Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Ž. R., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, LR pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, Darbo biržoje neregistruotas, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teistas: 2015 m. rugsėjo 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį; 2016 m. gruodžio 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal; BK 259 straipsnio 2 dalį,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ž. R. mušdamas savo artimą giminaitį- tėvą sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jo sveikatą, o būtent:

2016-08-07 apie 20.00 val. bute (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vonioje, kumščiu suduodamas du smūgius nukentėjusiajam artimam giminaičiui – tėvui R. R. į veidą, parkritusiam spirdamas į dešinę koją, sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kraujosruva viršugalvio srityje, nubrozdinimu dešinio antakio srityje, muštine žaizdele viršutinėje lūpoje. Šiais savo veiksmais Ž. R. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje

Kaltinamasis Ž. R. teismo posėdžio metu kalę dėl pareikšto kaltinimo pripažino iš dalies, paaiškino, kad tėvui vieną kartą trenkė kambaryje, vėliau stūmė jį į vonią. Atsakydamas į klausimus paaiškino, kad tą dieną parėjus namo, namuose buvo prirūkyta, todėl tėvams pareiškė pretenzijas dėl rūkymo bute. Tėvas pradėjo jam grasinti, stūmė ir trenkė, todėl jis trenkė jam atgal. Tėvas jį stūmė kūnu ir trenkė ranka. O jis jam trenkė ranka atgal. Jie abu pargriuvo ir vartėsi koridoriuje. Tėvas jį išstūmė į koridorių, norėjo smaugti, todėl jis pastūmė jį į vonią. Tėvas, atrodo, griuvo. Nemano, kad kažkas dužo. Po to jis išėjo pas draugą. Taip pat nurodė, kad tėvas buvo girtas, agresyvus. Jis kiekvieną dieną būna girtas. Tėvas yra žemesnis, sveria 90-100 kg. Kaltinamasis yra sveikas, šiek tiek sportuoja. Tėvui trenkė du kartus, kambaryje ir, kai griuvo- į ranką. Į koją nespardė. Tėvas taip pat turi jėgos. Po konflikto iš karto išėjo iš namų ir viskas. Policijos nekvietė. Mama tuo metu sėdėjo kambaryje, viską matė, liepė ramintis. Jis buvo ramus. 2015 m. kovo mėn. mėnesį sėdėjo Lukiškėse. Tėvo elgesį įtakoja girtumas. Būdamas blaivus, jis normalus, bet geria kasdien. Dabar kaltinamasis žolės nerūko. Tai įtakos jo elgesiui neturėjo. Tėvas tapo alkoholiku, ligoniu.

Pagarsinus nukentėjusiojo R. R. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 19), kaltinamasis atsakė, kad sužalojimai atsirado gal nuo smūgio, o gal nuo kritimo. Tėvas gal krito į dušo sienelę ir sudaužė. Neprisipažįsta, kad spardė tėvą. jis gynėsi. Tėvas grasino jį papjauti. Sakė, kad „mentai“ nespės atvažiuoti, nes greitoji jį, t.y. Ž. R. išveš. Tėvas tik grasino papjauti, smaugė, trenkė, todėl jis gindamasis trenkę atgal. Tėvas jį stūmė ir trenkė. Gal jis jam atgal trenkė. Abu pargriuvo koridoriuje ir vartėsi. Pripažįsta, kad iš inercijos trenkė tėvui du kartus. Nežino, kodėl nevengė konflikto, neišėjo iš karto. Buvau piktas, kad tėvai rūko bute. Iki šio įvykio policiją dėl tėvo elgesio yra kvietęs, nes tėvas ne kartą mosikavo kirviu. Šį kartą be reikalo nesiginčijo. Ant jo kūno smaugimo žymių nesimatė, tačiau grumtynių žymės matėsi.

Pagarsinus kaltinamojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 34). kaltinamasis atsakė, jog buvo truputį kitaip. Jie su tėvu dar vartėsi koridoriuje. Smūgiai buvo nestiprūs. Tėvas trenkė jam, o jis jam atgal. Konfliktavo, o jis gynėsi. Tėvas trenkė jam pirmas. Tada jis stūmė tėvą į vonią. Nematė, kad griūtų su stiklais. Kažkokius garsus girdėjo. Specialiai jo nestūmė į dušo sienelę.

2017 m. spalio 27 d. vykusio posėdžio metu kaltinamasis parodė, kad gal tėvui sudavė du smūgius ir stumtelėjo. Vieną kartą trenkė per veidą, kažkur labiau į kaklą, neprisimena, bet tikrai nespardė ir nedaužė. Kai jie vartėsi, gal tėvas ir galėjo susižaloti. Nuotraukoje matyti, kad tėvas „kominis“.

2017 m. gruodžio 1 d. teismo posėdžio metu kaltinamasis nesutiko su specialisto duota išvada, kad smūgiai suduoti buvo kietu buku daiktu, nurodydamas, kad jie su tėvu vartėsi, nes tėvas jį smaugė. Jis tėvo nespardė, lūpos nesužalojo, vonioje nebuvo, tik koridoriuje ir kambaryje, bet visko dabar negali prisiminti, nes po šio įvykio buvo dar keli įvykiai. Iš viso tokių įvykių buvo daug. Viršugalvį ir lūpą tėvas galėjo susižaloti tada, kai jie vartėsi. Koridoriuje stovi kėdė, spinta, staktos. Tėvas nuolat gerdavo su motina, meluoja, šiuo metu išėjo gyventi pas kitą moterį, o jis gyvenu su mama V. R.. Taip pat nurodė, kad negeria, narkotikų nevartoja. Kažkada sėdėjo paras už tėvo sužalojimą. Telefonas, kuriame buvo anksčiau minėtas vaizdo įrašas, sudužo.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju Ž. R. parodė, kad jis gyvena šiuo metu pas draugą T. Antakalnio mikrorajone, Vilniuje, adreso jo tikslaus nežino. Gyvena ten apie dvi savaites. Ankščiau gyveno su tėvais, (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Butas pagal nuosavybės teisę priklauso tėvo R. R. mamai, jo močiutei. Gyveno su abiem tėvais, brolis išvažiavęs gyventi į užsienį. Jo santykiai su tėvais sudėtingi, bet ne dėl jo charakterio ar elgesio, o dėl jų pastovaus alkoholio vartojimo. Jis su tėvu sutaria iki tol, kol nepradeda vartoti alkoholio, o kai išgeria, šmeižia jį, konfliktuoja ir provokuoja jį. 2016 m. rugpjūčio 7 d. buvo namuose, blaivus. Tėvas ir mama Vilma buvo taip pat namuose, abu neblaivūs. Jį erzino tai, kad jie abu buvo neblaivūs, todėl jis išėjo į kiemą. Vakare, kai grįžo namo, tai buvo maždaug apie 20 val., tėvai namuose toliau vartojo alkoholinius gėrimus. Tai jį dar labiau suerzino, namuose buvo cigarečių kvapas, jis, kadangi nerūko, jį tai siutino, jis surėkė tėvams "kas čia jums, rūkykla?" ir pasidėjo konfliktas tarp jo ir tėvo. Jis stovėjo tarpdury tarp koridoriaus ir tėvo kambario, o tėvas ėjo link jo iš savo kambario ir praeidamas pro jį, jį pastūmė pilvu, jį atkišęs ir sudavė vieną smūgį jam ranka ties kaklu, jis tuo metu jį pastūmė abiem rankomis ties pilvu nuo savęs. Ir nuo jo pastūmimo tėvas nuėjo į kambarį, ten atsisėdo ant kėdės, kažką pabumbėjo ant jos, dar išgėrė degtinės "stopkę" ir pasakė jam, kad "kol atvažiuos mentai, tave greitukė išveš". Po šių žodžių tėvas ėjo link jo, jis ėjo koridoriumi arčiau vonios ir priartėjęs tėvas prie jo jam sudavė dešine ranka vieną smūgį kairę ranką ir tuo metu jis gindamasis stumtelėjo jį pro vonios duris į vonią, kur tėvas atsitrenkė į dušo kabiną ir ją sudaužė. Tėvas griuvo į dušo kabiną visų kūnu, priekine dalimi labiau dešine puse. Jis iš karto išėjo iš namų, ir kas buvo po to, jis nežino. Visas jo konfliktas su tėvu trūko iki 20 min. Mama visą tą laiką buvo bute, bandė žodžiais nuraminti, sakė " raminkis, Ž.". Kas kvietė policiją jis nežino, nes kaip jau sakė, išėjo iš buto iš karto po to, kai tėvas trenkėsi į dušo kabiną. Jis tėvo nemušė, tik du kartus pastūmė jį nuo savęs, ir tai kai gynėsi nuo jo smūgių. Gailisi dėl šio įvykio. Šiuo metu su tėvais negyvena, kaip jau sakė, gyvena pas draugą T., ir artimiausiu metu pas tėvus negrįš gyventi. Tuo metu kai vyko konfliktas tarp jo ir tėvo, jis įrašinėjo balso įrašą, kurį galės pateikti tyrėjai paprašius (b.l. 34). Vėliau parodė, kad minėtą garso įrašą pametė kartu su telefonu, todėl pateikti negali (b.l. 37).

Teismo posėdyje nukentėjusysis R. R. atsisakė duoti parodymus (b.l.139).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas nukentėjusysis R. R. parodė, kad jis gyvena Vilniuje (duomenys neskelbtini). 2016-08-07 apie 20.00 val. jo sūnus Ž. R. be priežasties pradėjo mušti jį rankomis į veido sritį, vonioje pradėjo spardyti, pastūmė jį į dušo kabiną, ko pasekoje ji sudužo, dar mušė ir spardė į įvairias kūno vietas, išgirdęs, kad kviečiama policija pabėgo iš namų. Atvyko policijos pareigūnai, bei GMP. GMP apžiūrėjo sužeidimus, pasiūlė vykti į ligoninę, tačiau jis atsisakė. Sūnaus neradusi policija išvažiavo, po kurio laiko sūnus grįžo, bandė patekti į namus, bet durys buvo uždarytos ir jis išėjo. Jam sumušta galva, veidas ir išmuštas dantis. Į teismo medicinos ekspertus nesikreips. Jam padaryta fizinė ir moralinė žala (b.l. 17).

Ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojas papildomai apklaustas nukentėjusysis R. R. parodė, kad gyvena dviejų kambarių bute kartu su žmona V. ir sūnumi Ž.. Jo ir sūnaus tarpusavio santykiai yra geri. Jie retai kada konfliktuoja. 2016-08-07 vakare jis buvo išgėręs. Buvo savo kambaryje, žiūrėjo televizorių kartu su V.. Namo atėjo Ž., jis buvo blaivus, bet kažko susinervinęs. Jis atsistojo kambaryje, kad paimti cigarečių ir eiti rūkyti, kai tuo tarpu į kambarį atėjo Ž. ir nei iš šio ne iš to stumtelėjo jį. Jis skausmo nejautė kai jį stumtelėjo. Jis Ž. nieko neatsakė, paėmė cigarečių ir nuėjo į vonią parūkyti. V. liko kambaryje žiūrėti toliau televizorių. Jam tik užėjus į vonią ir nespėjus prisidegti cigaretės, į vonią įbėgo Ž. ir sudavė du smūgius jam į dešinę akį ir į lūpą. Nuo šių dviejų suduotų smūgių jis neišlaikė pusiausvyros ir atsirėmė į stiklinę dušo kabiną. Nuo jo svorio kabina neatlaikė ir dužo, ir jis įkrito į patį dušą. Jam begulint dušo kabinoje, pradėjo bėgti kraujas iš dešinės pusės antakio ir tuo metu Ž. jam dar sudavė du smūgius kojomis į apatinę kūno dalį, į dešinės pusės koją. Jis tuo metu jautė skausmą ir akies srityje ir dešinės pusės kojoje. Ar buvo daugiau sumušimų, šiuo metu neprisimena, netrukus Ž. išėjo iš vonios, o tuo metu atėjo V. į vonią ir paklausė kas nutiko. V. iškvietė greitąją pagalbą ir policiją. jis į gydymo įstaigas nesikreipė, nes nenorėjo, o ir sumušimai buvo nestiprūs. Greitoji jam suteikė vietoje pagalbą, į ligoninę nevežė, nes jis pats atsisakė. Šiuo metu su Ž.sutaria, jis jo atsiprašė, civilinio ieškinio jam nereikš (b.l. 19).

Teismo posėdyje liudytoja V. R. atsisakė duoti parodymus (b.l. 151).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja V. R. parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), (prieš tai šis adresas buvo (duomenys neskelbtini)) dviejų kambarių bute kartu su vyru R. R., sūnumi Ž. R. ir vyro mama. Butas pagal nuosavybės teisę priklauso jos vyro mamai, jos vyrui ir vyro seseriai. Ž. šiuo metu yra bedarbis, niekur nestudijuoja ir nesimoko. Ž. yra geras vaikas, ką paprašai, visą laiką padaro ir padeda buityje. Tik kartais būna konfliktų, kaip ir visose šeimose, dėl smulkmenų. 2016 m. rugpjūčio 7 d. į vakarą, jai grįžus po darbo, ji su R. ir kaimynais kieme kepė šašlykus, ilsėjosi, gėrė alų. Prieš 20 val. išsiskirstė ir su R. grįžo, į butą. Ji ir R. alaus išgėrė po dvi skardines, todėl girti nebuvo, bet buvo šiek tiek išgėrę. Abu buvo kambaryje, žiūrėjo televizorių, kai tuo metu į kambarį įbėgo Ž. ir nei iš šio nei iš to pradėjo bartis su R.. R. stovėjo prie stalo, šalia televizoriaus ir Ž. abiem rankomis stumtelėjo R. priekiu į stalą, ir R. atsirėmė pilvu į stalą, bet ant stalo nenukrito. R. iš karto sušuko Ž., "ką čia darai?", ji taip pat paklausė Ž., ką jis čia daro. Ž. nieko neatsakęs išėjo iš kambario. R. atsistojo ir nuėjo į vonią rūkyti. Ji matė, kaip Ž. greitu žingsniu nuėjo iš paskos R. į vonią ir kas ten įvyko ji nematė, nes buvo kambaryje, bet girdėjo, kaip iš karto Ž. įėjus į vonią pasigirdo garsas, lyg kažkas atsitrenkė į dušo kabiną, garsas buvo panašus į dužimą. Ji iš karto atbėgo į vonią ir pamatė R. veidą, jis buvo kruvinas, dušo kabina buvo išlūžusi, o Ž. "rovė" staigiai iš vonios ir pro buto duris į laiptinę. Ant Ž. vizualiai smurto žymių nematė. Ji tik spėjo sušukti, kad kviečia policiją. Ji R. pasiteiravo, ar jam reikalinga greitoji, R. pasakė, kad reikia, ir ji paskambino 112. Operatorei pasakė, kas nutiko ir netrukus atvyko greitoji ir policija. Kol vyko greitoji R. padėjo išsivalyti veidą nuo kraujo. Atvykę pareigūnai Ž. namuose nerado, tačiau užfiksavo R. veide smurto žymes. R. dešinės pusės antakis buvo prakirstas. R. jai pasakė, kad Ž. jį pastūmė į dušo kabiną ir jam nukritus į ją, prasiskėlė antakį, ir kol buvo nukritęs, Ž. jam kelis kartus spyrė kojomis į įvairias kūno vietas. Prisimena, R. šone matė mėlynę ir ant kaklo paraudimą. Atvykusi greitoji apžiūrėjo R., tačiau jis atsisakė vykti į ligoninę, todėl pareigūnai ir greitoji išvažiavo. Apie 23 val. atvyko pareigūnai, ir R. padavė jiems pareiškimą dėl smurto, kurį patyrė nuo Ž.. Po įvykio Ž. grįžo namo, bet nežino, ar atsiprašė R., tačiau šiuo metu jos ir Ž. santykiai yra geri, jis nekonfliktuoja. Šiais metais tai buvo pirmas kartas kai R. ir Ž. žodinis konfliktas peraugo į muštynes (b.l. 22).

Apklaustas teismo posėdyje liudytojas E. V. parodė, jog pamena, kad buvo iškvietimas tuo adresu Trakų Vokėje. Kai atvykome, bute buvo tas vyras, kurio nuotrauka yra byloje (R. R.). Gal jį pareigūnai ir fotografavo. Dar bute buvo to vyro žmona. Kaltinamojo bute nebuvo. Bute buvę asmenys sakė, kad kaltinamasis pasišalino. Iškvietimas buvo dėl smurto artimoje aplinkoje. Nukentėjusysis paaiškino, kad sūnus jį sužalojo ir pasišalino. Pareigūnai buvo buto viduje, bet adreso tiksliai neprisimena. Tai mažaaukštis daugiabutis namas. Tuo metu dirbo Vilniaus apskrities VPK vyr. patrulio pareigose. Nukentėjusiojo sužalojimų neprisimena.

Pagarsinus tarnybinį pranešimą (b. l. 4), liudytojas nurodė, jog jame nurodytos teisingos aplinkybės.

Pagarsinus liudytojo E. V. parodymus ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 25), liudytojas nurodė, kad aplinkybės teisingos. Nukentėjusiojo blaivumo netikrino. Gal ir buvo kvapas, bet tai netrukdė bendrauti. Tikrina asmenų blaivumą, kai kyla abejonių dėl galimybės bendrauti, ar asmuo suvokia pokalbio esmę. Šiuo atveju tokių abejonių nebuvo.

Apklaustas teismo posėdyje specialistas Viačeslav Kolomiec parodė, jog palaiko byloje duotą specialisto išvadą, kad R. R. buvo nustatyta kraujosruva viršugalvio srityje, nubrozdinimas dešinio antakio srityje, muštinė žaizdelė viršutinėje lūpoje. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Atsakydamas į klausimus nurodė, kad viršugalvis yra galvos viršuje. Visi trys trauminiai poveikiai padaryti kietais bukais daiktais. Griūdamas nukentėjusysis gal galėjo nubrozdinti antakį, bet tai nebūdinga. Negali pasakyti kokie sužalojimai galėjo atsirasti nuo griuvimo į dušo kabiną ir jos sudaužymo. Kategoriškai neatmeta, kad antakis galėjo būti nubrozdintas nuo atsitrenkimo. Lūpa ir viršugalvis negalėjo būti sužaloti nuo griuvimo. Sužalotos vietos pasiekiamos ranka, gal nukentėjusysis galėjo save sužaloti. Visi trys sužalojimai galėjo atsirasti nuo smūgių kumščiu. Dėl kojos sužalojimų duomenų nebuvo. Nukentėjusysis buvo apžiūrėtas tik vietoje. Koja neapžiūrėta. Specialistui buvo pateikta tik greitosios medicinos pagalbos kortelė. Nuo dviejų smūgių į veidą galėjo atsirasti nurodyti sužalojimai veide. Dėl viršugalvio sužalojimo ūgis neturi įtakos. Labiau turėjo įtakos kaltinamojo ir nukentėjusiojo tarpusavio išsidėstymas. Gal nukentėjusysis buvo pasilenkęs. Viršugalvis galėjo būti sužalotas nuo spyrio gulinčiam nukentėjusiajam.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė padarius kaltinamajame akte nurodytus veiksmus, įrodyta ne tik teismo posėdžio metu apklaustų liudytųjų paaiškinimais, bet ir kitais byloje esančiais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais.

2016 m. rugpjūčio 7 d. Vilniaus apskrities VPK kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriuje registruotas R. R. protokolas- pareiškimas, kuriame jis nurodė, jog 2016 m. rugpjūčio 7 d. apie20.00 val. val. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bute, Ž. R., gim. 1993 m. fiziškai smurtavo prieš tėvą R. R.. (b. l. 1).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2016 m. rugpjūčio 93-5 20.01 val. registruotas pranešimas BPC, jog pranešėjos sūnus ir tėvas mušasi (b. l. 2).

Iš 2016 m. rugpjūčio 7 d. patrulio E. V. tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad 2016 m. rugpjūčio 7 d. apie 20.10 val. gavo pranešimą iš OVS, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pranešėjos sūnus muša vyrą. Atvykus minėtu adresu nustatyta, kad policiją kvietė V. R.. Įvykio vietoje pareigūnai nustatė, kad pranešėjos sūnus Ž. R., gim. 1993 m. daugybe kartų kumščiu trenkė vyrui R. R., gim. 1970 m. į veido sritį, taip pat apstumdė pranešėją V. R., daužė vonios kambario duris. Nukentėjęs R. R. buvo susijaudinęs, ant veido buvo matyti sumušimai, aplink dešinės akies sritį. Aplinka buvo netvarkinga, išlaužytos durys. Smurtą patyręs asmuo iš pažiūros atrodė blaivus. Ž. R. nebuvo manuose, pasišalino iki pareigūnams atvykstant. Smurtą patyręs R. R. paaiškino, kad smurtinis poveikis pasireiškė fiziniu smurtu, trenkė į veidą, sulaužė vonios kambario duris. Prie tarnybinio pranešimo pridedama nuotrauka (b.l. 4-5,6).

Iš 2016 m. rugpjūčio 7 d. 23.00 - 23.10 val. atliktos įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuris yra 2 aukšte, buto durys šarvuotos. Užėjus į butą patenkama į koridorių, kuriame kairėje pusėje yra drabužių kabykla, toliau kairėje pusėje yra durys į vonios kambarį. Vonios kambaryje matoma sudaužyta dušo kabina. Gale koridoriaus priešais įėjimo duris yra durys į virtuvę. Virtuvėje kairėje pusėje yra spintelės, dešinėje pusėje stalas su kėdėmis. Dešiniau nuo virtuvės durų yra kambarys, kuriame kairėje pusėje stovi sofa, tiesia stovi stalas (b. l. 13-14).

2016 m. lapkričio 4 d. Apžiūros metu buvo apžiūrėta R. R. GMP kvietimo kortelė, iš kurios teismo medicinos ekspertas V.Kolomiec padarė išvadą, jog R. R. nustatyta kraujosruva viršugalvio srityje, nubrozdinimas dešinio antakio srityje, muštinė žaizdelė viršutinėje lūpoje, sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 27, 28-30).

Kaltinamojo Ž. R. kaltė padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje nukentėjusiojo R. R. atžvilgiu įrodyta aukščiau aptartais įrodymais, t. y. ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiojo paaiškinimais, liudytojo E. V. paaiškinimais, specialisto išvada, apžiūros protokolu, iš dalies ir kaltinamojo parodymais bei kitais byloje ištirtais įrodymais.

Kaltinamasis neneigė tos aplinkybės, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo kilo konfliktas dėl to, kad kaltinamasis pradėjo reikšti pretenzijas tėvams dėl prirūkyto buto. Konflikto metu tėvas jį stūmė ir trenkė ranka, todėl kaltinamasis jam trenkė atgal. Konflikto metu jie pargriuvo ir vartėsi koridoriuje, tėvas jį pradėjo smaugti, todėl jis jį pastūmė į vonią, kur tėvas trenkėsi į dušo kabiną. Vėliau teigė, kad nespardė tėvo, lūpos nežalojo, vonioje nebuvo, tik koridoriuje ir kambaryje. Viršugalvį tėvas galėjo susižaloti tada, kai vartėsi koridoriuje. Taigi, kaltinamasis nepripažino, jog tyčia nežymiai sužalojo savo tėvą R. R., tačiau šias kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai. Tai yra medicininių dokumentų apžiūra, kurios metu buvo apžiūrėta Greitosios medicinos pagalbos R. R. kvietimo kortelė. Apžiūros metu buvo nustatyti sužalojimai ant nugenėjusiojo kūno, tai yra kraujosruva viršugalvio srityje, nubrozdinimas dešinio antakio srityje, muštinė žaizdelė viršutinėje lūpoje. Šie sužalojimai įvertinti nežymiu sveikatos sutrikdymu. Šias aplinkybes patvirtino specialistas Viačeslav Kolomiec apklaustas teismo posėdyje jis patvirtino, kad sužalojimai padaryti trimis trauminiais poveikiais ir šie trauminiai poveikiai padaryti kietais bukais daiktais. Nors tai nebūdinga, tačiau griūdamas nukentėjusysis galėjo nusibrozdinti antakį. Lūpa ir viršugalvis negalėjo būti sužaloti nuo griuvimo. Visi trys sužalojimai galėjo atsirasti nuo smūgių kumščiu. Viršugalvis galėjo būti sužalotas nuo spyrio gulinčiam nukentėjusiajam. Iš 2016-08-07 tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto taip pat matyti, kad atvykus policijos pareigūnams į įvykio vietą, pranešėja, kaltinamojo motina nurodė, jog sūnus Ž. R. daugybę kartų kumščiu trenkė vyru R. R. į veido sritį. Nukentėjęs R. R. buvo susijaudinęs, ant veido matėsi sumušimas aplink dešinės akies sritį. Šias aplinkybes taip pat patvirtino liudytojo E. V. parodymai, duoti teisme ir ikiteisminio tyrimo metu. Teisme jis nurodė, kad prisimena, jog buvo nuvykę pas kaltinamąjį namuose, juose buvo nukentėjęs tėvas ir , taip pat motina, kaltinamojo nebuvo. Kaip pasirėškė smurtas neprisiminė, tačiau pagarsinus jo apklausos protokolą, jis patvirtino tas aplinkybes, kurios buvo nurodytos ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose. Juose liudytojas nurodė, kad namuose buvo tvarkinga, išskyrus vonią, kur buvo netvarka, vonios durys išlaužtos, dušo kabina išlūžusi. R. R. buvo šiek tiek išgėręs, tačiau kalbėjo rišliai, jis paaikšino, kad sūnus pakėlė prieš jį ranką, konkrečiai liudytojas neprisiminė, kuo pasireiškė smurtas, tačiau ant nukentėjusiojo matėsi akivaizdūs smurto požymiai – po dešine akimi matėsi mėlynė – kraujosruva (b. l. 25). Kaltinamojo šeimos nariai nukentėjusysis R. R. ir motina V. R. atsisakė duoti parodymus, tačiau apklaustas ikiteisminio tyrimo metu R. R. patvirtino, kad įvykio dieną tarp jo ir sūnaus Ž. R. kilo konfliktas, kurio metu R. R. nuėjo į vonią parūkyti, iš paskos atėjęs sūnus Ž. R. sudavė jam su smūgius į dešinę akį ir lūpą. Nuo smūgių nukentėjęs neišlaikė pusiausviros ir atsirėmė į dušo kabiną, uri neatlaikiusi svorio, dužo, o jis įkrito į dušą. Begulint pradėjo bėgti kraujas iš dešinės pusės antakio, tuo tarpu Ž. R. kojomis dar sudavė du smūgius kojomis į apatinę kūno dalį, į dešinę koją. Liudytoja V. R. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad ji matė, kad R. R. nuėjo į vonią parūkyti, o Ž. R. greitu žingsniu iš paskos, ž. nuėjus į vonią joje pasigirdo garsas, panašus į dužimą. Ji iš karto nubėgo į vonią ir pamatė, kad R. veidas kruvinas, dušo kabina išlūžusi, o Ž. staigiai išbėgo iš vonios ir pro duris į laiptinę. R. jai sakė, kad Ž. pastūmė jį į dušo kabiną ir jam nukritus į ją prasiskėlė antakį, kol buvo nukritęs Ž. jam kelis kartus spyrė kojomis į įvairias kūno vieta. Vertinant kaltinamojo Ž. R. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu taip pat matyti, kad jie labiau atitinka aplinkybes, nurodytas nukentėjusiojo ir liudytojos V. R. parodymuose duotuose ikiteisminio tyrimo metu. Ž. R. ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad tėvas ėjo link jo, koridoriumi arčiau vonios ir priartėjęs tėvas kaltinamajam sudavė vieną smūgį kaire ranka ir tuo metu kaltinamasis gindamasis stumtelėjo jį pro vonios duris į vonią, kur tėvas atsitrenkė į dušo kabiną ir ją sudaužė. Tėvas griuvo į dušo kabiną visu kūnu, priekine dalimi labiau dešine puse. Tuomet kaltinamasis iš karto išėjo iš namų.

Tokiu būdu įvertinus byloje surinktus įrodymus nustatyta, kad pagrindinis konfliktas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo buvo ne koridoriuje ir kambaryje, o vonioje. Būtent vonios kambaryje kaltinamasi nukentėjusiajam sudavė smūgius ir dėl t šis rėmėsi visu kūnu į dušo kabiną, bei dužus kabinos stiklui griuvo į dušo kabiną, o parkritusiam dar skyrė į dešinę koją. Tai, kad kaltinamasis ir nukentėjusysis vartėsi ir grūmėsi koridoriuje, kaltinamasis nurodė tik teisme, tačiau nei vienas liudytojas, nei nukentėjusysis šios aplinkybės nepatvirtino. Tiek nukentėjusysis tiek liudytoja V. R., tiek ir pats kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad stūmė nukentėjusįjį vonioje, nukentėjusysis nurodė, kad vonioje jam buvo suduoti smūgiai, o liudytoja aptvirtino, kad vyrui nuėjus į vonią, iš paskuis greitu žingsniu ten nuėjo sūnus, ji iš karto išgirdo dužimo garsą ir nuėjusi į vonią, vyrą pamatė kruvinu veidu. Remiantis specialisto išvada apžiūros protokole, specialisto parodymais teisme, taip pat nukentėjusiojo r liudytojos V. R. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, taip pat liudytojos E. V. parodymais teismas daro išvadą, jog byloje įrodyta, kad kaltinamasis 2016-08-07 apie 20:00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vonioje, kumščiu sudavė du smūgius savo tėvui R. R. į veidą, parkritusiam spyrė į dešinę koją, ir taip sukėlė fizinį skausmą, kraujosruvą viršugalvyje, nubrozdinimus dešinio antakio srityje, muštinę žaizdą viršutinėje lūpoje, bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamasis ir nukentėjusysis yra tėvas ir sūnus, taigi artimi giminaičiai, be to, įvykio metu jie kartu gyvento, taigi, buvo šeimos nariai, todėl Ž. R. veiksmai teisingai ir pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kaip fizinio skausmo sukėlimas ir nežymus artimo giminaičio sužalojimas.

Bausmės skyrimas

Ž. R. vadovaujantis BPK 140 str. tvarka laikinai sulaikytas nebuvo, 2017 m. rugpjūčio 19 d. jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 38). 2017 m. liepos 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti pakeista į suėmimą (b.l. 107-108). 2017 m. rugsėjo 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi kaltinamajam Ž. R. kardomoji priemonė suėmimas pakeistas į kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei dokumentų paėmimą (b.l. 127-128,129). 2017 m. lapkričio 17 d. Vilniaus misto apylinkė teismo nutartimi Ž. R. skirtos kardomosios priemonės rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas pakeistos į suėmimą (b.l. 162-164). Ž. R. šio nutarties pagrindu buvo sulaikytas 2017 m. lapkričio 30 d. 14.00 val. iki 2017 m. gruodžio 1 d. 13.15 val. 2017 m. gruodžio 1 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi Ž. R. kardomoji priemonė suėmimas pakeista į dokumento paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

BK 41 str. nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skiriant bausmę teismas atsižvelgia BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir į BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimas skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių.

Kaltinamasis Ž. R. yra teistas (b.l.40-41,43-44) už analogiško nusiakltimo to paties nukentėjusiojo atžvilgiu padarymą, bausmę yra atlikęs, administracine tvarka baustas (b.l. 45-46), nedirbantis (b.l 47), psichiatrijos ligoninėje negydytas (b.l. 65,75). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą. Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, tai, kad kaltinamasis padarė tyčinį nusikaltimą, kuris pasireiškė tiesiogine tyčia, kad jis antrą kartą nusikalto prieš savo tėvą, taip pat atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimas padarytas daugiau nei prieš metu laiko, po to kaltinamasis nenusikalto. Įvertinus visa tai, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus arešto bausmę. Laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į paskirtą bausmę.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301- 305, 307 straipsniais, teismas:

nusprendžia:

Ž. R., pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 35 parų arešto bausmę.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2017 m. lapkričio 30 d. 14:00 min., iki 2017 m. gruodžio 1 d. 13.15 val., t. y. (viena para), kas vadovaujantis BK 65 str. 1 d. 1 p. a) pp., atitinka 1 arešto parą (BK 66 straipsnio 2 dalis).

Kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei dokumento paėmimą palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, nuosprendį pradėjus vykdyti – panaikinti.

Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo jos vykdymo nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.