- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-04-09
- Bylos Nr.
- e2A-390-619/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-08690-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrutė Kalinauskienė
- Ieškovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
- Trečiasis asmuo
- UAB „Gatvių statyba“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Andrutė Kalinauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka vienasmeniškai išnagrinėjusi ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, dėl žalos atlyginimo, tretysis asmuo UAB „Gatvių statyba“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei, kuriuo prašė priteisti 775,04 EUR žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2017 m. balandžio 3 d., Šilo g., Vilniuje, įvykusio įvykio metu (automobiliui įvažiavus į duobę, nepažymėtą kelio ženklais), buvo apgadintas automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinis dešinės pusės ratas. Automobilis buvo apdraustas ieškovo savanoriškuoju draudimu (KASKO). Nurodė, jog automobilio sugadinimu padaryta 830,70 EUR dydžio žala, tačiau buvo taikytas nusidėvėjimas padangai, todėl regreso suma sumažinta 55,66 EUR ir draudėjai išmokėta 775,04 EUR suma. Ieškovas draudimo sutarties pagrindu įgijo reikalavimo teisę į atsakovę, kuri yra Šilo g. Vilniuje, savininkė ir yra atsakinga už kilusią žalą nevykdydama savo pareigos tinkamai prižiūrėti jai nuosavybės teise priklausančių kelių būklę (CK 6.266 str.). Pažymėjo, jog nors pagal Vilniaus miesto savivaldybės sudarytą darbų atlikimo sutartį, UAB „Gatvių statyba“ įsipareigojo atlikti Vilniaus miesto Šiaurinės dalies gatvių ir kiemų dangos remontą bei priežiūrą, tačiau ji nėra Šilo gatvės valdytoja ir dėl šios gatvės konstrukcinių trūkumų kilusios žalos atsako jos savininkė Vilniaus miesto savivaldybė.
Atsiliepimas
3. Vilniaus miesto savivaldybė, atstovaujama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsiliepimu į ieškinį su juo nesutiko ir prašė atmesti.
4. Nurodė, kad atsakovė pagal 2014-04-07 Darbų atlikimo sutartį su UAB „Gatvių statyba” Nr. A62-11/14(3.10.21-UK) perdavė gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Šiaurinės dalies valdymą rangovui UAB “Gatvių statyba”. Pagal nurodytą sutartį rangovas įsipareigojo vykdyti atliekamų darbų techninę priežiūrą bei įsipareigojo savo sąskaita atlyginti visus nuostolius užsakovui ir tretiesiems asmenims, kurie atsirado dėl netinkamo darbų atlikimo. Atkreipė dėmesį, jog pagal Sutarties 4.3.5 p., rangovas (UAB „Gatvių statyba“) yra laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Šiaurinės dalies valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį ir privalo atlyginti užsakovui ar tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės. Ši aplinkybė, atsakovės vertinimu, patvirtina, jog atsakovė tinkamai rūpinosi miesto gatvėmis ir nėra pagrindo teigti, jog dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (ar neveikimo) atsirado žala draudėjai. Atsakovė taip pat nurodė, jog 2017 m. balandžio 4 d. Lipeikio įmonės „Egzotika“ pažyma vertinama kritiškai, kadangi joje konstatuotas priekinio rato apgadinimas, nepagrįstas faktais, kad šios pasekmės atsirado būtent automobiliui įvažiavus į duobę. Be to, ieškovas nepagrindė žalos dydžio ir priežastinio ryšio tarp Vilniaus miesto savivaldybės veiksmų ir atsiradusios žalos. Taip pat atkreipė dėmesį į tai, jog nagrinėjamu atveju duobės ilgis buvo 100 cm, plotis – 50 cm, gylis – apie 15 cm. ir tai nėra tokio ilgio duobė, kurios nebūtų įmanoma pastebėti.
5. Trečiasis asmuo UAB „Gatvių statyba” atsiliepimo teismo nustatytu terminu nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. birželio 20 d. sprendimu ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, dėl žalos atlyginimo, tretysis asmuo UAB „Gatvių statyba“, atmetė. Priteisė iš ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ į valstybės biudžetą 5,33 EUR pašto išlaidų.
7. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs 2014-04-07 Darbų atlikimo sutarties tarp atsakovės (užsakovės) ir trečiojo asmens UAB “Gatvių statyba” (rangovo) nuostatas konstatavo, kad jog šalys aiškiai ir nedviprasmiškai susitarė, jog valdymo teisė gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Šiaurinės dalies Sutartimi nuo jos sudarymo momento perleidžiama trečiajam asmeniui UAB “Gatvių statyba”, kuriam suteiktas valdytojo statusas CK 6.266 straipsnio prasme. Teismo vertinimu, iš Sutarties 4.3.5 p. turinio akivaizdu, kad kelio ir kiemų dangos stebėseną rangovas vykdo nuolat ir savarankiškai, o ne pagal savivaldybės atskirus užsakymus. Atsižvelgdamas į tai pirmosios instancijos teismas sprendė, jog Šilo gatvės valdymo teisė buvo perduota UAB “Gatvių statyba”, todėl nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo teigti, jog atsakovė – Vilniaus m. savivaldybė atsako už žalą, atsiradusią dėl gatvės netinkamos priežiūros CK 6.266 str. numatytais pagrindais.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Apeliaciniu skundu ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 20 d. sprendimą ir ieškinį tenkinti.
9. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą nukrypo nuo teismų formuojamos praktikos tokio pobūdžio bylose. Pažymėjo, jog UAB „Gatvių statyba“ įsipareigojo atlikinėti darbus ne savarankiškai, o gavusi atsakovės užsakymą. Tai, kad pagal 2014 m. balandžio 7 d. Darbų atlikimo sutartį rangovas privalo informuoti užsakovą apie defektus bei tai, kad atsakovė apribojo UAB „Gatvių statyba“ teisę samdytis subrangovus sutartyje nurodytiems darbams atlikti, patvirtina, jog kelio valdytoja po sutarties pasirašymo išliko atsakovė, o ne UAB „Gatvių statyba“. Atsakomybė CK 2.266 str. pagrindu UAB „Gatvių statyba“ nekyla. Šiuo teisiniu pagrindu už kelio trūkumus atsakinga Vilniaus m. savivaldybė. UAB „Gatvių statyba" atsakomybė už kelio trūkumus gali atsirasti tik tada, jei būtų įrodyta, kad UAB „Gatvių statyba" netinkamai vykdė kelių priežiūros sutartį ir dėl to kelias buvo netinkamos būklės, tačiau šių aplinkybių atsakovė neįrodė. Taigi, atsakomybė CK 6.266 str. pagrindu (atsakomybė už kelio trūkumus be kaltės) UAB „Gatvių statyba“ nekyla. Šiuo teisiniu pagrindu už kelio trūkumus atsakinga Vilniaus miesto savivaldybė. Jei paaiškėtų, kad kelio trūkumai atsirado dėl UAB „Gatvių statyba" kaltės, t. y. dėl UAB „Gatvių statyba" sutartinių įsipareigojimų netinkamo vykdymo, kelio valdytoja Vilniaus miesto savivaldybė, atlyginusi dėl kelio trūkumų padarytą žalą, turės regresinio reikalavimo teisę į darbus vykdžiusį rangovą. Sutarties nuostatos patvirtina, kad 2014 04 07 sutartimi UAB „Gatvių statyba“ buvo perduota ne savarankiška gatvių valdymo teisė, o tik techninės priežiūros pobūdžio darbų atlikimas.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė atstovaujama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prašė jį atmesti.
11. Atsakovė nesutinka su apeliantės argumentais, jog CK 6.266 str. straipsnio pagrindu trečiajam asmeniui UAB „Gatvių statyba“ civilinė atsakomybė nekyla. Sutarties 4.3.5 p. rangovas (UAB „Gatvių statyba“) įsipareigojo nuolat vesti jam perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėseną bei būtent Rangovas nuo Sutarties pasirašymo dienos iki Sutarties galiojimo pabaigos yra laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Šiaurinės dalies valdytoju pagal LR CK 6.266 straipsnį ir privalo atlyginti užsakovui ar tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės. Teismas pagrįstai konstatavo, jog būtent tretysis asmuo yra atsakingas subjektas už padarytą žalą. Akivaizdu, jog šalys aiškiai ir nedviprasmiškai susitarė, jog valdymo teisė gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Šiaurinės dalies sutartimi nuo jos sudarymo momento perleidžiama trečiajam asmeniui UAB “Gatvių statyba”, kuriam suteiktas valdytojo statusas CK 6.266 straipsnio prasme. Taigi, teismas skundžiamu sprendimu tinkamai įvertino sutarties šalių valią ir nepažeidė CK ir kasacinio teismo praktikoje įtvirtintas sutarčių aiškinimo taisykles, kadangi šalių valia negali būti paneigta ir turi būti vykdoma, nes teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo teigti, jog atsakovė – Vilniaus miesto savivaldybė atsako už žalą, atsiradusią dėl gatvės netinkamos priežiūros CK 6.266 str. numatytais pagrindais.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Ši byla nagrinėjama ieškovės pateikto apeliacinio skundo ribose.
13. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl subjekto, kuris turi atsakyti už žalą, padarytą kelio konstrukciniais defektais.
14. Bylos medžiaga nustatyta, kad 2017 m. balandžio 3 d. Šilo g., Vilniuje, įvyko įvykis, kurio metu automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavo į duobę, esančią kelyje ir apgadino priekinį dešinės pusės ratą. Automobilis buvo apdraustas KASKO draudimu, todėl ieškovė atlygino draudėjui 830,70 EUR žalą. Ieškovė regreso tvarka prašo priteisti 830,70 EUR žalą, remdamasi tuo, kad atsakovė būdama Šilo gatvės Vilniuje savininkė, neužtikrino tinkamos gatvės priežiūros, todėl yra atsakinga už padarytą žalą. Atsakovė nesutiko su ieškiniu ir nurodė, jog patirti nuostoliai nėra sietini su atsakovės neveikimu, kadangi Šiaurinės dalies gatvių ir kiemų valdytoja Vilniuje pagal CK 6.266 str. yra UAB „Gatvių statyba“, 2014 m. balandžio 7 d. sutarties Nr. A62-11/14(3.10.21-UK) pagrindu.
15. Žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos aplinkybės (nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas).
16. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškinį atmetė, konstatavęs, kad 2014 m. balandžio 7 d. Darbų atlikimo sutartimi Nr. A62-11/14(3.10.21-UK) Šilo gatvės valdymo teisė buvo perduota UAB “Gatvių statyba”, todėl nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo teigti, jog atsakovė atsako už žalą, atsiradusią dėl gatvės netinkamos priežiūros CK 6.266 str. numatytais pagrindais.
17. Apeliantė nesutinka su skundžiamu sprendimu, motyvuodama tuo, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo teismų formuojamos praktikos, netinkamai aiškino 2014 m. balandžio 7 d. Darbų atlikimo sutarties Nr. A62-11/14(3.10.21-UK) nuostatas, neatsižvelgė, kad UAB „Gatvių statyba“ nėra kelio valdytojas daiktine prasme, o atlieka tik sutartyje numatytus darbus, kurių kainą ir darbų apimtis derina su kelio savininku.
18. Nagrinėjamu atveju atsakovė įrodinėjo, kad neturi pareigos atlyginti kilusią žalą, kadangi minėtos Šilo gatvės valdymo teises yra perleidusi trečiajam asmeniui UAB „Gatvių statyba“. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu sutiko su atsakovės pozicija ir konstatavo, kad UAB “Gatvių statyba” yra Šilo gatvės, Vilniuje valdytoja 2014 m. balandžio 7 d. Darbų atlikimo sutarties Nr. A62-11/14(3.10.21-UK) 4.3.5 punkto pagrindu ir atsakovė neturi pareigos atsakyti už kilusią žalą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sutinka su apeliantės teiginiais, jog tokia pirmosios instancijos teismo išvada nepagrįsta, padaryta nukrypstant nuo formuojamos teismų praktikos ir netinkamai taikant CK 6.266 str. 2 d.
19. Pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį atsakomybės subjektu gali būti ne tik asmuo, valdantis daiktą nuosavybės teise, bet ir kitais teisėtais pagrindais – jo valdytojas. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė savarankiškai spręsti dėl ūkinio bei fizinio poveikio darymo šiam objektui. Nekilnojamojo turto savininkas laikomas savarankiškai įgyvendinančiu valdymo teisę, nebent jis įrodo, kad ją savarankiškai įgyvendina kitas asmuo. Pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Ši prezumpcija gali būti paneigta. Tai reiškia, kad, esant registracijos duomenims viešame registre, jame nurodytas asmuo gali įrodyti, jog atsakingas už žalą asmuo iš tikrųjų yra kitas. Juo gali būti objekto savininkas ar valdytojas, nors jo teisės ir nebūtų įregistruotos viešame registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje „If P&C Insurance“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-222/2011).
20. Kasacinis teismas formuoja praktiką, kad teismas, konstatuodamas statinio valdymą, turi tirti sutarties turinį, aiškinti jos sąlygas pagal sutarties pažodinę reikšmę, jos sudarymo ir vykdymo aplinkybes ir nustatyti, ar sudaryta sutartimi kitam asmeniui buvo perduota objekto, dėl kurio atsirado žalos, valdymo, ar tik techninės priežiūros teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UADB „Industrijos garantas“ v. Vilniaus miesto savivaldybė“, bylos Nr. 3K-3-186-701/2015).
21. Nagrinėjamu atveju 2014 m. balandžio 7 d. Darbų atlikimo sutartimi Nr. A62-11/14(3.10.21-UK) UAB „Gatvių statyba“ (sutartyje įvardijama rangovu) įsipareigojo pagal užsakovo (Vilniaus miesto savivaldybės administracijos) nurodymus, savo priemonėmis atlikti Vilniaus miesto Šiaurinės dalies gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus, o užsakovas įsipareigojo už atliktus darbus apmokėti sutartyje nustatyta tvarka (sutarties 1.1 punktas). Pagal sutarties 4.2.2 punktą, užsakovas įsipareigojo vykdyti atliekamų darbų techninę priežiūrą. Rangovas įsipareigojo darbus atlikti <...> gavęs užsakovo raštišką užsakymą (sutarties 4.3.1 punktas); pastebėjęs defektus, kurie nekelia grėsmės eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, rangovas apie pastebėtus defektus turėjo informuoti užsakovą ir darbus atlikti pagal jo pateiktą raštišką užsakymą ir nurodytus kiekius (sutarties 4.3.6 punktas); net defektų, keliančių grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, atveju rangovas, nors ir turėjo juos šalinti nedelsiant (t. y. be atskiro užsakovo užsakymo), tačiau privalėjo apie šią aplinkybę informuoti užsakovą (sutarties 4.3.5 punktas).
22. Pažymėtina, jog kasacinis teismo tokio pobūdžio bylose yra suformavęs teisės aiškinimo taisyklę, pagal kurią taikant CK 6.266 straipsnio 2 dalį, asmuo, viešame registre nurodytas kaip statinio savininkas (valdytojas) ir siekiantis paneigti statinio valdymo prezumciją, turi įrodyti, kad kitas asmuo savarankiškai įgyvendina statinio valdymą, ir tuo atveju atsakomybė taikoma ne jam, o kitam asmeniui. Sutartimi kitam asmeniui perdavus tik statinio techninės priežiūros, veikiant pagal užsakovo nurodymus, teisę, statinio valdymas tokiam asmeniui nepereina. Nagrinėjamu atveju sisteminis nurodytų sutarties nuostatų aiškinimas nesudaro pagrindo laikyti, kad minėta sutartimi UAB „Gatvių statyba“ suteikta teisė savarankiškai įgyvendinti ginčo gatvės valdymo teises. Tuo tarpu Darbų atlikimo sutarties 4.3.5 punkto nuostata, kad rangovas nuo sutarties pasirašymo dienos iki sutarties galiojimo pabaigos yra laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Šiaurinės dalies valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį, vertintina kaip formali ir neatitinkanti visos sutarties esmės bei minėtų kasacinio teismo suformuotų CK 6.266 straipsnio aiškinimo taisyklių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia nuostata negali paneigti pačios sutarties esmės (Darbų atlikimo sutartis) ir tikslo, ir kitų sutarties nuostatų, numatančių, kad rangovas gali veikti tik pagal užsakovės nurodymus, bet ne savarankiškai spręsti dėl darbų atlikimo. Be to, pažymėtina ir tai, kad tame pačiame sutarties 4.3.5 p. taip pat įtvirtinta, jog tuo atveju, jei tretieji asmenys dėl žalos, atsiradusios dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės, patirtų nuostolių, kuriuos teismas priteistų iš užsakovo, užsakovas savo pasirinkimu turi teisę mažinti mokėjimus rangovui už pagal šią sutartį atliktus darbus suma, lygia priteistiems nuostoliams, arba reikalauti, kad rangovas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo pareikalavimo užsakovui sumokėtų kompensaciją, lygią priteistiems nuostoliams. Taigi, sistemiškai aiškinant sutarties nuostatų visumą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėta sutartimi trečiajam asmeniui buvo perduota ne savarankiška gatvių valdymo teisė, o tik techninės priežiūros pobūdžio darbų atlikimas, t. y. gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbai, kuriuos trečiasis asmuo atlieka pagal užsakovo nurodymus ir pastarajam prižiūrint.
23. Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovė yra perdavusi Šilo gatvės, Vilniuje valdymo teises trečiajam asmeniui, todėl yra teisinis pagrindas skundžiamą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
24. CK 6.266 straipsnyje yra įtvirtintas taip vadinamas objektyviosios civilinės atsakomybės (be kaltės) institutas, reiškiantis, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, savininkas ar jo valdytojas atsako be kaltės visais atvejais, nebent įrodytų žalos atsiradimą dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2005, 2009 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009 ir kt). Nurodytame straipsnyje įtvirtintu objektyviosios civilinės atsakomybės atveju nustatytinos trys deliktinės atsakomybės sąlygos: 1) įstatyme nurodyto objekto, kuris turėjo trūkumų, nulėmusių žalos atsiradimą, valdymo faktas; 2) žalos asmeniui padarymas; 3) įstatyme nurodyto objekto trūkumų ir padarytos žalos priežastinis ryšys. Reiškiant reikalavimą šiuo teisiniu pagrindu, kaltė yra formaliai pašalinta iš civilinės atsakomybės sąlygų, o veiksmų neteisėtumas nesiejamas su daikto savininko ar jo valdytojo veikimu ar neveikimu ir jo rūpestingumo klausimas nekeliamas, užtenka objektyvaus daikto su trūkumais valdymo fakto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009; 2016 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016).
25. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad gatvės priežiūra, taisymas ir saugaus eismo organizavimas yra savarankiškoji savivaldybės funkcija (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktas). Kad įvykio metu atsakovė buvo minėtos gatvės valdytoja konstatuota nutarties 22 p.
26. Atsakovė atsiliepime į ieškinį teigė, kad ieškovės pateikta UAB „Egzotika“ pažyma vertinama kritiškai, kadangi joje konstatuotas priekinio rato apgadinimas, nepagrįstas faktais, kad šios pasekmės atsirado būtent automobiliui įvažiavus į duobę, ieškovas nepagrindė žalos dydžio ir priežastinio ryšio tarp Vilniaus miesto savivaldybės veiksmų ir atsiradusios žalos.
27. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esanti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017 m. balandžio 27 d. pažyma bei VPK Kelių policijos valdybos 2017 m. gegužės 25 d. nutarimas patvirtina, kad Šilo gatvė, Vilniuje turėjo trūkumų, kurie nulėmė prašomos priteisti žalos atsiradimą. Minėtoje pažymoje nurodyta, kad 2017 m. balandžio 3 d. Šilo g., Vilniuje automobilis BMW valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į kelyje buvusią duobę ir buvo apgadintas. VPK Kelių policijos valdybos 2017 m. gegužės 25 d. nutarime nurodyta, kad duobė buvo 100 cm. ilgio, 50 cm pločio, apie 15 cm. gylio. Automobilio apgadinimus patvirtina fotonuotraukos, techninės apžiūros aktas ir 2019 m. vasario 11 d. ekspertinė pažyma. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie sugadinimai kaip ratlankio deformacija ir sutrūkęs padangos kordas laikytini atitinkančiais aptariamo eismo įvykio pobūdį, todėl manyti, jog jie nesusiję su 2017 m. balandžio 3 d. įvykusiu eismo įvykiu, nėra pagrindo. Pažymėtina ir tai, kad byloje pateikti žalos faktą ir dydį pagrindžiantys įrodymai, t.y. automobilio apgadinimų taisymo PVM sąskaita – faktūra bei apmokėjimo čekis yra 2017 m. balandžio 5 d., t.y. praėjus dviem dienoms po eismo įvykio. Esant tokiems įrodymams, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra jokių prielaidų manyti, jog tas pats automobilis per tokį trumpą laiką galėjo sudalyvauti dar viename eismo įvykyje, kuriame galėjo taip pat apgadinti automobilio ratus ir ratlankius. Atsakovė taip pat teigė, jog nagrinėjamu atveju duobės dydis buvo toks, kurio nebūtų įmanoma pastebėti, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši aplinkybė nešalina atsakovės atsakomybės. Pažymėtina, jog VPK Kelių policijos valdybos 2017 m. gegužės 25 d. nutarimu buvo nutraukta administracinio nusižengimo bylos teisena, nustačius, jog automobilio valdytojas kelių eismo taisyklių nepažeidė, jis negalėjo numatyti, kad kelyje bus duobė, kuri nebuvo pažymėta įspėjamaisiais ženklais. Be to pažymėtina, jog duobė kelio važiuojamojoje dalyje, nesant jokių įspėjamųjų ženklų gali būti netikėta kliūtis, jei ją užstoja pavyzdžiui kitas priekyje važiuojantis automobilis.
28. Taigi, byloje esančių įrodymų visuma sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti esant tikėtiną, kad 2017 m. balandžio 3 d. Šilo g., Vilniuje trečiojo asmens vairuojamam automobiliui įvažiavus į duobę buvo apgadintas automobilio BMW valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keleivio pusės priekinis ratas.
29. LR CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje suteikta teisė draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už žalos atsiradimą asmens, jeigu ko kito nenustatyta draudimo sutartyje. Byloje nustatyta, kad ieškovui, išmokėjusiam draudimo išmoką draudėjui, kurio automobiliui, važiuojant Šilo gatve Vilniuje, įvažiavus į duobę dėl to buvo apgadintas, atsirado reikalavimo teisė į asmenį, atsakingą už žalos padarymą. Grįsdama žalos dydį ieškovė paaiškino, kad skaičiuodama draudimo išmokos dydį paskaičiavo 20 proc. padangos nusidėvėjimą, todėl prašomas priteisti žalos dydis 775,04 EUR. Ieškovė taip pat pateikė įrodymus pagrindžiančius žalos dydį t.y. automobilio apgadinimų taisymo PVM sąskaitą – faktūrą, apmokėjimo čekį, draudimo išmokos sumokėjimo pavedimų kopijas. Atsakovė duomenų, kurie sudarytų pagrindą abejoti ieškovės nurodytu žalos dydžiu nepateikė (CPK 178 str.). Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog ieškovė įrodė visas būtinas sąlygas atsakovės civilinei atsakomybei kilti, todėl ieškovės ieškinys pagrįstas ir tenkintinas.
30. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines procesines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, tenkintinas ieškovės reikalavimas dėl 5 proc. palūkanų nuo priteistos sumos priteisimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
31. Remiantis CPK 93 str. tenkinus apeliacinį skundą bei ieškinį, ieškovės už ieškinio bei apeliacinio skundo pateikimą sumokėtas iš viso 34 EUR žyminis mokestis priteistinas iš atsakovės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nusprendžia:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ (į.k. ) ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ (į.k. 110051834) iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės (į.k. 188710061) 775,04 EUR žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 775,04 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m kovo 27 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 34 Eur bylinėjimosi išlaidų.