Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2018-01-31 · Civilinė byla Nr. e2-111-180/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2018-01-31Lietuvos apeliacinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-12-20Lietuvos apeliacinis teismas
  3. Pirmoji instancijaNutartis · 2019-05-30Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-01-31
Bylos Nr.
e2-111-180/2018
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-01795-2017-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Nijolė Piškinaitė
Ieškovas
NILL NILL uždarosios akcinės bendrovės
Atsakovas
M. K.
Trečiasis asmuo
P. P., ERGO Insurance SE Lietuvos filialui
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-111-180/2018Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01795-2017-7Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.3. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. sausio 31 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Piškinaitė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjus civilinę bylą pagal ieškovės NILL NILL uždarosios akcinės bendrovės atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarties, kuria atmestas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. e2-5136-275/2017 pagal ieškovės NILL NILL uždarosios akcinės bendrovės ieškinį atsakovui M. K. dėl lėšų priteisimo, dalyvaujant tretiesiems asmenims P. P. ir ERGO Insurance SE Lietuvos filialui, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė NILL NILL, UAB kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė priteisti iš atsakovo M. K. 49 879 Eus skolos, 5 proc. dydžio procesinių palūkanų užpriteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.Ieškiniui užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – 49 879 Eur sumai areštuoti atsakovui M. K. priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, o šio turto esant nepakankamai, taikyti atsakovo banko sąskaitose esančių lėšų bei turtinių teisių areštą. Nurodė, kad ieškinys yra prima facie (liet. preliminariai) pagrįstas (CPK 144 str. 1 d.), nes ieškovės pateikti dokumetai įrodo, kad atsakovo prievolė ieškovei ieškinio pateikimo dieną yra galiojanti. Ieškovė neturi duomenų apie atsakovo turtinę padėtį, tačiau ieškinio suma yra didelė, todėl pagal teismų praktikoje sufomuotą taisyklę, didelė reikalavimo suma fiziniam asmeniui gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi atmetė ieškovės NIILL NILL, UAB prašymą takyti laikinąsias apsaugos priemones.Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė tikėtinai pagrindė pareikšto ieškinio reikalavimus: pakankamai aiškiai suformulavo ieškinio pagrindą bei dalyką, detaliai išdėstė faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikė reikalavimus tikėtinai pagrindžiančius įrodymus, kurių įrodomoji vertė, bus nustatyta tik nagrinėjant civilinę bylą iš esmės.Teismas priėjo išvados, kad grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui, kaip būtinoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga, neįrodyta (CPK 185 str.). Ieškinio suma, teismo vertinimu, gana didelė fiziniam asmeniui. Nors pagal suformuotą vieningą teismų praktiką didelės sumos reikalavimas pripažįstamas realia grėsme, padidinančia būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką, kita vertus, ir prezumpcija, kad didelė ieškinio suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti. Be ieškinio dydžio, pavojus, kad būsimas teismo sprendimas, jei jis būtų priimtas ieškovo naudai, gali likti priešingos šalies neįvykdytas, vertinamas individualiai kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į esamą atsakovo finansinę padėtį, turimą turtą ir įsipareigojimus, taip pat į kitas aplinkybes, kurios leistų teismui objektyviai spręsti apie atsakovo galimą mokumą.Teismas, įvertinęs rašytinius įrodymus konstatavo, kad atsakovas turi pakankamai nekilnojamojo turto ir pajamų, kad ieškovei tikėtina palankaus teismo sprendimo atveju būtų pajėgus įvykdyti teismo sprendimą. Teismas nustatė, kad atsakovui priklauso keli nekilnojamojo turto objektai – žemės sklypas su priklausiniais ir namas, esantys (duomenys neskelbtini). Vien gyvenamojo namo vidutinė rinkos vertė yra 138 438 Eur. Taip pat atsakovui priklauso ir žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio vertė yra didesnė nei 80 000 Eur. Atsakovas taip pat prie atsiliepimo pridėjo ir išrašus iš banko sąskaitų, iš kurių matyti, kad iki 2017 m. rugpjūčio 1 d. atsakovo vienos banko sąskaitos debeto apyvarta sudarė 275 780,06 Eur, kredito apyvarta – 275 900,42 Eur. Kitų banko sąskaitų išrašai įrodo, kad atsakovas gauna dideles kaip fiziniam asmeniui pajamas (2016 m. įplaukos viršijo 700 000 Eur, 2017 m. – 500 000 Eur. Ieškovė nepateikė duomenų apie tai, kad atsakovas ketintų perleisti turimą turtą tretiesiems asmenims.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovė NIL NILL, UAB atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tenkinus atskirąjį skundą, nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nukreipti skubiai vykdyti.Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Egzistuoja rizika, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas neįvertino aplinkybės, kad atsakovui priklausantis nekilnojamasis turtas yra arba įkeistas ir/arba areštuotas. Nors hipoteka ar turto areštas nėra priemonės savaime mažinančios turto masę, tačiau išieškoti sprendimu priteistą sumą iš tokio turto būtų iš esmės neįmanoma. Be to, pagal atsakovo pateiktus banko sąskaitų išrašus sąskaitų likučiai nėra dideli. Aplinkybė, kad teismuose prieš atsakovą yra inicijuota ir nagrinėjama daugiau turtinių ginčų, taip pat objektyviai didina būsimo sprendimo neįvykdymo riziką. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką didelė ieškinio suma laikoma pakankamu pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas M. K. prašo skundžiamą Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartį palikti nepakeistą, atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:Turtinės padėtis yra gera, o ieškinio suma, vertinant jo (atsakovo) turtinę padėtį, yra maža, todėl būtų neteisinga ir neproporcinga taikyti suvaržymus. Teismas pritardamas šiai pozicijai, įvertino turimą turtą, gaunamas pajamas. Nesutiktina su apeliantės argumentu, kad jo (atsakovo) banko sąskaitų likučiai yra santykinai maži. Pateiktas išrašas iš banko sąskaitų, įrodo, kad likučiai sudaro 99 482,52 Eur ir 24 756,44 Eur. Iki ginčijamos teismo nutarties jis (atsakovas) įsigijo papildomo turto – žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (2017 m. rugsėjo 11 d.) ir du Porsche modelio automobilius (2017 m. rugsėjo 12 d. ir 2017 m. rugsėjo 19 d.). Apeliantė nepateikė jokių duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, aktyvius veiksmus, kuriais siektų perleisti/paslėpti turtą (CPK 12, 178 str.). Nėra ketinimų slėpti ar kitaip perleisti turtą ir tokiu būdu vengti galimo jam (atsakovui) nepalankaus teismo sprendimo vykdymo.Pagal teismų praktiką laikinosios apsaugos priemonės nėra taikomos vien dėl to, kad šalies atžvilgiu yra inicijuota ir daugiau bylų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 320 str., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos minėtos ribos ir kurių neperžengus būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės bei teisėti interesai, viešasis interesas, – apeliacinės instancijos teismas šioje byloje nenustatė (CPK 329 str. 2 d., 320 str. 2 d., 338 str.). Atskirasis skundas nagrinėjamas neperžengiant jo ribų.Remiantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė Nekilnojamojo registro duomenis apie atsakovui M. K. priklausantį nekilnojamąjį turtą bei Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-4590-647/217. Atsakovas kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė išrašą iš Nekilnojamojo turto registro, transporto priemonių registracijos liudijimus bei banko sąskaitų išrašus. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo pagrįstumo klausimas, priima ir prideda prie bylos apeliantės ir atsakovo pateiktus naujus įrodymus, kurie gali turėti reikšmės vertinant atsakovo turtinę padėtį, išskyrus Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartį, nes ji nėra susijusi su šia nagrinėjama byla.CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas byloje dalyvaujančių asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, būsimo, galbūt ieškovui palankaus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pirmiausia atlieka pareikštų reikalavimų pagrįstumo vertinimą. Įsitikinęs, kad, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, teismas turi nustatyti, ar nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nustatė, kad ieškovės ieškinys preliminariai yra pagrįstas. Apeliantė šios aplinkybės atskiruoju skundu neginčijo, taigi dėl šios, kaip vienos iš būtinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl kitos būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, sprendė, kad byloje nėra įrodyta grėsmė dėl tikėtina ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Nustatė, kad atsakovas turi pakankamai nekilnojamojo turto ir pajamų, todėl būtų pajėgus įvykdyti jam nepalankų teismo sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai.Nekilnojamojo turto registro 2017 m. rugpjūčio 30 d. duomenimis, atsakovui M. K. nuosavybės teise priklausė pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė – 138 438 Eur, nuo 2007 m. sausio 19 d. pastatui įregistruota hipoteka, žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė – 86 596 Eur, nuo 2017 m. rugpjūčio 28 d. sklypui nustatytas areštas, žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė – 118 000 Eur, nuo 2017 m. rugpjūčio 28 d. nustatytas areštas, taip pat žemės sklypas su statiniais, esantis (duomenys neskelbtini), (sklypo vidutinė rinkos vertė – 42 500 Eur, pastatų – 14 421 Eur), žemės sklypui nuo 2007 m. sausio 19 d. nustatyta hipoteka, o statiniams hipoteka nustatyta nuo 2015 m. rugsėjo 28 d. Taigi nurodyto atsakovui nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė – 399 950 Eur. Be to, atsakovo kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktais Nekilnojamojo turto registro duomenimis nuo 2017 m. rugsėjo 22 d. nuosavybės teise atsakovui priklauso žemės sklypas (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 3 120 Eur, taip pat iš transporto priemonės registracijos liudijimų matyti, kad atsakovas įsigijo du Porsche modelio automobilius (registruoti 2017 m. rugsėjo 12 d. ir rugsėjo 19 d.). Pagal atsakovo banko sąskaitų išrašus 2017 m. rugsėjo 16 ir 19 d. atsakovas banko sąskaitose turėjo 24 756,44 Eur ir 99 482,52 Eur. Taigi lyginant ieškinio sumos ir atsakovo turimo turto dydį, nepaisant to, kad kai kuriam turtui taikytas areštas, turtas įkeistas hipoteka, nurodyti duomenys įrodo, kad atsakovas turi pakankamai turto ir pajamų, kad įvykdyti tikėtinai ieškovei palankų teismo sprendimą. Nėra duomenų, kad banko sąskaitose esančios lėšos areštuotos.Apeliantės nurodoma aplinkybė, kad atsakovo atžvilgiu teisme yra nagrinėjamų kitų bylų, nesudaro pagrindo konstatuoti M. K. nesąžiningumą bei teigti, kad kiltų reali grėsmė neįvykdyti apeliantei tikėtina palankų teismo sprendimą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo baigiamojo akto realų ir tinkamą įvykdymą konkrečioje byloje tik pagal joje pareikštus reikalavimus, esant dviem (ar daugiau) skirtingų bylų, kuriose dalyvauja tie patys asmenys, vienoje byloje taikytų ar netaikytų laikinųjų apsaugos priemonių rūšys, apimtis ir mastas nebūtinai yra reikšmingi sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kitoje byloje, nes skirtingose bylose skiriasi ieškinio elementai, šalių procesinė padėtis ir panašiai.Atsižvelgiant į byloje esančius duomenis nėra pagrindo teigti, kad atsakovas gali slėpti, perleisti turimą turtą tretiesiems asmenims, todėl taip pat pritartina pirmosios instancijos teismui, jog byloje iš esmės nėra įrodymų, pagrindžiančių apeliantei palankaus sprendimo įvykdymo apsunkinimą. Asmens nesąžiningumo, taikant laikinąsias apsaugos priemones, teisės aktai nepreziumuoja. Apeliantės pareiga pagrįsti egzistuojančią būsimo teismo sprendimo įvykdymo grėsmę. Byloje nėra duomenų, kurie leistų paneigti atsakovo sąžiningumą (CPK 12, 178 str.).Apeliantės argumentas, kad didelė ieškinio suma yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmestinas. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakoma, kad didelė ieškinio suma nėra besąlyginis pagrindas visais atvejais taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o prezumpcija, jog ieškinio didelė suma gali objektyviai padidinti ieškovui tikėtina palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti, nes kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam ši ieškinio suma, palyginus ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, gaunamomis pajamomis, taip pat atsakovo įsipareigojimais, yra didelė (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1236-943/2017; 2018 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-147-196/2018). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teisinį reglamentavimą, aktualią teismų praktiką, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamoje byloje pagrindo atsakovui taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino reikšmingas faktines aplinkybes bei teisingai taikė proceso teisės normas, todėl atskirasis skundas atmestinas, o ginčijama nutartis paliktina galioti (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą prašymą atlyginti jam bylinėjimosi išlaidas, tačiau klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sprendžiamas civilinėje byloje, išnagrinėjus ją iš esmės ir priėmus procesinį sprendimą. Dėl to atsakovo apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Nijolė Piškinaitė