Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Rūta Gustienė, sekretoriaujant S. B., dalyvaujant ieškovui R. S., jo atstovei advokatei V. J., išvadą teikiančių institucijų: Marijampolės savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovui G. P., Kalvarijos savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovei E. S., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. S. ieškinį atsakovei R. M., išvadą teikiančioms institucijoms Marijampolės savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui, Kalvarijos savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Atsakovė R. M. teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta viešo paskelbimo būdu, neatvykimo į teismo posėdį priežastys nežinomos, todėl byla nagrinėtina jai nedalyvaujant (CPK 246 str. 2 d.).

Išvadą teikiančios institucijos: Marijampolės savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius ir Kalvarijos savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius su ieškiniu sutinka.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Nustatyta, kad nepilnametis vaikas T. S. yra ieškovo R. S. ir atsakovės R. M. sūnus (b.l.5). Ieškovo teigimu, vaikas nuo pat gimimo gyvena kartu su tėvu, motina vaiku nesirūpina, juo nesidomi, neišlaiko.

Marijampolės savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodo, kad šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, todėl yra nuolat stebima. Atsakovei yra ribota motinos valdžia kitų trijų jos vaikų atžvilgiu. Šiuo metui vaiko interesai šeimoje tenkinami, teisės nėra pažeidžiamos (b.l. 15-16).

Kalvarijos savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius nurodė, kad buvo kalbėtasi su atsakove, vaiku ji nesidomi, jo neišlaiko, nelanko. Atsakovė neturi motinystės įgūdžių, jai nerūpi nei vienas jos vaikas. Nurodo, kad atsakovės teigimu, šis sūnus jai nereikalingas (b.l. 19).

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 str.). Įstatymas numato, kad išlaikymą savo vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Tai reiškia, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai priimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Nustatant išlaikymo dydį, atsižvelgiama į vaiko poreikius, į kitus socialiai priimtinus kriterijus. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus iki jų pilnametystės yra absoliuti ir šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat vienam iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena. Motinos ir tėvo pareiga rūpintis vaikų auklėjimu ir jų išlaikymu kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jie sulauks pilnametystės.

Pagal CK 3.192 straipsnio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Šios teisės normos paskirtis yra užtikrinti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą, nepažeidžiant jį teikiančių vaiko tėvų teisėtų interesų, proporcingumo principo, reikalaujančio nustatyti vaikų ir tėvų turtinių interesų pusiausvyrą. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009). Teisminėje praktikoje nustatyta, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai, kad užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Kita vertus, visais vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo atvejais teismas privalo atsižvelgti ir taikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009; 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010).

Teismas, spręsdamas nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžio klausimus, vadovaujasi orientaciniais kriterijais. Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojama praktika, kad bylose dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo orientaciniu kriterijumi taikytina CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą (tai yra 1000 Lt.). Šis kriterijus taikytinas sprendžiant klausimą dėl vaikų išlaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje V. S. v. M. S., byla Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009). Tačiau kiekvienu atveju turi būti atsižvelgta į LR CK 3.192 str. 2 dalies nuostatas, numatančias nepilnamečių vaikų teisių ir interesų apsaugos garantiją, kurios esmė - išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

Materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai (LR CK 3.192 str. 3 d.). Ieškovas neturi jokių nuolatinių pajamų (b.l. 6-8), gyvena iš tėvų paramos, atsitiktinių uždarbių bei vaikui skirtos pašalpos (b.l. 9). Atsakovė jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių jos negalėjimą pridėti prie vaiko išlaikymo ar paneigiančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, nepateikė. Pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis atsakovas grindžia savo negalėjimą teikti vaikams išlaikymą, tenka atsakovui (CPK 178 str.). Atsakovė yra darbinga, sveika, šiuo metu gyvena viena, nesudariusi kitos santuokos, kitų vaikų pati neaugina ir neprižiūri. Byloje taip pat nėra duomenų apie atsakovės sveikatos stovį ar kitas priežastis, dėl kurių atsakovė negalėtų pasirūpinti savo nepilnamečiu sūnumi.

Atsižvelgiant į išdėstytą ir vadovaujantis LR CK 3.192 str., kuris nustato pareigą, kad savo nepilnamečius vaikus privalo išlaikyti abu tėvai, spręstina, kad priteistinas išlaikymo dydis kas mėnesį po 300 litų atitinka nepilnamečio vaiko poreikius ir nepažeidžia interesų (LR CK 3.201 str. 1 ir 2 d.). Atitinkamai skaičiuotinas ir įsiskolinimas už laikotarpį – 5 mėn. po 300 Lt. Ginčo dėl laikotarpio nėra, todėl šis reikalavimas tenkintinas, priteisiant išlaikymo įsiskolinimą – 1500 Lt (CK 3.200 str.).

Ieškovui nustatytina uzufrukto teisė į šias lėšas (CK 3.185 str.). Šis sprendimas neužkerta kelio ateityje, iš esmės pasikeitus aplinkybėms, šalims kreiptis į teismą su prašymu dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Nesant ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir atsižvelgiant į ieškovo paaiškinimą bei išvadą teikiančių institucijų nuomonę, tenkintinas ieškinio reikalavimas ir nustatytina nepilnamečio T. S. gyvenamoji vieta kartu su tėvu (CK 3.174 str.).

Ieškinį patenkinus, iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei: žyminis mokestis, teismo pašto išlaidos bei už advokato pagalbą ruošiant teismui procesinius dokumentus bei atstovavimo teismo posėdžiuose - 400 Lt pagal Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014-09-01 pažymą Nr. TP-7-(2.10)-2888 (CPK 93, 96, 98 str.).

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo išieškojimo vykdytinas skubiai (CPK 282 str.).

Rezoliucinė dalis

NUSPRENDĖ:

Ieškinį patenkinti.

Nustatyti nepilnamečio sūnaus T. S., gim. 2008-11-24, gyvenamąją vietą kartu su tėvu R. S., a/k (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovės R. M., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) išlaikymą sūnui T. S., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis, mokamomis kiekvieną mėnesį po 300 Lt nuo 2014-06-01 iki sūnaus pilnametystės, priteistas pinigines lėšas indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, bei nustatant, kad gautas pinigines lėšas uzufrukto teise tvarkys R. S., a/k (duomenys neskelbtini) priteisti išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2014-06-01 – 1500 Lt.

Priteisti iš atsakovės R. M., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai: 108 Lt žyminio mokesčio, 18 Lt teismo pašto išlaidų ir 400 Lt už valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimą (antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui išieškojimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Marijampolės rajono apylinkės teismą.