Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Henricho Jaglinskio, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Zitos Smirnovienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 14 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Primtela“ ieškinį atsakovui A. Š. dėl skolos už atliktus apdailos darbus pagal rangos sutartį priteisimo, atsakovo A. Š. priešieškinį dėl darbų kainos sumažinimo, delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Siekdamas atmesti kurį nors įrodymą, teismas turi tinkamai motyvuoti tokį sprendimą. Vien tai, kad įrodymas yra pateiktas vienos ginčo šalies, nėra pagrindas tokį įrodymą atmesti. Remiantis rungtyniškumo principu, kiekviena šalis gali teiki jai prieinamus įrodymus bylos aplinkybėms patvirtinti arba paneigti. Atsakovui pateikus duomenis, jog realius darbus atliekančios bendrovės taikytų didesnę kainą teismo eksperto nustatytiems trūkumams pašalinti, Ieškovas turėjo procesinę teisę ginčyti šias aplinkybes, tačiau to nedarė. Ieškovas nepateikė jokių duomenų kurie leistų abejoti Atsakovo pateiktais įrodymais ir informacija. Todėl jokio pagrindo nesiremti Atsakovo duomenimis ir jų nevertinti iš esmės teismas neturėjo.

Pirmosios instancijos teismas pažeidė LR CPK 218 str., reikalaujantį vertinti teismo eksperto išvadą karto su kitais bylos įrodymais, visapusiškai juos ištyrus. Sprendime teismas nurodė, kad teismas neturi pagrindo abejoti teismo atliktų ekspertizių išvadomis, nes asmuo, atlikęs ekspertizes yra įtrauktas į teismo ekspertų sąrašą, ekspertizė atlikta kvalifikuotai, objektyviai ir nešališkai. Teismas prieštarauja ankstesnėms savo išvadoms, kuriose teigiama, kad eksperto L. Ustinovičiaus pirmoji atlikta ekspertizė nepateikė reikalingų atsakymų į ekspertizei užduotus klausimus (pvz., pirminėje ekspertizėje (2009-10-05 akte) nebuvo įtrauktas keistinų kniedžių skaičius, kas Atsakovo vertinimu yra akivaizdus eksperto neprofesionalumo įrodymas). Be to, teismas nurodė, kad viena ekspertizė buvo atlikta atliekant apžiūrą iš 5 m. atstumo, dėl ko nebuvo gauti duomenys, kurių pakaktų visiems esamiems darbų trūkumams nustatyti. Todėl buvo paskirta dar viena pakartotinė ekspertizė, kuri buvo atlikta apžiūrą atliekant iš 1 m. atstumo ir tik tuomet buvo surinkti reikalingi duomenys. Ekspertas byloje dirbo neprofesionaliai ir nekvalifikuotai, todėl visiškai pagrįstai galima abejoti eksperto darbu ir jo rezultatais. Konkretūs trūkumai žodinio nagrinėjimo metu nurodyti liudytojo G. K.

Faktas, kad ekspertizę atliko į teismo ekspertų sąrašą įtrauktas asmuo taip pat negali turėti jokios įtakos ekspertizės išvadų vertinimui. Todėl teismas privalėjo iš esmės vertinti eksperto išvadose pateiktus duomenis kartu su Atsakovo pateiktais įrodymais - UAB „Keista“ 2011-12-28 fasado plokščių defektų nustatymo aktas Nr. 1 ir liudytojo G. K. parodymus. Nors šis asmuo nėra įrašytas į ekspertų sąrašą, tačiau jis yra specialaus liudytojo statusą bei specialių žinių turintis asmuo ir teismas negali laikyti jo pateiktos informacijos bei parodymų neteisingais vien tik teigdamas, kad asmuo išsako savo, kaip praktiko „nuomonę“. Teismas privalo nurodyti, kokie netikslumai asmens parodymuose, arba kokie konkretūs prieštaravimai kitiems įrodymams, leistų abejoti parodymų teisingumu. Tačiau jokių argumentų, patvirtinančių, kad Atsakovo pateiktas defektų nustatymo aktas būtų klaidingas teismas nenurodė. Eksperto parodymai ir išvados turi būti vertinami ir gretinami kontekste kitų į bylą pateikiamų įrodymų, tačiau to nebuvo daroma. Dėl nurodytų priežasčių teismas pažeidė LR CPK 218 str. reikalavimą vertinti ekspertizės išvadas kartu su kitais įrodymais ir be pagrindo kitų Atsakovo pateiktų įrodymų nevertino iš esmės.

Eksperto nustatyta trūkumų šalinimo darbų kaina yra paremta statistiniais vidutinių rankos kainų duomenimis, o ne realiai atliktinų darbų apskaičiavimais. Teismo ekspertizę atlikusio eksperto sąmata trūkumo ištaisymo darbams yra sudaryta automatizuotu būdu, naudojant UAB „Sistela“ kainų rinkiniais ir programine įranga, kuri neatsižvelgia į galimą atliekamų defektų šalinimo darbų specifiką. Tai, kad sudarant prie ekspertizės akto pridėtą sąmatą buvo vadovaujamasi šiais duomenimis, pripažįsta ir ekspertas 2011-07-08 ekspertizės akte (4.2 skyrius, akto 33 puslapis). Taigi, ekspertas neatliko išsamaus rinkos tyrimo, kurio metu įvertintų, kokia yra reali konkrečių, eksperto nustatytų atliktinų darbų rinkos vertė, atsižvelgiant į rinkoje esančią pasiūlą. Akivaizdu, kad eksperto įvertinimas, kuris nesiremia rinkos tyrimais, negali būti laikomas pagrįstu. Ypač tai aktualu šioje byloje, kurioje svarbus elementas yra ne tik ginčijamos žalos šaltinio, t.y. atliktinų darbų ir medžiagų identifikavimas, bet ir faktinė tokios žalos piniginė išraiška. Nustatinėjant žalos dydį neįmanoma apsieiti be faktinės atliktinų darbų ir medžiagų kainos apklausos ir apsiriboti tik indikacine darbų sąmatos sudarymo programa, kuri kai kuriais atvejais neapima svarbių šalutinių faktorių (pvz. sezoniškumo ir kt.) ar rinkos tendencijų įtakojančių galutinę darbų ir medžiagų kainą, kur teismo įvardinto „praktiko“ teikiami parodymai ir skaičiavimai įgyja ypatingai svarbią vietą vertinant byloje esančių įrodymų visumą.

Tuo tarpu Atsakovo prašymu UAB „Keista“ yra atlikusi apskaičiavimą, už kokią kainą ši įmonė galėtų atlikti rangos darbus, reikalingus eksperto nustatytiems trūkumams ištaisyti namo fasado, esančios (duomenys neskelbtini), įrengime. Jokio alternatyvaus faktinio darbų ir medžiagų paskaičiavimo iš Ieškovo į bylą pateikta nebuvo.

UAB „Keista“ 2011-12-28 fasado plokščių defektų nustatymo akte Nr. 1 ir prie jo pateiktoje sąmatoje nurodoma: pavyzdžiui, eksperto pateiktoje sąmatoje neįvertinamas poreikis apsaugoti gabenamas plokštes į ir iš kalibravimo vietos specialia pakuote; neįvertinama tai, kad dalyje plokščių kniedės nuo krašto sumontuotos neišlaikant minimalaus 20 mm atstumo ir šias plokštes būtina pakeisti, taip pat būtina pakeisti tas plokštes kuriose atstumas nuo kniedžių skylės iki plokštės krašto taps mažesnis už leistiną 20 mm atstumą (iš viso keistinų plokščių yra ne 34,12 kv. m., o 72,96 kv. m.). Be to, neatsižvelgta į tai, kad vandens garams nelaidi plėvelė turi būti pakeista į difuzišką. Eksperto L. Ustinovičiaus 2009-10-05 sudarytame ekspertizės akte nurodoma, kad po fasadinėmis plokštėmis įrengta polietileno plėvelė (3.1.16 pav.). Tačiau ši plėvelė sulaiko drėgmę, kuri skverbiasi iš pastato vidaus ir dėl drėgmės sankaupų pakenkiama šilumą izoliuojančios vatos sluoksnio savybėms, dėl ko namo fasadas tinkamai neatlieka izoliacinės funkcijos. Ši plėvelė turi būti pakeista visam fasadui į difuzinę, kuri praleistų vandens garus į namo išorę, tačiau nepraleistų drėgmės į namo vidų. Tačiau apie šias aplinkybes eksperto L. Ustinovičiaus ekspertizės aktuose nėra užsimenama.

Pažymėtina, kad ekspertas nepaneigė, jog šie UAB „Keista“ akte išvardinti darbai yra reikalingi. Pirmosios instancijos teismas taip pat nenurodė jokių argumentų, dėl kurių abejotų šių nurodytų aplinkybių teisingumu. Tuo tarpu liudytojas G. K., atsakinėdamas į papildomai jam užduodamus klausimus, aiškiai ir tiksliai identifikavo neatitikimo tarp UAB „Keista“ ir teismo paskirto eksperto pateiktuose paskaičiavimuose esančius skirtumus bei pagrindė papildomai UAB „Keista“ sąmatoje nurodytų darbų ir medžiagų reikalingumą bei argumentavo UAB „Keista“ sudarytos sąmatos pagrįstumą.

Kadangi UAB „Keista“ apskaičiavimas reikalingų atliktų darbų kainos yra pagrįstas įvertinimu, kokie realūs darbai yra reikalingi ir už kokią kainą juos galėtų atlikti įmonė, kuri specializuojasi tokių darbų atlikime, akivaizdu, kad UAB „Keista“ pateikti duomenys yra atspindintys tikrąją darbų rinkos kainą ir jais turi būti vadovaujamasi nustatant mažintinos Ieškovo darbų kainos dydį, o ne eksperto nurodytais statistiniais duomenimis.

Pagal UAB „Keista“ atliktą apskaičiavimą atliktų darbų trūkumų ištaisymo išlaidos sudarytų 37 130,96 Lt. Tuo tarpu teismas vertino, kad Atsakovas turi teisę sumažinti atliktų darbų kainą tik 23 784,00 Lt. Dėl išvardintų priežasčių mažintina kaina turi sudaryti 37 130,96 Lt ir teismo sprendimas turi būti pakeistas, patenkinant Atsakovo reikalavimą sumažinti Ieškovo atliktų darbų kainą 37 130,96 Lt.

Pirmosios instancijos teismas be pagrindo atmetė Atsakovo reikalavimą priteisti delspinigius už vėlavimą atlikti darbus. Skundžiamo teismo sprendimo dalį, pagal kurią atmestas Atsakovo reikalavimas priteisti delspinigius iš Ieškovo už vėlavimą atlikti darbus, pirmosios instancijos teismas motyvavo tuo, kad Ieškovo kaltė dėl vėlavimo atlikti darbus nebuvo nustatyta. Tokios teismo išvados rodo, kad teismas pažeidė civilinėje teisėje taikomą pažeidimą padariusios šalies kaltumo prezumpciją. Antra, pirmosios instancijos teismas pažeisdamas LR CK 6.75 str. taisykles perkėlė tinkamo prievolės įvykdymo įrodinėjimo pareigą Atsakovui. LR CK 6.248 str. 1 d. numato, kad skolininko kaltė yra preziumuojama, todėl nenustatęs Ieškovo kaltės dėl vėlavimo atlikti darbus, pirmosios instancijos teismas turėjo Ieškovo kaltę preziumuoti. Ieškovas, teigdamas kad vėlavo atlikti darbus dėl ne nuo jo priklausančių priežasčių, privalėjo įrodinėti šias aplinkybes, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kurie pateisintų delsimą pabaigti darbus ilgiau nei tris mėnesius. Atsakovas yra pateikęs teismui plokščių pardavėjo važtaraščius, kurie patvirtina, kad fasado plokštės, kurias Ieškovas turėjo sumontuoti, buvo pristatytos į darbų atlikimo vietą laiku. Todėl Ieškovo teiginiai apie tai, kad jis vėlavo dėl nesavalaikio medžiagų pristatymo yra visiškai nepagrįsti ir pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo remtis tokia Ieškovo pozicija, kuri nebuvo pagrįsta jokiais bylos įrodymais. Atkreipė dėmesį į tai, kad tiek pats Ieškovo atstovas, tiek ir Ieškovo kviestas liudytojas bylos pradžioje iš viso įrodinėjo, kad plokštės į objektą pristatytos nebuvo ir tik vėliau pamačius į bylą pateiktus važtaraščius jie buvo priversti keisti savo parodymus jau nurodant, kad „...turbūt ne visos plokštės ar ne to atspalvio buvo pristatytos...“, tačiau iš byloje esančio važtaraštyje nurodytų plokščių kiekio akivaizdu, jog jų buvo patiekta pakankamai. Juolab, kad Ieškovas neteikė į bylą jokių įrodymų apie tai, kad faktiškai visos plokštės ar kažkokia jų dalis buvo pristatyta pavėluotai. Pirmosios instancijos teismas kritiškai įvertino Ieškovo kviesto liudytojo parodymus pateiktus kaip galimai šališkus dėl ko ir šiuo konkrečiu atveju reiktų vertinti Ieškovo kviesto liudytojo parodymus dėl medžiagų pristatymo vėlavimo kaip šališkus. Dėl nurodytų priežasčių, konstatavęs, kad darbų atlikimo terminai buvo praleisti, ir byloje nesant jokių įrodymų, kurie paneigtų Ieškovo kaltės prezumpciją, teismas turėjo tenkinti Atsakovo reikalavimą priteisti 10 000 Lt delspinigių visa apimtimi. Priešingai nei teigia pirmosios instancijos teismas, darbai pagal rangos sutartį negali būti laikomi pabaigtais, nes prievolė atlikti darbus gali pasibaigti tik tinkamai ją įvykdžius. Kadangi Ieškovas darbus atliko netinkamai, negalima laikyti, kad Ieškovas yra atlikęs sutartyje numatytus darbus. Nėra pagrindo pripažinti, kad Atsakovas yra pažeidęs savo pareigą priimti darbus, nes jie nėra galutinai pabaigti.

Bylinėjimosi Išlaidų pirmosios instancijos teisme paskirstymas. Atsakovo išlaidas advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme sudarė iš viso 3 503,25 Lt. Taip pat iš Ieškovo Atsakovui priteista 6000 Lt suma, kurią Atsakovas įmokėjo į teismo sąskaitą už teismo ekspertizės atlikimą. Iš viso bylinėjimosi išlaidų suma yra 9 503,25 Lt. Kadangi Atsakovo priešieškinys turi būti patenkintas pilnai, visos šios išlaidos turi būti priteistos iš Ieškovo.

Prašė iš dalies pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-02-14 sprendimą; patenkinti Atsakovo priešieškinio reikalavimą sumažinti darbų kainą visa apimtimi - t.y. 37 130,96 Lt suma ir šios sumos priešieškinio reikalavimų dalyje Ieškinį atmesti; patenkinti Atsakovo priešieškinio reikalavimą priteisti Atsakovui iš Ieškovo 10 000 Lt delspinigių; priteisti iš Ieškovo turėtas Atsakovo bylinėjimosi išlaidas, advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme - 3 503,25 Lt ir 6000 Lt sumokėtus už teismo ekspertizę, iš viso - 9 503,25 Lt. Priteisti iš Ieškovo Atsakovo sumokėtą žyminį mokestį už priešieškinį -1414 Lt. Priteisti iš Ieškovo Atsakovui 700 Lt dydžio žyminį mokestį sumokėtą už apeliacinį skundą. Priteisti iš Ieškovo Atsakovui bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, kurių dydį patvirtinantys įrodymais bus pateikti teismui vėliau.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atsakovo apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant tiek faktinę, tiek teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl įrodymų vertinimo

Apeliantas teigia, kad pirmos instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus: UAB „Keista“ 2011-12-28 fasado defektų nustatymo aktą Nr. 1 bei aktą surašiusio liudytojo G. K. parodymus. Siekiant nustatyti statybos darbų kokybę byloje buvo paskirta ir 2009-10-05 atlikta ekspertizė, 2010-01-27 atlikta papildoma ekspertizė ir 2011-07-07 dar viena papildoma ekspertizė, siekiant nustatyti koks fasadiniais matavimais pagrįstas kiekis fasado apdailos plokščių, sumontuotų ant namo fasado sienų, yra su ekspertizės akte ir papildomos ekspertizės akte nurodytais defektais. Pirmos instancijos teismas, vertindamas atsakovo pareikštų reikalavimų priešieškiniu pagrįstumą, t.y. reikalavimą sumažinti ieškovo UAB „Primtela“ atliktų darbų kainą 37 130,96 Lt suma, kuris šį reikalavimą grindė aukščiau nurodytu rašytiniu įrodymu ir liudytojo parodymais, rėmėsi eksperto išvadomis, motyvuodamas, kad Aktas Nr.1 surašytas atsakovo A. Š. užsakymu, jame buvo vertinamos aplinkybės, kurias nurodė atsakovas, teismas laikė, kad apklaustas liudytojas, surašęs tokį dokumentą, yra praktikas, bet ne ekspertas.

LR CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Tuo tarpu remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis, todėl pirmos instancijos teismas turėjo pagrindo remtis būtent eksperto išvadomis, tuo labiau, kad byloje buvo atliktos trys ekspertizės (pirminė ir papildomos) visais iškilusias klausimais, kuriems atsakyti reikalingos specialios žinios. Sutiktina, kad pateiktas UAB „Keista“ aktas vertintinas tik kaip vienas iš byloje esančių rašytinių duomenų sudarytas vienos iš įmonių, kuri verčiasi tokių darbų atlikimu. Pažymėtina, kad tokios įmonės atlikti paskaičiavimai nebūtinai būtų tapatūs kitos ta pačia veikla besiverčiančios bendrovės paskaičiuota tokiems darbams atlikti būtina kaina, kadangi kiekviena įmonė turi teisę pasirinkti kokio dydžio pelno ji, atlikdama tokius darbus, siekia. Tuo tarpu ekspertizės išvadoje atlikti paskaičiavimai remiami UAB „Sistela“ patvirtinta skaičiavimo metodika, yra plačiai taikoma ir negali reikšti vienos įmonės pateiktų duomenų, o remiasi bendrai rinkoje patvirtintais įkainiais. Byloje nepateikta duomenų, kad liudytojas G. K. turėtų specialių žinių (CPK 178 str.), todėl laikytina, kad paaiškinimus teikė tik kaip tam tikros srities praktikas. Pažymėtina, kad civilinio proceso kodeksas iš viso nenumato specialaus liudytojo, ką nurodo apeliantas, ir jame nėra specialisto turinčio specialių žinių ir galinčių jas teikti teismui, statuso.

Dėl teismo ekspertizių išvadų vertinimo

CPK 218 str. numato, kad eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Tačiau teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas bylos sprendime. Kitaip tariant minėtas civilinio proceso kodeksas įpareigoja teisėją vertinti visus byloje esančius išrodymus, bei nesutinkant su eksperto išvada, tokį nesutikimą argumentuoti. Šiuo gi atveju, pirmos instancijos teismas visiškai sutiko su atliktų ekspertizių išvadomis ir jomis rėmėsi, darydamas galutinę išvadą. Teisėjų kolegija pažymi, kad vertinant pirmos instancijos teismo priimto sprendimo dėl atsakovo priešieškinio dalies patenkinimo pagrįstumą (vėliau teismas pasisakys ir konkrečiau dėl byloje atliktų ekspertizių išvadų bei kitų rašytinių išrodymų, tame tarpe ir atsakovo pateikto Akto Nr. 1 ir liudytojo paaiškinimų), vertinant apelianto argumentą dėl CPK 218 str. pažeidimo, pasisakytina, kad toks argumentas nepagrįstas, kadangi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais, turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-171/2008). Teismas rėmėsi šiomis taisyklėmis, pusiausvyros tikimybių principu, taikė kasacinio teismo praktiką, tuo tarpu iš skundo turinio matyti, kad apeliantas nesutikdamas su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, tiesiog pareiškia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo.

Dėl trūkumų šalinimo darbų kainos

Pirmos instancijos teismas, nustatydamas kokia suma mažintinas ieškovo UAB „Primtela“ už atliktus darbus priteistinos skolos dydis, kitaip tariant nustatant nekokybiškai atliktų darbų apimtis ir kainą (kuria ir buvo sumažinta priteistos skolos dydis) rėmėsi eksperto išvadomis. Jau pirminės 2009-10-05 atliktos ekspertizės akte buvo konstatuota, kad UAB „Primtela“ atlikti atsakovui priklausančio namo, (duomenys neskelbtini), fasado apdailos darbai atlikti nekokybiškai. Nustatyti defektų kiekiai ir tam, kad būtų ištaisyti tokie atliktų fasado apdailos darbų trūkumai, reikalinga pakeisti 20 kv. m. fasadinių plokščių, atitinkamai atliekant kitus darbus, tokių darbų kaina apytikriai sudarytų 6778 Lt su PVM. Atliekant papildomą ekspertizę, 2010-01-27 akte buvo pripažinta, kad pagrindinės ekspertizės lokalinėje sąmatoje nebuvo įtrauktas kniedžių kiekis, reikalingas fasado plotui permontuoti, kas sudarytų tokių darbų papildomus kaštus, apie 3250 Lt su PVM. Siekiant nustatyti, koks fasadiniais matavimais pagrįstas kiekis fasado apdailos plokščių, sumontuotų ant namo fasado sienų, yra su pagrindinės ir papildomos ekspertizių metu nustatytais defektais, paskirta dar viena papildoma ekspertizė, kurios metu konstatuota, kad tos dienos kainomis aktu nustatytų keistinų medžiagų bei trūkumų šalinimo vidutinė rinkos vertė yra 23 784 Lt su PVM. Papildomos ekspertizės metu buvo konstatuota daugiau fasadinių plokščių su defektais, nustatyta, kad beveik visos plokštės supjautos nekokybiškai. Apklaustas teisme ekspertas nurodė, kad visų namo fasado plokščių keisti nereikia, būtina jas taisyti (keisti) ir tai kainuotų pigiau. 2011-07-07 Papildomos ekspertizės akte atsakyta, kad šios dienos kainomis aktu nustatytų keistinų medžiagų bei aktu nustatytų trūkumų šalinimo darbų vidutinė rinkos kaina bus 23 784 Lt su PVM. Ekspertizės išvadoje nurodyta, kad Lokalinė sąmata buvo sudaryta vadovaujantis UAB „Sistela“ sudarytais rinkos kainų rinkiniais ir programine įranga. Pažymėta, kad ši kainų nustatymo sistema yra labiausiai paplitusi Lietuvos statybų rinkoje.

Apeliantas teigia, kad ekspertas neatliko išsamaus rinkos tyrimo, kuria remiantis būtų nustatyta reali konkrečių, atliktinų darbų rinkos vertė, atsižvelgiant į rinkoje esančią pasiūlą. Nurodė, kad nustatant žalos dydį negalima apsieiti be faktinės atliktinų darbų ir medžiagų kainos apklausos ir apsiriboti indikacine darbų sąmatos sudarymo programa. Pasak apelianto, UAB „Keista“ atliko skaičiavimą, už kokią kainą įmonė galėtų atlikti reikalingus rangos darbus, nustatytiems fasado trūkumams pašalinti.

Teisėjų kolegija įvertinus bylos medžiagą, apelianto argumentus konstatuoja, kad šiuo atveju reikiamų namo fasado defektų šalinimo darbai nėra atlikti, todėl ekspertas, tiek ir UAB „Kistela“ skaičiavo tokių darbų būsimą (galimą) vertę. Todėl skaičiuojant būsimas tokių defektų pašalinimo darbų kainas, ekspertas, rinkdamasis literatūrą, buvo laisvas pasirinkti tokių kainų skaičiavimo metodiką, šaltinius. Sutiktina, kad UAB „Sistela“ sudarytas rinkos kainų rinkinys yra labai paplitęs Lietuvos Respublikoje apskaičiuojant lokalines sąmatas ir dažnai naudojamas ekspertų. Atsakovo argumentas, kad ekspertas nesirėmė rinkos kainomis ir kad būsimų rangos darbų kaina negali būti paskaičiuota remiantis UAB „Sistela“ sudaryto rinkos kainų rinkiniu, atmestinas, nes nepaneigia, kad eksperto, turinčio specialių žinių, įrašyto į teismo eksperto sąrašus ir pagal turimas specialias žinias atliekančio panašaus pobūdžio ekspertizes, pasirinktas šaltinis būtų blogesnis ar neatitinkantis rinkos kainų, apie kurias apeliantas kalba, tačiau jų nekonkretizuoja ir neįrodinėja (CPK 178 str.). Eksperto naudota (ekspertizės aktuose) išvardinta literatūra praktiškai tapati, tik platesnė, nei UAB „Kistela“ naudota literatūra (šaltiniai) tokiam tyrimui atlikti. Nepateikti jokie duomenys paneigiantys pasirinkto metodo teisingumą. UAB „Kistela“ atliktame defektų nustatymo akte paskaičiuota Lokalinė sąmata, remiantis ta pačia išvardinta literatūra, kurią naudojo ekspertas, jokių duomenų kokiomis rinkos kainomis buvo remtasi atliekant įvertinimą, tyrime nenurodyta ir nepateikta. Pažymėtina, kad toks UAB „Kistela“ įvertinimas, kaip jau aukščiau pasisakyta, tik vienos iš panašia veikla besiverčiančios bendrovės, kainos paskaičiavimas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas, tinkamai vertino įrodymus ir pagrįstai kaip pagrindą apskaičiuojant būsimų darbų vertę, rėmėsi ekspertų išvadomis, bet ne UAB „Kistela“, kaip vienu iš byloje pateiktų rašytinių įrodymu, duomenimis ar liudytojo, atlikusio šį vertinimą, parodymais. Apklaustas byloje ekspertas, profesorius L. Ustinovičius, atlikęs byloje paskirtas pirminę ir papildomas ekspertizes, papildomai paaiškino aplinkybes apie gabenamų plokščių apsaugą, kniedžių sumontavimą, bei nurodė, kad vertinant tokius defektus, Lokalinėje sąmatoje numatytas jų pakeitimo ir kitų darbų, susijusių su defektų šalinimu, vertė. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmos instancijos teismo padaryta išvada ar kitaip vertinti eksperto išvadas ir tuo labiau, neturi pagrindo jomis nesivadovauti.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad sprendžiant dėl UAB „Kistela“ rašytinio įrodymo įrodomosios vertės ir patikimumo, pirmos instancijos teismas teisingai nurodė, kad toks vertinimas atliktas šios bylos šalies (atsakovo) užsakymu, tuo tarpu teismas, įvertindamas įrodymus, turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms (įrodinėjimo dalykui) nustatyti. Šioje byloje teismas laikė, kad išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalingos specialios žinios ir teismas skyrė ekspertizę ir papildomas ekspertizes, tokiu atveju pripažindamas, kad nepakanka rašytinių įrodymų, be specialių žinių, byloje iškeltiems argumentams pagrįsti ir išvadai padaryti, pagrindų nesiremti eksperto išvadomis, nenustatyta.

Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas dalyje dėl išlaidų būtinų darbų ištaisymui priteisimo (skolos priteisimo dydžio), priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl delspinigių priteisimo

Apeliantas teigia, kad teismas, nenustatęs ieškovo kaltės dėl vėlavimo atlikti darbus, turėjo jo (skolininko) kaltę preziumuoti. Kaip matyti iš šalių 2007-12-06 pasirašytos Statybos rangos sutarties, 1.6 p. rangovas įsipareigojo darbus pradėti 5 darbo dienų laikotarpyje po sutarties pasirašymo ir baigti per 22 darbo dienas nuo darbų pradžios. Šalys neginčija, kad medžiagas tokių darbų atlikimui turėjo pristatyti užsakovas A. Š. pagal Sutarties 2.4 p. Kaip nurodė pirmos instancijos teismas, fasado apdailos darbus pagal Sutartį rangovas turėjo baigti 2008-01-21, tuo tarpu ieškovas UAB „Primtela“ atliktų darbų aktą surašė ir pateikė atsakovui 2008-04-04, t.y. per Sutartyje numatytus terminus ieškovas tokių darbų neatliko. Pagal CK 6.75 str. jeigu skolininkas ginčija savo pareigą mokėti netesybas motyvuodamas tuo, kad prievolę įvykdė, tai jis privalo įrodyti, kad ją įvykdė tinkamai. Pirmos instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad nenustatyta ieškovo kaltės dėl vėlavimo atlikti darbus, kadangi bylos medžiaga patvirtina, kad tik dalis medžiagų (fasado apdailos plokščių) buvo pristatyta laiku (b.l. 113, t.1), tuo tarpu duomenų, kada pristatyta likusi medžiagų dalis, nepateikta.

Byloje pateiktas UAB „Linea“ krovinio važtaraštis (b.l. 113, t.1) patvirtina, kad adresu (duomenys neskelbtini), t.y. užsakovo nurodytu adresu, kur atlikti namo fasado apdailos darbai, 2007-10-23 buvo pristatyta medžiagos (plokštės) 149,328 m². Iš Statybos rangos sutarties Lokalinės sąmatos (b.l. 8, t.1) matyti, kad rangovas įsipareigojo įrengti karkasą; apšiltinti fasadą; įrengti plėvelę ir atlikti fasado apdailą 126 m², įrengti angokraiščius, sumontuoti palanges ir kita, todėl tokių rangos darbų atlikimui reikalingos ir būtinos kitos medžiagos, ne tik pristatytos pagal pateiktą Krovinio važtaraštį. Tuo tarpu Krovinio važtaraštis patvirtina, kad atsakovas A. Š. pristatė laiku į darbų atlikimo vietą tik vieną medžiagą „Trespa Meteon MW Italian Walnut 6 mm), apie kitų statybinių medžiagų pristatymą į objektą, duomenų nepateikta. Apelianto argumentas, jog rangovui neįrodžius, kad jis laiku įvykdė prievolę, jo kaltė preziumuojama šiuo atveju atmestinas. Įrodinėjant būtinas civilinės atsakomybės sąlygas žalai priteisti, kaltės prezumpcija galima, tačiau tokiu atveju reikia įrodyti ir ieškovo (rangovo) neteisėtus veiksmus, šiuo atveju tokių neteisėtų veiksmų apeliantas neįrodinėja, jie nėra nustatyti, tuo tarpu delspinigių priteisimas numatytas Šalių susitarime, nustatant vienos iš šalių kaltę, todėl būtina įvardinti neteisėtus tos šalies veiksmus.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad ir šioje dalyje pirmos instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apelianto nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. vasario 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.