Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2010-07-01 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-318-107-2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-07-01
Bylos Nr.
1A-318-107-2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Stasys Valužis (pirm.), Remigijus Preikšaitis, Valentinas Janonis
Nuteistasis
A. B.
Kategorijos
Pranešėjas Stasys Valužis Baudž. byla Nr. 1A-318-107/2010Teisėjas Saulius Putrius Procesinio sprendimo kategorija1.2.14.3.1.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.6.2.(S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTA RTIS2010 m. liepos 1 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Valužio,

teisėjų Valentino Janonio, Remigijaus Preikšaičio,sekretoriaujant Linai Andrijaitytei,dalyvaujant prokurorei Veronikai Poškuvienei,gynėjai Danguolei Žilinskienei,nuteistajam A. B.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 18 d. nuosprendžio, kuriuo A. B., gim. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. ir nuteistas dvejų (2) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2009-11-06 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta trejų (3) metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityta bausmės dalis, atlikta pagal 2009-11-06 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendį, sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2009-11-05 iki 2010-01-06. Iš A. B. priteista B. M. 220 litų turtinei žalai atlyginti, Valstybinei ligonių kasai – 297,81 Lt nukentėjusiosios gydymo išlaidų.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. nuteistas už tai, kad 2009 m. lapkričio 4 d., apie 14 val., (duomenys neskelbtini) namo trečioje laiptinėje, užpuolė B. M. ir, plėšdamas nuo rankos rankinę, pargriovė nukentėjusiąją ant laiptų, tempė ją laiptais žemyn, pagrobė 30 litų vertės rankinę, joje buvusią 20 litų vertės piniginę su 170 litų. Pavartodamas fizinį smurtą, tempdamas nukentėjusiąją laiptais žemyn, A. B. sužalojo B. M. galvą, dešinįjį riešą, jos sveikatą sutrikdė nesunkiai.

Apeliaciniame skunde nuteistasis A. B. rašo, kad kaltu prisipažino visiškai, nukentėjusiosios atsiprašė, serga nepagydoma liga, prašo jo prisipažinimą pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe, paskirti švelnesnę bausmę.

Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nuteistojo A. B. kaltė, padarius nusikaltimą, už kurį jis nuteistas, yra įrodyta byloje surinktais, teisiamajame posėdyje ištirtais ir nuosprendyje aptartais įrodymais. Apylinkės teismas nuteistojo A. B. nusikalstamą veiką pagal BK 180 str. 1 d. kvalifikavo teisingai.

Teismui pripažįstant BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę būtina nustatyti ne tik kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamajame įstatyme numatytą veiką, bet ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos.

Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra tada, kai jis savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką, pripažįsta esmines jam inkriminuotos veikos aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes.

Apie nuteistojo prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi galima spręsti ne tik iš bendrų pareiškimų dėl kaltės pripažinimo, bet ir objektyviai įvertinus bylos aplinkybių visumą. Iš byloje esančio vaizdo medžiagos apžiūros protokolo matyti, jog nuteistasis A. B. nukentėjusiąją sekė (b. l. 30–31), A. B. šioje byloje kaip įtariamasis operatyvinėmis priemonėmis buvo nustatytas jau kitą dieną po nusikaltimo, už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarymo (b. l. 32). Nuteistasis A. B. savo kaltę dėl B. M. apiplėšimo pripažino, tačiau neigė, jog prieš nukentėjusiąją pavartojo fizinį smurtą. Nukentėjusioji B. M. parodė, jog nuteistasis taip stipriai tempė iš jos rankinę, jog ji neišsilaikė ir nugriuvo ant laiptų. Tada A. B. atlenkė jos ranką ir išplėšė rankinę. Griuvimo metu nukentėjusioji susižalojo (b. l. 136). Netikėti nukentėjusiosios parodymais pagrindo nėra. Specialisto išvada Nr. G 1884/09 (03) patvirtino, jog įvykio metu nukentėjusiosios sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai (b. l. 15).

Iš nuteistojo elgesio matyti, kad jis savo elgesio kritiškai nevertina, padarytos žalos neatlygino. Tai patvirtina, kad dėl padarytų nusikaltimų nuteistasis A. B. prisipažino verčiamas aplinkybių, tačiau nuoširdus nebuvo. Nuteistojo formalų atsiprašymą vertinti kaip nuoširdų nuteistojo gailėjimąsi kolegija negali. Apylinkės teismas A. B. atsakomybę lengvinančios aplinkybės (BK 59 str. 1 d. 2 p.) nenustatė pagrįstai.

Skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, kiekvienu atveju įvertinti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar asmuo bus pakankamai nubaustas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 str. 2 d.).

Skirdamas bausmes A. B., apylinkės teismas bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 str. 2 d.) vadovavosi, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, į nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Nuteistasis padarė tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą prie apysunkių nusikaltimų (BK 11 str. 4 d.), nusikalto teistumams neišnykus, todėl laikytinas recidyvistu (BK 27 str. 1 d.), o recidyvistui teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę (BK 56 str. 1 d.). A. B. anksčiau teistas net dešimt kartų už tokio pat pobūdžio nusikaltimus nuosavybei (b. l. 62–68), turtinės žalos neatlygino, niekur nedirba, legalaus pragyvenimo šaltinio neturi.

Nuteistasis A. B. nusikalsta nuolat, lėšas pragyventi įgyja iš nusikalstamos veikos. Tai rodo, kad nuteistasis iš ankstesnių teistumų išvadų nepadarė, pasitaisyti nelinkęs, todėl švelnesnė BK 180 str. 1 d. sankcijoje numatyta bausmė BK 41 straipsnyje numatytos bausmės paskirties – sulaikyti A. B. nuo nusikalstamų veikų darymo, tinkamai ir veiksmingai jį nubausti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų – teisingumo principo įgyvendinimo neužtikrins.

Atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, apylinkės teismas nuteistajam A. B. už padarytą nusikalstamą veiką bausmės rūšį, jos dydį parinko teisingai. Paskirta laisvės atėmimo bausmė yra mažesnė negu BK 180 str. 1 d. sankcijoje numatytos bausmės rūšies vidurkis, bausmių subendrinimo taisyklių (BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d.) teismas nepažeidė. Nuteistajam paskirta galutinė subendrinta bausmė nėra aiškiai per griežta, todėl nešvelnintina.

Duomenų, jog nuteistasis A. B. serga nepagydoma liga, byloje nėra.

Apylinkės teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nekeistinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutaria:

nuteistojo A. B. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Stasys ValužisTeisėjai Valentinas JanonisRemigijus Preikšaitis