Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2019-12-18 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-587-992/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-12-18
Bylos Nr.
II-587-992/2019
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-03717-2019-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Viktorija Šelmienė
Pareiškėjas
M. D.
Nukentėjusysis
R. K.
Kategorijos

Skundas administracinio nusižengimo byloje (S) Nr. II-587-992/2019 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-03717-2019-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3.; 16.9.7.; 16.9.12.; 21.10.4.

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS

2019 m. gruodžio 18 d.

VilniusVilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Šelmienė,sekretoriaujant Linai Sadovskai,

dalyvaujant skundus padavusiam asmeniui, pareiškėjui M. D. (M. D.), jo atstovui advokatui R. M.,

suinteresuotam asmeniui, nukentėjusiajam R. K. (R. K.), jo atstovui advokatui M. S.,

nedalyvaujant institucijos, priėmusios skundžiamus nutarimus, - Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus – atstovui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo M. D., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2019 m. liepos 31 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-14570-2019 (ROIK 18092019126) ir skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2019 m. liepos 31 d. nutarimo R. K. nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK 18092018763).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. D. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau tekste ir – Institucija) 2019 m. liepos 31 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-14570-2019 (ROIK 18092019126) (toliau tekste – ir Nutarimas vairuotojui) pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 417 straipsnio 3 dalyje, 423 straipsnio 2 dalyje, nubaustas subendrinta 150 eurų bauda už tai, kad 2018 m. rugsėjo 20 d., 19.19 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį Porsche, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiuodamas į kelią iš gyvenamosios zonos nedavė kelio keliu (šaligatviu) važiuojančiam dviratininkui, su juo susidūrė, dėl ko dviratininkui R. K. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, apgadintas automobilis bei dviratis.

Šalies argumentai

Nesutikdamas su šiuo nutarimu M. D. pateikė skundą, prašydamas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2019 m. liepos 31 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-14570-2019 panaikinti, administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Pareiškėjas skunde nurodo, kad skundžiamas nutarimas buvo priimtas netinkamai nustačius eismo įvykio aplinkybes, neįvertinus, kad eismo įvykio metu pareiškėjo transporto priemonė nejudėjo (stovėjo) dėl prieš jį stovinčios transporto priemonės, ir nevertinant, kad dviratininkas R. K. pats nesilaikė Kelių eismo taisyklių (toliau tekste - KET) reikalavimų. Pareiškėjas skunde nurodo, jog dviratininkas R. K. nesilaikė KET 57 punkto reikalavimų, nes važiavo šaligatviu, o ne kitoje M. gatvės pusėje nubraižytu dviračių taku, taip pat pažeidė KET 59 punkto reikalavimus, nes, priešingai nei teigia pats R. K., jis realiai nesumažino greičio artėdamas prie vietos, kur reikia kirsti važiuojamąją dalį ir tęsti judėjimą tik įsitikinęs, kad važiuoti saugu ir nebus trukdoma kitiems eismo dalyviams. Pasak pareiškėjo, jei R. K. būtų sumažinęs greitį, jis arba apskritai nebūtų atsitrenkęs į pareiškėjo automobilį, arba eismo įvykio pasekmės būtų buvusios gerokai lengvesnės. Pareiškėjas teigia, kad dviratininkas R. K. pažeidė ir KET 219.2 punktą, numatantį, kad įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo pagal galimybes imtis visų reikiamų priemonių saugiam eismui užtikrinti eismo įvykio vietoje, o tais atvejais, kai į eismo įvykio vietą kviečiama policija, neleisti (kiek tai nekelia pavojaus eismui), kad pasikeistų eismo įvykio aplinkybės, saugoti eismo įvykio pėdsakus, kadangi patraukė dviratį iš tos vietos, kurioje jis atsidūrė po susidūrimo su pareiškėjo automobiliu. Pareiškėjas mano, kad R. K. pažeidė ir KET 127 punktą, nes nepasirinko saugaus greičio, o R. K. įvardintas 20 km/h greitis nelaikytinas saugiu. Pareiškėjas skunde dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2019 m. liepos 31 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-14570-2019 nurodo, kad administracinio nusižengimo byloje nebuvo jokių objektyvių duomenų, kurie neabejotinai pagrįstų pareiškėjo kaltę dėl 2018 m. rugsėjo 20 d. eismo įvykio ir visiškai nepagrįstai buvo ignoruojamas faktas, kad dviratininkas R. K. pažeidė KET 57 ir 59 punktų reikalavimus.

Atsiliepimas

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresnioji specialistė A. G. pateikė teismui atsiliepimą į M. D. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2019 m. liepos 31 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-14570-2019, kuriame nurodo, kad skundžiamame nutarime yra išdėstytos jo priėmimo aplinkybės, M. D. kaltė padarius eismo įvykį įrodyta, todėl prašo M. D. skundą atmesti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2019 m. liepos 31 d. nutarimu R. K. nutraukta administracinio nusižengimo bylos teisena (ROIK 18092018763), pradėta pagal ANK 428 straipsnio 3 dalį, administracinio nusižengimo protokolas R. K. buvo surašytas jį traukiant administracinėn atsakomybėn pažeidus KET 59 punktą, dėl to, kad jis 2018 m. rugsėjo 20 d., 19.19 val., vairuodamas dviratį ir artėdamas prie vietos, kur reikia kirsti važiuojamąją dalį, neįsitikino, kad tęsti judėjimą bus saugu ir nebus trukdoma kitiems eismo dalyviams, susidūrė su keliu važiuojančiu automobiliu ir abi transporto priemones sugadino.

Šalies argumentai

Pareiškėjas M. D., nesutikdamas su nutarimu, kuriuo buvo R. K. nutraukta administracinio nusižengimo teisena, teismui pateikė skundą ir prašo teismo nutarimą panaikinti kaip neteisėtą, dviratininką R. K. patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 428 straipsnio 3 dalį už jo padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Šiame skunde pareiškėjas M. D. dėsto iš esmės analogiškus motyvus, motyvams, įvardintiems jo skunde dėl jo atžvilgiu priimto nutarimo (nutarimo vairuotojui), todėl jie teismo nekartojami.

Atsiliepimas

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresnioji specialistė A. G. pateikė teismui atsiliepimą į M. D. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2019 m. liepos 31 d. nutarimo, priimto R. K. atžvilgiu (ROIK 18092018763), kuriame nurodo, kad skundžiamas nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, prašo M. D. skundą atmesti.

Teismo posėdyje pareiškėjas M. D. palaikė abu savo skundus, prašė juos tenkinti, nutraukti teiseną jo atžvilgiu, eismo įvykio kaltininku pripažinti dviratininką R. K. ir jam paskirti nuobaudą už KET nesilaikymą. M. D. paaiškino, kad įvykio dieną važiavo su žmona, iš kiemo norėjo išvažiuoti į M. gatvę, prieš jį stovėjo automobilis, laukiantis galimybės įvažiuoti į gatvę, todėl jis sustojo nuo minėto automobilio nutolęs apie tris metrus. M. D. paaiškino stovėjęs, kai į jo automobilį atsitrenkė dviratininkas. Artėjančio dviratininko nematė, nes buvo prieblanda, o dviratininkas nedėvėjo šviesą atspindinčios liemenės, dviračiui nebuvo sumontuotas priekinis žibintas. Iš karto po įvykio išlipo iš automobilio, paklausė, kaip dviratininko sveikata, pasiūlė iškviesti greitąją pagalbą, R. K. medikų atsisakė, atsistojęs nuo žemės patraukė iš įvykio vietos dviratį. Pareiškėjas atsakė į teismo ir proceso dalyvių klausimus.

Šalies argumentai

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas M. D. skunde dėl nutarimo dviratininkui prašo patraukti R. K. administracinėn atsakomybėn, teismo posėdyje jį apklausus kaip nukentėjusįjį ir įspėjus dėl atsakomybės už melagingus parodymus ar atsisakymą, vengimą duoti parodymus, R. K. atžvilgiu būtų pažeista privilegija neduoti parodymų pačiam prieš save, R. K. suteikė suinteresuoto asmens procesinį statusą ir išaiškino procesines teises, numatytas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaip proceso dalyviui, pagal ANK nuostatas turinčiam plačiausios apimties procesines teises, teismo posėdyje nagrinėdamas M. D. skundus neįspėjo R. K. dėl atsakomybės už melagingus parodymus, atsisakymą ar vengimą duoti parodymus.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo, nukentėjusysis R. K. teismui paaiškino, kad įvykio dieną važiavo dviračiu M. g. šaligatviu, šaligatviu važiavo todėl, kad M. D. minimas dviračių takas M. gatvėje yra nesaugus, plytelės iškilusios, kreivos, dviračių tako danga yra nelygi ir tokiu taku važiuoti yra labai pavojinga. Privažiavęs išvažiavimą iš kiemo, matė link išvažiavimo artėjantį geltonos spalvos M. D. automobilį, dviratį pristabdė, matė, kad pristabdė automobilis, suprato šį vairuotojo veiksmą kaip jo praleidimą važiuoti, įsitikino, kad toliau važiuoti yra saugu, todėl tęsė manevrą. Įvažiavęs į išvažiavimo važiuojamąją dalį pastebėjo, kad M. D. automobilis juda link jo, todėl bandė sukti dviračio vairą dešiniau, kad išvengtų susidūrimo, tačiau jo išvengti nepavyko, automobilis blokavo jo dviračio priekinį ratą, dėl to ratas užsiblokavo ir jis krito per dviratį ant kelio. Dalis priekinio dviračio rato palindo po M. D. automobiliu, todėl buvo įlenktas. Dviratį patraukė iš tos vietos, kurioje jis atsidūrė po susidūrimo tik dėl to, kad dviratis trukdė eismui, nes gulėjo ant išvažiavimo važiuojamosios dalies, toje vietoje, kurią pravažiuoja automobiliai, norėdami įvažiuoti į kiemą. R. K. atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Atsižvelgdamas į tai, kad abu pareiškėjo M. D. skundai yra grindžiami iš esmės tapačiais motyvais, konkrečiai, motyvuojant, jog jis nepažeidė jam inkriminuotų KET 9 ir 177 punktų ir būtent dviratininkas R. K. nesilaikė KET 57 ir 59, 219.2 ir 127 punktų, teismo išvados ir motyvai dėl M. D. skundų pagrįstumo dėstomi apibendrintai, pasisakant dėl abiejų skundų iš karto.

Šioje byloje pagrindinis ginčas kilo dėl to, kas – automobilio vairuotojas ar dviratininkas - kaltas dėl eismo įvykio kilimo. Iš eismo įvykio dalyvių parodymų ir kitų bylos duomenų nustatyta, kad eismo įvykis kilo M. g. 9 namo išvažiavime į M. gatvę, kiemas, esantis M. g. 9, pažymėtas gyvenamosios zonos ženklais Nr. 552 ir Nr. 553, iš eismo įvykio vietos schemos (64 b. l.) matyti, kad automobilis Porsche po eismo įvykio yra sustojęs už Nr. 553 kelio ženklo galiojimo ribos, taip pat matyti, kad toje kelio atkarpoje nėra jokios kitos galimybės išvažiuoti iš gyvenamosios zonos, tik per maždaug dešimties metrų ilgio išvažiavimą, kertantį šaligatvį. Nustačius faktinę aplinkybę, kad M. D. į M. g. įvažiuoti turėjo iš gyvenamosios zonos, sutiktina su skundžiamame nutarime, priimtame R. K. atžvilgiu, nurodytu teiginiu, kad šiuo atveju dviratininkas neturėjo pareigos praleisti iš gyvenamosios zonos išvažiuojančio M. D. automobilio, nes KET 60 punktas numato, jog dviračio vairuotojas, norėdamas kirsti važiuojamąją dalį ten, kur eismas nereguliuojamas, privalo praleisti važiuojamąja dalimi važiuojančias transporto priemones, išskyrus tuos atvejus, kai kerta išvažiavimus iš šalia kelio esančių teritorijų, gyvenamosios zonos, kiemo, stovėjimo aikštelės, kai kerta važiuojamąją dalį, į kurią kiti vairuotojai suka.

Įvertinus R. K. nuoseklius paaiškinimus, kad jis artėdamas prie išvažiavimo pristabdė dviratį ir matė jam iš kairės buvusį geltonos spalvos automobilį, kuris norėjo išvažiuoti į M. gatvę, važiavusį išvažiavimu ir stabtelėjusį, šį automobilio vairuotojo veiksmą supratęs kaip jo praleidimą, tik todėl pasirinko toliau važiuoti ir taip kirsti išvažiavimą, teigtina, kad R. K. nepažeidė ir KET 59 punkto reikalavimų, numatančių, kad dviračio vairuotojas, artėdamas prie vietos, kur reikia kirsti važiuojamąją dalį, visais atvejais privalo sumažinti važiavimo greitį ir gali tęsti judėjimą tik įsitikinęs, kad važiuoti saugu ir nebus trukdoma kitiems eismo dalyviams, nes sumažino važiavimo greitį ir toliau tęsė manevrą įsitikinęs, kad važiuoti saugu, nes matė, jog automobilio vairuotojas pristabdė ir šį vairuotojo veiksmą suprato kaip jo praleidimą važiuoti.

Dviratininko R. K. atstovo į bylą pateiktos M. g. dviračių tako nuotraukos patvirtina R. K. teiginius, kad šis dviračių takas yra nelygios dangos, šaligatvio plytelės yra išsikraipiusios, iškilusios, dviračio tako būklė prasta ir juo važiuoti dviratininkui objektyviai yra nesaugu, todėl R. K. pasirinktas važiavimo kelias M. g. šaligatviu pripažintinas tinkamas ir atitinkantis KET 57 punkto nuostatas, numatančias, jog tuo atveju, kai kelyje nėra dviračių tako, pėsčiųjų ir dviračių tako arba dešinėje kelio pusėje nėra dviračių juostos, kelkraščio, taip pat tais atvejais, kai jais važiuoti negalima (duobėti ir panašiai), leidžiama važiuoti šaligatviu.

Kritiškai vertintinas yra M. D. teiginys, kad jis nematė dviratininko, nes buvo prieblanda ir dviratininkas nedėvėjo šviesą atspindinčios liemenės, kadangi eismo įvykis įvyko 2018 m. rugsėjo 20 d., beveik dvidešimt minučių po septintos valandos vakaro, į bylą pateiktos nuotraukos, kuriose užfiksuotas automobilis ir dviratis po eismo įvykio (132 – 133 b. l.), rodo, jog nebuvo sutemę tiek, kad suveiktų šviesą atspindintys objektai, tokios prieblandos, kuri būtų ribojusi vairuotojo matomumą, buvimą paneigė ir R. K.. Į bylą pateiktos eismo įvykio vietos aplinką fiksuojančios nuotraukos (143, 144, 152 – 155 b. l.) patvirtina, kad jokie kiti objektai (medžiai, pastatai, stovinčios transporto priemonės ir pan.) matomumo automobilio vairuotojui taip pat neribojo, todėl teismas daro išvadą, kad M. D. prieš pradėdamas judėti (prieš pavažiuodamas) automobiliu M. K. nematė ne dėl blogo matomumo ar oro sąlygų, o dėl to, jog neįsitikino, t. y., nesiėmė veiksmų įsitikinti, ar jam nėra jokių kliūčių. Čia atkreiptinas dėmesys, kad M. D. atžvilgiu dviratį vairavęs R. K. buvo jam iš dešinės, kas be kita ko reiškia, kad eismo dalyvis, laikydamasis dešinės rankos taisyklės, privalo praleisti jam iš dešinės judančius eismo dalyvius.

Teismo vertinimu, pareiškėjo teiginys, jog R. K. pažeidė KET 219.2 punktą, nes po eismo įvykio patraukė dviratį, nepagrįstas. M. KET punktas numato, jog įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo pagal galimybes imtis visų reikiamų priemonių saugiam eismui užtikrinti eismo įvykio vietoje, o tais atvejais, kai į eismo įvykio vietą kviečiama policija, neleisti (kiek tai nekelia pavojaus eismui), kad pasikeistų eismo įvykio aplinkybės, taip pat saugoti eismo įvykio pėdsakus. Iš tokio reglamentavimo seka, kad po eismo įvykio su juo susijęs dalyvis pirmiausia turi imtis reikiamų priemonių eismo saugumui užtikrinti, o tik tada neleisti, kad pasikeistų eismo įvykio aplinkybės, saugoti eismo įvykio pėdsakus. Dviratininkas R. K. neneigė patraukęs dviratį iš tos vietos, kurioje dviratis atsidūrė po susidūrimo su M. D. automobiliu, tačiau vienintelę tokio savo elgesio priežastį įvardijo tai, kad dviratis nukrito ant važiuojamosios išvažiavimo iš kiemo dalies, tos jos pusės, kuria į kiemą įvažiuoja automobiliai, todėl palikus dviratį gulėti toje vietoje, kurioje jis atsidūrė po eismo įvykio, neabejotinai būtų kilusi grėsmė eismo saugumui, dviratis būtų trukdęs kitiems eismo dalyviams.

Teigtina, jog dviratininkas nepažeidė ir KET 127 punkto, numatančio, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio, pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. Pareiškėjas M. D. savo skunduose nurodo, kad R. K. važiavo didesniu, nei teigia, greičiu, pareiškėjas įvardija, jog jei R. K. būtų važiavęs, kaip jis sako, 20 km/h greičiu ar sumažinus greitį iki saugaus, eismo įvykio apskritai būtų buvę galima išvengti, arba jo pasekmės būtų buvusios visiškai nežymios. Tokie pareiškėjo teiginiai yra deklaratyvūs, nepatvirtinti jokiais objektyviais bylos duomenimis, todėl teismo pripažįstami kaip subjektyvi pareiškėjo nuomonė. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į keletą reikšmingų aplinkybių, pirma, R. K. teiginys, jog jis dviračiu šaligatviu važiavo 20 km/h greičiu ir prieš kirsdamas išvažiavimą pristabdė dar labiau, nėra objektyviai paneigtas, antra, R. K. teigė, jog tiek dviratis, tiek jis pats po susidūrimo su automobiliu krito ant žemės prie pat automobilio, kas logiška, reiškia, jog inercijos nebuvo veikiamas taip stipriai, kad tiek dviratis, tiek pats dviratininkas nuskrietų ženklų atstumą nuo transporto priemonės, su kuria susidūrė, visa tai rodo, jog dviratininko važiavimo greitis nebuvo didelis, sprendžiant, kad ne dviratininko veiksmai lėmė eismo įvykio kilimą, teigti, jog R. K. pasirinktas važiavimo greitis buvo nesaugus, nėra pagrindo.

Pareiškėjas M. D. skunduose teigia nepažeidęs KET 9 ir 177 punktų. Teismas tokius pareiškėjo teiginius vertina kritiškai. KET 9 punktas numato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Nagrinėjamu atveju teigtina, kad M. D. teiginį, jog jis nevažiavo, t. y., nepradėjo važiavimo manevro ir susidūrimo su dviratininku metu stovėjo, paneigia tiek kitas eismo įvykio dalyvis, tiek automobiliui padarytų apgadinimų lokacija – papildomų duomenų apie įvykį išklotinėje (65 b. l.) užfiksuota, kad Porsche automobilio apgadintas priekinis bamperis, priekinio valstybinio numerio apdaila, dviračio apgadintas priekinis ratas, priekiniai stabdžiai. Turint minty, jog R. K. nuosekliai viso proceso teigė, jog jis matė artėjantį automobilį, kuris pristabdė, M. D. teiginys, jog būtent dviratininkas įvažiavo į stovintį jo automobilį, yra nelogiškas – byloje ginčo nėra dėl to, kad dviratininko važiavimo kryptis buvo automobilio vairuotojui iš dešinės, vadinasi, abi transporto priemonės pagal savo judėjimo kryptis viena kitos atžvilgiu sudaro statų kampą, todėl jeigu iš tiesų dviratininkas būtų atsitrenkęs į stovintį automobilį, kaip teigia M. D., būtų apgadinta dešinioji automobilio korpuso dalis, bet ne jo priekinis bamperis ar priekiniai numeriai. Dviratininko teiginys, jog M. D. automobilio priekinio bamperio dešinioji pusė kontaktavo su dviračio priekiniu ratu, jį blokavo bei nustatyti automobilio priekinio bamperio ir priekinio numerio laikiklio apgadinimai patvirtina, kad eismo įvykio metu dviratis iš dešinės pusės buvo įvažiavęs į automobilio važiavimo trajektoriją, todėl būtent vairuotojo M. D. veiksmai, kai jis pajudėjo iš vietos, važiavo link Minties g. per išvažiavimą iš gyvenamosios zonos, neįsitikinęs, kad nėra kliūčių, buvo pagrindinė eismo įvykio kilimo priežastis.

Teismas sprendžia, jog administracinio nusižengimo bylos tyrimo metu buvo teisingai nustatyta, kad M. D. pažeidė KET 177 punktą, numatantį, kad transporto priemonės vairuotojas, įvažiuodamas į kelią iš gyvenamosios zonos, privalo duoti kelią juo artėjančioms transporto priemonėms, nagrinėjamu atveju iš dešinės šaligatviu artėjančiam dviratininkui taip pat turėjo būti duodamas kelias, dėl šios priežasties M. D. veika tinkamai kvalifikuota kaip ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytas nusižengimas.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto 2018 m. gruodžio 14 d. išvadoje Nr. G 4507/2018(01) nurodoma, jog R. K. sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu, todėl automobilio vairuotojo M. D. veika tinkamai kvalifikuota kaip ANK 423 straipsnio 2 dalyje numatytas nusižengimas.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Institucija šioje administracinio nusižengimo byloje surinko pakankamai patikimų duomenų, išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė teisingą išvadą, kad byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog dviratininkas R. K. K. eismo taisyklių nepažeidė ir administracinio nusižengimo nepadarė, o būtent automobilio vairuotojas M. D. yra kaltas dėl ANK 417 straipsnio 3 dalyje, 423 straipsnio 2 dalyje numatytų administracinių nusižengimų padarymo, todėl naikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2019 m. liepos 31 d. nutarimo, kuriuo R. K. buvo nutraukta administracinio nusižengimo bylos teisena (ROIK 18092018763) ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2019 m. liepos 31 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-14570-2019 (ROIK 18092019126), kuriuo M. D. buvo paskirta 150 eurų bauda, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio nuostatomis,

nutaria:

M. D. skundus atmesti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2019 m. liepos 31 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-14570-2019 (ROIK 18092019126) ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2019 m. liepos 31 d. nutarimą R. K. nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK 18092018763) palikti nepakeistus.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Viktorija Šelmienė