Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-10-11 · Administracinė byla Nr. I-4086-644/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-10-11
Bylos Nr.
I-4086-644/2018
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00870-2018-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Audrius Grauželis
Pareiškėjas
J. O.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-4086-644/2018Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00870-2018-0Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1. (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 11 d.Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas Audrius Grauželis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. O. (J. O.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas J. O. kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir Ligoninė), 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas skunde (b. l. 2-4) nurodė, kad 2018 m. kovo mėnesį užbaigus jo gydymą Ligoninėje, pareiškėjas turėjo būti planiniu konvojumi tiesiogiai etapuotas tolimesnei laisvės atėmimo bausmei atlikti į Alytaus pataisos namus (toliau – ir Alytaus PN), tačiau dėl nesuprantamų priežasčių jis buvo etapuotas į Lukiškių tardymo izoliatorių – kalėjimą (toliau – ir Lukiškių TI-K), kur buvo laikomas 4 paras, kol buvo grąžintas į Alytaus PN. Atsakovas turi pareigą užtikrinti, kad nuteistasis bausmę atliktų jam teismo paskirtoje pataisos įstaigoje, tačiau šiuo atveju atsakovas nepagrįstai neužtikrino tiesioginio konvojavimo į Alytaus PN. Dėl neteisėtų Ligoninės veiksmų, buvimo Lukiškių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu, pareiškėjas patyrė nepatogumus, suvaržymus, psichologinį sukrėtimą, pažeminimą ir pan.

Atsiliepimas

Atsikirtime į atsakovo atsiliepimą (b. l. 26-29) pareiškėjas pažymėjo, kad bausmės atlikimo sąlygos pataisos namuose ir kalėjime iš esmės skiriasi. Alytaus pataisos namuose laikomi asmenys turi daugiau teisių. Pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo vedamas pasivaikščioti tik 1 val./per parą, negalėjo paskambinti, pasimatyti su artimaisiais, pasinaudoti bibliotekos paslaugomis, gauti laikraščius. Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojo Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos vado 2017 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. 47VC-498 patvirtinti planiniai konvojų maršrutai. Pagal minėto įsakymo 1.1.1.4 punktą, sulaikytųjų ir nuteistųjų konvojavimas maršrutu iš Ligoninės į Alytaus pataisos namus turėjo vykti tiesiogiai. Atsakovui teko pareiga pareiškėją tiesiogiai iš Ligoninės konvojuoti į Alytaus PN, tačiau dėl atsakovo neteisėtų veiksmų pareiškėjas buvo etapuotas per Lukiškių TI-K. Dėl neteisėtų Ligoninės administracijos veiksmų pareiškėjas patyrė perteklinius laisvės atėmimo bausmės suvaržymus, kurių nebūtų patyręs, jei būtų konvojuotas tiesiogiai į Alytaus PN. Dėl minėtų aplinkybių pareiškėjas patyrė nepatogumus, psichologinį sukrėtimą, orumo pažeminimą, pablogėjo jo savijauta.

Atsakovo atstovas Ligoninė atsiliepimu (b. l. 11-17) su pareiškėjo skundu nesutiko. Pažymėjo, kad pareiškėjas Ligoninėje buvo gydomas nuo 2018 m. kovo 21 d. iki 2018 m. kovo 23 d. Remiantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2002 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. 57 patvirtinta Įskaitos tarnybų darbo instrukcija, suimtųjų ir nuteistųjų priėmimo į tardymo izoliatorius tvarką ir procesinius pagrindus nustato suėmimo vykdymą reglamentuojantys teisės aktai (7 p.). Tranzitiniai suimtieji ir nuteistieji, perkeliami iš vienos laisvės atėmimo vietos į kitą, tardymo izoliatoriuje laikomi ne ilgiau nei 10 parų (108 p.). Pagal Konvojavimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 (toliau — Konvojavimo taisyklės) nustatytą bendrą tvarką, į Ligoninę atvykstančių nuteistųjų ir iš įstaigos išvykstančių atgal į savo pataisos namus konvojavimą planiniu konvojumi (iš anksto nustatytu maršrutu ir laiku) vykdo Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Viešojo saugumo tarnyba). Asmens konvojavimo organizacinis pagrindas yra konvojuojamųjų apsaugos planas, kurį, be visa kita, sudaro konvojavimo maršrutų schema bei lydėjimo tvarkaraštis. Konvojuojamųjų apsaugos planą tvirtina atitinkamos institucijos ar įstaigos vadovybė tik jai pavaldiems konvojams. Pagal Ligoninės vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Ligoninės direktoriaus 2017 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. V-39, 33.2 punktą, pacientas išrašomas iš Ligoninės, kai paciento tolesnis buvimas Ligoninės nėra mediciniškai pagrįstas, kai toliau nėra teisinio pagrindo nuteistųjų (suimtųjų) laikyti Ligoninėje, nes šie asmenys nėra pacientai. Išrašytų pacientų grąžinimas į laisvės atėmimo vietas organizuojamas artimiausiu maršrutu pagal Viešojo saugumo tarnybos vado įsakymu patvirtintus konvojavimo maršrutus. Vadovaujantis Viešojo saugumo tarnybos vado įsakymu patvirtintais maršrutais, planinis tiesioginis maršrutas Ligoninė - Alytaus PN vykdomas trečiadieniais. Kadangi Ligoninės prioritetinė veikla yra teikti medicinos paslaugas, kurioje atvykstančių ir išvykstančių pacientų kaita yra didelė, todėl, siekiant užtikrinti visiems atvykstantiems medicinos paslaugas ir tai, kad pareiškėjo laikyti ilgiau Ligoninėje nebuvo teisinio pagrindo, vadovaujantis aukščiau nurodytais pagrindais, buvo organizuojamas išrašymas iš Ligoninės ir konvojavimas į įkalinimo įstaigą. Akcentavo, kad pareiškėjo teisinė padėtis dėl grąžinimo į pataisos įstaigą tranzitu per Lukiškių TI-K nesikeitė. Apibūdindamas tariamai patirtą žalą, pareiškėjas apsiribojo bendrojo pobūdžio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryšio tarp Ligoninės veiksmų ir (arba) neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių. Taip pat niekuo nėra pagrįsta ir reikalaujama neturtinės žalos suma.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Pareiškėjas iš atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais Laisvės atėmimo vietų ligoninės veiksmais pristatant pareiškėją iš Ligoninės į laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietą (Alytaus pataisos namus) per Lukiškių tardymo izoliatorių - kalėjimą, kuriame pareiškėjui teko praleisti 4 paras sugriežtintomis kalinimo sąlygomis.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar Institucija arba jos darbuotojai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios Institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje buvo gydomas laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 21 d. iki 2018 m. kovo 23 d. Pasibaigus pareiškėjo gydymui Ligoninėje, 2018 m. kovo 23 d. Viešojo saugumo tarnybos planiniu konvojumi pareiškėjas buvo grąžintas (išvežtas) į laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietą - Alytaus pataisos namus - per Lukiškių TI-K. Pareiškėjas nurodo, kad jis nepagrįstai buvo vežamas per Lukiškių TI-K, kur praleido 4 paras. Pareiškėjo teigimu, baigus gydymą Ligoninėje, atsakovas turėjo grąžinti jį tiesioginiu maršrutu į Alytaus pataisos namus.

Nuteistųjų pristatymo į bausmės atlikimo vietą organizavimą ir vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1109 patvirtintas Nuteistųjų arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pristatymo į bausmės atlikimo vietą tvarkos aprašas (toliau – Aprašas). Remiantis šio Aprašo 6 punktu, dokumentai, susiję su nuteistųjų pristatymu į bausmės atlikimo vietą, įforminami ir nuteistieji konvojuojami Teisingumo ministro ir Vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka. Viešojo saugumo tarnybos planinius maršrutus, suderinęs su Kalėjimų departamentu prie Teisingumo ministerijos, tvirtina Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vadas (Aprašo 5 p.). Nuteistuosius į laisvės atėmimo vietos ligoninę arba kitą asmens sveikatos priežiūros įstaigą pristato Viešojo saugumo tarnybos planinis konvojus (Aprašo 14 p.). Nuteistuosius terminuoto laisvės atėmimo bausme į kardomąją priemonę – suėmimą vykdančią įstaigą pristato Viešojo saugumo tarnybos planinis konvojus (Aprašo 8 p.).

Konvojuojamų sulaikytųjų, suimtųjų ir nuteistųjų asmenų teises ir pareigas, taip pat konvojaus pareigūnų veiklos ir darbo organizavimo ypatumus, vykdant asmenų konvojavimą į paskirties punktus ir užtikrinant ginkluotą jų apsaugą nustato teisingumo ministro ir vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 patvirtintos Konvojavimo taisyklės (toliau – ir Konvojavimo taisyklės). Pagal Konvojavimo taisyklių 95 punktą, pagrindas konvojui priimti konvojuojamuosius yra: 1) konvojuojamojo asmens byla užantspauduotame pakete su asmens bylos pažyma; 2) konvojuojamųjų sąrašas; 3) konvojavimo paraiška. Remiantis Konvojavimo taisyklių 11 punktu, sprendimą dėl asmens konvojavimo priima Kalėjimų departamentui pavaldi įstaiga pateikdama rašytinę paraišką skirti konvojų, kurioje nurodoma: asmens konvojavimo data, asmens buvimo vieta, siunčianti įstaiga, paskirties punktas ir konvojaus rūšis. Taigi, pagal minėtą reglamentavimą, nuteistuosius į paskirties punktus konvojuoja Viešojo saugumo tarnybos planinis konvojus pagal iš anksto patvirtintus maršrutus ir konvojui pateiktas konvojavimo paraiškas, kuriose, be kita ko, nurodoma konvojavimo data.

Pažymėtina, kad pagal Konvojavimo taisyklių 4 punktą, nuteistieji gali būti konvojuojami ir neplaniniu konvojumi, kuris konvojuoja asmenis iš anksto nenustatytu maršrutu ar laiku. Nors Konvojavimo taisyklės aiškiai nenurodo, kokiais konkrečiais atvejais skiriamas neplaninis kovojus, tačiau remiantis šių taisyklių 20 punktu, neplaninis konvojus skirtas ypatingiems atvejams, pavyzdžiui, kai konvojuojamuosius būtina skubiai lydėti iš Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų ar teritorinių policijos įstaigų ir jų areštinių į laisvės atėmimo vietų gydymo įstaigas arba viešąsias asmens sveikatos priežiūros įstaigas būtinajai medicinos pagalbai suteikti.

Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojo Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos vado 2017 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. 47V-498 patvirtinti planiniai konvojų maršrutai (b. l. 18-21). Pagal minėto įsakymo 1.1.1.4 punktą, sulaikytųjų, suimtųjų ir nuteistųjų konvojavimas maršrutu „<...> Pravieniškių Ligoninė- <...> - Alytaus PN - <...> -Pravieniškių Ligoninė <...>“ vykdomas trečiadieniais. Pagal minėto įsakymo 1.1.1.6 punktą, planinis konvojus maršrutu „<...> Pravieniškių Ligoninė- <...> - Lukiškių TI-K <...>“ vykdomas penktadieniais. Taigi, kaip matyti iš bylos duomenų, planinis konvojus į Alytaus pataisos namus vykdomas tik trečiadieniais, o kitomis savaitės dienomis planinis konvojus vyksta į kitus paskirties punktus. Kadangi pareiškėjo išvykimo iš Ligoninės dieną (penktadienį) planinis tiesioginis maršrutas iš Ligoninės į Alytaus pataisos namus nebuvo vykdomas, pareiškėjo argumentai, kad jis iš Ligoninės turėjo būti vežamas tiesiogiai į Alytaus pataisos namus, nepagrįsti.

Teismas pažymi, kad Ligoninės paskirtis – ambulatorinių ir stacionarių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas asmenims. Pagal pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 55 punktą, į Laisvės atėmimo vietų ligoninę planinio konvojaus pristatyti nuteistieji priimami pateikus medicininį siuntimą, Asmens sveikatos istoriją ir pan. Taigi nuteistojo laikymo Ligoninėje pagrindas – medicininės indikacijos, todėl, teismo vertinimu, asmeniui gydymą baigus, nelieka pagrindo jį toliau laikyti asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad pareiškėjui gydymą baigus, atsakovo atstovas neturėjo pagrindo jį toliau laikyti sveikatos priežiūros įstaigoje. Nesant kitų ypatingų aplinkybių, dėl kurių pareiškėjui turėtų būti skirtas neplaninis konvojus, teismo vertinimu, atsakovo atstovas pagrįstai organizavo pareiškėjo išvykimą (išvežimą) į bausmės atlikimo vietą (Alytaus pataisos namus) artimiausiu planiniu konvojumi. Nesant galimybės pareiškėjo grąžinti į laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietą penktadienį tiesioginiu maršrutu, pareiškėjo vykimas į paskirties punktą buvo organizuojamas tranzitu per Lukiškių TI-K.

Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklės) 9.3 punktą, kaip vienas iš suimtųjų (nuteistųjų) priėmimo į tardymo izoliatorių pagrindų yra įtvirtintas suimtųjų (nuteistųjų) vykimas tranzitu į paskirties punktus. Be to, pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2002 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. 57 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų įskaitos tarnybų darbo instrukcijos 108 punktą, tranzitiniai suimtieji ir nuteistieji, perkeliami iš vienos laisvės atėmimo vietos į kitą, tardymo izoliatoriuje laikomi ne ilgiau kaip 10 parų. Taigi pareiškėjo teiginiai, kad jis negalėjo būti vežamas į Alytaus pataisos namus per Lukiškių TI-K, ginčo situacijoje atmetami kaip nepagrįsti.

Vertindamas pareiškėjo argumentus teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo teisinė padėtis dėl grąžinimo į pataisos įstaigą tranzitu per Lukiškių TI-K nesikeitė, t. y. nuteistųjų subjektyvių teisių, laisvių ir pareigų apimtis priklauso ne nuo jų laikymo Lukiškių TI-K kamerų tipo patalpose, tačiau nuo to, kokios grupės sąlygomis nuteistieji atlieka laisvės atėmimo bausmę savo įkalinimo įstaigoje, o pats faktas, kad pareiškėjas buvo tranzitu vežtas per Lukiškių TI-K, nesudaro pagrindo teigti, jog pareiškėjo teisinė padėtis keitėsi ar jam buvo taikomas griežtesnis režimas. Taigi teismas neturi pagrindo teigti, jog šiuo aspektu buvo pažeistos pareiškėjo teisės.

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (žr. LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).

Pareiškėjas pažymėjo, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų jis patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė nepatogumais, suvaržymais, psichologiniu sukrėtimu, pažeminimu ir pan. Tačiau byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Jokių duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant klausimą dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė.

Konstatuotina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Veiksmų neteisėtumas (kaip būtinoji viešosios atsakomybės sąlyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (žr. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012).

Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos (Ligoninės) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovo atstovų neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo J. O. (J. O.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Audrius Grauželis