Tauragės apylinkės teismo įsakymas

2016-01-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1-45-377/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2016-01-13
Bylos Nr.
1-45-377/2016
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-70664-2015-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Gražina Gudžiūnienė
Kaltinamasis
A. R.
Kategorijos
Baudžiamosios bylos Nr. 1-45-377/2016Teismo proceso Nr. 1-01-1-70664-2015-4
Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.8.3.; (S)
TAURAGĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLietuvos Respublikos vardu2016 m. sausio 13 d.Tauragė

Tauragės rajono apylinkės teismo teisėja Gražina Gudžiūnienė, išnagrinėjusi Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokuroro N. M. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-70664-15 ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje

A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 9 klasių išsilavinimą, nedirba, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini) , neteistas; 2013 m. ikiteisminis tyrimas Nr. 29-1-00320-13 nutrauktas pagal LR BPK 140 str. 2 d., 212 str. 1d. 5p., kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. gruodžio 25 d., apie 13.00 val. A. R., (duomenys neskelbtini) , namuose, išgertuvių metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (alkotesteriu nustatytas 2.34 promilių girtumas), kilusio tarpusavio konflikto metu sudavė ne mažiau kaip keturis kartus rankomis neblaiviam tėvui A. R. į veido ir galvos sritį, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam A. R. sukeldamas fizinį skausmą.

Kaltinamasis A. R. kaltę pripažino visiškai. Jis parodė, kad gyvena kartu su tėvais A ir L. R., kartu gyvena ir mamos sugyventinis G. L.. B. T. R. gyvena (duomenys neskelbtini) pas juos atvyksta tik pasisvečiuoti. Su tėvais sutaria gerai, jei ir susipyksta visi konfliktai būna tik žodiniai, niekada anksčiau prieš juos nėra pakėlęs rankos, taip kaip šį kartą pasielgė pirmą kartą, nes buvo stipriai girtas ir nebesuvokė ką daro. 2015-12-25 d. pas juos namuose nuo 10.00 val., vakarykščiai būdami nemažai išgėrę, susėdo išgerti Kalėdų proga. Buvo jis, brolis T. R., tėvai, mamos sugyventinio nebuvo, jis buvo darbe. Išgėrė nemažai, kiek nepasakys, tačiau visi nuo išgerto alkoholio kiekio buvo jau gerokai apsvaigę. Išgertuvių metu apie 13.00 val. tarp mamos L. R. ir tėvo A. R. dėl kažko, dėl ko įvardinti negali, nepamena, įvyko žodinis konfliktas, jie pradėjo tarpusavyje bartis ir besišūkaujant tėvas kartą ranka mamai sudavė į veidą. Ar jai pataikė stipriai ar ne negali pasakyti, bet jis iškart puolė ginti mamos. Brolis T. R. taip pat užstojo mamą, kažką šūkaudamas ant tėvo, o jis tuo metu pripuolė prie tėvo ir pradėjo jį mušti rankomis. Kiek jam sudavė smūgių tiksliai negali nurodyti, bet tikrai ne daugiau kaip keturis kartus. Pataikė kažkur į veido ir galvos sritį, kur tiksliai nepasakys, dėl girtumo nepamena. Tėvui niekur nespyrė. Atsimena, kad tėvui iš kažkur, lyg iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Po konflikto tėvas išėjo lauk iš namų, o jie visi liko bute, kol atvyko policija ir jį išsivežė į areštinę. Kad tėvui kruvinas kairysis antakis pamatė vėliau, išėjus į lauką. Negali tiksliai pasakyti ar tėvui antakį prakirto jis suduodamas smūgius, ar jis galėjo virsti ir pats prasikirsti, nes paskui jis ir pats minėjo, kad virto lauke ant laiptų. Nurodė, kad tėvui smūgius sudavė tik jis, brolis T. R. tėvui smūgių tikrai nesudavė, jis tik kažką šaukė ant tėvo. Savo kaltę pripažįsta visiškai ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Tėvo atsiprašė, jis atleido ir jie susitaikė. Taip pasielgė dėl per daug išgerto alkoholio, nes tuo metu nebesuvokė ką daro, apie pasekmes negalvojo. Dabar dėl to labai gėda. (b. l. 32-33, 39-41).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta šia bylos medžiaga:

Nukentėjusysis A. R. parodė, kad gyvena viename bute kartu su žmona L. R. ir jos sugyventiniu G. L.. Taip pat kartu gyvena sūnus A. R., gim. (duomenys neskelbtini) m. S. T. R. kai dirba gyvena (duomenys neskelbtini) , o kai nedirba grįžta pas juos. Su visais sutaria gana neblogai, jei ir susipyksta visi konfliktai būna tik žodiniai, niekada anksčiau nei vienas iš šeimos narių nėra pakėlęs rankos, sūnus A. R. taip su manimi juo pasielgė pirmą kartą. 2015-12-25 d. pas juos namuose nuo 10.00 val. susėdo išgerti Kalėdų proga. Buvo jis, sūnus T. R. ir A. R. bei žmona. Jos sugyventinio nebuvo, jis buvo darbe. Išgėrė nemažai, kiek nepasakys, tačiau visi nuo išgerto alkoholio kiekio buvo jau gerokai apsvaigę. Išgertuvių metu apie 13.00 val. tarp jo ir L. R. dėl kažko, dėl ko įvardinti negali, nepamena, įvyko žodinis konfliktas, jie tarpusavyje apsišūkavo ir besibarant būdamas labai įpykęs kartą delnu žmonai pliaukštelėjo per veidą. Tuomet žmona dar labiau pradėjo šaukti ant jo, po ko į jų tarpą stojo abu sūnus. T pradėjo kažką ant jo šūkauti, tačiau smūgių nesudavė, o tuo tarpu sūnus A pripuolė prie jo ir pradėjo mane mušti. Kiek jis sudavė smūgių negali tiksliai pasakyti, jų tikrai buvo ne vienas ir ne du. Visi smūgiai kliuvo rankomis į galvą ir veidą. Kad sūnus būtų jam spyręs jis iš tikrųjų nepamena, todėl negali to nei patvirtinti nei paneigti. Po konflikto išėjo iš namų, visi liko viduje. Būdamas lauke išsikvietė policiją. Atsimena, kad jis lauke griuvo ant laiptų. tiksliai pasakyti ar kairįjį antakį jam prakirto sūnaus smūgiai ar jis jį pats prasikirto virsdamas, to nepamena. Tik atsimena, kad jam iš antakio bėgo kraujai. Smūgių sudavimo metu juto stiprų fizinį skausmą, taip pat skaudėjo ir prakirstą antakį, tačiau šiuo metu skausmo niekur nebejaučia. Dėl patirtų sužalojimų medikų pagalbos neprireikė, pas šeimos gydytojus nesikreipė, tik policija buvo iškvietusi greitąją, kuri antakį tik užklijavo. Smūgių sudavimo metu patyrė tik fizinį skausmą, liko mėlynė ant veido ir dar matosi žaizda antakio srityje. Pas teismo med. ekspertą nesikreipė, nes sūnui pretenzijų nebeturi. Po konflikto sūnus A. R. jo atsiprašė, pasikalbėjo ir susitaikė. ( b. l. 16-17, 19-21)

Liudytoja L. R. parodė, kad gyvena viename bute kartu su vyru A. R., su kuriuo vis dar susituokę, ir su sugyventiniu G. L.. Taip pat kartu gyvena sūnus A. R., gim. (duomenys neskelbtini) m. S. T. R. gyvena (duomenys neskelbtini) , pas juos atvyksta tik pasisvečiuoti. Su visais sutaria gana neblogai, jei ir susipyksta visi konfliktai būna tik žodiniai, niekada sūnus A. R. anksčiau nei prieš ją nei prieš tėvą rankos nebuvo pakėlęs, tik 2013 m. buvo susimušę abu sūnūs, bet jie susitaikė. 2015-12-25 d. namuose nuo 10.00 val. susėdo išgerti Kalėdų proga. Buvo ji, sūnus T. R. ir A. R., vyras A. R.. Sugyventinio G. L. kartu nebuvo, nes jis tą dieną buvo darbe. Išgėrė nemažai, visi nuo išgerto alkoholio kiekio buvo jau gerokai apsvaigę. Išgertuvių metu apie 13.00 val. tarp jos ir vyro A. R. dėl kažko, dėl ko nepamena, įvyko žodinis konfliktas, tarpusavyje apsišūkavo ir besibarant vyras būdamas labai įpykęs du kartus sudavė jai delnu į veidą. Smūgis tikai nebuvo stiprus, net nepajuto jokio skausmo, neliko net jokių sužalojimų. Toks vyro elgesys ją supykdė, jie dar smarkiau susibarė, po ko į jų tarpą stojo abu sūnūs. T puolė prie jos šaukdamas tėvui, kad jos nemuštų, o A pripuolė prie tėvo ir pradėjo jį mušti. Kiek jis tėvui sudavė smūgių negali tiksliai pasakyti, kaip jai atrodo tikrai ne daugiau kaip 4 kartus. Matė, kad sūnus tėvui daugiausiai sudavė rankomis į galvą, kad būtų tėvui kur nors spyręs ji nematė. Kur tiksliai pataikė sūnus tėvui negali pasakyti, nelabai spėjo ir sureaguoti. Po konflikto vyras išėjo į lauką, o jie visi liko namuose. Po kurio laiko iš lauko parėjo vyras, matė kad jam buvo kruvinas kairysis antakis. Netrukus atvažiavo ir policija ir sūnų išsivežė į areštinę. Pas medikus vyras nesikreipė, pas ekspertą irgi nevyko. Pretenzijų dėl to, kad vyras jai delnu sudavė į veidą neturi, nes smūgis nebuvo stiprus, nejuto net fizinio skausmo. Tėvui smūgius sudavė tik sūnus A. R., sūnus T. R. tėvo nemušė, tik apšaukė žodžiais. Po konflikto sūnus A tėvo atsiprašė, juodu susitaikė. ( b. l. 25-27). tik fizinį skausmą, be to su sūnumi jau susitaikė. (b. l. 14, 16)

Iš Įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini) ; apžiūros metu apžiūrėta įvykio vieta bei užfiksuotas sužalotas A. R., matosi, kad jo veidas kruvinas, virš kairio antakio matosi kirstinė žaizda (b. l. 7-11).

Iš asmens blaivumo testo nustatyta, kad 2015-12-25 13 val. 51 min. A. R., gim. (duomenys neskelbtini) , buvo nustatytas 2.34 promilės girtumas (b. l. 23).

Iš 2015 m. gruodžio 25 d. tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nustatyta, kad 2015 m. gruodžio 25 d., apie 13.00 val., sūnus A. R. rankomis ir kojomis sudavė smūgius į veidą ir kitas kūno vietas tėvui A. R., ko pasekoje tėvui buvo praskeltas kairės pusės antakis (b. l. 3-4).

Surinktais ir aptartais įrodymais A. R. kaltė yra pilnai įrodyta. Nustatyta, kad kaltinamasis 2015 m. gruodžio 25 d., apie 13.00 val. A. R., (duomenys neskelbtini) , namuose, išgertuvių metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (alkotesteriu nustatytas 2.34 promilių girtumas), kilusio tarpusavio konflikto metu sudavė ne mažiau kaip keturis kartus rankomis neblaiviam tėvui A. R. į veido ir galvos sritį, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam A. R. sukeldamas fizinį skausmą.

Kaltinamasis pripažino padaręs nusikaltimą, tai yra sukėlęs fizinį skausmą tėvui A. R.. Jo parodymus patvirtina nukentėjusiojo, liudytojos parodymai, tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje, Įvykio vietos apžiūros protokolas.

Kaltinamojo veika kvalifikuotina pagal BK 140 str. 2 d., nes jis smurtavo prieš savo šeimos narį – tėvą, sukeldamas jam fizinį skausmą.

A. R. įvykdė nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 140 str. 2 d.). Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.,). Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Jis praeityje neteistas, baustas administracine tvarka, taip pat jo atžvilgiu 2013 m. ikiteisminis tyrimas Nr. 29-1-00320-13 nutrauktas dėl smurto vartojimo artimoje aplinkoje (b. l. 50-53).

Prokuroras kaltinamajam prašo skirti laisvės apribojimą 9 mėn., įpareigojant neatlygintinai išdirbti 30 val. per 4 mėn. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Kaltinamasis dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir su siūloma bausme bei jos dydžiu sutinka.

Kaltinamajam skirtina laisvės apribojimo bausmė. Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, A. R. pripažino padaręs nusikalstamą veiką, kaltinamajam skiriama bausmė sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ str.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str., A. R. į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2015-12-25 d. 13.30 val. iki 2015-12-27 d. 13.30 val., vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (1:2).

Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, naikintina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., teismas,

nusprendžia:

A. R. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. ir skirti laisvės apribojimą devyniems mėnesiams (9 mėn.), įpareigojant neatlygintinai išdirbti 30 val. per 4 mėn. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis LR BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 6 mėn., įpareigojant neatlygintinai išdirbti 30 val. per 4 mėn. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str., A. R. į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2015-12-25 d. 13.30 val. iki 2015-12-27 d. 13.30 val., vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (1:2).

Panaikinti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Išaiškinti A. R., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo, jis turi teisę paduoti Tauragės rajono apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei jis šia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Gražina Gudžiūnienė