Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2015-10-12 · Civilinė byla Nr. 2A-1264-265/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2014-12-10Klaipėdos apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-10-12Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-10-12
Bylos Nr.
2A-1264-265/2015
Teisminio proceso Nr.
2-43-3-01182-2014-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alvydas Žerlauskas (pirm.), Žydrūnas Bertašius, Albina Pupeikienė
Ieškovas
Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudiko biuro
Pranešėjas A. Žerlauskas Civilinė byla Nr. 2A-1264-265/2015Teisėjas V. Jurjonas (Proceso Nr. 2-43-3-01182-2014-1)
Procesinio sprendimo kategorija (S) 121.14;
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. spalio 12 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Žerlausko, kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Albinos Pupeikienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudiko biuro apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje ieškovo Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biuro ieškinį bendraatsakoviams A. G., J. G. dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas prašė priteisti iš atsakovų solidariai 8 636,14 Lt (2 501,20 Eur) nuostolių atlyginimo regreso teise, 5 procentus metinių palūkanų, 259 Lt (75 Eur) žyminio mokesčio, 418,60 Lt (121,23 Eur) už pateiktų priedų vertimą į valstybinę kalbą. Nurodė, kad 2010-10-01 Vokietijoje dėl atsakovams bendrosios nuosavybės teise priklausančios ir A. G. vairuojamos transporto priemonės Renault „Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala. Ši transporto priemonė registruota Lietuvos Respublikoje, tačiau nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl eismo įvykio valstybės nacionalinis draudikų biuras – Vokietijos nacionalinis draudikų biuras, vadovaudamasis Biurų tarybos Vidaus nuostatais, atlygino nukentėjusiam eismo įvykio metu padarytą žalą bei pateikė reikalavimą 2 501,20 EUR sumai Lietuvos nacionaliniam draudikų biurui. Ieškovas sumokėjo Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui reikalaujamą sumą.

Žemesnės instancijos teismas

Šilutės rajono apylinkės teismas 2015 m. balandžio 27 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Pirmosios instancijos teismas žalą regreso tvarka priteisė tik iš atsakovo A. G. ir atmetė reikalavimą skolą priteisti solidariai iš abiejų atsakovų. Teismas konstatavo, kad automobilis Renault „Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas A. G. vardu. Kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas, autoįvykio metu sutuoktiniai jau keletą metų gyveno atskirai – J. G. Lietuvoje, A. G. – Vokietijoje. Nutraukiant santuoką J. G. prašė automobilius – tame tarpe ir šį, priteisti A. G., kompensacijos neprašė, kadangi prie jų įsigijimo niekuo neprisidėjo, nieko nežinojo, nėra jo mačiusi. Dėl to teismas, įvertinęs byloje esančius ir aptartus įrodymus, padarė išvadą, kad atsakovė J. G. neturi atsakyti pagal šį ieškinį solidariai su A. G..

Šalies argumentai

Ieškovas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutiko, prašė jį pakeisti ir priteisti skolą iš abiejų atsakovų solidariai. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinį santykį. Kaip nurodo apeliantas, pagal TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalį tais atvejais, kai transporto priemonė priklauso keliems savininkams bendrosios nuosavybės teise, už draudimo sutarties sudarymą šie asmenys atsako solidariai. Todėl, ieškovo vertinimu, jis pagrįstai pareiškė ieškinį abiem atsakovams kaip paskutiniams žinomiems savininkams. Ieškovas nurodo, jog aplinkybė, kad atsakovai kartu nebegyvena ilgą laiką, nepaneigia jų solidariosios atsakomybės, kylančios pagal teisės aktų reikalavimus.

Atsakovė J. G. su ieškovo apeliaciniu skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, tinkamai įvertino visas bylos aplinkybes. Atsakovė nurodo, kad ji su atsakovu A. G. seniai negyvena kartu, todėl ji neturi atsakyti už jo neteisėtus veiksmus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Apeliaciniu skundu ieškovas kvestionuoja netinkamą teisės normų, reglamentuojančių draudimo teisinius santykius, taikymą. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apelianto argumentais nesutinka. Nepagrįstas apelianto argumentas, jog automobilis, kuriuo buvo sukeltas autoįvykis, priklauso sutuoktiniams bendrosios nuosavybės teise. Kaip matyti iš paties ieškovo pateiktos pažymos, transporto priemonė, kuria padarytas autoįvykis, priklauso atsakovui A. G.. Aplinkybę, jog transporto priemonė priklausė atsakovui A. G., patvirtina Šilutės rajono apylinkės teismo 2014-06-16 sprendimas, kuriuo tarp atsakovų nutraukta santuoka. Šiame sprendime nurodyta, jog transporto priemonė Renault „Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso A. G.. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013-11-08 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-555/2013, aiškindamas TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalį, iš kurios kyla bendrasavininkių solidari atsakomybė dėl draudimo sutarties sudarymo, nurodė, kad vien tik pasyvus asmens elgesys, neapdraudžiant transporto priemonės, nesuponuoja civilinės atsakomybės. Kaip matyti iš minimos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties, pasyviojo savininko solidarioji atsakomybė siejama su transporto priemonės naudojimu, arba neapdraudus leidimu ją naudoti kitiems asmenims. Nagrinėjamu atveju atsakovė transporto priemone pati nesinaudojo. Taip pat gyvendama atskirai nuo atsakovo neturėjo galimybių uždrausti A. G. naudotis neapdrausta transporto priemone. Svarbu pažymėti, kad neteisėtus veiksmus tiek sukeldamas autoįvykį, tiek ir neapdrausdamas transporto priemonės, atliko atsakovas A. G., atsakovė gyvendama skyriumi su atsakovu neturėjo teisinės pareigos drausti transporto priemones, kuriomis išimtinai disponavo A. G..

LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, jog dėl Lietuvos Respublikoje įvykusių eismo įvykių nukentėjusiam trečiajam asmeniui transporto priemonių draudikų biuras moka išmoką tais atvejais, jei kaltininkas, kurio tapatybė yra nustatyta, padarė žalą naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė. Pagal šį punktą Biuras moka išmoką ir tais atvejais, kai žala padaryta kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje neapdrausta transporto priemone, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje. Biuras turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jeigu išmoka buvo sumokėta pagal įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą (Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 23 str. 1 d.). Kadangi už žalos padarymą ir transporto priemonės neapdraudimą atsakingas atsakovas A. G., pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino ieškovo regreso teisę tik į vieną iš atsakovų - A. G..

Esant nurodytų aplinkybių visetui apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir teisingai pritaikė materialinius teisinius santykius reglamentuojančias normas. Dėl to keisti arba naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Alvydas ŽerlauskasKolegijos teisėjai Žydrūnas BertašiusAlbina Pupeikienė