Kauno apygardos teismo nutartis

2017-10-18 · Civilinė byla Nr. 2S-2243-221/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-10-18
Bylos Nr.
2S-2243-221/2017
Teisminio proceso Nr.
2-28-3-02486-2017-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginija Lozoraitytė
Pareiškėjas
V. Ž., T. Ž.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-2243-221/2017Teisminio proceso Nr. 2-28-3-02486-2017-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.8; 3.3.2.5 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 18 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Lozoraitytė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. Ž. atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų T. Ž. ir V. Ž. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo, išvadą duodanti institucija – Marijampolės savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėjai prašė teismo patvirtinti jų susitarimą ir pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4427-91/2012 dalį dėl nepilnamečio vaiko A. Ž., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nustatymo ir nepilnamečio vaiko išlaikymo.Pareiškėjai nurodė, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4427-91/2012 buvo nutraukta pareiškėjų santuoka ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria šalys susitarė dėl jų nepilnamečio vaiko A. Ž. gyvenamosios vietos ir išlaikymo. Po teismo sprendimo priėmimo iš esmės pasikeitė aplinkybės, susijusios su nepilnamečio vaiko A. Ž. gyvenamąja vieta. Nuo 2016 m. rugsėjo mėn. sūnus nuolat gyvena su pareiškėja Airijoje, čia lanko mokyklą.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2017 m. birželio 16 d. nutartimi netenkino pareiškimo. Teismas nurodė, kad 2017 m. gegužės 25 d. nutartimi buvo įpareigojęs pareiškėją V. Ž. pateikti teismui A. Ž. nuomonę dėl gyvenamosios vietos pakeitimo, tačiau pareiškėja neįvykdė teismo įpareigojimo. Marijampolės savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, kad negali pateikti išvados dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo, nes A. Ž. negyvena Lietuvoje ir jie negali pateikti duomenų, ar motina tinkamai vykdo savo pareigas vaiko atžvilgiu. Teismui buvo neaiški nepilnamečio vaiko, galinčio ir gebančio suformuluoti savo nuomonę, pozicija dėl gyvenamosios vietos pakeitimo, todėl teismas netenkino pareiškimo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja V. Ž. prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 16 d. nutartį, išspręsti klausimą iš esmės ir patenkinti pareiškimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Nepagrįstai vadovautasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.177 straipsniu. Ši teisės norma reglamentuoja ginčų, susijusių su nepilnamečiais vaikais, nagrinėjimo taisykles. Ginčo teisena nagrinėjamose bylose privalomas ir valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos dalyvavimas (CK 3.178 straipsnis). Remiantis CK 3.53 straipsniu, pareiškėjų prašymas pakeisti sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas turi būti nagrinėjamas ypatingosios teisenos tvarka. Įvertinus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 538–541 straipsnių reikalavimus, darytina išvada, kad teismo įpareigojimas pareiškėjai pateikti nepilnamečio vaiko nuomonę yra nepagrįstas, Marijampolės savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus dalyvavimas šioje byloje taip pat yra perteklinis.Pareiškėja neturėjo galimybės teismo nustatytu terminu (iki 2017 m. birželio 8 d.) pateikti nepilnamečio vaiko nuomonę dėl jo gyvenamosios vietos pakeitimo. Pareiškėja negavo 2017 m. gegužės 25 d. nutarties, ji gyvena užsienyje, korespondencijos siuntimas užtrunka. A. Ž. birželio mėnesį buvo išvykęs į kelionę, todėl nebuvo galimybių gauti jo rašytinį sutikimą teismo nustatytu terminu. A. Ž. sutikimas teisėjos sekretorės el. pašto adresu buvo išsiųstas 2017 m. birželio 21 d., t. y. po skundžiamos teismo nutarties priėmimo.Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 16 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjų pareiškimas dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo, teisėtumo ir pagrįstumo. Nustatyta, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4427-91/2012 buvo nutraukta pareiškėjų santuoka, patvirtinta pareiškėjų pateikta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 1.2 punkte buvo nustatyta, jog nepilnamečio sūnaus A. Ž. gyvenamoji vieta nustatoma su tėvu T. Ž. jo gyvenamojoje vietoje, kuris leis V. Ž. bendrauti su sūnumi ir dalyvauti jo auklėjime, be jokių apribojimų, o 1.4 punkte nustatyta, kad nepilnamečio sūnaus A. Ž. išlaikymui V. Ž. nuo 2012 m. rugsėjo 26 d. mokės periodinėmis išmokomis tvirta pinigų suma kas mėnesį po 400 Lt iki sūnaus pilnametystės, šią sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, išlaikymo lėšomis uzufrukto teisėmis naudosis nepilnamečio sūnaus tėvas T. Ž. Pareiškėjai, pasikeitus aplinkybėms, kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su pareiškimu, prašydami pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 8 d. sprendimo dalį dėl nepilnamečio vaiko A. Ž. gyvenamosios vietos nustatymo ir nepilnamečio vaiko išlaikymo. Atskiruoju skundu skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjų pareiškimo, motyvuodamas tuo, kad nėra aiški nepilnamečio vaiko nuomonė dėl gyvenamosios vietos pakeitimo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismo atsisakymas šiuo pagrindu patenkinti pareiškimą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo yra nepagrįstas.CK 3.53 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuoką, patvirtina ir sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir dalyvavimo juos auklėjant klausimus bei kitas savo turtines teises ir pareigas. Sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą. Toks teismo sprendimas yra galutinis ir įgyja res judicata galią. Įsiteisėjus teismo sprendimui, šalys negali iš naujo kelti klausimo dėl sprendimu patvirtintos santuokos pasekmių sutarties sąlygų, išskyrus šios taisyklės išimtį – jei iš esmės pasikeičia aplinkybės (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad CK 3.53 straipsnio 3 dalies normoje nustatyta iš teismo sprendimo res judicata taisyklės išimtis, todėl ji neturėtų būti aiškinama plečiamai. Dėl iš esmės pasikeitusių aplinkybių galima keisti tik tas sutarties ir teismo sprendimo dalis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios susijusios su nepilnamečių vaikų išlaikymu ir jų gyvenamosios vietos nustatymu bei buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2008, 2006 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2006, 2006 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350/2006). Taigi nagrinėjamu atveju pareiškėjai, nurodydami, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, susijusios su jų nepilnamečio vaiko gyvenamąja vieta, turi teisę kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų, kuriomis buvo susitarta dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų ir nepilnamečiam vaikui teiktino išlaikymo nustatymo, pakeitimo. Remiantis CPK 538 straipsnio 5 dalimi, tuo atveju, jei buvę sutuoktiniai ar vienas iš jų kreipiasi į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo iš esmės pasikeitus aplinkybėms, šių bylų nagrinėjimui mutatis nutandis taikomos CPK XXXV skyriaus nuostatos (CPK 538 – 541 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pareiškėja atskirajame skunde pagrįstai nurodo, jog tarp buvusių sutuoktinių nesant ginčo dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo, teismo sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo klausimas nagrinėtinas ypatingosios teisenos tvarka. Tai reiškia, kad šiuo atveju nėra ginčo dėl vaiko, todėl CK 3.177 ir 3.178 straipsniuose įtvirtintos teisės normos netaikytinos. Dėl to pirmosios instancijos teismo reikalavimas pareiškėjai pateikti vaiko nuomonę jo gyvenamosios vietos klausimu, sprendimas į bylos nagrinėjimą įtraukti valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją, o taip pat pareiškimo dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo netenkinimas tuo pagrindu, kad nebuvo pateikta vaiko nuomonė, yra nepagrįsti. Kadangi nagrinėdamas pareiškimą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė procesinės bei materialinės teisės normas, skundžiama nutartis panaikintina (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis, 338 straipsnis).Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog sutuoktinių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių yra jų tarpusavio suderintos valios išraiška, tačiau tai nereiškia, jog teismas visais atvejais turi tokią sutartį tvirtinti. Teismas, prieš tvirtindamas sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, turi pareigą patikrinti, ar ši sutartis neprieštarauja viešajai tvarkai, ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų (CK 3.53 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad, nesant ginčo tarp buvusių sutuoktinių, klausimas dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo pagal analogiją nagrinėjamas ypatingosios teisenos tvarka, darytina išvada, kad teismas taip pat turi pareigą patikrinti, ar susitarimas dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo neprieštarauja viešajai tvarkai ir ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, netenkindamas pareiškimo dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo dėl to, kad nebuvo pateikta nepilnamečio vaiko nuomonė dėl gyvenamosios vietos pakeitimo, nevertino susitarimo dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties pakeitimo sąlygų atitikimo CK 3.53 straipsnio 4 dalies reikalavimams, atitinkamai ir galimybės pareiškėjams pakeisti šias sąlygas, atsižvelgiant į nustatytus prieštaravimus. Iš pareiškėjų 2017 m. balandžio 28 d. susitarimo matyti, kad 3 punkte pareiškėjai susitarė, jog pareiškėjas T. Ž. teiks išlaikymą nepilnamečiam vaikui periodinėmis išmokomis po 120 Eur kas mėnesį nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki sūnaus pilnametystės. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjų susitarimas pasirašytas 2017 m. balandžio 28 d., spręstina, jog šios sąlygos įvykdymas yra neįmanomas, be to, atkreiptinas dėmesys, kad susitarimo 4 punkte pareiškėjas T. Ž. patvirtina, jog Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 8 d. sprendimo dalis dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo iki susitarimo pasirašymo dienos yra visiškai įvykdyta. Dėl nurodytų pareiškėjų susitarimo dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties pakeitimo sąlygų prieštaringumo ir atitikimo nepilnamečio vaiko interesams įvertinimo byla pagal pareiškėjų pareiškimą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 16 d. nutartį ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Virginija Lozoraitytė