Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2020-01-23 · Civilinė byla Nr. e2-38-330/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-01-23
Bylos Nr.
e2-38-330/2020
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-01232-2019-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjas
Gintaras Pečiulis (pirm.)
Ieškovas
SKR Baltic
Atsakovas
Lietuvos Respublika, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros
Kategorijos
Civilinės bylos Nr. e2-38-330/2019
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01232-2019-5Procesinio sprendimo kategorija 3.1.7.1.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 23 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „SKR Baltic“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 27 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-4028-577/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „SKR Baltic“ ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „SKR Baltic“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovės Lietuvos Respublikos priteisti 84 600,80 Eur žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio procesines palūkanas.

2. Ieškovė teigė, kad kitoje civilinėje byloje sprendžiant ginčą tarp ieškovės, Nacionalinės žemės tarnybos ir Generalinės prokuratūros dėl žemės nuomos, Generalinės prokuratūros prašymu buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Dėl šių priemonių taikymo ieškovė patyrė žalą, kurią privalo atlyginti atsakovė.

3. Ieškovė nurodė, kad ji yra atleista nuo žyminio mokesčio už ieškinį mokėjimo Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 36 straipsnio 1 dalies 10 punkto, taip pat Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 83 straipsnio 1 dalies 16 punkto, kuriame numatyta, kad žyminiu mokesčiu neapmokestinami skundai (prašymai, pareiškimai) dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, pagrindu. Ieškovės teigimu, valstybės institucijos bendrais veiksmais sukėlė ieškovei žalą, ji neteko pajamų, todėl neįmanoma atriboti, dėl kurios konkrečiai valstybės institucijos atsirado žala. Kadangi reiškiant ieškinį dėl Nacionalinės žemės tarnybos veiksmų žyminis mokestis nėra mokamas, ieškovės įsitikinimu, už ieškinį dėl atlyginimo žalos, padarytos bendrais Nacionalinės žemės tarnybos ir Generalinės prokuratūros veiksmais, ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi nustatė ieškovei terminą ieškinio trūkumams pašalinti – sumokėti 1 494 Eur žyminį mokestį.

5. Teismas nurodė, kad ieškovė žalos atsiradimą (pajamų netekimą) kildina iš dviejų valstybės institucijų skirtingų veiksmų, kuriuos laiko neteisėtais, teigdama, jog jų atsakomybė yra solidari. Teismas pažymėjo, kad atsakovės (atsakovės atstovų) atsakomybė kildinama skirtingais pagrindais, tad nors už reikalavimą dėl žalos atlyginimo iš valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos, ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 16 punktą ir ABTĮ 36 straipsnio 1 dalies 10 punktą), tai savaime nereiškia, kad ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimą, kildinamą dėl kitos atsakovės atstovės atliktų veiksmų.

6. Teismas sprendė, kad reikalavimas priteisti žalą, kildinamą dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, nepaisant to, jog jos pritaikytos prokuroro prašymu civilinės bylos nagrinėjimo metu, yra apmokestinamas kaip turtinis reikalavimas.

III. Atskirojo skundo argumentai

7. Atskiruoju skundu ieškovė UAB „SKR Baltic“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 27 d. nutartį ir nurodyti ieškinio priėmimo klausimą spręsti iš naujo.

8. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

8.1. Šioje byloje nėra solidarių atsakovų, atsakovė yra Lietuvos Respublika, kurios institucijos bendrais veiksmais padarė žalą. Nacionalinė žemės tarnyba, netinkamai vykdydama savo funkcijas, sudarė valstybinės žemės nuomos sutartį su ieškove, kurios (sutarties) teisėtumą ginčijo Generalinė prokuratūra.

8.2. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, kurios negali būti priteisiamos solidariai, todėl iš atsakovų turėtų būti priteistos lygiomis dalimis.

8.3. Teismas galėjo įpareigoti ieškovę sumokėti tik pusę visos žyminio mokesčio sumos, nes už reikalavimą dėl žalos atlyginimo iš atsakovės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos, ieškovė yra atleista nuo mokesčio mokėjimo. Toks žyminio mokesčio padalinimas atitiktų protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria apeliantei nustatytas terminas pašalinti ieškinio trūkumus – už ieškinį sumokėti žyminį mokestį ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, yra pagrįsta ir teisėta. Šį procesinį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK, 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

10. Kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Asmuo, siekiantis įgyvendinti teisę kreiptis į teismą, privalo ją realizuoti ne bet kokiu būdu, o laikydamasis privalomos nustatytos tvarkos. Tik tinkamai įformintas šalies procesinis dokumentas užtikrina proceso koncentruotumą ir ekonomiškumą, todėl teismai, spręsdami procesinių dokumentų priėmimo klausimą, turi užtikrinti proporciją tarp teisės kreiptis į teismą universalumo, procesiniams dokumentams keliamų formos ir turinio reikalavimų bei civilinio proceso efektyvumo ir tam tikslui įgyvendinti gali pasinaudoti įstatymo numatytais būdais.

11. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio sumokėjimas. CPK 83 straipsnio 1 dalies 16 punkte nustatyta, kad nuo žyminio mokesčio yra atleidžiama šiame kodekse ar kituose įstatymuose nustatytais atvejais. Apeliantė teisingai nurodo, kad pagal ABTĮ 36 straipsnio 1 dalies 10 punktą žyminiu mokesčiu neapmokestinami skundai (prašymai, pareiškimai) dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis). Tačiau nagrinėjamu atveju apeliacinis teismas neturi pagrindo sutikti su apeliante, kad ji yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

12. Kaip matyti iš ieškinio turinio, jame ieškovė teigia, kad žalą patyrė dėl neteisėtų valstybės institucijų veiksmų. Pasak ieškovės, Nacionalinės žemės tarnybos neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad šalys sudarė valstybinės žemės nuomos sutartį, kuri pažeidė imperatyvias teisės aktų nuostatas, o neteisėti Generalinės prokuratūros veiksmai pasireiškė inicijuotu civiliniu ginču ir prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Generalinė prokuratūra, pareiškusi prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – draudimą ieškovei vykdyti bet kokius statybos darbus bei jai priklausančių pastatų remontą – siekė užtikrinti ieškinio reikalavimą įpareigoti ieškovę nukelti arba nugriauti jai priklausančius statinius, tačiau įsiteisėjusiu teismo sprendimu toks reikalavimas buvo atmestas. Taigi nors ieškinyje teigiama, kad žala ieškovei kilo dėl abiejų paminėtų valstybės institucijų bendrai atliktų neteisėtų veiksmų, iš esmės įrodinėjama, jog žalos padarymo faktą lėmė būtent Generalinio prokuroro prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškinys yra grindžiamas CPK 146 straipsnio 2 dalyje apibrėžta nukentėjusios šalies teise reikalauti atlyginti nuostolius, kilusius dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių.

13. Apeliacinis teismas pažymi, kad teismų praktikoje yra išaiškinta, jog reikalavimas priteisti žalą CPK 146 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu pagrindu, nepriklausomai nuo tokį prašymą byloje pateikusio subjekto, yra apmokestinamas kaip turtinis reikalavimas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto taisykles. Tokiu atveju nustatinėjant atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas, CK 6.272 straipsnio nuostatomis nesivadovaujama, nepaisant to, ar atsakovas, buvęs ieškovu kitoje civilinėje byloje, kurio prašymu buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, buvo prokuroras ar kita valstybinė institucija, kuri vykdė jai įstatymo leidėjo priskirtas funkcijas tokioje civilinėje byloje. Atsakovo civilinė atsakomybė atsiranda ieškovui įrodžius, kad būtent dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ieškovas patyrė tam tikro dydžio žalą, o faktas, ar atsakovas, buvęs ieškovu kitoje civilinėje byloje, vykdė įstatymo leidėjo jam priskirtas funkcijas, paduodamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ar jis elgėsi teisėtai, paduodamas tokį prašymą, bei ar yra jo kaltė dėl tokio prašymo padavimo, ar yra teismo (teisėjo) neteisėti veiksmai ir kaltė dėl tokio prašymo tenkinimo, nedaro įtakos jo civilinės atsakomybės egzistavimui (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-329/2013, 2019 m. liepos 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-609-464/2019 ir kt.).

14. Analizuojamu atveju valstybei nukreiptas ieškovės reikalavimas dėl žalos atlyginimo siejamas būtent su prokuroro, kitoje civilinėje byloje padavusio atitinkamą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, veikimu. Žalas padarymo faktas kildinamas iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymu sukeltų padarinių. Nors Nacionalinė žemės tarnyba ieškovės ieškinyje irgi yra nurodyta kaip atsakovės atstovė, ieškinyje įvardijami konkretūs šios tarnybos atlikti neteisėti veiksmai, vien tai, kad ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagal ABTĮ 36 straipsnio 1 dalies 10 punktą, nereiškia, jog byloje pareikštas turtinio pobūdžio reikalavimas būtų neapmokestinamas (CPK 185 straipsnis).

15. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis teismas laikosi nuostatos, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovės pareikštas reikalavimas yra apmokestinamas žyminiu mokesčiu kaip turtinis pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus.

16. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinis teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista, o skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kiti (neaptarti) atskirojo skundo argumentai neturi įtakos apskųstos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

17. Ieškovei padavus atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 27 d. nutarties, joje nustatytas ieškinio trūkumų šalinimo terminas jau yra pasibaigęs, todėl nustatomas naujas terminas pašalinti ieškinio trūkumus (CPK 115 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,SKR Baltic“ naują 14 dienų terminą nuo šios nutarties kopijos įteikimo dienos pašalinti ieškinio trūkumams – sumokėti 1 494 Eur dydžio žyminį mokestį, pateikiant pirmosios instancijos teismui mokėjimą patvirtinančius įrodymus.

Teisėjas Gintaras Pečiulis