- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-01-25
- Bylos Nr.
- 2A-27-516/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Gudžiūnienė, Dalia Kačinskienė, Henrichas Jaglinskis
- Ieškovas
- AB TEO LT
- Atsakovas
- L. L.
- Trečiasis asmuo
- A. B.
- Kategorijos
- 2.1.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Įžanginė dalis
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Kačinskienės ir Henricho Jaglinskio,
kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo AB TEO LT apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. vasario 24 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovo AB TEO LT ieškinį atsakovei L. L. dėl įsiskolinimo už elektroninių ryšių paslaugas priteisimo. Tretysis asmuo A. B. .
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ieškovas AB TEO LT 2009-11-03 kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės L. L. 1697,32 Lt skolą už telekominikacijų paslaugas, suteiktas atsakovei laikotarpiu nuo 2008-10-01 iki 2009-04-02 adresu (duomenys neskelbtini), telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) ir pagal 2005-12-14 Interneto prieigos paslaugų teikimo sutartį bei pagal 2007-01-02 Daugiakanalės televizijos paslaugų teikimo sutartį privatiems klientams. Ieškovas taip pat priteisti 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 65 Lt žyminio mokesčio.
Ieškovas nurodė, kad jis nuo 1993-08-13 atsakvei teikė telefonijos paslaugas Nr. ((duomenys neskelbtini). 2005-12-14 šalys sudarė interneto prieigos paslaugų teikimo sutartį dėl „Takas iD3“ paslaugos, o 2007-01-02 buvo sudaryta Daugiakanalės televizijos paslaugų teikimo sutartis privatiems klientams dėl „Daugiakanalės TV“ paslaugos. Tačiau atsakovė nesumokėjo ieškovui 1697,32 Lt sumą už elektoninių ryšių teikimo paslaugas, suteiktas laikotarpiu nuo 2008-10-01 iki 2009-04-02.
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2010 m. vasario 24 d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkino iš dalies. Teismas priteisė iš atsakovės L. L. ieškovui 1094,10 Lt skolą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 1094,10 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2009-11-06 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 32,82 žyminio mokesčio.
Teismas atmetė ieškovo ieškinį dayje dėl 603,22 Lt priteisimo už telekomunikacijų paslaugas telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) ir pagal 2005-12-14 Interneto prieigos paslaugų teikimo sutartį. Teismas nurodoė, jog atsakovė pateikė įrodymus, kad butą, esantį (duomenys neskelbtini)., 2008-03-18 pardavė trečiajam asmeniui A. B. ir minėtame bute negyvena nuo (duomenys neskelbtini). Rašytinė sutartis dėl telekomunikacijų paslaugos telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) su atsakove nebuvo sudaryta, nuo 2008-10-01 iki 2009-04-02 telefonu atsakovė nesinaudojo, todėl nėra pagrindo iš jos priteisti skolą. 2005-12-14 Interneto prieigos paslaugų teikimo sutartis buvo sudaryta iki 2007-12-19. Teismo teigimu, byloje nėra įrodymų apie šios sutarties pratęsimą, todėl ieškovas neturi teisės reikalauti priteisti skolą už interneto paslaugas už laikotarpį nuo 2008-10-01 iki 2009-04-02.
Apeliaciniu skundu ieškovas AB Teo Lt prašo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010-02-24 sprendimą dalyje, kuria atmestas ieškovo ieškinys dėl 603,22 Lt, panaikinti ir priimti naują sprendimą - priteisti iš atsakovės1697,32 Lt skolos už elektroninių ryšių paslaugas, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 130 Lt ( 65 Lt už ieškinio ir 65 Lt už apeliacinio skundo pateikimą) žyminio mokesčio.
tai, jog tarp ieškovo ir atsakvės nebuvo sudarytos rašytinės viešojo fiksuotojo telefono ryšio paslaugų teikimo sutarties, savaime nereiškia, jog atsakovė gali vienašališkai nutraukti sutartį, nesilaikydama CK įtvirtintų normų, reglamentuojančių sutarties nutraukimą, išankstinį pranešimą apie sutarties nutraukimą. Apelaintas pažymi, kad duomenų apie atsakovės norą nutraukti viešojo fiksuotojo telefono ryšio paslaugų sutartį byloje nenustatyta, todėl pirmosios intancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog skolos už viešojo fiksuotojo telefono ryšio ryšio paslaugas nėra pagrindo priteisti, nes ieškovas teikdamas atsakovei viešojo fiksuotojo telefono ryšio paslaugas nuo 1993 m. negalėjo numatyti, jog atsakovė nenori ar negali naudotis minėtomis paslaugomis, todėl ir toliau teikė paslaugas. Apelianto nuomone, atsakovė neinformuodama ieškovo apie sutarties nutraukimą, pažeidė CK 6.200 str. numatytus sutarties vykdymo principus, ko pasekoje susidarė įsiskolinimas. Teigia, jog teismas apskritai nevertino, ar šalys tinkamai įgyvendino aukščiau minėtomis sutartimis prisiimtus įsipareiogjimus, ar laikėsi CK įtiviritntų prievolių, sutarties vykdymo principų, taip pat dėl kokių priežasčių buvo nutrauktos sutartys. 2005-12-14 tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudaryta interneto prieigos paslaugų teikimo sutartis. DSL paslaugų užsakymo 4.1 p. numato trumpiausią naudojimsoi paslauga terminą iki 2007-12-19, o atsakovė atsisakiusi paslaugų anksčiau, nei baigiasi 4.1 p. nurodytas terminas, turi sumokėti ieškovui nuolaidas, kurios buvo suteiktos interneto paslaugai. Apelianto nuomone, teismas neteisingai nusprendė, jog 4.1 p. nurodyta data yra pačios sutarties pasibaigimo data, nes pati sutartis yra neterminuota, o jos nutraukimo būdai numatyti sutarties 6.1, 6.2, 7 punktuose. Atsakovei užsisakius interneto paslaugas buvo suteiktos nuolaidos, numatytos 4.2.1 p., todėl atsakovė nenorėdama jų grąžinti ieškovui privalėjo naudotis paslaugomis iki 4.1 p. nurodytos datos, o suėjus šiam terminui galėjo sutartyje numatyta tvarka atsisakyti paslaugų. Tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, jog atsakovė nepateikė ieškovui prašymo nutraukti sutartį, ko pasekoje ieškovas sąžiningai vykdė sutartimi prisiimtus įsipareigojimus ir teikė atsakovės užsakytas interento prieigos paslaugas.
Atsiliepimo į apeliacinį skundą gauta nebuvo.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Dėl šalių teisinių santykių pobūdžio.
Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinį toje dalyje, kurioje jis pareikštas dėl skolos už fiksuoto telefono ryšio apslaugas ir internetinio ryšio paslaugas už laikotarpį nuo 2008 m. spalio 18 d. iki 2009 m. balandžio 2 d. motyvuodamas tuo, kad atsakovė butą (duomenys neskelbtini) 2008-03-18 pardavė trečiajam asmeniui A. B. ir minėtame bute nuo (duomenys neskelbtini) nebegyvena. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas reikalavimą reiškė dėl prievolės, kylančios iš sutarties (sutarčių), nevykdymo. Kai prievolė atsiranda sutarties pagrindu, o ne iš nuosavybės teisės, turto nuosavybės klausimas prievolės vykdymo negali įtakoti. Todėl byloje aktualu nustatyti, ar ieškinyje nurodytu lakotarpiu tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudarytos fiksuoto telefoninio ryšio paslaugų bei interneto prieigos paslaugų teikimo sutartys, ar ieškinyje nurodytu laikotarpiu jos galiojo ir kas yra atsakingas pagal prievoles, kylančias iš šių sutarčių, jeigu jos buvo galiojančios.
Dėl fiksuotojo telefono ryšio paslaugų sutarties.
Teismas reikalavimą šioje dalyje atmetė remdamasis argumentu, jog tarp šalių nebuvo sudaryta rašytinė sutartis, nuo 2008-10-01 iki 2009-04-02 atsakovė telefonu nesinaudojo.
Remiantis Civilinio kodekso 1.71 str. 1 d., sandoriai sudaromi žodžiu, raštu (paprasta arba notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais. Sandoris, kuriam įstatymai nenustato konkrečios formos, laikomas sudarytu, jeigu iš asmens elgesio matyti jo valia sudaryti sandorį (konkliudentiniai veiksmai). Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 34 str. 1 d. nustato, kad elektroninių ryšių paslaugų teikimo sutartis yra viešoji sutartis. Paslaugos turi būti teikiamos ir elektroninių ryšių paslaugų teikimo sutartis sudaroma pagal Ryšių reguliavimo tarnybos patvirtintas elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisykles. Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2005 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1V-1160 patvirtintų Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklių (toliau tekste- Taisyklės) 5 punkte numatyta, kad paslaugų gavėjui Paslaugos teikiamos sudarius Paslaugų teikimo sutartį su Paslaugų teikėju arba jo įgaliotu atstovu raštu arba Teikėjo nustatytais atvejais konkliudentiniais veiksmais. Konkliudentiniais veiksmais sudarytoms sutartims prilyginamos visos sutartys, sudarytos nerašytine forma. Atsakovė neginčijo aplinkybės, jog bute (duomenys neskelbtini) nuo 1993-08-13 buvo įrengtas fiksuotojo telefono ryšys. Šią aplinkybę patvirtina ieškovo pateikta paskyra (b.l. 6), taip pat pažyma apie telefono numerio pakeitimą (b.l. 7), atsakovė šiuo fiksuotojo telefono ryšiu naudojosi, kas įrodo sutartinių santykių tarp ieškovo ir atsakovės egzistavimą. Kadangi, remiantis paminėtais teisės aktais, visos sutartys, sudarytos nerašytine forma, prilyginamos sutartims, sudarytoms konkliudentiniais veiksmais, pripažįstama, kad tarp ieškovo ir atsakovės buvo susklostę prievoliniai teisniai santykiai dėl fiksuotojo telefono ryšio teikimo, sutarties pagrindu (Civilinio kodekso 6.2 str.).
Kai sutartis yra sudaryta, o tarp šalių egzistuoja prievolniai teisniai santykiai, prievolė gali pasibaigti prievolės įvykdymu, suėjus naikinamajam terminui, šalių susitarimu, taip pat kitais Civilinio kodekso 6 knygos IX skyriuje numatytais pagrindais. Nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą perleidimas kitam asmeniui kaip proievolės paisbaigimo pagrindas šiame skyriuje nėra numatytas. Tai reiškia, kad atsakovė, pardavusi jai priklausnatį nekilnojamąjį turtą, su kuriuo susjusi gaunama paslauga, turėjo paslaugų teikimo sutartį nutraukti Civilinio kodekso 6 knygos XVIII skyriuje nustatyta tvarka. Kadangi atsakovė viešojo fiksuotojo telefono ryšio paslaugų sutarties nenutraukė, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatvo, jog nėra pagrindo iš jos priteisti skolą už viešojo fiksuotojo telefono ryšio ryšio paslaugas.
Dėl interneto prieigos paslaugų teikimo sutarties galiojimo termino.
Atmesdamas ieškovo reikalavimą šioje dalyje, teismas nurodė, kad 2005-12-14 interneto prieigos paslaugų teikimo sutartis buvo sudaryta iki 2007-12-19 ir byloje nėra įrodymų apie šios sutarties pratęsimą, todėl ieškovas nepagrįstai reikalauja priteisti skolą už interneto paslaugas už laikotarpį nuo 2008-10-01 iki 2009-04-02. Darydamas išvadą, kad sutartis buvo terminuota ir jos termians pasiobaigė 2007-12-19, teismas rėmėsi sutarties priedu- 2005-12-19 užsakymu Nr. 1285717 (b.l. 9), kuriao 4.1 punkte nurodyta, jog trumpiausias naudojimosi paslauga terminas yra iki 2007-12-19. Ši teismo išvada nepripažįstama pagrįsta: apeliantas skunde pagrįstai nurodo, jog šiame užsakymo punkte nurodytas ne sutarties galiojimo terminas, bet truumpiausias naudojimosi paslauga terminas, su kuriuo siejamas nuolaidų teikimas (Užsakymo 4.2 punktas) bei pasekmės, abonentui atsiakius paslaugos anksčiau, negu trumpiausias paslaugos naudojimosi terminas (Užsakymo 4.2.3 punktas). Sutarties pasibigimo pagrindai bei tvarka numatyti pačioje sutartyje (b.l. 8), kurios 6 punkte numatyta, kad sutartis gali būti nutraukta ar pasibaigia kai dėl to šalys susitaria raštu arba kai abonentas atsisako visų pagal šią sutartį bei atskirai pateiktus užsakymus teikiamų paslaugų. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovė atsisakė intereneto ryšio paslaugų teikimo, taigi, kaip ir fiksuoto telefoninio ryšio paslaugų sutarties atveju, ši sutartis nenutrūko atsakovei pardavus butą. Ieškovas, kaip paslaugų teikėjas, nėra įpareigotas domėtis nusavybės pasikeitimu, todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog teismo nurodyti argumentai, kuriais remiantis, ieškinys iš dalies buvo atmestas, yra nepagrįsti.
Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, skundžiamoje jo dalyje netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias prievolės atsiradimą, sutračių vykdymą bei jų pasibaigimą, todėl tai yra pagrindas pakeisti sprendimą (Civilinio proceso kodekso 330 str.), pareikštą atsakovei ieškinį tenkinant visiškai, t.y. teismo sprendimu priteistą skolos sumą padidinant iki 1997,32 Lt (Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p.).
Dėl bylinėjimsoi išlaidų.
Ieškovas, paduodamas ieškinį, sumokėjo 65 Lt žyminio mokesčio (b.l. 3), tokio pat dydžio žyminį mokestį jis sumokėjo ir už apeliacinį skundą (b.l. 71). Ieškiniu buvo prašoma priteisti 1697,32 Lt sumą, todėl turėjo būti sumokėtas 3 procentų nuo ieškinio sumos žyminis mokestis, bet ne mažiau kaip penkisdešimt litų (Civilinio proceso kodekso 80 str. 1 d. 1 p.), šiuo atveju turėjo būti sumokėtas 51 Lt žyminio mokesčio (procentais skaičiuojamas žyminis mokestis nėra indeksuojamas- Civilinio proceso kodekso 82 str. 1 d.). Taigi, paduodamas ieškinį ieškovas permokėjo 14 Lt žyminio mokesčio. Paduodant apeliaicnį skundą, žymis mokestis skaičiuopjamas nuo ginčijamso sumos (šiuo atveju- nuo 603,22 Lt), tačiau jis taip pat negali būti mažesnis negu 50 Lt (Civilinio proceso kodekso 80 str. 1 d. 1 p., 4 d.). Taigi, paduodamas apeliacinį skundą ieškovas permokėjo 15 Lt žyminio mokesčio, iš viso permokėta žyminio mokesčio suma sudaro 29 Lt ir ji grąžintina ieškovui (Civilinio proceso kodekso 87 str. 1 d. 1 p.). Tuo tarpu žyminis mokestis tiek už ieškinį, tiek už apeliaicnį skundą, tokio dydžio, koks jis turėjo būti sumokėtas, remiantis Civilinio proceso kodekso 93 str., priteistinas ieškovui iš atsakovės (51 Lt už ieškinį ir 50 Lt už apeliaicnį skundą, iš viso- 101 Lt).
Kadangi ieškovo apeliacinis skundas tenkinamas, iš atsakovės priteisamos proceisnių dokeumtnų įteikimo apeliacinės instancijos teisme (pašto) išlaidos į valstybės biudžetą (Civilinio proceso kodekso 88 str. 1 d. 3 p., 92, 96 str.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325- 331 str., teismas
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. vasario 24 d. sprendimą pakeisti.
Padidinti teismo sprendimu ieškovui AB TEO LT iš atsakovės L. L. priteistą skolos sumą nuo 1094,10 Lt iki 1697,32 Lt (tūkstančio šešių šimtų devyniasdešimt septynių litų ir 32 centų).
Priteisti AB TEO LT iš atsakovės L. L. 101 Lt (šimtą vieną litą) žyminio mokesčio.
Priteisti iš atsakovės L. L. į valstybės biudžetą 13,80 Lt procesinių dokuemntų įteikimo apeliacinės instancijos teisme (pašto) išlaidų (įmokos kodas 5660).
Grąžinti ieškovui AB TEO LT 29 Lt (dvidešimt devynis litus) permokėtą žyminio mokesčio sumą, išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina valstybinė mokesčių inspekcija.