- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-04-03
- Bylos Nr.
- eII-289-729/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00156-2026-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jurgita Grigonienė
- Pareiškėjas
- P. T.
- Kategorijos
- 16.11.9pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo P. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio adresu: (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026-02-12 nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-1693-2026 (ROIK: 26295175900).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau ir – Institucija) 2026-02-12 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-1693-2026 (ROIK: 26295175900) P. T. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 424 straipsnio 3 dalį 350 Eur bauda bei jam paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 8 mėnesiams, už tai, kad jis 2026-01-28 21.10 val. Klaipėdoje, Taikos pr. 73, vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės jos priemonių ir tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų „Kelių eismo taisyklių“ (toliau – KET) 14 punktą.
Šalies argumentai
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose gautas P. T. skundas, kuriuo jis prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinę teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Skunde nurodo, jog 2025 m. buvo patrauktas administracinėn atsakomybė dėl vairavimo, neturint teisės vairuoti; šis sprendimas buvo apskųstas ir 2025-11-28 nutarimas buvo panaikintas pripažinus, jog jis turi galiojantį Jungtinėje Karalystėje išduotą vairuotojo pažymėjimą. Remdamasis šiuo sprendimu, pagrįstai manė, kad turi teisę vairuoti transporto priemones, tačiau 2026 m. vėl buvo sustabdytas policijos pareigūnų ir informuotas, jog jo turimas vairuotojo pažymėjimas laikomas nebegaliojančiu dėl to, nes Lietuvoje gyvena ilgiau nei 6 mėnesius. 2026-01-29 kreipėsi į AB „Regitra“ dėl vairuotojo pažymėjimo keitimo, tačiau gavo atsakymą, jog nėra įrodyta, kad jis Lietuvoje gyvena daugiau nei 185 dienas. Šios aplinkybės rodo, kad institucijos skirtingai vertina jo rezidavimo statusą, todėl jis negalėjo aiškiai suprasti, ar jam taikoma pareiga pasikeisti vairuotojo pažymėjimą, ar ne.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad su P. T. skundu dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo nesutinka ir prašo jo netenkinti. Atsiliepime nurodo, jog nusižengimas P. T. atžvilgiu kvalifikuotas tinkamai ir įrodytas byloje esančia medžiaga. Skiriant nuobaudą pažeidėjui, atsižvelgta į padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Byloje esančiais duomenimis, P. T. jį tikrinančiam pareigūnui pateikė jam Jungtinėje Karalystėje 2023-07-29 išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. T(duomenys neskelbtini), suteikiantį teisę vairuoti AM, B, BE kategorijų transporto priemones. Gyventojų registro duomenimis P. T. yra Lietuvos Respublikos pilietis; jo gyvenamoji vieta nuo 2024-04-02 deklaruota Lietuvoje. Lietuvos Respublikos vairuotojų registro duomenimis P. T. teisės vairuoti transporto priemonių Lietuvos Respublikoje įgijęs nėra. SODROS duomenimis, P. T. nuo 2024-05-13 iki 2024-09-13 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2024-09-30 iki 2025-06-29 tarnavo Lietuvos Kariuomenėje, nuo 2025-07-28 vykdo individualią veiklą. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau ir – SEAKĮ) 13 straipsnio 9 dalis nurodo, kad Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo susitariančiųjų šalių išduoti ir šių konvencijų reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai Lietuvos Respublikoje galioja, jeigu jų turėtojas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, o tapus nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju – ne ilgiau kaip šešis mėnesius nuo nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo statuso įgijimo. Nuo 2020-02-01 įsigaliojus Susitarimui dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos (2019/C 384 I/01) Jungtinei Karalystei nėra taikoma Europos Sąjungos teisė ir ji nėra Sąjungos narė bei nacionalinės teisės nuostatos, reguliuojančios teisinius santykius tarp Sąjungos valstybių narių ir jai netaikoma Sąjungos teisė bei nacionalinės teisės nuostatos, reguliuojančios teisinius santykius tarp Sąjungos valstybių narių. Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių patvirtintų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-328 (toliau – Vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklės) 40 punkte nurodyta, kad pareiškėjo, turinčio nacionalinį vairuotojo pažymėjimą, išduotą ne ES ar EEE valstybėje (toliau – trečioji šalis), kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, vairuotojo pažymėjimas keičiamas į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą teisės aktų nustatyta tvarka išlaikius vairavimo egzaminą. Vairavimo egzamino laikyti nereikalaujama, jei visos keičiamame nacionaliniame vairuotojo pažymėjime nurodytos motorinių transporto priemonių kategorijos buvo įgytos ES ar EEE valstybėje, Šveicarijos Konfederacijoje ar Jungtinėje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje (toliau – Jungtinė Karalystė), taip pat jei nacionalinis vairuotojo pažymėjimas išduotas valstybės, keičiančios Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimus ES teisės aktuose, tarptautinėse sutartyse ar tarptautiniuose tarpžinybiniuose susitarimuose numatytais atvejais. Jungtinėje Karalystėje išduotame vairuotojo pažymėjime nurodytos kategorijos, pažymėtos kodais 101, 102, 105, 107, 122, taip pat nuo 2021 m. gruodžio 16 d. įgyta BE kategorija, jei asmuo neturi C1E, CE, D1E ir (arba) DE kategorijos, nekeičiamos. Trečiojoje šalyje išduotas nacionalinis vairuotojo pažymėjimas keičiamas, jei yra atiduodamas AB „Regitra“ nepasibaigus jo galiojimo terminui. Anksčiau nurodyti P. T. individualizuojantys duomenys įrodo asmens buvimą Lietuvos Respublikoje, todėl nėra jokio pagrindo pripažinti, jog P. T. nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas. Net ir pripažįstant, kad P. T. turi galiojantį Jungtinėje Karalystėje 2023-07-29 išduotą vairuotojo pažymėjimą, jis galiojo tik šešis mėnesius nuo nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo statuso įgijimo. Vien tai, kad pareiškėjas savaip suprato ir nesiaiškino, kokia tvarka pripažįstamas jo turimas išduotas vairuotojo pažymėjimas, nešalina jo atsakomybės, nes administracinė atsakomybė taikoma ir tuo atveju, kai administracinis nusižengimas padaromas dėl neatsargumo. Asmens subjektyvus manymas, kad nedaro administracinio nusižengimo, neatleidžia jo nuo administracinės atsakomybės.
Šalies argumentai
Pareiškėjas P. T. teismo posėdžio metu skundą visiškai palaikė ir prašė jį tenkinti jame nurodytais motyvais. Papildomai parodė, kad nuo 2024-04-02 gyvenamąją vietą yra deklaravęs Lietuvoje, čia gyvena nuolat; 2024 m. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, tarnavo Lietuvos kariuomenėje, dabar dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Po skundžiamo nutarimo priėmimo dienos transporto priemonių nevairuoja. Savo turtinę padėtį vertina vidutiniškai, per mėnesį uždirba apie 1 100 Eur; skolų, kreditų, išlaikomų asmenų neturi, nuomojasi butą, už nuomą moka po 300 Eur per mėnesį. Netenkinus skundo, alternatyviai teismo prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir sutrumpinti paskirtos administracinio poveikio priemonės terminą.
Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta tinkamai. Institucija prašė bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant. Atsižvelgiant į tai, byla išnagrinėta Institucijos atstovui teismo posėdyje nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
skundas tenkintinas iš dalies.
Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė institucija (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Skundžiamu nutarimu pareiškėjas P. T. kaltinamas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą 424 straipsnio 3 dalyje, ir už tai jam paskirta 350 Eur bauda bei administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 9 mėnesiams.
ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, užtraukia baudą nuo 300 Eur iki 450 Eur. Už šį administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 6 mėnesių iki 1 metų (ANK 424 straipsnio 7 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
SEAKĮ 13 straipsnio 9 dalyje nustatyta, jog Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo susitariančiųjų šalių išduoti ir šių konvencijų reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai Lietuvos Respublikoje galioja, jeigu jų turėtojas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, o tapus nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju – ne ilgiau kaip šešis mėnesius nuo nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo statuso įgijimo. Šie užsienio valstybėse išduoti vairuotojo pažymėjimai nepripažįstami, jeigu jų turėtojai nėra sukakę šio įstatymo nustatyto amžiaus arba jeigu vairuotojo pažymėjimai buvo išduoti asmenims, kuriems atimta teisė vairuoti transporto priemones ar kurie teisės pažeidimo, už kurį atimta teisė vairuoti transporto priemones, padarymo metu būdami nuolatiniais Lietuvos Respublikos gyventojais ar turėdami leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje šio įstatymo 24 straipsnyje nustatyta tvarka nesusigrąžino teisės vairuoti transporto priemonę po to, kai ji buvo atimta. Be to, nepripažįstami vairuotojo pažymėjimai, išduoti asmenims, kuriems vairuotojo pažymėjimo galiojimas yra apribotas, sustabdytas ar vairuotojo pažymėjimas atimtas jį išdavusioje valstybėje.
Vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių 40 punkte nurodyta, jog pareiškėjo, turinčio nacionalinį vairuotojo pažymėjimą, išduotą ne ES ar EEE valstybėje, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, vairuotojo pažymėjimas keičiamas į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą teisės aktų nustatyta tvarka išlaikius vairavimo egzaminą. Vairavimo egzamino laikyti nereikalaujama, jei visos keičiamame nacionaliniame vairuotojo pažymėjime nurodytos motorinių transporto priemonių kategorijos buvo įgytos ES ar EEE valstybėje, Šveicarijos Konfederacijoje ar Jungtinėje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje (toliau – Jungtinė Karalystė), taip pat jei nacionalinis vairuotojo pažymėjimas išduotas valstybės, keičiančios Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimus ES teisės aktuose, tarptautinėse sutartyse ar tarptautiniuose tarpžinybiniuose susitarimuose numatytais atvejais.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad P. T. vairuotojo pažymėjimą yra įgijęs Jungtinėje Karalystėje, jis yra Lietuvos Respublikos pilietis, nuo 2024-04-02 savo nuolatinę gyvenamąją vietą deklaravęs Lietuvos Respublikoje. Šiuo atveju aktualu tai, jog Jungtinė Karalystė 2020-12-31 išstojo iš Europos Sąjungos, todėl teisę vairuoti Jungtinėje Karalystėje įgijus po 2020-12-31– Lietuvoje vairuotojo pažymėjimas keičiamas kaip išduotas trečiojoje šalyje. P. T. specialiąją teisę vairuoti transporto priemones įgijo 2023-07-28, t. y. po Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos. Kadangi Jungtinė Karalystė nėra ir Europos laisvosios prekybos asociacijos narė, joje išduoto vairuotojo pažymėjimo galiojimui Lietuvos Respublikoje yra aktuali Vairuotojų pažymėjimų išdavimo taisyklių nuostata, kad asmenys, turintys trečiųjų šalių išduotą vairuotojo pažymėjimą, Lietuvoje transporto priemonių vairuoti negali, kai nustatoma, kad toks asmuo Lietuvoje gyvena daugiau kaip 185 dienas per metus; po šio termino asmuo, turintis ne ES ar EEE šalyje išduotą pažymėjimą ir vairuojantis transporto priemonę bei ketinantis ir toliau vairuoti transporto priemones Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo šį pažymėjimą pasikeisti į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą. Atsižvelgiant į šias nustatytas faktines aplinkybes, taip pat vadovaujantis nurodytu teisiniu reguliavimu, P. T., tapęs nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju, turėdamas ne ES ar EEE šalyje išduotą pažymėjimą ir vairuojantis transporto priemones bei ketinantis ir toliau vairuoti transporto priemones Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalėjo šį pažymėjimą pasikeisti į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą po 6 mėnesių nuo nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo statuso įgijimo. Pasibaigus nurodytam 6 mėnesių terminui ir nepasikeitus vairuotojo pažymėjimo į Lietuvos Respublikos laikoma, kad asmuo neturi teisės vairuoti transporto priemones. Kadangi P. T. laiku nepasikeitė vairuotojo pažymėjimo, jo Jungtinėje Karalystėje išduotas vairuotojo pažymėjimas laikomas negaliojančiu ir pripažįstama, kad P. T. vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti ir jis pagrįstai nubaustas už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje, padarymą.
Teismo posėdžio metu P. T. pateikė ir alternatyvų prašymą, t. y. jei teismas įžvelgs, kad administracinis nusižengimas padarytas, prašoma jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir pakeisti nutarimą, sušvelninti jam paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo terminą.
ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatyta minimali, arba paskirti švelnesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės, atsižvelgus į ANK 32 straipsnyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės arba jas švelninant.
Teismo vertinimu, P. T. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje, padarymą administracinė nuobauda – sankcijoje numatyta bauda – bei administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – buvo paskirta formaliai teisėtai ir pagrįstai, t. y. neginčijamai nustatytas administracinio nusižengimo padarymo faktas ir formaliai tinkamai įvertintos bylos aplinkybės bei P. T. charakterizuojanti medžiaga, jam paskirta sankcijos minimumui artima nustatyta nuobauda ir administracinio poveikio priemonė, tačiau, teismo vertinimu, sankcija nebuvo tinkamai individualizuota. Teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti P. T. administracinio poveikio priemonės - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Tokį teismo sprendimą sąlygoja šioje byloje nustatytos P. T. padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje, aplinkybės. Kaip teismo posėdžio metu nurodė pats P. T. jis turimo Jungtinėje Karalystėje įgyto vairuotojo pažymėjimo nepasikeitė į lietuvišką, kadangi anksčiau, t. y. 2025 m. gruodžio 10 d., jo atžvilgiu priimtas nutarimas dėl analogiškų aplinkybių buvo panaikintas, jis nebuvo įspėtas dėl privalomumo pasikeisti vairuotojo pažymėjimą ar negalėjimo dalyvauti viešajame eisme, naudojantis specialiąja teise vairuoti transporto priemones. Taigi iš esmės jis turėjo dėl kompetentingų institucijų priimtų sprendimų nepakankamo informatyvumo susiformavusį klaidingą įsitikimą, kad turi teisę vairuoti transporto priemones, t. y. Jungtinėje Karalystėje išduotas vairuotojo pažymėjimas galioja Lietuvos Respublikoje. Pažymėtina, kad P. T. yra jauno amžiaus (22m.) asmuo, užaugęs Jungtinėje Karalystėje, kur liko gyventi jo tėvai, šiuo metu savarankiškai besikabinantis į gyvenimą Lietuvoje – dirbantis, užsitikrinantis sau pragyvenimo šaltinį ir gyvenamąją vietą, paisantis institucijų nurodymų ( skubiai kreipėsi į VĮ Regitra dėl vairuotojo pažymėjimo pasikeitimo). Šios aplinkybės rodo, jog P. T. administracinį nusižengimą padarė ne tyčia ir ne piktybiškai, o dėl nerūpestingumo, nepakankamai atsakingai išsiaiškinęs vairuotojo pažymėjimo pasikeitimo reikalavimus ir suklydęs dėl nepakankamo teisinio išprusimo (o taip pat ir suklaidintas ankstesnio Institucijos sprendimo analogiškoje byloje). Kaip matyti, P. T. padarytas administracinis nusižengimas neigiamų padarinių/žalos nesukėlė, nesutrikdė saugaus eismo, nepakenkė kitiems eismo dalyviams, vairuodamas transporto priemonę, jis laikėsi visų Kelių eismo taisyklių reikalavimų (neviršijo greičio, vairavo blaivus, jo vairuojama transporto priemonė buvo apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, techniškai tvarkinga ir kt.). Administracinio nusižengimo padarymo metu P. T. turėjo galiojantį Jungtinėje Karalystėje įgytą vairuotojo pažymėjimą; teismo vertinimu, tai rodo mažesnį padaryto administracinio nusižengimo rūšinį pavojingumą, kadangi pažeidėjas turėjo tiek teorinių, tiek praktinių žinių, kaip vairuoti automobilį. Atsižvelgiant į tai, šis padarytas nusižengimas negali būti laikomas tokio paties pavojingumo kaip tokiu atveju, jei pareiškėjas būtų vairavęs išvis neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių ar būtų padaręs ir kitų šiurkščių KET pažeidimų. Teismas taip pat atsižvelgia ir į P. T. asmenybę – iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad jis per pastaruosius penkis metus administracine tvarka yra baustas septynis kartus už nešiurkščius KET pažeidimus, paskirtas baudas sumokėjęs, neigiamai jį charakterizuojančių duomenų byloje nėra. Pareiškėjo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau, taip pat atsižvelgtina į tai, jog jis teise vairuoti transporto priemones nepiktnaudžiauja, pasak pareiškėjo, šia teise nesinaudoja nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, t. y., jau du mėnesius, nors iki galutinio procesinio sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo teisė vairuoti jam nebuvo sustabdyta. Įvertinus visus aptartus duomenis, teismas sprendžia, kad P. T. gali būti charakterizuojamas kaip pakankamai atsakingas ir rūpestingas asmuo, pripažįstantis savo padaryto nusižengimo neteisėtumą ir suvokiantis savo veiksmų pasekmes, todėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nėra objektyviai būtinas administracinės atsakomybės tikslams būtent šio asmens atžvilgiu pasiekti; šiam tikslui pasiekti šį kartą P. T. pakaks paskirtos pakankamai ženklios baudos ir išaiškinimo, kad vairuoti Lietuvos Respublikoje jis galės tik teisės aktų nustatyta tvarka pasikeitęs Jungtinėje Karalystėje išduotą vairuotojo pažymėjimą į lietuvišką.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4, 6 dalimis, 646 straipsnio 1, 2 dalimis,
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto P. T. skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026-02-12 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-1693-2026 (ROIK: 26295175900) ir P. T., pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo (išdavimo) dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.