- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-10-31
- Bylos Nr.
- 2S-1159-230/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolė Indreikienė (pirm.), Gražina Davidonienė, Leonas Jachimavičius
- Pareiškėjas
- J. B.
- Kategorijos
- 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens antstolio Roberto Vaitkevičiaus atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. liepos 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-4359-199/2007, kuria patenkintas pareiškėjo J. B. pareiškimas suinteresuotiems asmenims antstoliui Robertui Vaitkevičiui ir Kauno m. VPK Eismo priežiūros tarnybai dėl antstolio veiksmų.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas J. B. skundu prašė pripažinti neteisėtais antstolio Roberto Vaitkevičiaus procesinius veiksmus ir įpareigoti antstolį R.Vaitkevičių panaikinti jo lėšų areštą ir grąžinti neteisėtai iš jo išskaičiuotas lėšas: 100 Lt baudos, 205 Lt vykdymo išlaidų, bei nutraukti nepagrįstą skolos išieškojimą. Pareiškėjas nurodė, kad 2007 m. sausio 3 d. gavęs antstolio patvarkymą dėl priėmimo vykdyti vykdomąjį dokumentą, nedelsiant (2007 m. sausio 4 d.) informavo antstolį, kad pareiškėjui skirtą 100 Lt baudą už KET pažeidimą 2006 m. rugsėjo 12 d. sumokėjo pareiškėjo žmona, todėl nėra teisinio pagrindo vykdyti nesamos skolos išieškojimą. Pareiškėjas 2007 m. vasario 8 d. gavo antstolio R.Vaitkevičiaus patvarkymą dėl lėšų arešto ir pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą. Antstolio veiksmai yra neteisėti, nes pareiškėjui skirta bauda Kauno apskrities VMI buvo sumokėta nustatytu laiku.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. liepos 11 d. nutartimi pareiškėjo J. B. skundą tenkino, pripažino antstolio Roberto Vaitkevičiaus atliktus procesinius veiksmus, surašant 2006 m. gruodžio 27 d. patvarkymą Nr.0147/06/02982 dėl vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti, 2007 m. sausio 17 d. patvarkymą dėl lėšų arešto ir pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą, 2007 m. vasario 14 d. patvarkymą dėl išieškotų lėšų paskirstymo bei 2007 m. vasario 22 d. patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo neteisėtais. Teismas įpareigojo antstolį grąžinti pareiškėjui 100 Lt baudos bei 205 Lt vykdymo išlaidų, neteisėtai išskaičiuotų vykdant vykdomąjį dokumentą Nr. 490394. Teismas taip pat priteisė iš antstolio Roberto Vaitkevičiaus valstybei 12,80 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
Teismas nustatė, kad Kauno miesto VPK viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos 2006 m. rugsėjo 4 d. nutarimu Nr. 490394 administracinio teisės pažeidimo byloje J. B. buvo nubaustas 100 Lt bauda už kelių eismo taisyklių pažeidimą. Antstolis R.Vaitkevičius 2006 m. gruodžio 27 d. patvarkymu vykdomojoje byloje Nr. 0147/06/02982 nutarimą priėmė vykdyti, 2007 m. sausio 17 d. patvarkymu areštavo banko sąskaitoje J. B. priklausančias lėšas (305 Lt). Iš 2006 m. rugpjūčio 15 d. administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytų duomenų teismas nustatė, kad pažeidėjo darbovietė buvo nurodyta „Kauno geležinkelių infrastruktūra“, esanti K.Čiurlionio g. 9, Kaune. Aplinkybę, kad J. B. dirba AB „Lietuvos geležinkeliai“ filiale „Kauno geležinkelių infrastruktūra“, patvirtina ir darbovietės pažyma. Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjo darbovietė pagal nurodytą nutarimą iš J. B. darbo užmokesčio išskaitė 100 Lt baudą ir pravedė Kauno apskrities VMI. Teismas nutartyje konstatavo, kad antstolis R.Vaitkevičius, pažeisdamas CPK 652 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimus, neteisėtai priėmė vykdyti nutarimą dėl 100 Lt administracinės baudos išieškojimo iš pareiškėjo, nes nepatikrino, ar nėra kliūčių vykdomąjį dokumentą priimti vykdymui, ir nepatikrino, ar nutarimas dėl baudos skyrimo buvo siunčiamas į skolininko darbovietę. Neteisėtai priėmęs vykdomąjį dokumentą, antstolis priėmė neteisėtus patvarkymus dėl lėšų arešto ir jų pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą, dėl lėšų paskirstymo ir vykdomosios bylos užbaigimo, dėl ko bauda iš pareiškėjo buvo išieškota du kartus. Kadangi bauda jau buvo išieškota, antstolis neturėjo teisinio pagrindo areštuoti lėšas ir skaičiuoti vykdymo bei administravimo išlaidas.
Šalies argumentai
Suinteresuotas asmuo antstolis R.Vaitkevičius atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. liepos 11 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - pareiškėjo skundą atmesti. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad teismas neteisingai pritaikė ir pažeidė materialines bei procesines teisės normas, ir nurodo šiuos argumentus:
1) Nepagrįsti teismo argumentai dėl neteisėtų antstolio veiksmų, priimant vykdyti vykdomąjį dokumentą. Teismas nustatė, kad nutarimą skirti baudą priėmęs organas (pareigūnas) siuntė šį nutarimą pažeidėjo darbovietei. Kadangi pažeidėjo darbovietė baudos iš pažeidėjo darbo užmokesčio neišskaitė, tai nutarimas skirti baudą buvo pateiktas vykdyti antstoliui, laikantis ATPK 314 straipsnio 2 dalies nuostatų. Įstatymas nesuteikia antstoliui teisės kontroliuoti ir revizuoti kitos valstybinės institucijos veiklą, todėl gavęs aukštesnę įrodomąją galią turintį dokumentą - Kauno m. VPK raštą, kuriame nurodyta apie nutarimo išsiuntimą vykdyti pažeidėjo darbovietei, antstolis privalėjo konstatuoti, kad vykdomąjį dokumentą pateikęs vykdyti asmuo įvykdė CPK 652 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Todėl teismas pats pažeidė CPK 185 straipsnio 1 dalį, nes byloje esančius įrodymus vertino neobjektyviai ir nepagrįstai šiuos antstolio veiksmus pripažino neteisėtais.
2) Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir padarė klaidingą išvadą, kad Kauno miesto VPK VP neišsiuntė nutarimo skolininko darbovietei „Kauno geležinkelių infrastruktūra“. VSDFV duomenimis pareiškėjo darbovietė yra ne „Kauno geležinkelių infrastruktūra“, o AB „Lietuvos geležinkeliai“. Be to, skolininko darbovietė 2007 m. sausio 17 d. išskaitė iš skolininko darbo užmokesčio 100 Lt baudą ir tai įrodo, kad Kauno m. VPK VP pateikė nutarimą skolininko darbovietei, tačiau bauda nebuvo išskaityta iki vykdomojo dokumento pateikimo antstoliui, o teismas šios aplinkybės nevertino. Tai reiškia, kad baudą skyrusi institucija teisėtai pateikė antstoliui vykdyti nutarimą, o antstolis vykdomąjį dokumentą priėmė vykdyti teisėtai.
3) Teismas neteisingai aiškino ir taikė CPK 651 ir 652 straipsnių nuostatas. CPK 651 straipsnis įpareigoja antstolį patikrinti, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti. Tai reiškia, kad antstolis nėra įpareigotas rinkti įrodymus tikslu nustatyti visas įmanomas kliūtis vykdomajam dokumentui priimti ir tikrinti bei revizuoti kitų institucijų veiklą.
Žemesnės instancijos teismas
4) Skolininkas 2007 m. sausio 4 d. raštu sąmoningai siekė suklaidinti antstolį, teigdamas, kad bauda jau yra sumokėta. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad bauda iš skolininko atlyginimo išskaityta 2007 m. sausio 17 d., o aplinkybės apie baudos sumokėjimą iki vykdomojo dokumento pateikimo antstoliui, yra neįrodytos. 2007 m. sausio 3 d. siūlymu sumokėti skolą ir vykdymo išlaidas antstolis išaiškino skolininkui pareigą pateikti skolos sumokėjimą patvirtinančius įrodymus, jei bauda buvo sumokėta, tačiau skolininkas antstolio reikalavimo neįvykdė. Žinodamas apie antstoliui pateiktą vykdomąjį dokumentą, skolininkas turėjo teisę pateikti antstoliui įrodymus, kad baudą galima būtų išieškoti CPK 663 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, tačiau šia teise nepasinaudojo. Dėl skolininko pareigų nevykdymo atsakomybė tenka pačiam skolininkui, o ne antstoliui.
5) Antstolio veiksmai negali būti skundžiami CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka, kai antstolis vykdomąjį dokumentą jau yra įvykdęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gegužės 23 d. nutartis Nr.3K-7-262/2005), todėl teismas privalėjo bylą nutraukti (CPK 293 str. 1 p.) ir nurodyti, kad pareiškėjas turi teisę kreiptis į teismą dėl antstolio veiksmais padarytos žalos atlyginimo ieškinine tvarka.
6) Teismas netaikė CPK 512 straipsnio bei pažeidė CPK 4 straipsnį, kadangi neatsižvelgė į paskelbtose kasacine tvarka priimtose nutartyse esančius teisės taikymo išaiškinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 19 d. nutartis Nr. 3K-3-185/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. birželio 26 d. konsultacija Nr. A3-84). Pareiškėjas skundžia antstolio veiksmus dėl vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti, atliktus 2006 m. gruodžio 27 d. Skundas dėl šio antstolio veiksmo teismui paduotas praleidus trisdešimties dienų terminą (CPK 512 str.), todėl teismas turėjo skundą šioje dalyje atsisakyti priimti (CPK 137 str. 2 d. 1 p.). Kadangi civilinis procesas pradėtas pažeidus teisės kreiptis į teismą prielaidas, byla šioje dalyje turėjo būti nutraukta (CPK 293 str. 1 p.).
7) Teismas nepagrįstai pripažino neteisėtais antstolio veiksmus, surašant 2007 m. vasario 14 d. patvarkymą dėl išieškotų lėšų paskirstymo ir 2007 m. vasario 22 patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo, nes šie veiksmai atitinka CPK normas. Bylose dėl antstolio veiksmų teismas nesprendžia atskirai veiksmo teisėtumo klausimo, o privalo tik veiksmą panaikinti arba įpareigoti veiksmą atlikti (CPK 513 str. 1 d.). Jei vykdomasis dokumentas neteisėtai priimtas vykdyti, vykdomoji byla turi būti nutraukta (CPK 629 str.1 d., 9 p.), o visos vykdymo priemonės, kurių ėmėsi antstolis, panaikinamos ne teismo, o antstolio patvarkymu (CPK 629 str. 2d.).
8) Teismas pažeidė CPK 265 straipsnio 1 dalį, įpareigodamas antstolį grąžinti pareiškėjui 100 Lt baudos bei 205 Lt vykdymo išlaidų. Išieškotos lėšos buvo paskirstytos CPK 758 straipsnio nustatyta tvarka, ir 100 Lt bauda pervesta išieškotojui. Antstolis šių lėšų neturi, dėl tokio teismo sprendimo nepagrįstai praturtėtų valstybė, o teismas iš esmės įpareigojo antstolį atlyginti pareiškėjui žalą. Vykdomasis dokumentas grąžintas jį išdavusiai institucijai, todėl antstoliui draudžiama atlikti vykdymo veiksmus, susijusius su lėšų grąžinimu (CPK 586 str.). Šių aplinkybių teismas nevertino, todėl netinkamai taikė įstatymus. Dėl 100 Lt baudos grąžinimo pareiškėjas turi teisę kreiptis į išieškotoją.
9) Teismas nepagrįstai priteisė iš antstolio 12,80 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei, nes, ypatingosios teisenos bylose dalyvaujančių asmenų bylinėjimosi išlaidos parastai nėra atlyginamos. Be to, CPK 443 str. 6 d. yra kalbama apie dalyvaujančių byloje asmenų turėtas bylinėjimosi išlaidas, o valstybė dalyvaujančiu byloje asmeniu nebuvo. Todėl nebuvo pagrindo jai priteisti bylinėjimosi išlaidas.
10) Teismas bylą išnagrinėjo nepranešęs visoms vykdymo proceso šalims. Bauda išieškota į valstybės biudžetą, todėl valstybei turėjo atstovauti valstybinė mokesčių inspekcija (CPK 638 str. 2 d.). Todėl teismas nusprendė dėl neįtraukto į bylą asmens teisių ir pareigų, o tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.
Atsiliepimas
Pareiškėjas J. B. atsiliepimu į antstolio R.Vaitkevičiaus atskirąjį skundą prašo netenkinti atskirojo skundo ir nutartį palikti nepakeistą. Pareiškėjas nurodo šiuos argumentus:
Šalies argumentai
1) Apelianto teiginys, jog skundas paduotas praėjus antstolio veiksmų apskundimo terminui, neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Pareiškėjas paduotame skunde skundė antstolio R.Vaitkevičiaus 2007 m. sausio 17 d. patvarkymą dėl lėšų arešto ir pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą.
2) Apelianto teiginys, kad skundas paduotas pabaigus išieškojimo procesą, prieštarauja bylos dokumentams. Skundas paduotas 2007 m. vasario 12 d., o antstolio patvarkymas dėl vykdomosios bylos užbaigimo priimtas 2007 m. vasario 22 d.
3) Neteisingi antstolio teiginiai, kad pareiškėjas 2007 m. sausio 4 d. pranešimu siekęs suklaidinti antstolį. Šiuo pranešimu antstolis buvo informuotas, kad pareiškėjui skirtą 100 Lt baudą už KET pažeidimą sumokėjo pareiškėjo žmona 2006 m. rugsėjo 17 d. ir pateikė tai patvirtinančią mokėjimo nurodymo kopiją. Bauda buvo sumokėta paskirtu terminu, o pareiškėjo žmona turėjo teisę (CK 6.50 str.) įvykdyti pareiškėjo prievolę sumokėti 100 Lt baudą. Kadangi prievolė įvykdyta laiku ir tinkamai, priverstinis skolos išieškojimas pradėtas klaidingai jį palaikius skolininku. Pareiškėjas sutiko dėl 100 Lt išskaitymu iš atlyginimo darbovietėje, nes nenorėjo prarasti laiko, aiškinantis dėl įvykusios klaidos.
Žemesnės instancijos teismas
4) Teismas nustatė, kad bauda buvo sumokėta pervedant 100 Lt į VMĮ sąskaitą 2006 m. rugsėjo 17 d., taip pat konstatavo, kad ta pati bauda 2007 m. sausio 17 d. išieškota pareiškėjo darbovietėje ir dar pagal antstolio patvarkymą iš pareiškėjo sąskaitos. Taip pat teismas nustatė, kad antstoliui 2007 m. sausio 4 d. raštu buvo pranešta apie baudos sumokėjimą. Todėl antstolis, teigdamas, kad pareiškėjas nepateikė baudos sumokėjimą patvirtinančių dokumentų, siekia suklaidinti teismą ir išvengti atsakomybės už savo neteisėtus veiksmus.
5) Pareiškėjas pateikė teisingą ir išsamią informaciją apie savo darbovietę ir negali būti atsakingas už valstybinių įstaigų ar kitų juridinių asmenų pateikiamą informaciją arba jų atliekamų veiksmų trukmę.
6) Neteisingas teiginys, kad į bylą nebuvo įtrauktas išieškotojas. Patikslintame skunde suinteresuotu asmeniu įtraukta Kauno VPK VP Eismo priežiūros tarnyba, kuri turėjo visas galimybes dalyvauti bylos nagrinėjime.
Šalies argumentai
7) Apeliantas neteisingai aiškina CPK 652 straipsnį. Šio straipsnio 3-ioje dalyje nurodyta, kad antstolis priima vykdomąjį dokumentą vykdymui tik paaiškėjus, kad skolininkas nedirba arba baudos iš jo reguliariai gaunamų pajamų negalima išieškoti dėl kitų priežasčių. Byloje esantys dokumentai įrodo, kad pareiškėjas dirbo ir jokių kliūčių baudos išieškojimui nedarė, nors bauda sumokėta laiku ir tinkamai.
8) Nepagrįstas antstolio kaltinimas nedalyvavus išieškojimo procese, nes antstolis sąmoningai apie savo veiksmus pareiškėją informuodavo baigiantis įstatymo numatytam apskundimo terminui, nepalikdamas pareiškėjui laiko apskųsti. Jei antstolis būtų laikęsis šių principų, vykdymo išlaidų nebūtų patyręs, nes jis laiku buvo informuotas apie sumokėtą baudą. Todėl visa atsakomybė dėl patirtų išlaidų tenka pačiam antstoliui.
Atskirasis skundas atmestinas. Pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai aiškino ir taikė CPK 651 bei 652 straipsnių reikalavimus. Teismo išvada, jog antstolis neteisėtai priėmė vykdyti 2006-09-04 nutarimą dėl 100 Lt baudos išieškojimo iš pareiškėjo J. B., neprieštarauja byloje surinktiems įrodymams ir nepažeidžia nurodytų teisės normų reikalavimų. CPK 651 straipsnyje yra numatyti reikalavimai antstoliui prieš priimant vykdomąjį dokumentą vykdyti patikrinti, ar nėra kliūčių jį priimti ir pradėti vykdymo veiksmus. Šioje teisės normoje yra nustatyta bendroji vykdomųjų dokumentų priėmimo vykdyti tvarka, o CPK 652 straipsnyje nustatyti nutarimų dėl administracinių teisės pažeidimų bylose paskirtų baudų išieškojimo priėmimo vykdyti ypatumai. CPK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad antstolis, gavęs vykdyti nutarimą administracinių teisės pažeidimų byloje, pirmiausia patikrina, ar nutarimą priėmusi institucija ar pareigūnas, jeigu skolininkas baudos nesumokėjo, pasiuntė nutarimą vykdyti į skolininko darbovietę, valstybinio socialinio draudimo valdybos teritoriniam skyriui ar mokymo įstaigai išskaityti baudą iš pažeidėjo darbo užmokesčio arba kitokio uždarbio, pensijos ar stipendijos. Antstolis šių aplinkybių detaliai nepatikrino, o tik apsiribojo vien formalaus fakto, jog Kauno miesto VPK VP Eismo priežiūros tarnyba siuntė nutarimą į pažeidėjo darbovietę, nustatymu. Tačiau CPK 652 straipsnio prasmė yra tame, kad nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose, siekiant išvengti papildomų su priverstiniu vykdymu susijusių išlaidų, pirmiausia turi būti siunčiami vykdyti į skolininko darbovietę. Todėl antstolis, gavęs nutarimą, prieš imdamasis vykdymo veiksmų, tam kad gautų už tai vykdymo išlaidas ir atlygį už įvykdymą, turėjo patikrinti visas aplinkybes, susijusias su nutarimo išsiuntimu į darbovietę. Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad pažeidėjas nurodė savo darbovietę, nurodydamas jos tikslų pavadinimą - Kauno geležinkelių infrastruktūra ir nurodė darbovietės adresą – Kaunas, Čiurlionio g. 9. Antstolis, tinkamai vykdydamas pareigas, turėjo pastebėti, kad nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, nepaisant tiksliai nurodytos pažeidėjo darbovietės, klaidingai buvo siųstas į AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir visai kitu nei pažeidėjo nurodytu darbovietės adresu. Tokį antstolio elgesį negalima pripažinti tinkamu ir pagrįstu, juo labiau, kad pažeidėjas, antstoliui priėmus nutarimą vykdyti, iš karto pranešė apie baudos sumokėjimą (nors tuo metu ir netinkamu būdu įvykdytą). Todėl antstolio veiksmai, ne siekiant išsiaiškinti situaciją, o skubiai imantis priverstinio vykdymo priemonių (areštuojant lėšas ir nurodant pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą) pažeidžia teisingumo, protingumo, ir sąžiningumo principus (CK 1.5 str. 4 d.). Antstolio nuoroda, jog nurodytas Kauno miesto VPK VP Eismo priežiūros tarnybos raštas apie nutarimo siuntimą į pažeidėjo darbovietę, turi aukštesnę įrodomąją galią, yra niekuo nepagrįstas. Laikantis tokios logikos, nutarimo išsiuntimą bet kur, nepaisant pažeidėjo pateiktų teisingų duomenų apie jo darbovietę, tektų pripažinti tinkamu antstolio numatytos pareigos įvykdymu. Tačiau įstatymas antstoliui paveda patikrinti, o tai reiškia įsitikinti, kad nutarimas į pažeidėjo darbovietę yra išsiųstas tinkamai. Byloje nustatyta aplinkybė, kad 2007-01-17 pareiškėjo darbovietėje iš pažeidėjo darbo užmokesčio buvo išskaityta minėtu nutarimu paskirta bauda, taip pat patvirtina, kad nebuvo įstatymo numatytų sąlygų antstoliui priimti šį vykdomąjį dokumentą vykdyti (CPK 652 str. 3 d.). Nurodytos išvados atitinka ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką dėl CPK 652 straipsnio nuostatų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-517/2005). Todėl pakartotinis baudos išskaitymas ir pervedimas į antstolio depozitinę sąskaitą (2007-01-29) pagrįstai pripažintas neteisėtu.
Antstolio atskirojo skundo argumentai dėl bylos ar jos dalies nutraukimo taip pat nepagrįsti. Antstolis teigia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 512 straipsnio reikalavimus, kadangi pareiškėjo skundas dėl antstolio patvarkymo vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti paduotas praleidus naikinamąjį 30 dienų terminą nuo skundžiamo veiksmo atlikimo, todėl byla šioje dalyje turėjusi būti nutraukta. Tačiau pažymėtina, kad pareiškėjas J. B. paduotu skundu (b.l. 3, 10) nekėlė reikalavimo pripažinti neteisėtu ir panaikinti antstolio 2006 m. gruodžio 27 d. patvarkymą dėl vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti, o tik prašė panaikinti piniginių lėšų areštą ir grąžinti jam pasisavintas lėšas t.y. skundė tik tuos antstolio veiksmus, kurie jo požiūriu jam sukėlė neigiamas pasekmes. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas patvarkymo vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti neteisėtumą, iš esmės vykdė CPK 594 straipsnyje įtvirtintą apylinkės teismo teisę kontroliuoti antstolio procesinę veiklą. Apylinkės teismas, remiantis šios normos nuostatomis, turi teisę patikrinti vykdymo proceso dokumentus ir reikalauti pašalinti vykdymo proceso pažeidimus, kurie antstoliui yra privalomi ir neskundžiami. Tai reiškia, kad teismas, nustatęs, jog vykdymo proceso dokumentas neatitinka įstatymo reikalavimų, privalo tokį procesinį dokumentą panaikinti, ir todėl tai nelaikytina išėjimu už pareiškėjo skunde nurodytų ribų (CPK 265 str. 2 d.). Tokią nurodytų teisės normų (CPK 265 str. 2 d. ir 594 str.) taikymo praktiką yra įtvirtinęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas bylas pagal skundus dėl antstolio veiksmų (LR Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2007).
Kolegija taip pat nesutinka su apelianto išvada, jog byla turėjusi būti nutraukta dėl tos priežasties, kad antstolis vykdomąjį dokumentą jau buvo įvykdęs. Šiuo atveju antstolis remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 gegužės 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-262/2005 („Teismų praktika“ Nr. 24, psl. 80-83). Tačiau faktinės aplinkybės nurodytoje byloje ir faktinės aplinkybės šioje byloje skiriasi, be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodyta nutartimi yra išaiškinęs CPK 602 straipsnio nuostatas, kurios numato turto pardavimo iš varžytinių pripažinimo negaliojančiu sąlygas ir pagrindus. Šia nutartimi išaiškinta, jog kai nebėra galimybės pasinaudoti teise apskųsti antstolio veiksmus CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka, tuomet, įvykus turto pardavimui, perdavimui, pardavimo ar perdavimo aktą galima ginčyti ieškinio teisenos tvarka. Tuo tarpu šioje byloje pareiškėjas skundą dėl antstolio veiksmų padavė nepažeisdamas CPK 512 straipsnyje numatytų terminų, o vykdomoji byla buvo užbaigta 2007 m. vasario 22 d. patvarkymu t.y. po bylos iškėlimo. Todėl pareiškėjui negali būti apribota jo tinkamai realizuota teisė apskųsti antstolio veiksmus.
Teismui konstatavus, jog vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti nepagrįstai, negali būti pripažinti teisėtais ir visi kiti antstolio atlikti vykdymo veiksmai, nes neteisėtai priėmus vykdyti vykdomąjį dokumentą negali būti pripažinti teisėtais po to sekę neteisėtai pradėto vykdymo proceso veiksmai. CPK 629 straipsnio 1 dalies 9 punktas numato, kad vykdomąjį dokumentą neteisėtai priėmus vykdyti vykdomoji byla turi būti nutraukiama. Šio straipsnio antrojoje dalyje numatyta, kad vykdomąją bylą nutraukus visos vykdymo priemonės, kurių ėmėsi antstolis, antstolio patvarkymu panaikinamos. Nors šioje normoje nurodyta, jog šiuo atveju vykdymo priemonės panaikinamos antstolio patvarkymu, tačiau atsižvelgiant į tai, kad pagrindą vykdomajai bylai nutraukti nustatė teismas bei remiantis įstatyme įtvirtinta apylinkės teismo teise tikrinti vykdymo proceso dokumentus (CPK 594 str.) darytina išvada, kad teismas, pats pripažinęs vykdymo veiksmus neteisėtais, nepažeidė įstatymo reikalavimų. Kadangi antstolio atlikti vykdymo veiksmai teismo nutartimi buvo tik pripažinti neteisėtais, bet jie nepanaikinti, todėl nutartis tikslintina įvertinant CPK 513 straipsnio 1 dalies ir 629 straipsnio 2 dalies reikalavimus t.y. patikslintina, kad pripažinti neteisėtais veiksmai yra ir panaikinti.
Kadangi panaikintinas antstolio patvarkymas dėl išieškotų sumų paskirstymo, todėl turi būti panaikintos ir šio veiksmo pasekmės t.y. antstolis neteisėto patvarkymo pagrindu pervedęs išieškotojui – Kauno VMI 100 Lt baudą turi teisę reikalauti, kad ši be teisėto pagrindo sumokėta suma jam būtų grąžinta. Šiuo atveju antstolis nepagrįstai tvirtina, jog tokių veiksmų jis negali atlikti be vykdomojo dokumento, kuris yra grąžintas išieškotojui (CPK 586 str.). Be pagrindo pervestų sumų grąžinimas nėra vykdymo veiksmas, o tik teismo pripažinto neteisėtu veiksmo restitucija. Antstolio neteisėtai atlikto vykdymo veiksmo pasekmių šalinimas negali būti perkeltas pareiškėjui, kaip nurodo antstolis atskirajame skunde, tvirtindamas, kad pareiškėjas pats turėtų kreiptis į išieškotoją dėl 100 Lt baudos grąžinimo. Kolegija taip pat nesutinka, kad suinteresuotu asmeniu šioje byloje turėjo būti įtraukta valstybinė mokesčių inspekcija, ir kad teismo nutartimi yra nuspręsta dėl jos teisių ir pareigų. Priimta nutartimi nėra pasisakyta dėl valstybės, atstovaujamos valstybinės mokesčių inspekcijos, teisių ar pareigų. Pats antstolis vykdymo proceso eigoje vykdymo proceso dalyviu laikė Kauno m. VPK VP Eismo priežiūros tarnybą, kuriai ir pranešė apie vykdymo bylos užbaigimą (vykdomosios bylos b.l. 30). Be to, Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) 309 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymo kontrolė pavedama nutarimą priėmusiam organui (pareigūnui), o ATPK 316 straipsnyje numatyta, kad nutarimas skirti baudą, pagal kurį išieškota visa bauda, su atžyma apie įvykdymą grąžinamas nutarimą priėmusiam organui (pareigūnui). Todėl pagrįstai šioje byloje suinteresuotu asmeniu įtraukta Kauno m. VPK VP Eismo priežiūros tarnyba.
Kolegija taip pat nesutinka su apelianto argumentais, jog iš jo nepagrįstai priteistos bylinėjimosi išlaidos valstybei. CPK 443 straipsnio 6 dalyje reglamentuojami dalyvaujančių bylose, nagrinėjamose ypatingosios teisenos tvarka, asmenų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo principai (jos neatlyginamos arba atlyginamos proporcingai, kai suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas) t.y. šioje normoje kalbama apie bylinėjimosi išlaidų paskirstymą tarp šalių. Tačiau bylinėjimosi išlaidų atlyginimą valstybei reglamentuoja CPK 96 straipsnis, ir šių išlaidų atlyginimas priklauso nuo, ar dalyvaujantis byloje asmuo yra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, ar ne. Antstolis nėra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (CPK 83 str.), todėl iš jo pagrįstai priteistos bylinėjimosi išlaidos valstybei.
Motyvuojamoji dalis
Dėl nurodytų priežasčių antstolio skundas netenkintinas, o teismo priimta nutartis iš esmės paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.), ji tik patikslintina virš nurodytu būdu.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. liepos 11 d. nutartį palikti nepakeistą, tik ją patikslinti nurodant, kad joje nurodyti antstolio neteisėti veiksmai yra ir panaikinami.