Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2012-10-01 · Baudžiamoji byla Nr. 1-143-593/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-10-01
Bylos Nr.
1-143-593/2012
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Daiva Jankauskienė
Nukentėjusysis
L. M., R. B., D. B.
Kaltinamasis
P. M.
Advokatai
Vaclovas Kaminskis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-903-593/2012Proceso Nr. 23-1-01262-11-2Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.5; 1.1.8.2; 1.2.5.4; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5.2 (S)
KAUNO MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. spalio 01 d.Kaunas

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Daiva Jankauskienė, sekretoriaujant Rimai Sadūnaitei, Gitanai Žitinevičienei. Vilmai Smolskienei ir Rolandai Bučmienei, dalyvaujant prokurorei Kristinai Mockienei, gynėjui advokatui Vaclovui Kaminskiui, nukentėjusiosioms L. M., R. B. ir D. B., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

P. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. Kauno rajone, Lietuvos Respublikos pilietinis, vedęs, spec. vidurinio išsilavinimo, pensininkas, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. M. 2011 m. birželio 20 d. apie 15-15 val. 52 min. laikotarpiu (duomenys neskelbtini), demonstruodamas peilį ir išsakydamas grasinančio pobūdžio žodžius: ,,aš jums įrodysiu, paplepėkit dar užmušiu jus visas, išskyrus Augustę“ ir tokiais veiksmais duodamas pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti, grasino nužudyti L. M., R. B. ir D. B..

Šiais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 145 str. 1 d.

Kaltinamasis P. M. kaltės nepripažino ir nurodė, jog kai susipažino ir susituokė su L. M. jis buvo akcinės bendrovės direktorius. Metus laiko gyveno pas ją, jai buvo sunku, dukros studentės. 1995 m. neteko darbo, bet turėjo sodybą ant marių kranto, todėl pradėjo gyventi ten, dirbti, atvykdavo kartą į savaitę pas Liną. Statė savo sodybą iš savo lėšų. Sykį Lina atvyko į jo sodybą ir pasakė, kad ją reikia parduoti. 2000 m. pardavė sodybą, atvyko gyventi pas Liną. Ten gyvenant remontavo gyvenamąsias patalpas, statė priestatą, įdėjo virš 100 000 litų, o dabar jį bando išvaryti. Konfliktas vyksta dėl turto. 2004 m. baigėsi pagrindiniai darbai, 80 procentų baiginėjo statyti savo jachtą ir sutarė su Lina, kad ją pasistatys prie namų, o tam reikėjo nupjauti kelias šakas. Tuomet R. B. jį visų žmonių akivaizdoje iškoliojo. Visuomet R. B. kišosi į jo ir L. M. ginčus, priėjo iki to, kad jis namuose nieko negali pasakyti, jaučia spaudimą. Sykį, dar jam gyvenant sodyboje 1999 m. P. M. atvyko pas L. M., jos nerado namuose, todėl laukė prie namų lauke ir pamatė, kaip apie 3 val. nakties ją namo parvežė kažkoks vyras. 2009 m. L. M. pradėjo jį šmeižti draugų tarpe, todėl jis nusprendė kurį laiką pagyventi pas brolį. L. M. paprašius, jis vėl grįžo namo, bet niekas šeimoje nepasikeitė. 2011 m. sausio mėn. M. pasiūlė susikviesti draugus ir atšvęsti P. M. 70-metį. Per tą laiką, kol jis gyveno atskirai, L. M. susirado meilužį kaimyną ir nutarė pasikviesti ir jį. Tuo metu kai P. M. buvo išėjęs išlydėti viešnią, grįžęs pamatė, kaip jo žmona pakišusi ranką po stalu, glamonėja tam kaimynui koją. Kai vėliau apie tai jai pasakė, kilo konfliktas. Nuo to laiko, suprato, kad jos, t.y. L. M. su dukromis Rasa ir Deimante, visokiais būdais bando jį išvaryti iš namų. Jis siūlė susitarti gražiuoju, prašė, kad jos nupirktų jam butą, tačiau jos nesutinka. Meluoja, jog joms grasina peiliu. Kai atvyksta policija, P. M. jiems paaiškina, jog nieko nevyksta, tik skyrybų procesas ir policija išvažiuoja. 2011 03 27 policija buvo kviesta dėl peilio. P. M. gamino valgyti, o Rasa jį stūmė, todėl jis griežtai jos paklausė, ar nori, kad jis ją paklupdytų. Jokio peilio neturėjo. Jis buvo kreipęsis į gydytojus pats, be L. M. pagalbos, nes blogai miega. Buvo nustatyta depresija. Niekada nėra nei L. M. nei jos dukrų palietęs, niekada nesmurtavo. Kaltinamas tuo, kad vartojo žodžius, kurie nurodyti kaltinime, bet jeigu ir padarė taip, tai tik gindamasis, nes ne kartą yra nuo jų nukentėjęs – yra ir trenkta ir akys dujomis išplikytos. Viskas, ką kalba nukentėjusiosios yra netiesa, jos viską meluoja. Nukentėjusiosioms negrasino, nesakė, kad jas nužudys. Barimosi ir pakelto tono buvo tiek iš jo, tiek iš jų pusės.

Motyvuojamoji dalis

Nors P. M. kaltės nepripažįsta, tačiau ji įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme ištirtais įrodymais.

Nukentėjusioji R. B. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog kaltinamasis yra jos mamos L. M. vyras. Gyvena (duomenys neskelbtini), kartu gyvena dar R. B. mažametė dukra ir R. B. sesuo D. B.. Kai mama ištekėjo už M., R. B. jau buvo pilnametė. Paskutinius metus artimiau bendravo, o 10 metų gyveno atskirai. Po to, kai pardavė sodybą atsikėlė gyventi pas L. M. Gudelių g. Beveik 10 metų būdavo konfliktai šeimoje, buvo priekaištavimai mamai, priekaištai jai ir seseriai, kad jį žemina, visą laiką prasidėdavo ginčai, pradėjo reikalauti pinigų. Jis pats pardavė sodybą ir pinigus investavo į jo tuo metu statomą jachtą. Konfliktus mama stengėsi nuslėpti ir visą laiką tylėjo, kol priėjo iki grasinimų. Jis pradėjo reikalauti pinigų, grasino nužudyti, jei jos neatsiskaitys. Bendras gyvenimas seniai iširęs. Tik įeina į virtuvę, prasideda konfliktai. Jis sako, jog čia viskas jo, išprovokuoja konfliktus. Tame pačiame name gyvena ir R. B. nepilnametė dukra. 2011 metų birželio mėnesį P. M. ant R. B. užsimojo peiliu, ji spėjo pasitraukti į kampą, atbėgo mama ir sesuo. Grasinimai visus metus iki birželio ir toliau tęsiasi. Kovo 27 d. eilinį kartą užsipuolė mamą eiliniais žodžiais, necenzūriniais. Tyčiojasi, kad ji su seserimi neturi vyrų, smurtauja psichologiškai - tualete pridaro, ir sako, kad valys jos. Visą laiką pasakoma suma ir sako ji augs. Pradžioje reikalavo 60 tūkst., tai buvo surašę susitarimą, kad jam išnuomos butą, jis sutiko, o ryte pabudęs pasakė, jog nesutinka. Tada susitarimą perrašė, bet jis vis tiek nesutiko. Namuose užsirakinėja visas duris, vaikšto su raktais, su dujų balionėliu, nes neįmanoma gyventi. Draugų P. M. neturi, vaikai išsižadėję, tai per gimtadienį visos padarė jam šventę, nupirko bilietus į koncertą, bet jis pradėjo mamą kaltinti paleistuvyste. Kai jos išplauna grindis, vėl viską pereina, kepa virtuvėj, aptaško. Sufabrikavo abdukciją, kad spalio mėnesį jį sumušė R. B., nors iš tikrųjų jis puolė su peiliu, teko kviesti policiją. R. B. nurodė, jog ji jaučiasi namuose, nes bijo P. M., dėl to ,jog jis yra sakęs, jog visas išvaikys, nes yra sėdėjęs kalėjime. Ilgą laiką mama šią šeimos istoriją nuo visų slėpė, policijos nekviesdavo. Sesuo įstojo į psichologiją, kad padėtų susivokti ir suprasti P. M., visaip bandė tai padaryti, bet dabar sveikata nelaiko, kai prasidėjo užpuolimai. 2011 m. kovo 27 d. užsipuolė su virtuviniu peiliu, o kai atvažiavo pareigūnai liepė kreiptis į teismą. Tai buvo pirmas kartas, kai iškvietė pareigūnus. Kai atvažiuoja pareigūnai, jis nusiramina. Vienas pareigūnas buvo lauke, o kitas įėjo pas P. M. į kambarį. Atvykusiem pareigūnam pranešė, kad grasina, bet jie pasakė, jog jis dabar ramus ir jie negali nieko padaryti. Nepasakė, jog reikia parašyti raštišką pareiškimą. Tą dieną jis nieko nesužalojo 2011 m. birželio 20 d. buvo tas pats, užsimojo peiliu, į kampą įvarė R. B. prie šaldytuvo. Mamą išsivijo laiptais į kiemą. Kai R. B. suklykė, į įbėgo sesuo, jos ginti. Tą dieną kvietė med. pagalbą kvietė, nes galvojo, kad jam galvoj negerai. Atvykę medikai pasakė, jog jis dabar ramus ir jie nieko negali daryti. Ikiteisminiam tyrimui virtuvinio peilio nepateikė, nežinojo, kad reikia kažką pateikti. Konfliktai šeimoje būdavo dažnai, grasinimai prasidėjo nuo 2011 m., užsipuolimas su peiliu nuo kovo mėnesio. Žino, jog mama buvo konsultuotis pas medikus, nes P. M. naktim nemiega, kaltina mamą įvairiomis nesąmonėmis. Teigia, jog birželio 20 d. R. B. nestūmė P. M. rankom, taip nebuvo, niekada jo nestūmė, prie jo rankų nekišo, stengėsi nuraminti, kad neplūstų ir nevadintų visaip mamos. Niekada jo neužsipuolė, nespjaudė, gynėsi žodžiais.

Nukentėjusioji L. M. nurodė, jog kaltinamasis yra jos sutuoktinis, dabar vyksta skyrybų procesas, santuoka nenutraukta. Pastoviai vadina ją paleistuve, sako, jog per P. M. gimtadienį, ji, t.y. L. M., prie stalo sėdinčiam kaimynui darė erotinį masažą. Visi įvykiai susiję tik su šiuo. Vaikai užstoja, kad žemina jų mamą, todėl kyla konfliktai. Ėjo pas psichiatrą, prašė paaiškinti, nes barnių vienintelė priežastis, kad ji yra neva tai neištikima. Kai jis ateita į virtuvę, žiūri į M. ir pradeda ją žeminti. Sykį, kai dukra pasakė, kad jis taip nesielgtų, jis puolė su virtuviniu peiliu. Birželio 20 d. su peiliu puolė dukrą Rasą ir ją, t.y. L. M. bei D. B. bijo verkia kambaryje. Teigia, jog nekiekvienu atveju kviesdavo policiją. Birželio 20 d. kvietė med. pagalbą, nes pagalvojo, kad P. M. išprotėjo. Atvažiavo toks senukas ir pasakė, jog bijo eiti, jeigu P. M. su peiliu. Birželio 20 dieną įrašą darė Deimantė. Į teismą kreipėsi, nes policija pasakė, kad jie nieko negali padaryti. Nebuvo, taip, kad spjaudė ar puldavo M., tik jeigu jis prišlapina tualete, tai kaip galima tylėti, todėl užsipulavo jį žodžiais, kad taip padarė. Kai buvo policija atvažiavusi, pasakė užsirakinti, tai jos užsirakino, o P. M. atėjęs daužė į duris. Jos užsirakina duris, pro kuris galima patekti į kitus kambarius, tačiau P. M. turi atskirą kambarį, o dar vienas tualetas yra rūsyje. Grasinimai prasidėjo nuo 2011 m. sausio mėnesio, policiją kvietė, kai pradėjo lakstyti su peiliu, o vien žodžių, grasinimų buvo sulaukta anksčiau. Buvo gėda nuo kaimynų. Dabar visus metus miega užsirakinę visas duris, dukros į savo kambarius, ji - į savo.

Nukentėjusioji D. B. su kaltinamuoju pažįstami, kai su juo susipažino mama, nuo 1993 ar 1994 metų. Apie 10 metų gyveno atskirai, t.y. ji, sesuo ir mama – tėvo namuose (duomenys neskelbtini) g., o P. M. – sodyboje. Į namus jis atėjo 2001 metais ir nuo to laiko prasidėjo problemos. Teko perskaityti daugybę knygų kaip padėti žmogui, visaip stengėsi jį suprasti, pateisinti, studijavo psichologiją. Jos kambarys pirmame aukšte kaip ir Povilo, todėl kontaktuodavo su juo kiekvieną dieną. Viskas buvo pakenčiama, kol 2011 m. sausio mėnesį apie mamą pareiškė, jog ji neištikima. D. B. siūlė spręsti situaciją, išnuomoti butą. Buvo susitarę raštu, kad nuomoja butą, jis pasirašė, kad sutinka. Paskui jis pareiškė, kad buto nenori, o jam reikia pinigų, pradėjo grasinti, sakė, jog padarys savo teismą, visos bus paskerstos, pirmiausia R.ir D. B., paskui mama, Augustę vieną paliks. Tai buvo ne tik konflikto atveju. Kiekvieną dieną jis prieidavo tyliai ir sakydavo: ,,ar žinai kas tavęs laukia? Ko nesimeldi, eik į bažnyčią“. Tai buvo kasdienis smurtas, todėl ji pradėjo įrašinėti jo žodžius. D. B. vaikščiojo su telefonu vienoje kišenėje, su dujų balionėliu - kitoje. Visuomet būna kartu su mama ir seserimi, viena be kitos neišeina iš namų, bijo kurią vieną palikti. Dėl peilio tiksliai pasakyti negali, bet prisimena, jog 2011 06 20, kai virtuvėje buvo ir Povilas, ir R. B. bei mama, tada P. M. pradėjo visaip kalbėti, griebė už virtuvinio peilio, pakėlė į viršų. Tada, išgirdusi, kad sesuo klykia, D. B. atbėgo su dujų balionėliu ir įrašymo įranga. Tuomet ir matė, kaip Povilas užsimojęs peiliu. Viskas vyko tarp šaldytuvo ir kriauklės, M. buvo prieš Rasą, o jai už nugaros stovėjo mama. Rasa šaukėsi pagalbos, o M. buvo raudonas, pakėlęs ranką, Rasai užgniaužė ranką, nes bandė nustumti peilį. Ką jis sakė – pasakyti negali. Tada kvietė policiją. Iki tol išpuolių taip pat yra buvę: su peili buvo į lauką išsivijęs mamą, reikalavo pinigų, sakydamas atiduoti viską, ką buvo davęs. Kovo 27 d buvo tik pati pradžia, kai išgirdo pirmus tiesioginius grasinimus nužudyti. Tiek kovo 27 d., tiek birželio 20 d. Rasa kvietė policiją. Tai pat buvo keletas atvejų, kad policija neatvažiavo, sakė jei bus kas daugiau, tada atvažiuos. Kovo 27 d. ir birželio 20 d. buvo atvykusi policija. Kai atvykdavo pareigūnai arba jie neidavo į namus, arba kartais užeidavo į virtuvę, arba pas M. į kambarį. Sakydavo, kad nemato jo rankose peilio ir nieko negali padaryt. Policijos darbuotojai nesiūlė rašyti pareiškimo. D. B. nurodė, jog jai asmeniškai peiliu P. M. negrasino, tik žodžiais, tai buvo psichologinis smurtas. Fizinis smurtas buvo spalio mėnesį, kai išdrįso panaudoti dujų balionėlį. Kai mama susipažino su kaltinamuoju, D. B. iš karto buvo prieš tai nusiteikusi, sakė mamai, kad nedarytų klaidos, bet jos niekas nepaklausė.

Liudytojas G. E. nurodė, jog tiek kaltinamąjį, tiek nukentėjusiąsias pažįsta, nes jie yra artimiausi kaimynai. Niekada nesigirdėjo, kad jie labai triukšmautų ar smurtautų. Kaltinamasis jam yra minėjęs, kad namuose vyksta barniai, nes moteris jį terorizuoja, P. M. labai ramus, todėl liudytojas teigia, jog netiki, kad jis galėtų ką nors terorizuoti. P. M. pasakojo, jog nori iš jo atimti turtą, yra minėjęs, kad žmona jam neištikima. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog nukentėjusioji R. B. yra sakiusi, jog buvo užpulta, bet jis tuo nepatikėjo, kaip ją puolė – nepasakojo. L. M. nesiguodė, kad yra puolama, tačiau apie tai pasakojo R. B..

Liudytoja I. E. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog kaltinamasis ir nukentėjusiosios yra kaimynai nuo 1994 metų. Kai ji ravi daržus, tai girdisi, kas vyksta Matiušovų namuose, tačiau dažniausia yra girdėjusi tik L. M. balsą, P. M. negirdėjo. P. M. yra minėjęs, jog jaučiasi nereikalingas šeimoje, pykstasi dėl turto. L. M. yra pasakojusi, jog P. M. nuo vaistų vaidenasi, jog ji turi kitą vyrą. Sykį triukšmą girdėjo vasaros metu.

Liudytojas S. J. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog kaltinamąjį pažįsta kaip buriuotoją. Nukentėjusiąsias taip pat žino, nes gyvena per keletą namų. Iš Povilo pasakojimų girdėjo, kad po priestato pastatymo jį nori išvyti iš namų, imasi terorizavimo. P. M. teigė, jog ketina viską išsiaiškinti, gražiai gyventi, minėjo, kad yra daug investavęs į namą. Povilas nenaudoja alkoholio yra stipraus charakterio, karšto būdo.

Liudytojas D. K. teisiamojo posėdžio patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur nurodė, jog 2011 06 20 apie 16 val. 05 min. buvo atvykęs kartu su A. Ž. Į (duomenys neskelbtini), pagal pranešimą, jog pagyvenęs vyriškis peiliu grasina šeimos nariams. Atvykus, moterys, prisistačiusios L. M., R. B. ir D. B. nurodė, kad P. M. grasina susidorojimu. Pastarasis tuo metu buvo virtuvėje, gamino maistą, elgėsi ramiai. Nukentėjusiosioms buvo išaiškinta teisė kreiptis su pareiškimu į Centro PK (1 t., 80 b.l.). Papildė, jog namuose nieko nebuvo išvartyta, kaltinamasis elgėsi ramiai, nebuvo agresyvus. Ar kovo 27 d. buvo nuvykęs į Gudelių gatvę - neprisimena.

Liudytojas A. Ž. nurodė, jog 2011-06-20 buvo nuvykęs į Gudelių g., jis buvo lauke, į vidų nebuvo užėjęs. Lauke kalbėjosi su nukentėjusiąja.

Liudytojas J. K. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog kaltinamąjį matė vieną kartą, kai buvo iškvietime greitosios med. pagalbos brigadoje. Taip pat matė vyresnę moterį (nurodė L. M.). Buvo kvietimas, kad agresyvus ir ginkluotas. Dispečerė liepė laukti kol atvažiuos policija, todėl ir laukė. Liudytojas teigia, jog dar nesulaukus policijos, buvo įėjęs į namą, nes pakvietė jo žmona, sakydama, jog jis jau ramus. Matė, jog žmogus neagresyvus ir neginkluotas. Kada tai vyko – neprisimena, tik žino, jog diena buvo šilta. Ar žmona prašė išvežti kaltinamąjį – neprisimena. Prisimena tik tai, kad jis pasakė, kad žmona nori skirtis ir palikti jį be nieko. P. M. buvo ramus, neagresyvus, nesikeikė, kalbėjo ramiai be keiksmažodžių, įsitempimo nepastebėjo.

Liudytojas A. R. nurodė, jog yra GMP vairuotojas, todėl iš mašinos kvietimuose neišlipa. Adresas Gudelių gatvė girdėtas, dirba su Karpavičium, tuo adresu vyko, tačiau aplinkybių nepamena. Brigada važiuoja, kai žmonėms būna blogai su nervais. Tą kartą lyg ir laukė policijos, bet jos neprireikė.

Liudytojas J. P. nurodė, jog galimai kovo 27 vyko į (duomenys neskelbtini), greičiausiai tai buitinis iškvietimas. Paprastai esant iškvietimui vietoj aiškinasi aplinkybes. Jei būna kažkokia arši situacija, muštynės, kaltininką pristatinėja į komisariatą. O jei ne, vietoj pasiaiškina ir viskas. Jeigu tuo momentu nukentėjęs rašo ar galvoja rašyti pareiškimą, tai būna, kad veža į komisariatą, o šiuo atveju gal buvo nukreipta pas įgaliotinį, tačiau gerai neprisimena, kaip ten buvo. Vietoje pareiškimų nepriiminėja, tik komisariatuose, o į ten arba pas įgaliotinį pagal gyvenamąją vietą važiuoja pats nukentėjusysis. Jei būna iškvietimas ir kažko ypatingo nėra, tai tarnybinių pranešimų nesurašo. Juos surašo tuomet, kai reikia pristatyti į komisariatą. Nukentėjusiajam visuomet viską išaiškina - jei rašo iš karto pareiškimą, tai būna, kad nukentėjusįjį nuveža į komisariatą. Ką nukentėjusioji pasakojo šiuo atveju – neprisimena. Jei nukentėjusioji būtų nurodžiusi, kad sužalota, tada būtų kviečiama greitoji med. pagalba. Kaltinamojo neprisimena.

2011 06 21 rašytame R. B. protokole pareiškime nurodoma, jog 2011 06 20 apie 15 val. būnant namie, išgirdo, jog virtuvėje tarp P. M. ir mamos L. M. vyksta konfliktas. Girdėjo, kaip P. M. plūdo mamą necenzūriniais žodžiais. R. B. norint užstoti mamą ir pasakius P. M., kad jis nusiramintų, pastarasis griebė nuo stalo virtuvinį peilį ir užsimojo. Sakė, kad visus papjaus namuose ir pats nusižudys. Dėl to iškvietė policiją ir greitąją (1 t., 2 b.l.).

Iš duomenų apie įvykius ataskaitų žiūrylės matyti, jog 2011 06 20 15 val. 52 min. policijoje gautas R. B. pranešimas, 2011 06 20 16 val. 08 min. išsiųstas pajėgos, kurios atvyko 16:22 val. Ekipažas 413, Patrulis D. K. (1 t., 3 b.l.).

2011 06 27 daiktų pateikimo protokole užfiksuota, jog R. B. pateikė kompaktinę plokštelę su garso įrašu (1 t., 14 b.l.).

Apžiūros metu ši kompaktinė plokštelė ir joje esantis garso įrašas apžiūrėti. Nustatyta, jog joje yra failai pavadinimais ,,Balsas 012“ ir ,,balsas 013“, įrašuose girdimi vyro ir moters balsai (1 t., 15-16 b.l.);

Iš greitosios med. pagalbos kvietimo kortelės matyti, jog 2011 06 20 kviesta greitoji į(duomenys neskelbtini) , pas ligonį P. M. priėmimo laikas 15:48, išvykimo laikas 15:49. Prieraše nurodyta (su peiliu) ginkluotas. Atvykus nurodyta, jog pacientas neginkluotas, peilio neturi. Skundėsi, jog blogai miega, žmona nori padaryti ligoniu. Objektyviai – ramus, sąmoningas, kalba garsiai, kaltina žmoną neištikimybe, kad nori su juo išsiskirti ir užvaldyti turtą. Brigados sudėtis felčeris K., vairuotojas R. (1 t., 27-29 b.l.)

Iš įvykio paieškos rezultatų matyti, jog

1. 2011 06 21 03:17 gautas pranešimas apie triukšmą bei konfliktą bute be smurto (duomenys neskelbtini), paskambinęs pranešėjas nurodė, jog konfliktas su žmona, kadangi užrakinusi tualetą ir jo neleidžia;

2. 2011 04 04 14:15 gauta informacija iš dukros, kad mamos vyras agresyvus, kreipėsi dėl informacijos.

3. 2011 03 28 10:14 P. M. grasino žmonai L. M. susidorojimu namuose, (duomenys neskelbtini). Atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą

4. 2011 03 27 23:46 pranešė dukra, kad šeimyninis konfliktas su mamos vyru M., kuris agresyvus. Pajėgos neišsiųstos, nes pranešimas atšauktas, nurodant, jog turi kreiptis pas apylinkės inspektorių;

5. 2011 03 27 11:35 – buitinis konfliktas su tėvu, pranešė B. Į konfliktą policijos pajėgos (J. P.) atvyko 2011 03 27 11:53, išvyko 11:58 (1 t., 31-38 b.l.)

Byloje pateikta 2011 03 28 L. M. rašyto pareiškimo Centro PK kopija, kur nurodoma, jog 2011 03 27 apie 12 val. vyras P. M. namuose pradėjo grasinti susidorojimu, t.y. užmušti, sudeginti namus. Tai nebe pirmas kartas, todėl prašo policijos pagalbos jį sudrausminti (1 t., 39 b.l.). P. M. įspėtas, vadovaujantis LR policijos veiklos įstatymo 19 str. 1 p. dėl neleistino priešingo visuomenės interesams elgesio (1 t.,40 b.l.).

Tyrėjos D. K. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog L. M. pareiškimo, gauto 2011 03 28 patikrinimo metu dėl jos vyro P. M. elgesio 2011 03 27 apie 12 val., buvo kalbėtasi su P. M., kuris nurodė, kad tarp jo ir žmonos vyksta konfliktai, tačiau jai negrasino susidorojimu ir nenorintis pakenkti, konfliktus provokuoja pati žmona (1 t., 41 b.l.), dėl šios veikos atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą (1 t., 42 b.l.).

Dėl 2011 m. balandžio mėn. R. B. pareiškimo apie 2011 04 04 14 val. P. M. veiksmus nutarta nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos (1 t., 45 b.l.).

2011 06 29 prokurorės nutarimu, patvirtinto ikiteisminio tyrimo teisėjo, išreikalauta informacija apie privatų asmens gyvenimą, gaunant mobiliojo ryšio telefonų Nr. 8604 02852, kuriuo naudojasi L. M., Nr. 8650 18750, kuriuo naudojasi R. B. ir 8678 86311, kuriuo naudojasi D. B. įeinančius ir išeinančius skambučius nuo 2011 01 01 iki 2011 06 29 (1 t., 49 b.l.).

Atlikus šių telefoninių skambučių išklotinių analizę, nustatyta, kad iš L. M. telefono, kurio Nr. 8-604-02852, į policiją buvo skambinta 2011 03 27 23 val. 41 min.; iš R. B. telefono Nr. 8-650-18750 skambinta 3 kartus: 2011 05 31 11val. 10 min., 2011 06 20 15 val. 45 min. ir 2011 06 20 15 val. 48 min. (1 t., 52 b.l.).

Apžiūros metu buvo apžiūrėtas D. B. mobiliojo ryšio telefonas su jame esančiais garso įrašais (failai ,,Balsas012“ ir ,,balsas013“). Nustatyta, jog mobilaus ryšio telefone ,,Samsung“ eilės tvarka atidaromi failai: ,,Meniu“, ,,Mano failai“, ,,Garsai“, ,,balso įrašai“, garso įrašo failas ,,balsas 012“. Konstatuota, jog įrašo pradžia neaiški, girdisi vyro ir moters balsai vienu metu. Konstatuoti vyro pasakyti žodžiai: ,,aš jums įrodysiu, paplepėkit dar užmušiu jus visas, išskyrus Augustę“, toliau pokalbyje tęsiasi barnis, keiksmažodžiai, įžeidžiantys žodžiai, sakomi tiek vyrišku, tiek moterišku balsu.

Faile ,,balsas013“ girdisi vyro žodžiai: ,,mirtis keturiems“, ,,aš jas pirmiau jas (..)nudursiu, o paskui tu (...) atsiklaupdama maldausi, kad aš tave“, ,, tu pamatysi man tai (....), mano gyvenimas baigtas, aš nebijau“, ,,paklosiu jus (...) kaip gyvulius, stervos“. Įrašo perklausos metu dalyvavęs P. M. nurodė, jog su įrašu nesutinka, nes jie abu yra padirbti. Papildomus įrodymus parašys raštu teismui ir prokuratūrai (2 t., 106-107 b.l.).

Teismui pateiktas 2011 10 13 priimtas nutarimas ir pranešimas P. M., iš kurio matyti, jog pagal P. M. pareiškimą apie tai, kad L. M. stengiasi sukelti konfliktus, namuose jis neturi ramybės, negalintis ramiai pavalgyti, įžeidinėja ir vartoja jo atžvilgiu necenzūrinius žodžius, varo iš namu ir jos dukrų R. B. ir D. B. veiksmų išmėtant P. M. daiktus garaže, atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, o P. M. pasiūlyta kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka (1 t., 124,125 b.l.). Nutarimas paliktas nepakeistas, išnagrinėjus P. M. skundą Kauno m. apylinkės prokuratūroje 2011 11 08 nutarimu (1 t., 127-128 b.l.).

2011 10 13 ir 2011 11 17 teismo specialisto išvadomis nustatyta, jog P. M. konstatuota kraujosruva po kairės akies obuolio jungine, padaryta kietu buku daiktu, Io cheminis akių junginių bei veido odos nudegimas padarytas cheminių dirginančių medžiagų poveikyje, galimai papurškus iš dujų balionėlio, sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., 129-130, 2 t., 6-7 b.l.).

P. M. pateiktos ir aprašytos fotonuotraukos, kuriose fiksuota namo patalpos, laiptai, indų plautuvė bei tvora (1 t., 138-142 2 t.,25-26 b.l.).

2002 01 28 notarine sutartimi P. M. jam bendrosios jungtinės nuosavybės teise su sutuoktine L. M. priklausantį žemės sklypą su statiniais, Kauno rajone Viršužiglio k., pardavė už 80000 litų (1 t., 143-144, 145 b.l.).

1991 m. kovo 14 d. sutartimi P. M. padovanotas medinis gyvenamasis namas su priestatu, esantis Kauno raj., Taurakiemio apyl. Viršužiglio km. (1 t., 146 b.l.)

1994 02 23 P. M. pardavė butą, esantį Kaune, R.Kalantos g. 86-4 už 3000 litų (1 t., 147 b.l.).

2011 03 29 P. M. ir L. M. susitarė, jog P. M. įsipareigoja išsikraustyti iš Gudelių g. 15 d. vėliausiai iki balandžio 22 ir apsigyventi nuomojame 1 atskiro kambario su virtuve bute. L. M. įsipareigoja mokėti mokesčius už P. M. nuomojamo buto aptarnavimus (šildymą, elektrą, vandenį, kanalizaciją, kitus buto eksploatavimo mokesčius, išskyrus televiziją internetą ir telefoną) bei leisti dirbti (duomenys neskelbtini) esančiame jai priklausančiame garaže ir staliaus dirbtuvėse ir t.t. (1 t., 149-150 b.l.).

Iš pranešimų apie nusikaltimus ataskaitų žiūrylės matyti, jog 2011 10 06 17 val. 24 min. registruotas B. pranešimas apie konfliktą (duomenys neskelbtini) , dėl ko tuo adresu 2011 10 06 17 val. 26 min vyko policijos pajėgos. Skiltyje informacija apie patikrinimą nurodyta ,,nuraminta“ (1 t., 151-152 b.l.).

Žemesnės instancijos teismas

2011 10 13 Kauno m. Centro PK registruotas L. M. pareiškimas, kuriame nurodoma, jog paprašius P. M. išeiti iš tualeto, jis išplūdo L. M. bei ją ginančias dukras necenzūriniais žodžiais, bandė atimti telefoną, kuriuo dukra filmavo, todėl ji besigindama papurškė dujų (1 t., 153 b.l.), dėl šio įvykio 2011 10 18 nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą (1 t., 155 b.l.).

Kauno apskrities VPK VTV operatyvaus valdymo skyriaus rašte nurodyta, jog 2011 06 20 15.50 val., 2011 03 27 11.35 val., 2011 03 27 23.46 val. gauti telefoniniai pranešimai apie (duomenys neskelbtini) , tačiau pateikti kompiuterinės laikmenos su iškvietimų įrašais pateikti nėra galimybės, kadangi ji turi būti saugoma ne mažiau kaip 60 parų, po to sunaikinama teisės aktų nustatyta tvarka, kas ir buvo padaryta (1 t., 164 b.l.).

Pateiktoje įvykių išklotinėje, susijusioje su adresu (duomenys neskelbtini) matyti visi pranešimai dėl konfliktų minėtu adresu (1 t., 165-167 b.l.).

2011 11 14 Centro policijos komisariato vyresniosios tyrėjos nutarimu, atlikus tyrimą ir nustačius, jog pagal 2011 10 06 gautą B. telefoninį pranešimą apie tai, kad Gudelių g. vyksta konfliktas, buvo išsiųsti pareigūnai, atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal L. M. pareiškimą, kadangi nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (1 t., 172-173 b.l.)

Teismo posėdžio metu buvo išklausytas P. M. pateiktas garso įrašas, P. M. teigimu darytas 2012 01 19. Girdėti kaip L. M., D. B. ir R. B. plūsta P. M., veja jį iš namų, teigia, jog čia viskas yra jų, o P. M. yra nuogas basas ir jo čia nieko nėra, sako, jog iškels ir daugiau bylų ir M. jose paskęs, vadina jį tarptautinio mąsto aferistu. Prie bylos P. M. pateikė savo paties darytą šio įrašo stenogramą, kuri iš esmės atitinka įrašą (2 t., 113-115 b.l.).

Teismui pateiktais ir ištirtais įrodymais neginčijamai nustatyta, jog tarp P. M. ir L. M. vyksta skyrybų procesas. Akivaizdžiai abiejų sutuoktinių ginčo objektu yra turtas – P. M. teigia, jog gyvendamas kartu su L. M. į jų bendrą ūkį įnešė nemažą dalį savo piniginių lėšų bei darbo, o L. M. su tuo nesutinka. Taip pat P. M. kaltina savo sutuoktinę neištikimybe. Šias aplinkybes patvirtina liudytojai apklausti posėdžio metu, nukentėjusiosios bei P. M. pateiktos sutartys tarp jo ir L. M. dėl vieno kambario buto nuomos, kuriame turėtų gyventi P. M.. Šiame sutuoktinių ginče dalyvauja ir L. M. suaugusios dukterys iš pirmosios santuokos, gyvenančios tame pačiame name – (duomenys neskelbtini). Apie konfliktus, vykstančius tarp L. M., jos dukrų iš vienos pusės ir P. M. – iš kitos pusės, nuolat informuojami policijos pareigūnai tiek telefoniniais pranešimais, tiek pareiškimais. Šias aplinkybes patvirtina teismui pateiktos policijos įvykių suvestinės bei pareiškimai iš kurių matyti, jog adresu (duomenys neskelbtini) – 2011 03 27 išsiųstos policijos pajėgos pagal gautą pranešimą apie buitinį konfliktą su tėvu. Tą pačią dieną vakare gautas pranešimas, kad konfliktas su mamos vyru, kuris agresyvus, pajėgos neišsiųstos, 2011 04 04 gauta informacija iš dukros, kad mamos vyras agresyvus. Kreiptasi dėl informacijos. 2011 06 20 pagal 15 val. 52 min. policijoje gautą R. B. pranešimą taip pat išsiųstos policijos pajėgos. Tą aplinkybę – jog vyksta konfliktai dėl turtinių santykių patvirtina ir kaltinamasis P. M., kuris teigia (tai atsispindi ir jo pateiktame garso įraše), jog L. M. nori, kad jis nebegyventų kartu su ja ir jos dukrom(duomenys neskelbtini) esančiame name, taip pat jo kreipimaisi ir pranešimai policijai apie tai, jog yra neįleidžiamas į tualetą, jog išmėtyti jo daiktais, papurkšta dujų ir pan.

P. M. pareikštas kaltinimas dėl jo veiksmų 2011 03 27- 2011 06 20 laikotarpiu. Šis kaltinimas formuluojamas taip, jog iš jo turinio akivaizdžiai matyti, jog P. M. kaltinamas asmens terorizavimu, nurodant šios veikos laikotarpį nuo 2011 03 27 iki 2011 06 20, tačiau veika kvalifikuojama pagal LR BK 145 str. 1 d. – grasinimu nužudyti. Teismas negali perkvalifikuoti veikos į sunkesnę, nesant prokuroro ar nukentėjusiojo asmens prašymui, nes tokiu būdu būtų pažeistos kaltinamojo asmens teisės į gynybą. Be to, pradedant ikiteisminį tyrimą šioje byloje negaliojo Lietuvos Respublikos Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas (Nr. XI-1425), todėl ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 145 str. galėjo būti pradėtas tik esant nukentėjusiojo asmens skundui. Toks nukentėjusiojo asmens – R. B. skundas buvo gautas, tačiau ji kreipėsi tik dėl 2011 06 20 15 val. padarytos veikos. Dėl tos pačios dienos veikos ikiteisminio tyrimo metu parodymus davė ir D. B. bei L. M.. Apie tai, jog grasinta buvo dar ir 2011 03 27, jos nurodė tik teisiamojo posėdžio metu. Nors byloje yra 2011 03 28 L. M. rašyto pareiškimo apie 2011 03 27 12 val. grasinimą nužudyti kopija, tačiau dėl šio pranešimo 2011 03 29 nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą (1 t., 42 b.l.). Šis nutarimas nepanaikintas, todėl esant šioms aplinkybėms, inkriminuoti šioje byloje P. M. veiką dėl kurios yra priimtas įsiteisėjęs nutarimas – nėra jokio įstatyminio pagrindo. Be to, atliekant ikiteisminį tyrimą dėl 2011 06 20 veikos, nei L. M., nei R ir D. B. apie 2011 03 27 įvykį nebuvo apklaustos, pradėti ikiteisminį tyrimą neprašė, todėl nėra pagrindo P. M. inkriminuoti 2011 03 27 – 2011 06 19 laikotarpiu galimai padarytų veikų. Todėl minėtas laikotarpis iš kaltinimo šalintinas ir P. M. veika šioje byloje nagrinėtina tik dėl 2011 06 20 veikos, dėl kurios pagal R. B. pranešimą pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Siekiant nustatyti, ar P. M. kaltas pagal jam pareikštą kaltinimą, būtina nustatyti, ar grasinimas buvo ir ar jis buvo tikras, realus, o ne tariamas.

Teisiamojo posėdžio metu P. M. nuolat akcentavo jo ir L. M. nesutarimus dėl turto, žmonos neištikimybę, dukrų kišimąsi į jų santykius, teigdamas, jog savo tikslų jos siekia bet kokiais būdais – tikisi, jog jis bus nuteistas, paskirta laisvės atėmimo bausmė, o jos liks gyventi name ir nereikės mokėti jokių piniginių kompensacijų. Nurodydamas šias aplinkybes, kaltinamasis siekia sukelti abejones nukentėjusiųjų parodymų teisingumu, teigdamas, jog jos meluoja. Tačiau teismas yra tos nuomonės, jog nukentėjusiųjų parodymus patvirtina kiti – objektyvūs duomenys. Nors laikotarpis nuo 2011 03 27 iki 2011 06 19 iš kaltinimo pašalintas, kadangi ikiteisminis tyrimas pradėtas nesant tam pagrindų, tačiau duomenys, esantys byloje apie šio laikotarpio įvykius patvirtina nukentėjusiųjų parodymų tikrumą apie tai, jog P. M. elgėsi neteisėtai, o būtent: nukentėjusiosios po kiekvieno iškilusio konflikto informuodavo policijos pareigūnus, 2011 03 27 L. M. kreipėsi raštu, dėl jos pareiškimo buvo nutarta nepradėti ikiteisminio tyrimo, ji šio nutarimo neskundė, nesiekė, jog ikiteisminis tyrimas P. M. būtų pradėtas, nesikreipė į teismą privataus kaltinimo tvarka, nors tokį pagrindą turėjo. Kitais atvejais, kai buvo pranešama policijos pareigūnams apie P. M. veiksmus, nei viena nukentėjusioji, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nenurodė, jog ir kitais atvejais, P. M. joms grasino, nors, jeigu vadovautis P. M. teiginiais, jog nukentėjusiosios meluoja, tai padaryti, t.y. nurodyti, jog P. M. grasina, jos galėjo padaryti kiekvienu atveju, kai buvo kviečiama policija, nes tarp jų ir P. M. konfliktai vyko jau nuo 2011 m. sausio mėnesio. Tačiau tai padaryta nebuvo, o dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo buvo kreiptasi būtent po to, kai P. M. išsakytas grasinimas buvo įrašytas.

Kaip teigia nukentėjusiosios 2011 06 20 išsakytą grasinimą, B. įrašė į savo mobiliojo telefono diktofoną ir pateikė policijai. P. M. teigimu, šis įrašas negalėjo būti padarytas būtent tuo laiku, kuris nurodytas telefone, t.y. 2011 06 20 16:01, nes būtent tuo metu buvo atvykusi greitoji med. pagalba ir jis bendravo su gydytoju. Tačiau iš greitosios med. pagalbos kvietimo kortelės matyti, jog greitoji med. pagalba buvo kviesta 2011 06 20 15 val. 48 min., atvyko 15 val. 59 min. ir joje dirbęs felčeris J. K., dispečerės patarimu nėjo į vidų be policijos kadangi pranešime buvo nurodyta, jog pacientas ginkluotas su peiliu. Dėl šio įvykio policija buvo iškviesta 15 val. 52 min., pajėgos išsiųstos 16 val. 08 min., kurios atvyko 16:22 val. (1 t., 3 b.l.). Taigi, net jei ir vadovautis R. B. telefone esančio laikrodžio rodmenimis, 2011 06 20 16 val. 01 min. P. M. nebendravo nei su gydytoju, nei su policijos pareigūnais. Be to, sugretinus duomenis, gautus pagal teismo nutartį dėl R. B. telefono skambučių laiko ir policijoje fiksuoto pranešimo laiko – jie nesutampa, t.y. R. B. skambino į policiją 2011 06 20 15 val. 45 min. ir 2011 06 20 15 val. 48 min, o policijoje jos pranešimas fiksuotas 15 val. 52 min. (1 t., 52 b.l. ir 1 t., 3 b.l.), t.y. akivaizdu, jog fiksavimo duomenys nesutampa su skambučio laiko fiksavimo duomenimis. Todėl akivaizdu, jog telefoninių iškvietimų laikas fiksuojamas netiksliai, t.y. nesutampa keturiomis minutėmis, o nukentėjusiosios pateiktame telefone esantis laikrodis negali ir neturi būti tikrinamas metrologiškai, todėl nėra pagrindo daryti išvados, jog įrašas turėjo būti darytas tuo metu kai buvo atvykę greitoji ar policijos pareigūnais, t.y. kad įrašas yra suklastotas. Teismas remiais policijos fiksuotų pranešimų duomenimis ir laiko, jog veika padaryta iki pranešimo policijai, t.y. iki 15 val. 52 min. Beje, nei P. M., nei jo gynėjas neginčijo paties įrašo tikrumo, neprašė skirti fonoskopinės ekspertizės. Be to, teismui pateiktas įrašas nėra vienintelis įrodymas, kuriuo grindžiama P. M. kaltė – šis įrašas vertintinas tik kaip papildomas įrodymas, kuris patikrintas teisiamojo posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymais bei byloje esančiais rašytiniais įrodymais.

Taip pat teismui pateiktas ir kitas įrašas, kuriame akivaizdžiai girdisi grasinimai nužudyti, tačiau jis atliktas 2011 06 21, o P. M. kaltinamas veiksmais atliktais iki 2011 m. birželio 20 d.. Kadangi įrašymo darymo laikas išeina iš kaltinimo ribų, todėl 2011 06 21 įrašas nevertintinas ir jo aplinkybės nenagrinėtinos.

Taigi, teismas, nustatinėdamas ar buvo išsakyti grasinančio pobūdžio žodžiai remiasi teismui pateiktų įrodymų visetu, o būtent tiek rašytiniais įrodymais, tiek garso įrašu, tiek nukentėjusiųjų parodymais, kurie yra vieni kitus papildantys. Kitų, posėdžio metu apklausti liudytojai nei patvirtina, nei paneigia P. M. pareikštą kaltinimą ir šių asmenų parodymuose nėra jokių duomenų, kurie paneigtų nukentėjusiųjų parodymus ar sukeltų pagrįstų abejonių jais. Todėl teismas, įvertinęs pateiktų įrodymų visetą daro kategorišką išvadą, jog P. M. išsakė grasinančio nužudyti nukentėjusiąsias pobūdžio žodžius.

Baudžiamosios teisės teorijoje ir teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teisinę reikšmę turi tik realūs (ne tariami) grasinimai. BK 145 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai suformuluota, kad baudžiamas tik toks grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Pažymėtina, kad grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino jį realizuoti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti jo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-26/2010). Taigi nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamojoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad jis iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį (tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, panašūs į grasinimo, bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan. (kasacinė nutartis 2K-341/2010).

Šioje baudžiamojoje byloje neginčijamai nustatyta, jog P. M. ir jo sutuoktinė L. M. nuo 2011 m. sausio mėnesio pradėjo konfliktuoti. Konfliktas vyko dėl to, jog P. M. laikė, jog yra įnešęs tam tikrą turto dalį į bendrą jo ir L. M. ūkį, o L. M., jo supratimu, norėjo su juo išsituokti, išvaryti jį iš namų ir palikti be pinigų. Šias aplinkybes – nuolatinius konfliktus, patvirtina ir pati L. M. bei Rasa ir D. B., nurodydamos, jog su P. M. buvo neįmanoma gyventi dėl jo charakterio. Teisiamojo posėdžio metu tiek L. M., tiek B. nurodė, jog P. M. bijojo, stengdavosi kuo daugiau nebūti namuose, o būdamos namuose – užsirakindavo. Tačiau esant name vienai virtuvei, kaltinamojo ir nukentėjusiųjų susitikimai buvo neišvengiami. Jog šioje šeimoje vyko nuolatiniai konfliktai patvirtina ir dažnas policijos pareigūnų kvietimas. Šiame įvykių kontekste, V. M. 2011 06 20 15-15 val. 52 min. laikotarpiu išsakytas grasinimas buvo efektyvus, paveikė visų nukentėjusiųjų psichinę būseną, jos patyrė psichologinį diskomfortą, nervinę įtampą, nerimą, stresą ir suvokė kaip realų pavojų.

Nors V. M. teigė, jog niekada neturėjo peilio, peilis nebuvo rastas, nebuvo paimtas, apžiūrėtas, niekada neketino ką nors daryti nukentėjusiosioms, tačiau pagal teismų praktiką grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-26/2010, 2K-341/2010). Esant šioms aplinkybėms, teismas daro kategorišką išvadą, jog 2011 06 20 P. M. išsakytų grasinimų realumu nukentėjusiosios neabejojo, todėl laiko, jog P. M. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, nes grasindamas žodžiu nužudyti L. M., D. B. ir R. B., o tuo metu laikydamas rankoje virtuvinį peilį, savo veiksmais kaltinamasis sudarė nukentėjusiosioms realų ir pakankamą pagrindą bijoti, kad grasinimai bus įvykdyti. Prokurorės pareikštas kalinimas tikslintinas, kadangi teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, jog veika padaryta 2011 06 20 15-15val. 52 min. laikotarpiu.

Nors nuo pat nagrinėjimo teisme pradžios P. M. savo gynybą grindė tuo, jog su L. M. nesutaria, nurodė teismui visą savo gyvenimo su nukentėjusiąja ir jos dukromis istoriją, tačiau net ir esant tokioms aplinkybėms jis neturėjo teisės iškilusias šeimos bei turtines problemas spręsti nusikalstamu būdu.

Bausmė ir jos skyrimo motyvai

P. M. atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nėra. LR BK 145 str. sankcijoje numatytos penkios alternatyvios bausmės – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas. Įvertinus tai, jog P. M. anksčiau neteistas, jam, vadovaujantis LR BK 55 str., skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė. Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis nedarbingas (pensininkas), gauna nedideles pajamas, skirti viešuosius darbus ar baudą – netikslingą. Todėl P. M. skirtina laisvės apribojimo bausmė, kurios laikas nustatytinas artimas laisvės apribojimo bausmės minimumui.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyv. vietos, nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintina.

Civilinis ieškinys

Nukentėjusioji R. B. pareiškė 20000 litų ieškinį, nurodydama, jog jai, jos seseriai ir mamai padaryta neturtinė žala ir prašo ją priteiti iš P. M.. Teigia, jog žala padaryta visoms trims, t.y. jai, seseriai ir mamai. Nurodo, jog neturtinė žala padaryta dėl to, jog 2011 m. kovo, birželio ir spalio mėnesį, t.y. tris kartus jis buvo užsimojęs peiliu, žemina jos mamą, spjaudo ir gadiną viską, ką jos tėvas yra padaręs, jos dukra Augustė priversta būti tokioje aplinkoje, kai formuojasi jos asmenybė (12 metų), girdėti keiksmažodžius.

Ikiteisminio tyrimo metu D. B. ir L. M. nurodė, jog jos civilinį ieškinį reiškia kartu su R. B. ir prašo civiline ieškove pripažinti ją. Kadangi įgaliojimas R. B. atstovauti teisme D. B. ir L. M. nepateiktas, laikytina, jog L. M. ir D. B. šioje byloje ieškinio nepareiškė, todėl nagrinėtinas tik R. B. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos.

LR CK 6.250 str. nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pagal CK 6.250 str. 2 d. nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus. Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, bei argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą.

Nors R. B. posėdžio metu teigė, jog 20 000 litų žala padaryta visoms trims, dėl trijų kartų, kuomet buvo grasinta, tačiau teismas nagrinėja ieškinį tik dėl kaltinimo ribose nurodomo laikotarpio ir veiksmų. Kadangi nustatyta, jog dėl 2011 03 27 galimas grasinimas nužudyti šioje byloje nenagrinėjamas, taip pat P. M. neinkriminuoti jokie veiksmai, galimai atlikti po 2011 06 20 dienos, todėl ieškinys nagrinėtinas tik dėl 2011 06 20 išsakyto grasinimo nužudyti.

Iš faktinių bylos aplinkybių nustatyta, kad dėl P. M. tyčinių nusikalstamų veiksmų – o būtent dėl grasinamo pobūdžio žodžių, R. B. 2011 06 20 pajuto baimę ir nerimą, dvasinius išgyvenimus bei pažeminimą, ji bijojo ne vien dėl savęs, tačiau ir dėl savo motinos bei sesers, kurias taip pat buvo grasinta nužudyti. Taip pat akivaizdu, jog dėl kaltinamojo P. M. grasinimų buvo pažeistas R. B. įprastinio gyvenimo ritmas – ji buvo priversta užsirakinti kambarį, stengtis nesusidurti su P. M., išgyventi dėl savo mamos ir sesers patiriamų tokių nepatogumų. Dėl to, teismas daro išvadą, jog R. B. patyrė neturtinę žalą, kurią turi atlyginti kaltas asmuo. Jokių objektyvių ir neginčijamų duomenų, jog nukentėjusiajai būtų padarytas sveikatos sutrikdymas, jog ji būtų sirgusi depresija ar panašaus pobūdžio sutrikimais – teismui nepateikta, kas taip pat vertintina priteisiant neturtinės žalos dydį. Nustatant priteistinos neturinės žalos dydį, teismas turi atsižvelgti į kaltininko turtinę padėtį. Bylos duomenys patvirtina, kad P. M. yra pensinio amžiaus, gauna nedideles pajamas (2011 01 01 – 2011 12 31 laikotarpiu jam išmokėta 8190 Lt išmokų iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus Centro pensijų skyriaus (2 t., 4-5 b.l.), numatoma dešinio kelio sąnario operacija (2 t., 112 b.l.), turi nekilnojamojo turto. Tačiau pusiausvyra tarp nukentėjusiojo asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir žalą padariusio asmens turtinės padėties turi būti protinga, prioritetą teikiant žalą patyrusiam asmeniui. Įvertinus šias aplinkybes ir atsižvelgus į teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, nukentėjusiosios R. B. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas dalinai ir mažintinas iki 2000 litų.

Daiktiniai įrodymai – kompaktinis diskas su VKP Operatyvinės veiklos valdybos atsakymo įrašu (1 t., 51 b.l.), esantis byloje – nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikintinas, P. M. pateikta kompaktinė plokštelė – grąžintina P. M., D. B. mobiliojo ryšio telefonas ,,Samsung“ su jame esančiais garso įrašais – paliktinas savininkei D. B., kompaktinis diskas su garso įrašu (1 t., 17 b.l) – grąžintinas R. B. (LR BPK 94 str. 1 d. 4p., 5 p.)

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Proceso Kodekso 297, 298, 301 – 307 str.,

nusprendžia:

P. M. pripažinti kaltu pagal LR BK 145 str. 1 d. ir nuteiti jį 6 (šešiems) mėnesiams laisvės apribojimo, uždraudžiant P. M. bendrauti su L. M., R. B. ir D. B..

Išaiškinti P. M., jog jis privalo be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip laikosi draudimų.

Priteisti R. B. iš P. M. 2000 (du tūkstančius) litų neturtinei žalai atlyginti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos – panaikinti.

Daiktinius įrodymus –kompaktinį diską su VKP Operatyvinės veiklos valdybos atsakymo įrašu– sunaikinti, P. M. pateiktą kompaktinę plokštelę – grąžinti P. M., D. B. mobiliojo ryšio telefoną ,,Samsung“ su jame esančiais garso įrašais – palikti D. B., R. B. pateiktą kompaktinį diską – grąžinti R. B..

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.

Teisėja Daiva Jankauskienė