Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. B. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujančiai VĮ „Turto bankas“, tretiesiems asmenimis, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, Šiaulių rajono 2-ojo notarų biuro notarei B. Š., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl juridinę reikšmę turinčio paveldėjimo fakto nustatymo, palikimo perėjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovas ieškiniu prašo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po savo dukters I. L. mirties 2011 m. vasario 1 d., priėmė atsiradusį palikimą, faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti per įstatymo nustatytą terminą; pripažinti negaliojančiu 2016 m. kovo 8 d. Šiaulių rajono 2-ojo notarų biuro notarės B. Š. išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą (registro Nr. 1-1105), kurio pagrindu nekilnojamojo turto registre atlikta 5755/123350 dalių 1,2335 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalies gyvenamojo namo, unikalus Nr. 9196-5007-5019, 1/2 dalies kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), teisinė registracija Lietuvos Respublikos vardu (1-3 b.l.)

Ieškinyje nurodo, kad 2011 m. mirė ieškovo dukra I. L., gimusi (duomenys neskelbtini), kuri testamento nepaliko. Dukra nebuvo sudariusi santuokos, vaikų neturėjo, ieškovo sutuoktinė Nijolė E. B. taip pat buvo mirusi anksčiau už savo dukrą 1999m., todėl ieškovas yra vienintelis antros eilės įpėdinis. Dėl mirusios dukros palikimo priėmimo negalėjo kreiptis į notarą, nes nebuvo įteisinta jo tėvystė dukrai, ir tik 2017-07-04 Šiaulių apylinkės teismo sprendimu nustačius giminystės santykių faktą, nebeliko kliūčių pradėti palikimo įforminimo procedūras. Po dukters mirties atsiradusį palikimą sudarė 5755/123350 dalys 1,2335 ha žemės sklypo, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), 1/2 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Ieškovas nurodo, kad mirus dukrai, jis iš karto pradėjo rūpintis paliktu turtu, pirko kurą ir apšildė malkomis tą namo dalį, kuriame su dukra gyveno nuo 2010 metų, ką patvirtina ir deklaravimo duomenys, mokėjo už butui tiekiamą elektros energiją, ir įvertinus ieškovo faktinio gyvenimo būste tęstinumą iki šiol, laikytina, kad jis tokiu būdu priėmė atsiradusį palikimą, faktiškai paveldimą turtą valdydamas. 2016-05-25 raštu Nr. SK-4-5111 VĮ Turto bankas ieškovą informavo, kad po I. L. mirties pas notarą užvesta paveldėjimo byla ir palikimą priėmė valstybė. Valstybei išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas laikytinas negaliojančiu, nes ieškovas faktiniu valdymu kaip įpėdinis jau buvo priėmęs savo dukters palikimą, dėl ko paveldėjimo teise jį perduoti Lietuvos valstybei nebuvo pagrindo. Remiantis CK 5.8 straipsnio nuostatomis, ieškovas nepraleido 1 metų ieškinio senaties termino, nes 2017 m. balandžio 19 d. su pradiniu ieškiniu kreipėsi į teismą dėl paveldėjimo teisės liudijimo nuginčijimo, tačiau teismas pasiūlė tikslinti savo reikalavimus ir pradžioje nusistatyti tik giminystės su I. L. santykių patvirtinimo faktą.

Ieškovas teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti visa apimtimi ir iš esmės palaikė ieškinyje nurodytus argumentus, teikė paaiškinimus apie tai, kad nebuvo jokio pagrindo turtą paveldėti valstybei, nes ieškovas buvo priėmęs savo dukros I. L. palikimą, bet dėl teisinių žinių stokos laiku nepasikreipė į notarą dėl paveldėjimo procedūrų, laiku neįteisino savo tėvystės dukrai. Jis nesutaria su namo bendrasavininke kaimyne J. S., todėl pastaroji melagingai kreipdamasi su pareiškimu į mokesčių inspekciją, galimai turėjo savo savanaudiškų tikslų – užvaldyti visą sodybą.

Atsakovę – valstybę atstovaujanti VĮ Turto bankas atsiliepime su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad tiek Valstybinė mokesčių inspekcija, tiek VĮ Turto bankas teisėtai atliko visas procedūras dėl 2011-02-01 mirusios I. L. palikimo priėmimo valstybės vardu. Ieškovas taip pat nenurodė, kad ir paveldėjimo teisės liudijimą išdavusi notarė būtų veikusi neteisėtai, todėl nėra jokių pagrindų pripažinti valstybei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą negaliojančiu. Būtent ieškovo pasyvūs veiksmai tiek neįteisinant savo giminystės santykių su I. L., tiek nesikreipiant į notarą dėl palikimo priėmimo neatitiko atidaus ir rūpestingo asmens kriterijų. 2016-04-19 atlikus ginčo turto apžiūrą, buvo nustatyta, kad jame gyvena palikėjos tėvas S. B., kurį VĮ Turto bankas atstovai informavo apie galimybę kreiptis į teismą dėl palikimo perėjimo valstybei nuginčijimo arba atlaisvinti minėtą turtą. Kadangi ieškovas, nors toliau naudojosi turtu, nesikreipė į teismą, 2016 m. gegužės 6 d. VĮ Turto bankas įregistravo patikėjimo teises į minėtą turtą ir kreipėsi dėl Stasio iškeldinimo iš užimamo turto. 2016-11-15 Šiaulių apylinkės teismas priėmė sprendimą už akių ir nutarė iškeldinti S. B. iš Lietuvos Respublikai priklausančio turto ir išdavė vykdomąjį raštą; šis teismo sprendimas nėra įvykdytas. Be to remiantis CK 5.8 straipsnio nuostatomis, ieškovas praleido 1 metų ieškinio senaties terminą, kuris pasibaigė 2017-06-25, t.y. 2016-05-25 raštu papildomai informavus ieškovą apie galimybę kreiptis į teismą dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo nuginčijimo. Be to palikimo perėjimo valstybei liudijimo panaikinimo turėtų būti nagrinėjamas atsižvelgus į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos išdėstytą poziciją (42-44 b.l.).

Teismo posėdyje atsakovės atstovas nedalyvavo, byloje gautas prašymas bylą nagrinėti atsakovo atstovui nedalyvaujant.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti ir nurodė, kad 2013-05-17 J. S. raštu pranešė VMI prie FM apie po I. L. mirties likusį nepaveldėtą turtą, prašė imtis paveldėjimo veiksmų valstybės vardu, nes dalis pastatų neturi savininko. Kadangi niekas nepriėmė I. L., mirusios 2011m., palikimo, VMI prie LR FM pradėjo galimai valstybės paveldėtino turto paveldėjimo procedūras. 2014-10-13 įstatyminis įpėdinis S. B. buvo raštu informuotas dėl galimybės priimti palikimą, tačiau ieškovas atsakymo neatsiuntė. Nustačius, kad testamentų registro išraše nėra įregistruotų testatoriaus sudarytų testamentų, palikėjos priėmimo faktų ir atsisakymo faktų, VMI prie LR FM 2016-01-18 raštu kreipėsi į Šiaulių 1-ąjį notarų biurą dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo ir palikimo perėjimo valstybei liudijimas valstybei išduotas 2016-03-08. Priimdama I. L. palikimą VMI prie LR FM patyrė 18,66 Eur išlaidas. Nors ieškovas teigia, kad savo dukters palikimą priėmė faktiniu valdymu, tačiau savo teiginius grindžia tik faktine gyvenamosios vietos registracija ir ieškovo žinioje esančiais paveldimo turto dokumentais. Ieškovas nepateikia įrodymų, kad turtu rūpinosi ir jį prižiūrėjo. Dėl banke esančių piniginių lėšų, priklausančių I. L. (0,01 Eur), trečiasis asmuo nurodė, kad iki 2017-11-15 AB Šiaulių bankas sąskaitoje esančio pinigų likučio nepervedė (90-93 b.l.).

Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovė prašė ieškinį atmesti, iš esmės paaiškino tas pačias aplinkybes, kurios nurodytos atsiliepime į ieškinį.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, notarė B. Š. pateikė atsiliepimą, jog su ieškiniu sutinka, kadangi ieškinio faktinis pagrindas (teismo sprendimu nustatyta, kad ieškovas yra palikėjos tėvas) atsirado vėliau, nei notarės išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas ( 67-68 b.l.).

Teismo posėdyje trečiasis asmuo nedalyvavo, atsiliepime teiktas prašymas bylą nagrinėti notarei nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje teiktų ieškovo paaiškinimų, 2017 m. liepos 4 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr.e2-5711-907/2017, nustatyta, kad I. L., gimusi (duomenys neskelbtini), nebuvo sudariusi santuokos, neturėjo vaikų, mirė 2011 m. būdama 35 metų amžiaus. Remiantis civilinės būklės aktais, I. L. motina Nijolė E. B. buvo sudariusi santuoką su ieškovu S. B. (9 b.l.), mirė 1999 m. (10 b.l.), duomenų apie ieškovą, kaip I. L. tėvą, 1981-01-08 atstatytame vaiko gimimo akto įraše Nr. 1 nėra (8 b. l.). Gyventojų registro duomenimis, tiek mirusioji I. L., tiek ieškovas S. B. nuo 2010 metų buvo deklaravę savo gyvenamąją vietą tuo pačiu adresu – (duomenys neskelbtini). (13-14 b.l.) Po I. L. mirties liko jos asmeninės nuosavybės teise registruotas nekilnojamasis turtas, adresu (duomenys neskelbtini)., t.y. 5755/123350 dalys 1,2335 ha žemės sklypo, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), 1/2 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 1/2 dalis kiemo statinių, unikalus Nr. (Duomenys neskelbtini); taip pat piniginės lėšos, esančios AB Šiaulių banke, sąskaitos Nr.(Duomenys neskelbtini), priklausančios palikėjai pagal 2015-12-18 AB Šiaulių banko pažymą Nr.9356. 2016-03-08 Šiaulių rajono 2-ojo notarų biuro notarė B. Š. išdavė palikimo perėjimo valstybei liudijimą dėl I. L. turto perėjimo valstybei (16-20 b. l.). 2017 m. liepos 4 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr.e2-5711-907/2017 nustatytas juridinę reikšmę turintis giminystės santykių faktas, kad I. L., mirusi 2011m., yra ieškovo S. B. dukra.

Dėl palikimo priėmimo, pradėjus turtą faktiškai valdyti

Mirus palikėjui, įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymas įtvirtina du palikimo priėmimo būdus : įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 str. 2 d.). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais, t. y. asmuo laikomas priėmusiu palikimą.

Palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus jį valdyti, būdas įtvirtintas CK 5.50 str. 2 d., 5.51 str. 1 d. Pagal nuosekliai šių teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimu formuojamą kasacinio teismo praktiką, priimančio palikimą įpėdinio valia įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais, kurie turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą. Priimdamas palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad jis palikimą priėmė ir išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Nors tokiu atveju asmens valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais. Teismų praktikoje laikoma, kad palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, paprastai suprantami aktyvūs įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės (patalpų remontas, gyvulių priežiūra, sklypo įdirbimas, mokesčių mokėjimas, patalpų išnuomojimas, buto nuomos mokesčio ėmimas iš nuomininkų, gyvenimas name ir t. t.). Ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia jo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais, t. y. ar įpėdinis priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, sprendžia teismas, nustatęs ir įvertinęs konkrečios situacijos aplinkybes, jų visumą – šalių aiškinimus, kitus byloje esančius įrodymus, atsižvelgęs į turto, sudarančio palikimą, pobūdį ir įpėdinio elgesį su šiuo turtu tiek palikimo atsiradimo momentu, tiek ir po to.

Ieškovas savo paaiškinimais, rašytiniais duomenimis apie mokėjimus už elektros energijos paslaugą (80-85 b.l.) bei prijungta civilinės bylos Nr. e2-9340-650/2017 įrodinėjo, kad jis per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą faktiškai atliko palikimo priėmimo veiksmus, t.y. po dukters I. L. mirties liko gyventi jai priklausančioje namo dalyje, esančioje (duomenys neskelbtini), joje buvo deklaravęs gyvenamąją vietą, rūpinosi turto išlaikymu, būsto šildymu, mokėjo už butui teikiamą energiją komunalinius mokesčius. Dėl dukters palikimo į notarą nesikreipė, nes tuo metu neturėjo giminystės ryšius su dukra I. L. patvirtinančių dokumentų.

Kaip jau minėta, asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo. Pažymėtina, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.

Teismas daro išvadą, jog ieškovas pagrindė savo reikalavimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, nes dar dukrai I. L. esant gyvai, jis savo gyvenamąją vietą deklaravo I. L. nuosavybės teise priklausančioje namo dalyje, adresu (duomenys neskelbtini). Aplinkybę, kad ieškovas minėtoje namo dalyje gyvena, patvirtina ir VĮ Turto banko 2016-05-25 pažyma, kurioje nurodyta, kad VĮ Turto banko atstovams 2016-04-19 lankantis minėtu adresu nustatyta, jog šioje namo dalyje gyvena ieškovas S. B. (55, 61-62 b.l.). Iš AB „Energijos skirstymo operatorius“ pateiktų duomenų apie mokėjimus už suvartotą elektros energiją (80-85 b.l.) matyti, kad ir po I. L. mirties buvo mokami mokesčiai už suvartotą elektros energiją adresu (duomenys neskelbtini). Byloje nepaneigta, kad šiuos mokėjimus po dukters mirties atliko ieškovas, nes būtent jis vienas ir toliau gyveno minėtame bute. Tai leidžia teismui konstatuoti, kad gyvenamąją patalpą, esančią (duomenys neskelbtini). ieškovas valdė kaip savo. Be to ši gyvenamoji patalpa yra vienintelis ieškovo gyvenamasis būstas. Teismas, atsižvelgdamas į šiuos duomenis daro išvadą, kad ieškovas priėmė mirusios dukters I. L. palikimą, betarpiškai po jos mirties faktiškai pradėdamas jį valdyti.

Byloje yra rašytiniai įrodymai, patvirtinantys, kad Valstybinė mokesčių inspekcija siuntė ieškovui S. B. jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), pranešimą dėl po I. L. mirties likusios turto paveldėjimo, tačiau nėra įrodymų, kad minėtą pranešimą ieškovas būtų gavęs (96 b.l.).

Teismas sprendžia, kad vadovaujantis įrodymų visuma, CK 1.5 str. įtvirtintais teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais, yra pagrindas daryti išvadą, kad S. B. priėmė palikimą po dukters I. L. mirties, pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo panaikinimo

Nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, jog ieškovas priėmė palikimą po dukters I. L. mirties, pradėdamas jį faktiškai valdyti, konstatuotina, kad ieškovas tokiu būdu ir įgijo ir turtines teises į ginčo nekilnojamąjį turtą bei pinigines lėšas, būdamas de facto vieninteliu įpėdiniu pagal įstatymą. Bylos duomenimis nustatyta, kad esminė priežastis, kodėl buvo išduotas palikimo perėjimo valstybei teisės liudijimas, buvo ta, kad ieškovas dėl teisinių žinių stokos, turimo menko išprusimo ir nedidelės patirties oficialių dokumentų tvarkyme (baigęs 8 klases, dirbo krovėju iki pensijos keliose įmonėse) nesuprato kokią esminę reikšmę turi tėvystės neįteisinimas ir bendras gyvenimas su nesantuokine dukra. Atitinkamai dėl tokių priežasčių jis ir negalėjo savalaikiai kreiptis į notarą dėl I. L. palikimo priėmimo ir savo turtinių teisių išviešinimo. Tokią poziciją iš esmės išreiškė ir ginče dalyvaujanti notarė.

Teismas, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis bei taikytinais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais civiliniame procese, daro išvadą, jog yra pagrindas tenkinti ieškovo reikalavimą ir pripažinti negaliojančiu Šiaulių rajono 2-ojo notarų biuro notarės B. Š. 2016-03-08 išduotas palikimo priėmimo valstybei liudijimas Nr. 1105, pagal kurį paveldimą turtą sudaro 1/2 dalis pastato- gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), piniginės lėšos ir už jas priskaičiuotos palūkanos, esančios AB Šiaulių bankas, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini).

Dėl ieškinio senaties

Atsakovas VĮ Turto bankas prašo taikyti ieškinio senatį, nes terminas ginčyti palikimo perėjimo valstybei liudijimą pasibaigė 2017-06-25, t.y. VĮ Turto bankui 2016-05-25 raštu Nr. SK4-5111 papildomai informavus ieškovą apie galimybę ginčyti palikimo perėjimą valstybei.

CK 1.124 straipsnis nustato, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. CK 5.8 straipsnis numato, kad asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo.

Teismas šiuo atveju pritaria ieškovo ir jo atstovės argumentams, kad ieškovas į teismą su reikalavimu dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiu kreipėsi nepraleidęs įstatymuose nustatyto ieškinio senaties termino. Iš civilinės bylos Nr. e2-5711-907/2017 matyti, kad ieškovas dėl paveldėjimo liudijimo ginčijimo kreipėsi 2017 m. balandžio 19 d., tačiau teismas 2017-04-28 nutartimi dėl ieškinio trūkumų šalinimo nustatė, kad kreipimosi į teismą metu ieškovas negalėjo teisės ginčyti valstybei išduoto paveldėjimo teisės liudijimo, nes neturėjo reikalavimo teisės kreiptis į teismą su ieškiniu, nes tuo metu dar nebuvo nustatytas giminystės santykių su I. L. faktas. Ieškovui nutartimi buvo pasiūlyta kreiptis su pareiškimu dėl giminystės santykių fakto nustatymo, ir tik šiam sprendimui įsiteisėjus, kreiptis į teismą dėl paveldėjimo procedūrų. Teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-5711-907/2017, kurioje buvo nustatytas ieškovo ir jo dukters I. L. giminystės faktas įsiteisėjo 2017-08-04, todėl ieškinio senaties terminas vėl atsinaujino nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos, ir ieškovas savalaikiai - 2017-08-14 pateikė teismui pakartotinį ieškinį. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad nėra pagrindo ieškinio senaties taikymui ( CK 1.127 str., 130 str. 3 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą. CPK 96 straipsnio 4 dalis numato, kad jei abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto. Šiuo atveju konstatuotina, kad visos šalys yra atleistos nuo bylinėjimosi išlaidų, todėl jų paskirstymo klausimas byloje nespręstinas.

Trečiasis asmuo VMI prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į ieškinį prašė ieškinio tenkinimo atveju iš ieškovo priteisti 18,66 Eur išlaidas, kurias valstybė patyrė priimdama palikimą, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad trečiasis asmuo byloje neteikė savarankiško reikalavimo dėl patirtų išlaidų priteisimo, todėl tenkinus ieškovo reikalavimus, išlaidų priteisimo klausimas iš ieškovo nespręstinas. Trečiasis asmuo informuotinas, kad turi teisę inicijuoti atskirą procesą dėl šių išlaidų atlyginimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270, 307 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovo S. B. ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovas S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po savo dukters I. L., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties 2011m., pradėdamas turtą faktiškai valdyti.

Pripažinti negaliojančiu Šiaulių rajono 2-ojo notarų biuro notarės B. Š. 2016-03-08 išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą Nr. 1105, pagal kurį paveldimą turtą sudaro 1/2 dalis pastato- gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, unikalus Nr. 91(duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) piniginės lėšos ir už jas priskaičiuotos palūkanos, esančios AB Šiaulių banke, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.