- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-01-19
- Bylos Nr.
- e2YT-334-1111/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Gecevičius
- Pareiškėjas
- M. J.
- Suinteresuotas asmuo
- V. J., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų teisėjas Dainius Gecevičius teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. J. pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys V. J., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė savo motinos J. J., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti. Nurodė, kad jo motinai priklausė 3 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Motinai mirus, pareiškėjas šį žemės sklypą perdavė neatlygintinai naudotis savo giminaičiui G. O.. 2009 m. lapkričio 11 d. Skuodo rajono notarų biure buvo sudarytas testamentas kuriuo J. J. visą savo turtą paliko pareiškėjui, tačiau jis per įstatymo nustatytą terminą į palikimo atsiradimo vietos notarą nesikreipė, nepalankiai susiklosčius asmeninėms aplinkybėms.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad iš esmės neprieštarauja pareiškėjo prašymui.
Suinteresuotas asmuo V. J. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkinamas.
Teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1dalis). Pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktą teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo. Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).
Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tačiau šio straipsnio 2 dalyje nurodytos teisinės pasekmės atsiranda tik tokiu atveju, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinio (įpėdinių) pagal įstatymą ar įpėdinio (įpėdinių) pagal testamentą atliktų veiksmų, kuriais priimtas palikimas (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).
CK 5.51 straipsnyje reglamentuojamas palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. Pagal šio straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo motina J. J.. Po jos mirties liko 3 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). 2019 m. kovo 5 d. pareiškėjas sudarė minėto žemės sklypo panaudos sutartį su G. O.. 2009 m. lapkričio 11 d. Skuodo rajono notarų biure buvo sudarytas testamentas, kuriuo J. J. visą savo turtą paliko pareiškėjui, tačiau jis per įstatymo nustatytą terminą į palikimo atsiradimo vietos notarą nesikreipė. Testamentų registre nėra duomenų apie J. J. palikimo priėmimo faktus.
Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad po jo motinos mirties likusiu žemės sklypu pareiškėjas leido naudotis kitam asmeniui, rūpinasi, kad sklypas būtų tinkamai prižiūrimas, teismui leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjas faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, juo rūpinasi kaip savo turtu. Dėl to yra pagrindas tenkinti pareiškėjo prašymą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė savo motinos J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo tikslui.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Plungės apylinkės teismą.