Panevėžio apygardos teismo sprendimas

teisėja Silvija Jakštienė Baudžiamoji byla Nr. 1 A-453-350/2013

2013 m. rugpjūčio 1 d.

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš pranešėjo Algirdo Gapučio, teisėjų Artūro Ridiko ir Ričardo Gilio,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios I. U. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-04-25 nuosprendžio, kuriuo ji pripažinta kalta:

pagal BK 219 str. 1 d. ir nubausta laisvės atėmimu vieneriems metams;pagal BK 223 str. 1 d. ir nubausta laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 4 d. paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo vieneriems metams trims mėnesiams bausmė, kurios vykdymas vadovaujantis BK 75 str. 1 d. ir 2 d. 5, 8 p. atidėtas vieneriems metams, paskiriant pareigas tęsti darbą bei per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Civilinis ieškinys tenkintas ir iš I. U. priteista valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui 32 761, 33 Lt.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. U. nuteista už tai, kad ji pateikusi Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansines atskaitas, laiku nesumokėjo pagal jas apskaičiuotų mokesčių po to, kai valstybės įgaliota institucija priminė apie pareigą sumokėti mokesčius, o būtent:

ji, laikotarpiu nuo 2007-12-06 iki 2010-12-31 būdama (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktore, vadovaujantis 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. nuostata - už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas, žinodama apie UAB (duomenys neskelbtini) atsiradusią pareigą sumokėti mokesčius Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, esančiam Laisvės pr. 28, Vilniuje, pažeisdama 1991 m. gegužės 21 d. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 (2004 m. lapkričio 4 d. Nr. IX-2536 redakcija) 5 straipsnio 1 dalies nuostatas, kuriose nurodyta, kad socialinio draudimo įmokas privalo mokėti apdraustieji ir draudėjai; to paties įstatymo 9 straipsnio 2 dalies nuostatas, pagal kurias priskaičiuotas socialinio draudimo įmokas draudėjas sumoka ne vėliau, kaip iki kito mėnesio 15 dienos ir to paties įstatymo 14 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kuriuose nurodyta, kad draudėjai privalo teisingai ir laiku apskaičiuoti bei sumokėti socialinio draudimo įmokas pagal tarifus ir terminus, nustatytus šio ir kitų įstatymų;

pažeisdama LR mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 (redakcija 2004-04-13) II skirsnio 40 str. 1 p. nuostatą „mokesčio mokėtojas privalo laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę“, 2 p. „bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, vykdyti jo teisėtus nurodymus ir netrukdyti įgyvendinti įstatymų suteiktų teisių“, III skirsnio 81 str. 1 p. nuostatą „mokesčių mokėtojui laiku nevykdančiam savo mokestinės prievolės, mokesčių administratorius įteikia raginimą geruoju sumokėti mokestį ir su juo susijusias sumas“ ir 89 str. 3 d. nuostatą „mokesčių administratorius leidžia mokesčių mokėtojui sumokėti raginime nurodytas sumas per 20 dienų nuo raginimo mokesčių mokėtojui įteikimo dienos, jeigu mokesčio įstatymas nenustato kito termino“ po to, kai 2010-05-12 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius registruotu laišku išsiuntė priminimą Nr. 3-31609 UAB (duomenys neskelbtini) registracijos ir buveinės adresais apie pareigą į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus priminime nurodytą sąskaitą sumokėti pagal pateiktas Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansines ataskaitas apskaičiuotus ir laiku nesumokėtus mokesčius - 32 761,33 Lt valstybinio socialinio draudimo įmoką, o jo neatsiėmus, viešai 2010-08-17 ir 2010-09-10 spaudoje paskelbė pranešimą atvykti pas mokesčių administratorių atsiimti įmokų administratoriaus priminimą Nr. (9.1)3-31609 dėl valstybinio socialinio draudimo įmokų sumokėjimo, šios savo pareigos nevykdė, iki šiol mokesčių nesumokėjo, nors galėjo atsiskaityti su valstybės biudžetu ir sumokėti 32 761,33 Lt mokesčių už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2010-06-30;

Be to, I. U. aplaidžiai tvarkė UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, o būtent: ji, laikotarpiu nuo 2007-12-06 iki 2010-12-31 būdama UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktore, vadovaujantis 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. nuostata - už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas, būdama atsakinga už UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos organizavimą, pažeisdama 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 16 str. 4 d. nuostatą „apskaitos registrai gali būti rašomi ranka arba techninėmis priemonėmis. Apskaitos duomenis kompiuterinėse laikmenose galima saugoti tik tuo atveju, kai yra atspausdinti apskaitos registrai. Pasibaigus finansiniams metams, apskaitos registrai susiuvami (įrišami), jų lapai sunumeruojami, paskutiniame lape nurodomas lapų skaičius“, 19 str. 1 ir 2 dalių reikalavimus, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą. Patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“, bei 1996 m. vasario 22 d. Lietuvos Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės įsakymą Nr. 13 „Dėl buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo terminų“ nustatyta, kad visų rūšių įmonės privalo saugoti 10 metų šiuos dokumentus: apskaitos dokumentus, surašomus ūkinės operacijos metu arba tuo pat jai pasibaigus (kasos, banko dokumentus, bankų pranešimus ir pavedimus bankams, materialinių vertybių priėmimo, perdavimo ir nurašymo aktus, sąskaitas-faktūras ir kt), kitus apskaitos dokumentus (darbo užmokesčio priskaičiavimo ir išmokėjimo žiniaraščius, kasos knygas, prekių, paslaugų pirkimo dokumentus, įvairių dokumentų registracijos žurnalus ir kt.), apskaitos registrus (didžiąsias knygas, žurnalus-orderius), dėl nusikalstamo pasitikėjimo neužtikrino UAB (duomenys neskelbtini) kompiuterinių laikmenų saugumo, neatspausdino ir tinkamai nesutvarkė jose laikomų Bendrovės apskaitos registrų - 2009-2010 metų kasos knygos, avansinių apyskaitų, atsargų, skolų, mokesčių ir kitų apskaitos registrų, didžiosios knygos, žurnalų orderių, ir nepateikė jų tyrimui, tokiu būdu trukdydama nustatyti ar teisingai ir pagrįstai UAB (duomenys neskelbtini) fiksavo ūkines operacijas buhalterinėje apskaitoje, ar finansiniai įmonės veiklos rezultatai teisingai atvaizduoti institucijoms pateiktose deklaracijose, dėl ko iš dalies negalima nustatyti įmonės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2009-2010 metus.

I. U. skundžia Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendį ir prašo jį pakeisti, išteisinti pagal BK 219 str. 1 d. ir panaikinti nuosprendžio dalį dėl bausmių bendrinimo ir civilinio ieškinio tenkinimo.

Nurodo, kad nuosprendis dalyje dėl pripažinimo ją kalta pagal BK 219 str. 1 d. yra nepagrįstas, nesant jos veikoje nusikaltimo sudėties (kaltės). Nuosprendyje teismo išdėstytos išvados dėl jos kaltės pagal BK 219 str. 1 d. neatitinka faktinių bylos aplinkybių, grindžiamas tik prielaidomis bei spėjimais, priimtas pažeidžiant BPK 20 str. 5 d. 242 str. 1 d. nuostatas. Savo kaltės pagal BK 219 str. 1 d. nepripažįsta, nes nėra gavusi priminimo apie pareigą sumokėti mokesčius ir nežinojo apie tokio pranešimo jai siuntimą, ji nesuvokė apie savo veikos pavojingumą, todėl jos veikoje nėra nusikaltimo sudėties- subjektyviosios pusės - tyčios. Teigia, kad niekada nevengė atsiimti jai siųstos korespondencijos, atsisakius ofiso Vilniuje, Sodrai tikrai buvo žinomas jos kitas adresas (duomenys neskelbtini). Teisės aktai nustato, kad iki mokesčių mokėtojui (jo atstovui) nebus įteiktas priminimas apie pareigą sumokėti jo deklaruotus mokesčius, tai šio asmens mokesčių nemokėjimas neužtraukia jam baudžiamosios atsakomybės, o už tai numatyta tik administracinė atsakomybė. BK 219 str. 1 d. pagrindu atsirasti baudžiamajai atsakomybei būtina sąlyga, kad mokesčių mokėtojui po mokesčių deklaravimo būtų faktiškai, o ne formaliai ar deklaratyviai, įteiktas priminimas apie pareigą sumokėti mokesčius, t.y. kad mokesčių mokėtojas realiai žinotų apie tokį priminimą, ir nuo tada žinotų, jog tolesnis deklaruotų mokesčių nemokėjimas jau yra uždraustas ir baudžiamas baudžiamuoju įstatymu. Teismo minimas jai tariamai įteiktas pranešimas apie pareigą sumokėti mokesčius negali būti laikomas net formaliai įteiktas (pagal Mokesčių administravimo įstatymo 164 str. 1 d. 5 punkte numatytą dokumentų įteikimo mokesčių mokėtojui būdą), kadangi tokiu būdu įteikti dokumentą galima tik tada, kai dokumentų įteikti MAĮ 164 str. 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytais būdais mokesčių mokėtojui neįmanoma, nes mokesčių mokėtojas (jo atstovas) nerandamas arba duomenų apie mokesčių mokėtojo adresą nėra atitinkamame registre. Tikrovėje apie jos adresą ((duomenys neskelbtini)) duomenys registre buvo, korespondenciją šiuo adresu ji gaudavo. Tuo tarpu iš galimai paštininko darytos atžymos apie pašto korespondencijos grąžinimą matyti, kad pranešimas apie priminimą sumokėti mokesčius jai paliktas net nebuvo, jame neaiškiais pagrindais padaryta žyma „persikraustė“. Tai patvirtina, kad pranešimo ji negavo, todėl įteikinėti tokio pranešimo viešo paskelbimo būdu neatsirado teisinis pagrindas. Be to, skelbiant pranešimą spaudoje, nebuvo įvykdyta imperatyvi MAĮ 164 str. 1 d. 5 p. numatyta sąlyga, nenurodytas terminas, per kurį ji turėtų atvykti pas mokesčių administratorių atsiimti atitinkamo dokumento, tokiu atveju ji galėjo ateiti paimti priminimo per bet kurį terminą, kuris negalėtų būti laikomas pasibaigusiu ir iki bankroto bylos iškėlimo 2010-11-18 dienos, nuo kurios sumokėti mokesčių ji netenka net teisinės galimybės. Pažymi, kad SODRA žinojo, jog jos ofiso Vilniuje neliko, ji, kaip mokesčių mokėtojo atstovas gyvena Panevėžyje, tačiau skelbimą patalpino Vilniaus, o ne Panevėžio miesto laikraštyje.

Jos vadovaujama įmonė, tokio priminimo siuntimo bei paskelbimo apie jį spaudoje metu, neturėjo lėšų sumokėti priskaičiuotus mokesčius, ji buvo nemoki, kas irgi įrodo jos nekaltumą pagal nurodytą straipsnį. Įmonė 2010-09-10 dienai apyvartinių lėšų turėjo nedidelę sumą, prioritetą skyrė darbuotojų atlyginimams, tikėjosi išgalės sumokėti skolas, tačiau to padaryti nepavyko. 2012-10-26 Specialisto išvada Nr. 5-5/103 patvirtina, kad įmonė 2010-09-10 buvo nemoki ir neturėjo jokios galimybės sumokėti 32761,33 Lt sumos mokesčių.

Pažymi, kad įstatymai reglamentuojantys mokesčius, pareigą juos mokėti nustatė įmonei. Įstatymas nesuteikia teisės VMĮ pasirinkti iš ko išieškoti mokesčius. Todėl šiuo atveju SODROS ieškinys dėl žalos valstybei kuris pasireiškė mokesčių nesumokėjimu, pareikštas ne tam asmeniui, kuris pagal įstatymus atsako už jo sumokėjimą į biudžetą. Kadangi įmonė bankrutuojanti, šioje byloje būtina taikyti ir įmonių bankroto įstatymo (toliau- ĮBĮ) taisykles, kuriame reglamentuota kreditorių teisė pareikšti kreditorinius reikalavimus, kuriuos tvirtina teismas. Šiame įstatyme numatyta ir kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka, pirmąja eile yra tenkinami darbuotojų reikalavimai, susiję su darbo santykiais ir pan., o antrąja eile tenkinami reikalavimai dėl mokesčių ir kitų įmokų į biudžetą. Teigia, kad jos kaltės dėl mokesčių Sodrai ar kitiems kreditoriams nesumokėjimo nėra, nes tai nepavyko padaryti dėl nepalankiai susiklosčiusio verslo. Kadangi mokesčių nesumokėjo UAB, ji negali atsakyti už šio juridinio asmens prievoles.

Teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios I. U. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Kadangi apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėjama tik apeliacinio skundo ribose (BPK 320 str. 3 d.), o nuteistoji nuosprendžio dalies dėl jos nuteisimo pagal BK 223 str. 1 d. neginčija visiškai, todėl dėl šios nuosprendžio dalies skundą nagrinėjantis teismas nepasisako.

I. U. teigia, kad jos veikoje nėra nusikaltimo, numatyto BK 219 str. 1 d. sudėties, kadangi priminimo apie pareigą sumokėti mokesčius ji negavo.

Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 219 str. atsirasti yra būtinos trys objektyviosios sąlygos: kaltininkas pateikia deklaraciją arba nustatytą patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą, iš ko jam kyla pareiga sumokėti mokesčius, tačiau mokesčių įstatymo nustatyta tvarka nesumoka; valstybės įgaliota institucija įstatymo nustatyta tvarka primena apie pareigą sumokėti mokesčius; po šio priminimo per jame nustatytą terminą kaltininkas tyčia mokesčių vis tiek nesumoka. Taigi nusikaltimo, numatyto BK 219 str., objektyvioji pusė pasireiškia mokesčių nesumokėjimu po priminimo apie šią pareigą per priminime nurodytą terminą.

Iš byloje esančio Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus rašto Nr. (9.1)3-31609 „Dėl UAB (duomenys neskelbtini) vengimo mokėti socialinio draudimo įmokas“ matyti, kad 2010 m. gegužės 12 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius siuntė UAB (duomenys neskelbtini) priminimą apie pareigą sumokėti mokesčius per dešimt dienų. Rašte yra įspėjimas apie tai, kad jei per nurodytą terminą nebus sumokėta visa skolos suma, bus kreiptasi į ikiteisminio tyrimo institucijas dėl atsakomybės taikymo pagal BK 219 straipsnį (1 t., b.l. 20-21). Šis raštas UAB (duomenys neskelbtini) buvo išsiųstas registruotu laišku ir grįžo neįteiktas adresatui. 2010-10-06 VSDFV Vilniaus skyriaus darbuotojai nuvyko Bendrovės registracijos adresu (duomenys neskelbtini), tačiau minėtų adresu UAB (duomenys neskelbtini) nerado, todėl surašė turto ar asmens neradimo aktą Nr. 7-29-53 (1 t. b.l. 26). 2010-08-17 VSDFV Vilniaus skyrius skelbimais „Lietuvos žiniose“ ir „Vilniaus dienoje“ kvietė UAB (duomenys neskelbtini) vadovą (akcininką) ar kitą įgaliotą asmenį atvykti į VSDFV Vilniaus skyrių, taip pat 2010-09-10 pakartotiniu skelbimu „Lietuvos žiniose“ kvietė UAB (duomenys neskelbtini) vadovą (akcininką) ar kitą įgaliotą asmenį atvykti į VSDFV Vilniaus skyrių (1t. b.l. 22-25). Toks priminimo įteikimo būdas šio veiksmo atlikimo metu visiškai atitiko Mokesčių administravimo įstatymo (2007 m. liepos 3 d. Nr. X-1249 redakcija) 164 str. l d. 4 p. numatytą dokumentų įteikimo mokesčių mokėtojui būdą, todėl I. U. argumentas, kad ji nežinojo apie pareigą sumokėti mokesčius, kad toks priminimas jai nebuvo įteiktas, atmestinas. Kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas I. U. kaip bendrovės direktorei, buvo žinoma apie įsiskolinimą bei pareigą mokėti mokesčius, tuo labiau, kad ji pati dar 2009-04-08 kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyrių dėl skolos išdėstymo, taip pat 2010 m. rugsėjo 24 d. pareiškimu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl UAB (duomenys neskelbtini) bankroto bylos iškėlimo, o su pareiškimu buvo pateiktas kreditorių sąrašas (1 t. b.l. 110). VSDFV Vilniaus skyriaus priminimas buvo išsiųstas 2010-05-12, I. U. jo neatsiėmė, nors pati pirmosios instancijos teismo posėdžiu metu paaiškino, kad dėl korespondencijos atsiėmimo problemų nekildavo, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad I. U. vengė atsiimti jai skirtą pranešimą, nes žinojo apie savo nevykdomas pareigas, o VSDFV Vilniaus skyrius vadovaudamasis Mokesčių administravimo įstatymo 164 str. l d. 4 p. pagrįstai pranešimą įteikė viešo paskelbimo būdu ir toks pranešimo įteikimas laikytinas tinkamu.

Nuteistoji I. U. teigia, kad 2010-09-10 įmonė neturėjo lėšų sumokėti 32761,33 Lt mokesčių ir ji tuo metu buvo nemoki, todėl ji pagal BK 219 str. neatsako.

Kolegija, patikrinusi apeliacinio skundo argumentus dėl BK 219 str. 1 d. požymių nebuvimo nuteistosios veikoje, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas mokesčių nesumokėjimo faktines aplinkybes, netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus.

BK 219 str. 1 d. nustatyta veika laikoma baigta, kai asmuo po to, kai gavo priminimą apie pareigą sumokėti mokesčius, per jame nustatytą terminą šios pareigos neįvykdė. Tačiau baudžiamoji atsakomybė už mokesčių nesumokėjimą galima tik tuo atveju, kai asmuo turėjo galimybę sumokėti mokesčius. Kadangi UAB (duomenys neskelbtini) priminimas buvo įteiktas viešo paskelbimo būdu, todėl laikytina, kad panešimas įteiktas antrą kartą paskelbimo spaudoje dieną, t.y. 2010-09-10. VSDFV Vilniaus skyriaus priminime nustatytas 10 dienų terminas sumokėti socialinio draudimo įmokas, todėl I. U. turėdama finansinę galimybę privalėjo iki 2010-09-20 sumokėti socialinio draudimo įmokas.

Specialistas A. N. teismo posėdžio metu paaiškino, kad pagal pateiktą 2010 m. rugsėjo mėn. balansą įmonė turėjo 4618,25 Lt. 2010 m. rugsėjo 7 d. įmonės į kasą gavo 256 Lt įplaukų, per 2010 m. spalio mėn. - 100 Lt, 2010 m. lapkričio 17 d. – 300 Lt, 2010 m. lapkričio 18 d. – 100 Lt. Tos sumos turėjo būti kasoje. Taip pat paaiškino, kad 2010 m. rugsėjo 10 d. – 21 dienomis UAB (duomenys neskelbtini) galėjo sumokėti tik dalį mokesčių. Pagal pateiktus kasos pajamų orderius darbuotojams buvo išmokėta: 2010 m. rugsėjo 15 d. 200 Lt L. P. ir 300 Lt R. V., 2010 m. rugsėjo 23 d. 200 Lt L. P., 2010 m. spalio 8 d. 200 Lt L. P., 2010 m. lapkričio 15 d. 300 Lt L. P..

Atlikus UAB (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos tyrimą laikotarpyje nuo 2010-09-10 iki 2010-11-18 buvo nustatyta, kad minimu laikotarpiu į bendrovės kasą įplaukė 756,35 Lt, o iš pateikto (duomenys neskelbtini) 2010 m. rugsėjo 2 d. balanso užfiksuota, kad bendrovės pinigų ir pinigų ekvivalentų likutis 4618,25 Lt.

Iš kasos išlaidų orderių nustatyta, kad nuo 2010 m. rugsėjo 15 d. iki 2010 m. lapkričio 15 d. buvo išmokėti atlyginimai 1800 Lt:

1) 2010 m. rugsėjo 15 d. kasos išlaidų orderis Nr.563 -200,00 Lt L. P.;

2) 2010 m. rugsėjo 15 d. kasos išlaidų orderis Nr.564 300,00 Lt R. V.;

3) 2010 m. rugsėjo 23 d. kasos išlaidų orderis Nr. DSK000000565 200,00 Lt L. P.;

4) 2010 m. spalio 8 d. kasos išlaidų orderis Nr. (nenurodytas) 300.00 Lt R. V.;

5) 2010 m. spalio 8 d. kasos išlaidų orderis Nr. (nenurodytas) 200,00 Lt L. P.;

6) 2010 m. lapkričio 15 d. kasos išlaidų orderis Nr. (nenurodytas) 300.00 Lt R. V.;

7) 2010 m. lapkričio 15 d. kasos išlaidų orderis Nr. (nenurodytas) 300,00 Lt L. P.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus apygardos teismas 2010 m. lapkričio 18 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad Įmonės nemokumas yra apibrėžtas Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo 2 str. 8 d., kur nurodyta, kad įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų ir pradelsti įmonės įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Pažymėtina, kad bendrovės mokumas ar nemokumas nustatomas konkrečiai datai, konkrečiam momentui.

Kolegija įvertinus tai, kad įmonė mokėjimus dėl atsiradusių piniginių įsipareigojimų vykdo laikydamasi įstatymų, o LR Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo 3 str. 1 d. numato, kad kai mokėtojas visiems atsiradusiems piniginiams įsipareigojimams įvykdyti neturi pakankamai pinigų, mokėjimai vykdomi tokia eilės tvarka:

1) su darbo santykiais susijusios išmokos, žalos dėl profesinio susirgimo, sveikatos sužalojimo ar žuvimo darbe atlyginimo sumos; mokėtinos sumos už Lietuvoje supirktą ar perdirbtą žemės ūkio produkciją, nurodytą Atsiskaitymų už žemės ūkio produkciją įstatyme;

2) valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos.

Kadangi iki 2010-09-10 įmonė turėjo 4618,25 Lt, be to, iki 2010-11-18 bendrovė gavo dar 756,35 Lt pajamų, o 1800 Lt buvo išmokėti atlyginimai darbuotojams, atsižvelgiant į mokėjimo vykdymo eilės tvarką, t.y. į tai, kad kitos įmonės turėtos lėšos pirmiausia turėjo būti panaudotos sumokėti socialinio draudimo įmokas, daroma išvada, kad nuteistosios vadovaujama bendrovė turėjo finansinę galimybę iki 2010 m. lapkričio 18 d. sumokėti dalį, t.y. 3574,60 Lt (4618,25 Lt+756,35 Lt-1800 Lt) socialinio draudimo įmokų VSDFV Vilniaus skyriui.

Iš to daroma išvada, kad I. U., žinodama apie jos vadovaujamos įmonės pareigą sumokėti apskaičiuotus mokesčius per priminime nustatytą terminą ir būdama už tai atsakinga, įmonei turint realią galimybę sumokėti 3574,60 Lt socialinio draudimo įmokų, tyčia to nepadarė.

Skundžiamu nuosprendžiu I. U. nuteista už viso apskaičiuoto socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo – 32761,33 Lt nesumokėjimą po priminimo. Kaip nurodyta aukščiau, I. U. vadovaujama įmonė priminimo apie pareigą sumokėti mokesčius įteikimo metu lėšų sumokėti visą įsiskolinimą neturėjo, todėl apylinkės teismo išvada, kad I. U. kalta dėl viso apskaičiuoto mokesčio nesumokėjimo, yra visiškai nepagrįsta. Dėl to nuosprendis keičiamas (BPK 328 str. 3 d.) ir I. U. inkriminuotos veikos šioje dalyje apimtis mažinama iki sumos, kuriai sumokėti I. U. įmonė lėšų turėjo ir I. U. galėjo įvykdyti prievolę sumokėti mokesčius.

Apeliantė skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš jos VSDFV Vilniaus skyriui priteisė turtinės žalos atlyginimą, nes UAB (duomenys neskelbtini) yra ribotos atsakomybės juridinis asmuo ir už savo prievoles atsako tik įmonė, todėl jai šio juridinio asmens atsakomybė nepereina ir ji neatsako už šio juridinio asmens prievolę.

Iš bylos duomenų matyti, kad už finansinių ataskaitų bei deklaracijų pateikimą ir mokesčių į valstybės biudžetą sumokėjimą UAB (duomenys neskelbtini) buvo atsakinga šios įmonės direktorė I. U.. Šias pareigas I. U. pradėjo eiti 2007 m. gruodžio 13 d. Priminimas apie pareigą sumokėti mokesčius jai buvo įteiktas 2010-09-10, t.y. tuo metu, kai ji buvo įmonės direktorė ir buvo atsakinga už mokesčių sumokėjimą į valstybės biudžetą. Kaip matyti iš bylos duomenų, apeliantė nesumokėjo VSDFV Vilniaus skyriui socialinio draudimo įmokų, nors galėjo ir turėjo galimybę po priminimo gavimo sumokėti 3574,60 Lt. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad jei turtinė žala valstybei padaryta BK 219 – 223 str. nustatytomis nusikalstamomis veikomis nesumokėjus mokesčių, tai žalos atlyginimas sprendžiamas ne ginčo tvarka, vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymu. Tais atvejais, kai tokia žala negali būti išieškoma Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka, tai valstybei atstovaujanti institucija turi teisę baudžiamojoje byloje pareikšti ieškinį.

Šiuo atveju, UAB (duomenys neskelbtini) neturi pakankamai turto ar piniginių lėšų, į kurias būtų galima nukreipti išieškojimą, vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymu, kadangi Vilniaus apygardos teismo 2010-11-18 nutartimi įmonei iškelta bankroto byla. Kadangi žala VSDFV Vilniaus skyriui dėl to, kad UAB (duomenys neskelbtini) nesumokėjo 3574,60 Lt mokesčių padaryta kaltais I. U. veiksmais, o ši žala negali būti išieškoma Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka, todėl šią žalą nuteistoji privalo atlyginti. Kadangi skundžiamu nuosprendžiu iš I. U. buvo priteistas visas įmonės socialinio draudimo įmokų įsiskolinimas, tačiau ji kalta tik dėl jo dalies, skundžiamu nuosprendžiu priteistos žalos dydis mažinamas iki 3574,60 Lt.

Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamu nuosprendžiu I. U. pagal BK 219 str. 1 d. paskirta bausmė už žymiai didesnės apimties veiką, nei jos apimtį nustatė apeliacinės instancijos teismas, todėl skundžiamu nuosprendžiu paskirtoji bausmė tiek pagal BK 219 str. 1 d., tiek ir subendrinta bausmė mažinama, t.y. nuosprendis keičiamas ir dėl paskirtos neteisingos bausmės. (BPK 328 str. 2 d.)

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p., 2 d. 2 p., 330 str. ,-

nusprendžia:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 25 d. nuosprendį pakeisti:

Laikyti, kad I. U. mokesčių nesumokėjo, nors galėjo atsiskaityti su valstybės biudžetu ir sumokėti už 3574,60 Lt mokesčių laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2010-06-30.

Pagal BK 219 str. 1 d. I. U. paskirtą bausmę sumažinti iki devynių mėnesių laisvės atėmimo, šią ir nuosprendžiu pagal BK 223 str. 1 d. paskirtą subendrintą bausmę sumažinti iki vienerių metų laisvės atėmimo.

Iš I. U. priteistą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui žalos atlyginimo dydį sumažinti iki 3574,60 Lt.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.