 20 str., Teismų įstatymo 33 str.), ne kartą yra pažymėjęs, jog tam, kad valstybės tarnautojas būtų traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad jis neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo. Būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus – pažeidimo padarymo faktą, jį padariusį valstybės tarnautoją, pasekmes, priežastinį ryšį tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltę (LVAT 2008-12-01 sprendimas administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008, 2008-05-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-845/2008, 2008-02-21 sprendimas administracinėje byloje Nr.A261-242/2008 ir kt.). Vertinant, ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, būtina nustatyti konkrečią pareigūno veiką (veiksmus ar neveikimą), kuriomis pažeidžiami teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigų atlikimą (LVAT 2010-02-22 sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-27/2010, 2005-01-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A5-60/2005 ir t.t.). Konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai turi būti nustatyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą. Tarnybinį tyrimą atliekantis pareigūnas turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tiriamą tarnybinio nusižengimo faktą, tarnautojo kaltę, patikrinti tarnautojo paaiškinime nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinus motyvuotoje išvadoje suformuluoti atitinkamas išvadas. Patvirtinta motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiantis priimamas individualus administracinis aktas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, laikoma šio akto neatskiriama bei motyvuojamąja dalimi. Taigi, nagrinėjamu atveju sprendžiant, ar atsakovo Alytaus AVPK 2011-09-15 įsakymu Nr. 52-TE-255 tarnybinė nuobauda pareiškėjui buvo paskirta pagrįstai bei teisėtai, pirmiausia teismui būtina nustatyti, ar 2011-08-25 baigtoje Tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 52-6-IS-70 yra surinktas pakankamas pagrindas duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas padarė veiką, kurioje yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, taip pat tai, ar atsakovas laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių (ABTĮ 57 str.).
Kaip jau buvo paminėta, byloje nustatyta, kad skundžiamu įsakymu atsakovas skyrė pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – papeikimą (Statuto 26 str. 1 d. 2 p.) už Tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 52-6-IS-70 aprašytą tarnybinį nusižengimą. Tarnybinio patikrinimo išvadoje pareiškėjo tarnybiniu nusižengimu pripažintas neveikimas, susijęs su tuo, kad 2010-09-02 gavęs jam vizuotą administracinio teisės pažeidimo medžiagą Nr. ROIK 0110000400649 dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo 2010-07-30 2 val. 40 min. Alytaus apskrityje, Varėnos m., Savanorių g., kai pareigūnų stabdomas nestojo nenustatyto asmens vairuojamas automobilis AUDI 80, nesiėmė priemonių nustatyti minėtą transporto priemonę vairavusį ir KET pažeidusį asmenį, nesilaikė ATPK numatytos tvarkos, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007-06-04 įsakymu Nr. 5-V-375 patvirtintų Kelių eismo taisyklių administracinių teisės pažeidimo bylų nagrinėjimo instrukcijos 71 p. reikalavimų, nevykdė Alytaus miesto ir rajono policijos komisariato viršininko 2008-08-18 įsakymu Nr. 52-18-V-100 patvirtinto Varėnos rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Kelių policijos grupės vyresniojo specialisto pareigybės aprašymo 7.1 p., 7.9 p. numatytų funkcijų bei tuo pažeidė ir ATPK 35 str. nuostatas. Teismas pabrėžia, jog pirmiausia turi būti patikrinta atsakovo atlikto tarnybinio patikrinimo rezultate surašyta Tarnybinio patikrinimo išvada nusižengimo sudėties elementų nustatymo aspektu. Tik nustačius ir įrodymais pagrindus visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus bei juos motyvuotai išdėsčius Tarnybinio patikrinimo išvadoje, gali atsirasti pakankamas pagrindas valstybės tarnautojo patraukimui tarnybinėn atsakomybėn (ABTĮ 57 str.). Analizuojant Tarnybinio patikrinimo išvados turinį matyti, jog atsakovas neįrodė tarnybinio nusižengimo sudėties buvimo pareiškėjo veikoje. Kaip teismo posėdžio metu parodė liudytojas, pareiškėjas tik gavęs 2010-09-02 raštą, ant kurio buvo užrašytas ne konkretus nurodymas, o tik pavardė, susisiekė su liudytoju, kuris pareiškėjui pasakė, kad grįžęs į tarnybą pasiims šį raštą. Iš to seka, kad pareiškėjas domėjosi administracinio teisės pažeidimo tyrimo eiga. Teismo nuomone, pareiškėjas pagrįstai tikėjosi, jog grįžęs į tarnybą R. G. pabaigs pradėtą administracinio teisės pažeidimo tyrimą. Be to, l. e. Alytaus AVPK Varėnos r. PK viršininko pareigas J. B. 2011-06-02 rezoliucija pavedė pareiškėjui priimti sprendimą vadovaujantis ATPK 250 str. nuostatomis (iš esmės nutraukti administracinę teiseną). Teismo akcentuoja, kad ant 2010-09-02 rašto užrašyta tik pavardė be jokio pavedimo negali būti suprasta kaip pareiškėjo pareiga tęsti kito pareigūno pradėtą tyrimą ir, tuo pačiu, perimti iš R. G. savo žinion administracinio teisės pažeidimo bylą. Priešingai, pareiškėjas nuvyko į automobilių saugojimo aikštelę, nustatė, kad minimas automobilis buvo sulaikytas ir į šią aikštelę atgabentas 2010-07-30 pagal patrulio A. K. surašytą transporto priemonės paėmimo saugoti aktą, o grįžęs į Alytaus AVPK Varėnos r. PK, pradėjo ieškoti šios administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos. Ją radęs buvusio Alytaus AVPK Varėnos r. PK VTS KPG patrulių būrio vado R. G. darbo kabinete - rašomojo stalo stalčiuje (šiai aplinkybei paneigti atsakovas jokių įrodymų nepateikė), ir atsižvelgdamas į tai, kad jau buvo pasibaigę ATPK 35 str. numatyti administracinės nuobaudos skyrimo terminai, 2011-06-01 pareiškėjas surašė tarnybinį pranešimą. Ant šio tarnybinio pranešimo laikinai Alytaus AVPK Varėnos r. PK viršininko pareigas einantis J. B. 2011-06-02 uždėjo vizą „medžiagoje priimti sprendimą, vadovaujantis ATPK 250 str. nuostatomis“. Vykdydamas šį pavedimą, 2011-06-03 pareiškėjas priėmė nutarimą nutraukti administracinės bylos teiseną. Teismo vertinimu, šios pareiškėjo nurodytos aplinkybės turi esminės įtakos vertinant tarnybinio pažeidimo padarymą vienu iš jo sudėties – kaltės nustatymo – aspektu. Ta aplinkybė, kad pareiškėjas, gavęs 2010-09-02 raštą ir įvertinęs situaciją ėmėsi tokių priemonių, kokios jam, kaip policijos pareigūnui, atrodė tinkamos (kreipėsi į kolegą, kuriam buvo pavesta tirti administracinio teisės pažeidimo medžiagą, vėliau priėmė sprendimą ir t.t.), negali būti vertinama kaip pareiškėjo pasyvumas (neveikimas), juo labiau – kaltas neveikimas. Aplinkybė, kad pasibaigė ATPK 35 str. numatytas administracinės nuobaudos skyrimo terminas, nėra ir negali būti lemianti, nustatant pareiškėjo tarnybinio nusižengimo sudėtį. Vertinant įrodymų pakankamumo ir patikimumo prasme darytina išvada, kad Tarnybinio patikrinimo išvados ir kitais bylos duomenimis nėra pakankama pagrįsta, kad pareiškėjo veikoje yra tarnybinio nusižengimo sudėtis. Pažymėtina ir tai, kad skundžiamame įsakyme iš viso nėra nurodytos teisės aktų nuostatos, kurias pažeidė pareiškėjas, o Tarnybinio patikrinimo išvadoje nebuvo išsamiai ištirtos bei įvertintos visos faktinės susidariusios situacijos aplinkybės, nebuvo atsižvelgta ir į tai, jog realiai pareiškėjui administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. ROIK 0110000400649 tyrimas pavestas nebuvo, taip pat į tai, kad atleidžiamas iš tarnybos pareigūnas neperdavė šios medžiagos pareiškėjui, ji pradžioje buvo užrakinta seife nuo kurios raktą turėjo tik minėtas pareigūnas, o vėliau surasta jau seniai nedirbančio pareigūno stalo stalčiuje, todėl jis ne tik, kad objektyviai negalėjo atlikti jokių tyrimo veiksmų, bet ir neturėjo teisės aktais minėtoje situacijoje apibrėžtos pareigos (nebuvo oficialaus ir aiškaus tiesioginio vadovo pavedimo tirti administracinio teisės pažeidimo bylą).
Imama domėn ir tai, kad Archyvų departamento Generalinio direktoriaus 2001-03-30 įsakymu Nr. 19 patvirtintų Taisyklių (redakcija galiojusi 2010-07-30 – 2010-09-02) 40 p., 40.1 p., taip pat ir Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011-07-04 įsakymu Nr. V-117 „Dėl dokumentų rengimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Taisyklių 40 p. yra apibrėžta, kas laikoma rezoliucija, o 40.1 p. nurodyta, jog rezoliucijoje rašoma su dokumentu susijusio pavedimo vykdytojo vardas (vardo raidė) ir pavardė ar įstaigos struktūrinio padalinio pavadinimas, pavedimo turinys, įvykdymo terminas (jei reikia), pavedimą davusio asmens parašas, data. 2010-07-30 tarnybiniame pranešime esanti rezoliucija aiškiai parodo, jog pradėti administracinio teisės pažeidimo pagal ATPK 130 str. tyrimą turėjo pareigą teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas. 2011-06-01 tarnybiniame pranešime esančioje rezoliucijoje aiškiai nurodyta, kad pareiškėjas turi priimti sprendimą vadovaudamasis ATPK 250 str. Būtent tokį veiksmą jam buvo pavesta atlikti minėta rezoliucija. Jeigu pareiškėjo viršininkas siekė, kad jis perimtų administracinio teisės pažeidimo bylos tyrimą iš R. G., tai turėjo aiškiai nurodyti rezoliucijoje, kuri buvo užrašyta ant 2010-09-02 Šalčininkų rajono PK rašto, tačiau ant minėto rašto buvo užrašyta tik pareiškėjo pavardė ir tai neatitinka aukščiau paminėtų Taisyklių reikalavimų. Tarnybinio patikrinimo išvadoje esantis išrašas iš Policijos departamento suvestinės patvirtina, kad pradėti minėto pažeidimo teiseną pagal ATPK 130 str., paruošti raštą Alytaus AVPK dėl informavimo apie įvykį, buvo pavesta betarpiškai R. G. (Tarnybinio patikrinimo išvados l. 12). Byloje nėra įrodymų, kad policijos suvestinėje buvo užregistruotas pavedimas pareiškėjui pratęsti administracinio teisės pažeidimo tyrimą. Teismo nuomone tai reiškia, jog nesant aiškaus pavedimo, pareiškėjui negalėjo atsirasti pareiga veikti (perimti savo žinion bylą), o neturėdamas pareigos veikti, pareiškėjas negalėjo būti pripažintas kaltu dėl neveikimo. Teismas sutinka su pareiškėjo atstovės argumentu, kad Tarnybinio patikrinimo išvados duomenimis turėjo būti įrodyta, jog pareiškėjas turėjo pareigą atlikti veiksmus, už kurių neatlikimą atsakovas jam skyrė nuobaudą. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad teisę paskirstyti kas ir kokią medžiagą tirs, turi padalinio vadovas. Atkreiptinas dėmesys, kad būtent padalinio vadovo rezoliucija atlikti tyrimą minėto pažeidimo byloje buvo pavesta R. G. Pažymėtina ir tai, kad liudytojas R. G. teismo posėdžio metu patvirtino, jog aukščiau minėtos bylos tyrimas buvo vizuotas jam. Liudytojas teismo posėdžio metu parodė, kad minėto administracinio teisės pažeidimo medžiaga visą laiką buvo pas jį seife, nurodė, kad pareiškėjas jam skambino ir teiravosi dėl medžiagos, tačiau liudytojas pasakė, kad kai grįš, tai ir pasiims Vilniaus AVPK Šalčininkų rajono policijos komisariato 2010-09-02 raštą. Liudytojas taip pat paaiškino, kad pas jį buvo likusi ne tik ši medžiaga, bet ir kitos, o žinodamas, kad bus atleistas iš tarnybos, nuėjo pas viršininką ir paklausė, ką daryti su jomis. Be to, liudytojas paaiškino, kad viršininkas jam liepė nunešti medžiagas į kabinetą, padėti ant stalo ir palikti, o vėliau žiūrės, ką su jomis darys. Anot liudytojo, joks aktas dėl administracinių teisės pažeidimų medžiagų perdavimo surašomas nebuvo. Liudytojas pažymėjo, kad administracinio teisės pažeidimo medžiaga visą laiką buvo jo žinioje ir iki 2010-10-12 jis jos niekam neperdavė. Liudytojas taip pat patvirtino, kad jis turėjo teisę skirti administracines nuobaudas, nes tai jam priklauso pagal Varėnos rajono Policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Patrulių būrio vado pareigybės aprašymo 7.17 p., kuriame numatyta, jog esant tarnybiniam būtinumui, pavaduoja Viešosios tvarkos skyriaus kelių policijos grupės vyresnįjį specialistą. Be to, liudytojas paaiškino, kad jeigu viršininkas vizuodavo bylą, tai niekas jos nepervizuodavo, o tyrimą atlikti turėdavo iki galo. Į liudytojo tarnybinį seifą, jam nesant, niekas negalėjo įeiti, nes spyną įdėjo pats ir raktai nuo seifo buvo tik pas jį. Atsakovas paneigti šioms aplinkybėms įrodymų nepateikė. Kaip jau buvo paminėta, esant aukščiau nurodytai situacijai, pareiškėjas ėmėsi visų jo dispozicijoje esančių veiksmų – nuvykęs į automobilių stovėjimo aikštelę, nustatė, kad automobilis buvo sulaikytas ir į aikštelę atgabentas 2010-07-30 pagal patrulio surašytą transporto priemonės paėmimo saugoti aktą, o grįžęs į Alytaus AVPK Varėnos r. PK, pradėjo ieškoti šios administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos, ją radęs bei atsižvelgdamas į tai, kad jau buvo pasibaigę ATPK 35 str. numatyti administracinės nuobaudos skyrimo terminai, 2011-06-01 surašė tarnybinį pranešimą, o 2011-06-03, remdamasis vadovo rezoliucija, priėmė nutarimą nutraukti administracinės bylos teiseną. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog pareiškėjo veiksmuose kaltė nenustatyta (ABTĮ 57 str.).
Lietuvos generalinio komisaro 2005 m. liepos 25 d. įsakymo Nr. 5-V-462 „Dėl kelių eismo taisyklių administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo instrukcijos patvirtinimo“ pakeitimo 71 p. numato, kad bylai atidėti arba pratęsti rašomas motyvuotas nutarimas, kai skiriamas ekspertas ar specialistas, taip pat tais atvejais, kai nepriimamas procesinis sprendimas per Kodekso 35 str. nustatytus terminus. Išanalizavęs procesinio dokumentų turinį, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas 2011-06-03 pagrįstai priėmė motyvuotą nutarimą nutraukti administracinės bylos teiseną Nr. 52-55-IL-366. Iš to seka, kad priešingai nei teigia atsakovas, pareiškėjas būtent nepažeidė aukščiau minėto įsakymo nuostatos. Varėnos rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Kelių policijos grupės vyresniojo specialisto Pareigybės aprašymo, patvirtinto Alytaus miesto ir rajono policijos komisariato viršininko 2008-08-18 įsakymu Nr. 52-18-V-100, 7.1 p. numatyta, jog pareigūnas vykdo Varėnos r. PK kelių eismo taisyklių administracinių teisės pažeidimų apskaitą, šių pažeidimų bylų teiseną, kontroliuoja nutarimų, priimtų šiose bylose, vykdymą, o 7.9 p. – nagrinėja ir tiria Kelių eismo taisyklių administracinių teisės pažeidimų bylas ir skiria administracines nuobaudas. Varėnos r. PK VTS Patrulių būrio vado pareigybės aprašymo, patvirtinto Alytaus AVPK viršininko 2008-10-09 įsakymu Nr. 52-V-11 7.17 numatyta, jog esant tarnybiniam būtinumui, šias pareigas einantis valstybės tarnautojas pavaduoja VTS kelių policijos grupės vyresnįjį specialistą. Iš to seka, kad R. G. gali atlikti tokias pačias funkcijas, kurios yra numatytos Varėnos rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Kelių policijos grupės vyresniojo specialisto pareigybės aprašymo 7.1 ir 7.9 p. Be to, Alytaus AVPK 2009-04-20 įsakymu Nr. 52-V-85 „Dėl Alytaus AVPK viršininko 2008 m. lapkričio 20 d. įsakymo Nr. 52-V-57 „Dėl įgaliojimų suteikimo nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas“ pakeitimo 4 ir 5 p. nurodyta, jog teisę nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas ir skirti administracines nuobaudas turi ne tik pareiškėjas, bet ir R. G. Vadinasi, laikyti pareiškėją besąlygiškai atsakingą už administracinių teisės pažeidimų medžiagų nagrinėjimą, administracinių nuobaudų skyrimą būtų neteisinga, nes pareigą tai atlikti turi ne tik pareiškėjas, bet ir R. G., kuris nagrinėjamu atveju, būtent ir atliko pažeidimo tyrimą.
Tvarkos 19 p. numatyta, jog tikrintojas tarnybinį nusižengimą gali tirti ne ilgiau kaip 30 dienų, neįskaitant laiko, per kurį tikrinamas pareigūnas nebuvo darbe dėl ligos arba atostogavo. Esant svarbioms aplinkybėms, tarnybinį patikrinimą atlikti pavedęs pareigūnas gali pratęsti tarnybinio patikrinimo terminą dar iki 30 dienų. Tarnybinio patikrinimo medžiagoje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas atostogavo nuo 2011-06-20 iki 2011-07-26, o tarnybinio patikrinimo atlikimo terminas buvo pratęstas dar 30 dienų 2011-07-28 (Tarnybinio patikrinimo išvados b. l. 6, 18). Vadovaujantis Tvarkos 19 p., laikas, per kurį pareiškėjas atostogavo, neįskaitomas į tarnybinio patikrinimo atlikimo terminą. Taigi atsakovas tarnybinį nusižengimą tyrė ne ilgiau nei 60 dienų, todėl atmestinas pareiškėjo argumentas kaip nepagrįstas, jog buvo pažeisti tarnybinio tyrimo atlikimo terminai.
Apibendrindamas šioje administracinėje byloje nustatytas faktines ir teisiškai reikšmingas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad tranybinė nuobauda pareškėjui buvo paskirta remiantis neišsamia Tarnybinio patikrinimo išvada, kurioje nebuvo nustatytas tarnybinio nusižengimo sudėties jo veikoje buvimo faktas. Iš to seka, kad 2011 m. rugsėjo 15 d. Alytaus AVPK viršininko įsakymu Nr. 52-TE-255 pareiškėjui buvo nepagrįstai paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas (ABTĮ 57 str.). Aptartų aplinkybių pagrindu pareiškėjo skundas tenkintinas, o skundžiamas įsakymas naikintinas (ABTĮ 88 str. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str. – 87 str. 88 str. 2 p.,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. B. prašymą patenkinti visiškai.
Panaikinti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2011 m. rugsėjo 15 d. įsakymą Nr. 52-TE-255 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo vyresniajam inspektoriui A. B.“.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.