Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje C. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), susituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

2. Ikiteisminio tyrimo metu C. M. parodė, kad 2024 m. rugsėjo 20 d. jis, būdamas neblaivus, buvo sumuštas (duomenys neskelbtini). Atvykę medikai nuvežė jį į (duomenys neskelbtini), kad jam būtų susiūta lūpa. Kas tiksliai įvyko (duomenys neskelbtini), jis tiksliai neatsimena, tačiau jis galėjo būdamas neblaivus suduoti kažkokiam asmeniui, nes jis manė, kad jį puola. Jis įsipareigoja iki 2025 m. gegužės 1 d. atlyginti T. S. 500 eurų dydžio neturtinę žalą. Dėl savo veiksmų jis labai gailisi (elektroninės bylos lapai 134-135, 167-168).

3. Ikiteisminio tyrimo metu T. S. parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) darbuotoju. 2024 m. rugsėjo 20 d. apie 20.00-21.00 val. jo darbo metu į polikliniką medikai pristatė akivaizdžiai neblaivų nerišliai kalbantį vyriškį (apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus). Gydytojas – (duomenys neskelbtini) (gydytojo duomenų jis nežino), turėjęs apžiūrėti minėtą vyrą, paprašė jo pasilikti procedūriniame kabinete, kol vyriškiui bus susiūta lūpa (procedūriniame kabinete buvo gydytojas, jis ir seselė). Vyriškis procedūros metu norėdavo savo rankomis paimti iš gydytojo rankų instrumentus, kuriais gydytojas norėjo susiūti lūpą, taip pat neleido gydytojui liesti veido ir suteikti medicininę pagalbą. Vyriškis darėsi agresyvus. Po maždaug 10 minučių tokio bendravimo gydytojas paprašė, kad jis minėtam vyrui uždėtų antrankius. Priėjęs prie minėto pusiau ant gulto gulinčio vyriškio jis ant pastarojo dešinės rankos uždėjo antrankių dalį, tačiau jam bandant kitą antrankių dalį uždėti ant vyriškio kairės rankos, vyriškis staigiai pašoko nuo kėdės ir, jam kairėje rankoje laikant kitą antrankių dalį, stovėdamas priešais jį jam pasakė „Davai pasimušam“, po ko iškėlė abi savo rankas į viršų. Jis tuo metu spėjo ant kairės vyriškio rankos uždėti kitą antrankių dalį. Tada vyriškis, savo abejomis rankomis padaręs puslankį, antrankių metaline dalimi jam vieną kartą sudavė į dešinės pusės antakį ir kaktos sritį. Jis patyrė fizinį skausmą, kurį vertina 7 balais iš 10. Panaudojęs savigynos elementus jis minėtą vyriškį paguldė ant grindų ir iškvietė policiją (elektroninės bylos lapai 10-17, 46-48).

4. Specialistas, apžiūrėjęs T. S. kūną, konstatavo, kad T. S. kietu buku daiktu (daiktais) padaryti odos nubrozdinimai galvoje, odos žaizdos galvoje ir veide. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. T. S. sužalojimų jam padarymo metu galėjo justi fizinį skausmą. Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti 2024 m. rugsėjo 20 d. vienu trauminiu poveikiu, tame tarpe ir suduodant smūgį kietu buku daiktu (daiktais), griūnant ir kontaktuojant su kietu buku daiktu. T. S. nustatytų sužalojimų lokalizacija yra pasiekiama nukentėjusiojo rankomis, tačiau sužalojimai visumoje nėra būdingi savęs žalojimui (elektroninės bylos lapai 53-55).

Motyvuojamoji dalis

5. Teismas pažymi, kad šie duomenys yra gauti teisėtais būdais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad 2024 m. rugsėjo 20 d. apie 21.05 val. VšĮ (duomenys neskelbtini), procedūriniame kabinete Nr. 116, esančiame (duomenys neskelbtini), C. M. tyčia abejomis rankomis sudavė smūgį T. S. į veido-galvos sritį, padarydamas T. S. odos nubrozdinimus galvoje, odos žaizdas galvoje ir veide, t. y. sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu.

III. Veikos kvalifikavimo motyvai

6. C. M. tyčia suduodamas vieną smūgį T. S. į veido-galvos sritį nežymiai sutrikdė T. S. sveikatą, taigi C. M. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

7. Prokurorė siūlo baudžiamąjį procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir C. M. skirti devynių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant C. M. visą bausmės laikotarpį tęsti darbą, o jį praradus – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Užimtumo tarnyba), būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su mokymusi, gydymusi ar darbu, uždraudžiant C. M. visą bausmės laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas; T. S. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš C. M. T. S. naudai priteisti 500 eurų neturtinei žalai atlyginti.

8. C. M. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, už kurio padarymą numatytos viešųjų darbų arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės. C. M. įsipareigojo atlyginti T. S. padarytą neturtinę žalą (elektroninės bylos lapas 169) bei atlygino Vilniaus teritorinei ligonių kasai padarytą 53,06 eurų žalą (elektroninės bylos lapai 105-106). C. M. neprieštarauja, kad baudžiamasis procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (elektroninės bylos lapai 185-193). Teismas konstatuoja, kad nėra kliūčių baudžiamąjį procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu.

9. Spręsdamas dėl C. M. skirtinos bausmės rūšies ir dydžio teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. C. M. padarė tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. C. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). C. M. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. C. M. teistas (elektroninės bylos lapai 176-178), baustas administracine nuobauda (elektroninės bylos lapai 179-180), dirba (elektroninės bylos lapai 172-175). C. M. nėra išreiškęs sutikimo atlikti viešųjų darbų bausmę, taigi viešųjų darbų bausmė C. M. neskirtina. Teismas turi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti C. M. skiriant laisvės apribojimo bausmę, jos terminą nustatant trumpesnį už vidurkį – devynis mėnesius, uždraudžiant C. M. visą bausmės laikotarpį vartoti psichoaktyvias medžiagas, įpareigojant C. M. dalyvauti elgesio pataisos programoje, visą bausmės laikotarpį nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, dirbti, o nedirbant ar praradus darbą – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

10. Ši baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, C. M. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą, dėl ko, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, C. M. skirtinos devynių mėnesių laisvės apribojimo bausmės terminas trumpintinas vienu trečdaliu – trimis mėnesiais ir C. M. skirtina galutinė šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmė, uždraudžiant C. M. visą bausmės laikotarpį vartoti psichoaktyvias medžiagas, įpareigojant C. M. dalyvauti elgesio pataisos programoje, visą bausmės laikotarpį nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, dirbti, o nedirbant ar praradus darbą – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

V. Civilinis ieškinys

11. Ikiteisminio tyrimo metu T. S. pareiškė civilinį ieškinį dėl C. M. nusikalstamais veiksmais padarytos 500 eurų neturtinės žalos atlyginimo (elektroninės bylos lapai 58-59).

12. Nors prokurorė pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nurodė prašanti iš C. M. T. S. naudai priteisti 500 eurų neturtinei žalai atlyginti, tačiau įvertinus tai, kad įstatymai nenumato galimybės teismui priimant teismo baudžiamąjį įsakymą priteisti žalos atlyginimą bei tai, kad C. M. raštiškai įsipareigojo savo veiksmais T. S. padarytą turtinę žalą atlyginti iki 2025 m. gegužės 1 d., T. S. civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtas.

VI. Procesinės prievartos priemonės

13. Ikiteisminio tyrimo metu C. M. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (elektroninės bylos lapai 140-143), kuri paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą – naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48, 64¹ straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsnio 3 dalimi, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais,

nusprendžia:

Pripažinti C. M. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam devynių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, uždraudžiant C. M. visą bausmės laikotarpį vartoti psichoaktyvias medžiagas, įpareigojant C. M. dalyvauti elgesio pataisos programoje, visą bausmės laikotarpį nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, dirbti, o nedirbant ar praradus darbą – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Bausmės terminą sutrumpinti vienu trečdaliu – trims mėnesiais ir C. M. skirti galutinę šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, uždraudžiant C. M. visą bausmės laikotarpį vartoti psichoaktyvias medžiagas, įpareigojant C. M. dalyvauti elgesio pataisos programoje, visą bausmės laikotarpį nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, dirbti, o nedirbant ar praradus darbą – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

T. S. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

C. M. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą – panaikinti.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, Jūs turite teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

6. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.