- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2008-05-29
- Bylos Nr.
- 1-18-401/2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jonas Furmanavičius (pirm.), Algirdas Jaliniauskas, Jurgis Kiškis, Algirdas Jalinauskas
- Kaltinamasis
- D. M.
- Nukentėjusysis
- S. G.
- Advokatai
- Algimantas Degulis
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Jono Furmanavičiaus, teisėjų Algirdo Jalinausko, Jurgio Kiškio, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, Aušrinei Kudžmienei, dalyvaujant vertėjai Veronikai Rybalčenko, prokurorui Aurelijai Vancevičienei, gynėjui advokatui Algimantui Deguliui, kaltinamajam D. M., nukentėjusiajai S. G.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis V. M. individualioje įmonėje vadybininku, gyvenantis Taikos pr. (duomenys neskelbtini), Kaune, neteistas, kaltinamas padaręs nusikaltimą numatytą LR BK 129 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. M. 2005 m. spalio 16 d., apie 21.30 val., prie namo Nr. 73, esančio Taikos pr., Kaune, suvokdamas, kad veikia rizikingai kito žmogaus gyvybės atžvilgiu, tačiau lengvabūdiškai tikėdamasis išvengti pavojingų pasekmių, tyčia sudavė ranka smūgį V. G., padarydamas jam pilvo sumušimą, pasireiškusį kraujosruvomis pilvo sienos raumenyse, diafragmos kupole bei didžiojoje taukinėje, paviršiniu pokapsuliniu kepenų plyšimu ir skrandžio sienelės gleivinės bei raumeninio sluoksnio plyšimu, kas sukėlė ūmų kraujavimą į skrandį, ūminę mažakraujystę ir ūmų širdies veiklos sutrikimą, dėl ko nukentėjusysis grįžęs į namus, adresu Taikos pr. (duomenys neskelbtini), Kaune, apie 24 val. mirė, taip nusikalstamai pasitikėdamas dėl neatsargumo atėmė nukentėjusiajam V. G. gyvybę.
Kaltinamasis D. M. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2005 m. spalio 16 d., apie 21.30 val., kartu su kaimynu N. Ž., gyvenančiu Taikos pr. name Nr.73, Kaune, ėjo į parduotuvę pirkti cigarečių. Prie suoliuko, esančio tarp gyvenamųjų namų buvo 4 neblaivūs vyriškiai, du 2 ar 3 iš jų sėdėjo ant suoliuko, kiti stovėjo. Jie gėrė, triukšmavo, vartojo necenzūrinius žodžius. Nuo Taikos pr. 73 namo iki minimo suoliuko yra apie 10 – 15 metrų atstumas. N. Ž. juos sudrausmino, sakydamas „baikit vyrai gert, duokit ramybę, leiskit žmonėms pailsėti“. Tada pastarieji su jais pradėjo griežtai kalbėti. Po N. Ž. pasakymo, V. G. krūtinės aukštyje laikydamas dešinėje rankoje butelį, staiga grėsmingai žengė link jų, tuomet jis šį vyriškį pastūmė ir jis nukrito tarp metalinių suoliuko konstrukcijų, sąmonės neprarado. Vienas vyriškis pasišalino. Nukentėjusįjį stūmė gindamasis, suduodamas plaštaka pečių aukštyje, nes pastarasis būtų sudavęs smūgį jam arba N. Ž.. Daugiau smūgių jam nesudavė, lūpos nesužalojo. Tuo konfliktas baigėsi ir jie su N. Ž. nuėjo. Nematė, kad N. Ž. kam nors būtų sudavęs. Su šiais asmenimis anksčiau konfliktų nebuvo, nors jie dažnai čia gerdavo. Vėliau iš aplinkinių gyventojų sužinojo, kad tą dieną, prieš jų konfliktą, V. G. mušėsi su kitais asmenimis. Įvykio vieta buvo apšviesta blankiai. N. Ž. yra apie 8 cm. už jį aukštesnis. V. J. buvo vienas iš geriančių, jam smūgio nesudavė, mano, kad galėjo alkūne užgauti asmenį, buvusį jam už nugaros. Batus, kurie iš jo buvo paimti ikiteisminio tyrimo metu, jam nupirko žmona 2005 m. gruodžio mėnesį.
N. S. G. parodė, kad V. G. jos vyras. Jie gyvena adresu Taikos pr. (duomenys neskelbtini), Kaune, butas pirmame aukšte. Įvykio dieną, 2005-10-16, apie 21 val. per langą kažkoks draugas jį pasikvietė į kiemą. Išeinant vyras buvo blaivus, nesumuštas. Su kuo susitiko ir kur nuėjo nežino. Kada vyras sugrįžo nematė, nes apie 22 val. atsigulė miegoti. Vėliau iš vyro sesers, gyvenančios kartu, sužinojo, kad jis grįžo kruvinas ir nuėjo į vonią nusiprausti. Prašė atnešti kibirą prie lovos, sakė, jog bloga. Jam nusirenginėjant, ji klausė kas atsitiko, bet V. G. nieko nepaaiškino, atsigulęs žiaugčiojo. Po to, atsikėlė ir nukrito ant grindų, pradėjo vemti krauju. Tada iškvietė greitąją medicininę pagalbą, nors vyras liepė gydytojų nekviesti, sakydamas, jog ir taip praeis. Rytojaus dieną sužinojo, kad jį sumušė. V. J. jai pasakojo, kad nuo smūgio jis nukrito ir atsikėlė kruvinas. Kas tokie mušė, nepažino. Iš kitų girdėjo tą patį. Iki mirties vyras chroniškomis ligomis nesirgo. Reiškia civilinį ieškinį 1918 Lt sumai turtinei žalai-laidojimo išlaidoms, ir 50000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Su vyru jie gyveno jo tėvų bute, po jo mirties jai reikia persikelti gyventi kitur, tačiau ji neturi kito gyvenamojo ploto. Santuokoje gyveno 14 metų. Ji dirbo ir išlaikė šeimą, vyras dirbo nepastoviai, nelegaliai.
Liudytojas V. J. parodė, kad su nukentėjusiuoju V. G. buvo draugai, beveik kasdien susitikdavo. Įvykio dieną, 2005-10-16, apie 21 val. eidamas į parduotuvę, pamatė prie suoliuko buvusius V. G., E. V., kaimyną G. Č.. Jis nuėjęs į parduotuvę, nupirko 0,7 l talpos, 18% stiprumo vyno butelį ir pradėjo gerti. Netrukus, išgėrus apie pusę butelio vyno, priėjo N. Ž. ir D. M., tuo metu V. G. stovėjo prie smėlio dėžės, G. Č. buvo toliau, E. V. ir jis sėdėjo ant suoliuko. D. M. priėjęs prie V. G., pasakė: „kiek galim įspėti“ ir kumščiu sudavė vieną smūgį V. G., tačiau ar pastarasis nukrito nematė, nes buvo tamsu. Po to, spyrė jam, nuo ko, jis krisdamas persivertė per suoliuką, prisitrenkė. Nerijus stovėjo už D. M.. Kai atsikėlė prie suoliuko buvo likęs tik V. G.. Nerijui ir D. M. prie jų priėjus, E. V. pasišalino pats, o G. Č. D. M. liepė eiti namo ir jis nuėjo. Nematė, kad V. G. būtų bandęs suduoti D. M. ar N. Ž.. Konfliktas truko trumpai, apie 2-3 minutes. V. G. veidas buvo kraujuotas, spjaudė krauju, todėl ėjo namo nusiprausti, o jis V. G. palydėjo. V. G. žadėjo sugrįžti, todėl jis prie laiptinės jo laukė apie pusvalandį, bet V. G. neatėjo. Kai jis atėjo prie suoliuko, V. G. nebuvo sumuštas, jo girtumo požymių nepastebėjo. Nežino ar V. G. prieš tai dalyvavo kokiame nors konflikte.
Iš parodymų atpažinti protokolo nustatyta, kad liudytojas V. J. atpažino D. M., kaip asmenį, sudavusį smūgį V. G. (t.2 b.l. 21-22).
Šiuos savo parodymus liudytojas V. J. detalizavo parodymų patikrinimo vietoje metu, nurodydamas suoliuką, ant kurio jis sėdėjo, vietą, kurioje prie metalinių sulaužyto suoliuko rėmų stovėjo ir po D. M. smūgio nukrito V. G. (t.2 b.l. 17-20).
Liudytojas E. V. parodė, kad kaltinamojo nepažįsta. Nukentėjusįjį V. G. pažinojo nuo 1967 m., gyveno kaimynystėje, buvo draugai. Jo pravardė (duomenys neskelbtini). 2005-10-16 d. prieš temstant jis pabeldė į V. G. buto langą ir pasikvietė jį į kiemą, kadangi buvo pagiringas, ieškojo kompanijos išgerti. V. G. išėjus, kartu nuėjo prie suoliuko, tai vieta, kur jie pastoviai rinkdavosi. Iš namų V. G. išėjo blaivus, sumušimo žymių ant jo nesimatė. Pas jį paklausus ar turi ką nors išgerti, atsakė, jog ne. Jiems besėdint ant suoliuko, priėjo Valius, jis atsinešė butelį vyno, kurį pradėjo gerti jis, V. G., Valius ir Gintas, leisdami butelį ratu. Vynas buvo apie 17-18 laipsnių stiprumo. Kaltinamajam prie jų priėjus prasidėjo konfliktas. Jis klausė, ką jie čia veikia, Gintui liepė eiti namo. Jis matė prie jų priėjusį tik vieną vyriškį. Tuo metu V. G. stovėjo prie smėlio dėžės, o jis sėdėjo. Kaltinamasis stovinčiam V. G. sudavė smūgį, nuo kurio jis nukrito, o jis tuo metu pabėgo. Į kurią kūno dalį sudavė smūgį V. G. ir ar mušė Valių nematė. Nuo jų atėjimo prie suoliuko iki konflikto praėjo apie 45 minutės. Kad V. G. mirė sužinojo vėliau. Tą vakarą V. G. buvo girtas.
Liudytojas G. Č. parodė, kad su V. G. 3 metus gyveno tame pačiame name. Kaltinamojo nepažinojo. Įvykio dieną, po 20 val. eidamas namo, pamatęs ant suoliuko sėdinčius V. G., Vaidą, Edmundą, pravarde (duomenys neskelbtini), priėjo prie jų. Alkoholinių gėrimų jie neturėjo, todėl netrukus, priėjus V. J., pravarde (duomenys neskelbtini), pastarasis kartu su Vaidu nuėjo į parduotuvę nupirkti vyno. Valius sugrįžo ir atnešė vyno butelį, o Vaidas negrįžo. Visi kartu gėrė atneštą vyną. Tuo metu priėję asmenys liepė jam išeiti, sugriebė už striukės, todėl jis nuėjo. Jis netriukšmavo, jie sėdėjo, gėrė, kalbėjosi. Apie tai, jog V. G. buvo sumuštas ir mirė sužinojo ryte iš Valiaus.
Liudytojas N. Ž. parodė, kad su kaltinamuoju yra kaimynai. Nukentėjusįjį pažinojo iš matymo, pastoviai po jo namo langais gerdavo, triukšmaudavo. 2005-10-16 d., maždaug apie 21.15 val., jis ir D. M. ėjo pirkti cigarečių. Prie suoliuko triukšmavo kompanija, todėl priėję paprašė, kad liautųsi. Tada vienas vyriškis nuo kompanijos atsiskyrė ir nuėjo, sėdėti liko V. J. ir dar vienas vyriškis. Nukentėjusysis V. G. šoko ant jo, užsimojo norėdamas suduoti, rankoje jis laikė kažkokį blizgantį daiktą, tai galėjo būti butelis, tada Donatas jį nustūmė, vieną kartą ranka jam suduodamas, ir jis nugriuvo netoli suoliuko metalinių rėmų. Nukentėjusysis nukrito, vėliau atsisėdo. Nukentėjusysis ir kiti vyriškiai buvo girti. V. J. laikė už Donato rankovės, jie susistumdė, ir V. J. nukrito. Konfliktas truko trumpai, apie 5 minutes. Po įvykio sutikus V. J., jis pasakojo, kad prieš tai, tarp nukentėjusiojo ir kitų asmenų buvo konfliktas.
Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo nustatyta, kad šiuos savo parodymus liudytojas N. Ž. detalizavo įvykio vietoje, nurodydamas suoliuką, ant kurio sėdėjo V. J., kito suoliuko metalinį rėmą, ant kurio sėdėjo V. G. ir atsikėlęs norėjo suduoti jam smūgį, vietą prie šių suoliuko rėmų, kurioje pastarasis nukrito (t.2 b.l. 38-43).
Liudytojas A. A. parodė, kad įvykio dieną, eidamas pro šalį, matė ant suoliuko sėdinčius keturis vyriškius, kurie pastoviai ten sėdėdavo. Du iš jų sėdėjo, du stovėjo. Jie gėrė, matė stovintį kažkokį butelį. Grįždamas atgal pamatė, kad kilęs konfliktas, du jaunesni vyrai stumdėsi su buvusiais prie suoliuko, vienas nugriuvo. Konfliktuojančius ketino apeiti kitu taku, paėjęs atgal apie 20 žingsnių, pamatė jog muštynės baigėsi, vyrai išsiskirstė, ir jis parėjo į namus. Tada buvo tamsoka, vyriškių veidų nesimatė, todėl nežino kas kam sudavė smūgius.
Liudytoja R. G. parodė, kad nukentėjusysis V. G. jos brolis, jie gyveno viename bute. Įvykio dieną, prieš 22 val. eidama iš darbo, brolį kartu su E. V. sutiko prie suoliuko. V. G. stovėjo, o draugas sėdėjo ant suoliuko. Praėjo keleto metrų atstumu nuo jų. Toje vietoje apšvietimas blogas, šviesa sklido tik nuo namų langų, bet iš arti žmones pažinti buvo galima. Nuo šio suoliuko iki jų namo yra apie 50 metrų atstumas. Brolis namo parėjo maždaug po 10 minučių, jau buvo po 22 val. Į butą įėjo užsidengęs burną ir nuėjo į vonią, kur prabuvo apie 20 min. Buvo apsirengęs pluoštinio audinio rudos spalvos striuke. Iš vonios nuėjo į savo kambarį. Prieš vidurnaktį atėjusi brolio žmona pasakė, kad Vytautas miršta. Kai atvažiavo iškviesta greitoji medicininė pagalba, jis buvo miręs. Apie įvykį sužinojo iš V. J., kuris sakė, jog jiems geriant, atėjo du vyrai, sumušė jį patį, sudavė smūgį broliui.
Liudytoja L. M. parodė, kad kaltinamasis D. M. jos vyras. Santuokoje gyvena 7 metus. 2005-10-16 d. vyras namo grįžo apie 21.30 val., apie įvykusias muštynes jai nieko nepasakojo. Vyras dirba, išlaiko šeimą. Liudytojas V. J. buvo atėjęs pas juos į namus ir jai pasakojo, kad jos vyras nekaltas, kadangi prieš tai buvo konfliktas, nukentėjusysis susimušė su vyriškiu pravarde (duomenys neskelbtini). Tačiau V. J. sakė, jog policijai sakys, kad praėjus pusei metų laiko nieko neatsimena. Batus su užrašu „Perfomance“, kuriuos iš vyro paėmė policija, ji pirko po įvykio, 2005 metų gruodžio mėnesį, Utenoje.
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad įvykio vieta yra prie suoliuko, esančio šalia namo Nr. 73, Taikos pr., Kaune. Šalia jo, ant cementinio takelio rastos dėmės panašios į kraują (1 t. b.l. 7-12).
Iš lavono apžiūros protokolo nustatyta, kad V. G. lavonas rastas bute, adresu Taikos pr. (duomenys neskelbtini), Kaune, gulintis ant grindų, ant jo kojų ir rankų matėsi dėmės panašios į kraują, šalia lovos stovi kibiras, kuriame buvo raudonos spalvos skystis (1 t. b.l. 13-15).
Iš teismo medicinos specialisto išvados nustatyta, kad V. G. mirties priežastis pilvo sumušimas, pasireiškęs kraujosruvomis pilvo sienos raumenyse, diafragmos kupole bei didžiojoje taukinėje, paviršiniu pokapsuliniu kepenų plyšimu ir skrandžio sienelės gleivinės bei raumeninio sluoksnio plyšimu. Tai sukėlė ūmų kraujavimą į skrandį, ūminę mažakraujystę ir ūmų širdies veiklos sutrikimą. V. G. mirė 4-12 val. iki jo lavono autopsijos. V. G. prieš pat mirtį buvo neblaivus, jo lavono kraujyje rasta 3,25 % etilo alkoholio ir tai atitinka sunkų girtumo laipsnį. V. G. vidaus organuose rasta oksazepamo pėdsakai - trankviliantų grupės medikamento, paprastai skiriamo miego kokybei pagerinti (1 t. b.l. 20-26).
Šią išvadą patvirtino ir kompleksinę-komisijinę teismo medicininę ekspertizę atlikę specialistai, ekspertizės akte nurodydami, kad ūminis kraujavimas į skrandžio ertmę vyko iš kraujagyslių skrandžio gleivinės ir raumeninio sluoksnio 0,8 cm. ilgio plyšimo vietoje, be to kraujavo kastinė lūpos žaizda (3 t. b.l. 154-169).
Nurodytų įrodymų visuma neduoda pagrindo daryti neabejotiną išvadą, nors išnaudotos visos galimybės papildomiems duomenims gauti, kad kaltinamasis D. M. 2005 m. spalio 16 d., apie 21.30 val. nukentėjusiajam V. G. tyčia sudavęs ne mažiau 6 smūgius kumščiu ir spirdamas, jį nužudė, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 129 str. 1 d., todėl jo veika perkvalifikuotina.
Žemesnės instancijos teismas
Apklaustų liudytojų parodymai nėra išsamūs, prieštaringi, kiekvienas jų įvykio aplinkybes skirtingai suvokė ir interpretavo. Šiuos prieštaravimus kolegijos nuomone nulėmė tai, jog kartu su nukentėjusiuoju V. G. buvę asmenys buvo neblaivūs, todėl netiksliai įsidėmėjo įvykio aplinkybes ir duodami parodymus sąžiningai klydo. Teismas remiasi tik ta jų dalimi, kuriuos patvirtina kiti įrodymai. Kartu su V. G. buvusių liudytojų parodymams, kad prieš susitikdami visi buvo blaivūs, o iki konflikto pradžios keturiese buvo išgėrę tik pusę butelio vyno, prieštarauja neginčijamai nustatyta aplinkybė, jog V. G. lavono kraujyje rasta 3,25 % etilo alkoholio ir tai atitinka sunkų girtumo laipsnį. Daugiausia įvykį mačiusio liudytojo V. J. parodymais taip pat negalima pilnai remtis, nes jis įvykio aplinkybes nurodė nenuosekliai. Ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad konfliktas kilo su nepažįstamais asmenimis, smūgius V. G. ir jam sudavė aukštesnis vyriškis. Vėliau jis šiuos savo parodymus pakeitė, nurodydamas, kad minėtus asmenis pažinojo, smūgius sudavė kaltinamasis D. M., tačiau byloje nustatyta, kad būtent liudytojas N. Ž. yra maždaug 8 cm. aukštesnis už D. M. (t.2 b.l. 12-16).
Išanalizavus visų įvykio vietoje buvusių asmenų parodymus nustatyta, kad konflikto metu būtent kaltinamasis D. M. sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam V. G., nuo kurio pastarasis nukrito, tai patvirtino liudytojai E. V., V. J.. Nei pats kaltinamasis, nei vienas iš liudytojų nenurodė, kad D. M. V. G. būtų sudavęs daugiau smūgių. Nesant objektyvių įrodymų, kolegija pripažįsta, jog šalintina D. M. pateikto kaltinimo dalis, kad jis sudavė daugiau smūgių ir padarė nukentėjusiajam poodinę kraujosruvą su odos nubrozdinimu dešinės šlaunies viršutinio trečdalio vidiniame paviršiuje, poodines kraujosruvas abiejų žastų priekiniuose paviršiuose bei nugaros kairėje ties mentės išoriniu kraštu. Nes sprendžiant pagal visas bylos aplinkybes, neatmetama galimybė, kad šiuos sužalojimus jis galėjo pasidaryti krisdamas, nes kaip patvirtino įvykio liudytojai, V. G. stovėjo ir nukrito prie metalinių sulaužyto suoliuko rėmų. Poodinės kraujosruvos žastuose galėjo būti padarytos, kai V. J. į namus lydėjo V. G., buvusį sunkiame girtumo laipsnyje. Be to, namuose, stodamasis jis nukrito ant grindų, ką patvirtino tuo metu šalia buvusi jo žmona S. G.. Išnaudojus visas galimybes ir nepavykus pašalinti, abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai. Akivaizdu, kad lūpos kastinę žaizdą pasidarė pats nukentėjusysis įsikasdamas.
Niekas iš įvykio vietoje buvusių asmenų nepatvirtino, kad D. M. sudavė V. G. smūgį spirdamas, todėl šalintina ir ši kaltinimo dalis.
Nors byloje esančioje specialisto išvadoje nurodyta, kad ant batų su užrašu „Perfomance“, paimtų iš D. M. rasti du juodos spalvos medvilnės pluoštai yra bendro grupinio priklausomumo su V. G. bliuzono trikotažo atitinkamais pluoštais (t.1 b.l.39-42), nesant kitų smūgį koja patvirtinančių duomenų, ši išvada nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog D. M. spyrė A. G..
Pats kaltinamasis D. M., liudytoja L. M. parodė, kad šiuos batus nupirko jau po įvykio, 2005 m. gruodžio mėnesį. Iš daiktų pateikimo akto nustatyta, kad minimi batai iš A. M. buvo paimti 2006-01-17(1 t. b.l.43), t.y. praėjus 3 mėnesiams po įvykio. Apklausta ekspertė, atlikusi šį tyrimą, paaiškino, kad V. G. bliuzonas fabrikinės, masinės gamybos, neturi individualių pluoštų. Betarpiškai prieš įvykį V. G. mačiusi liudytoja R. G. parodė, kad jis buvo apsivilkęs rudos spalvos striuke, t.y. ant bliuzono dar buvo striukė, todėl darant prielaidą, kad D. M. spyrė V. G., batas būtų kontaktavęs su striuke, o ne su bliuzonu. Visos šios nurodytos aplinkybės duoda pagrindą abejoti, kad ant D. M. batų rasti medvilnės pluoštai, kurie yra bendros grupinės priklausomybės, yra būtent nuo V. G. bliuzono.
Kaip nurodyta aukščiau, liudytojai matę konfliktą parodė, jog A. M. V. G. sudavė vieną smūgį kumščiu iš priekio, nuo kurio pastarasis nukrito ant žemės. Iš esmės to neneigia ir pats kaltinamasis. Šiuos parodymus patvirtina teismo medicinos specialisto išvada, kompleksinės-komisijinės teismo medicinos ekspertizės aktas, iš kurių nustatyta, kad V. G. mirties priežastis pilvo sumušimas, pasireiškęs skrandžio sienelės gleivinės bei raumeninio sluoksnio plyšimu. Tai sukėlė ūmų kraujavimą į skrandį, ūminę mažakraujystę ir ūmų širdies veiklos sutrikimą. Šis sužalojimas padarytas vienu kietu, buku, riboto paviršiaus daiktu (3 t. b.l. 168). Todėl kolegija remdamasi šiais parodymais ir medicininiais duomenimis daro išvadą, nurodytą sužalojimą V. G. A. M. padarė suduodamas vieną smūgį kumščiu.
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 132 straipsnio 1 dalies dispoziciją atsako tas, kas dėl neatsargumo atėmė gyvybę kitam žmogui. BK 16 straipsnis išskiria dvi neatsargumo rūšis – nusikalstamą pasitikėjimą ir nusikalstamą nerūpestingumą. Išanalizuotais įrodymais nustatyta, jog kaltinamasis suduodamas smūgį ranka nukentėjusiajam V. G., nuo kurio pastarasis nukrito, numatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti įvykę padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti. Tai reiškia, kad jo neatsargumas pasireiškė nusikalstamu pasitikėjimu. Nusikalstamo pasitikėjimo atveju asmuo suvokia, kad apskritai tokia veika yra pavojinga, tačiau tik ne šiuo konkrečiu atveju. Nuo D. M. suduoto smūgio skrandžio gleivinėje ir raumeniniame sluoksnyje atsirado 0,8 cm ilgio plyšimas, iš kurio ilgalaikis kraujavimas sukėlė ūminę mažakraujystę ir ūmų širdies veiklos sutrikimą.
Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad nukentėjusysis V. G. mirė nuo vieno sužalojimo, kurį kaltinamasis padarė suduodamas vieną smūgį kumščiu, nenaudodamas jokių smūgio jėgą sustiprinančių daiktų. Vertinant D. M. fizinius duomenis, ūgį, smulkų kūno sudėjimą, nesant duomenų, patvirtinančių apie jo specialų sportinį pasirengimą, nėra pagrindo manyti, jog kaltinamasis galėjo pasižymėti išskirtinai didele fizine jėga. Smūgis nebuvo suduotas į gyvybiškai svarbų žmogaus organą, nesant jokių motyvų, kurie patvirtintų, kad A. M. siekė nukentėjusiojo mirties, pats sužalojimo padarymo pobūdis neduoda pagrindo daryti išvadą, jog A. M. turėjo tyčią V. G. nužudyti.
Aukščiau nurodyti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis suvokė veikos pavojingumą, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi išvengti V. G. mirties, nes klaidingai suvokė priežastinio ryšio raidą, paviršutiniškai vertino objektyvias aplinkybes ir tikėjosi išvengti nepageidautinų padarinių. Nusikalstamo pasitikėjimo atveju pakanka nustatyti, kad asmuo neleidžia kilti pavojingiems padariniams sąmoningai. Sąmoningas leidimas pavojingiems padariniams kilti yra netiesioginės tyčios atveju. D. M. nuteistinas už neatsargaus nusikaltimo padarymą, jo veikoje yra visi BK 132 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai.
LR BK 28 str. 2 d. numato, kad asmuo neatsako pagal Baudžiamąjį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Nors kaltinamasis D. M. ir liudytojas N. Ž. parodė, kad jiems priėjus raminti triukšmaujančios kompanijos, V. G., laikydamas rankoje butelį ar į jį panašų daiktą grėsmingai link jų ėjo norėdamas suduoti, tačiau negalima pripažinti, kad V. M. veikė būtinosios ginties sąlygomis, nes nėra duomenų patvirtinančių, kad kėsinimasis buvo pavojingas, akivaizdus ir realus. D. M. ir N. Ž. prie V. G. ir kitų asmenų priėjo patys, kas leidžia daryti išvadą, kad nebuvo realios grėsmės jų gyvybei, sveikatai ar jų turtui, nėra duomenų, kad nukentėjusysis ar kiti asmenys būtų šiurkščiai pažeidę viešąją tvarką.
D. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. D. M. 2003-10-28 buvo nuteistas pagal BK 24 str. 6 d., 181 str. 1 d. areštu 75 paroms, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, teistumas išnykęs, laikytinas neteistu.
Skiriant bausmę kaltinamajam D. M. teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nurodytais LR BK 54 str., jis padarė neatsargų nusikaltimą, kurio padariniai neatstatomi, todėl jam skiriama įstatymo sankcijoje numatyta terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Nėra kaltinamojo atsakomybę sunkinančių ir atsakomybę lengvinančių aplinkybių, todėl bausmės dydis nustatytinas artimas sankcijoje numatytam laisvės atėmimo bausmės vidurkiui.
Kolegija atsižvelgusi į veikos pavojingumo laipsnį, tai kad padarė neatsargų nusikaltimą, asmenybę-charakterizuojamas teigiamai, pastoviai dirba, gyvena santuokoje, augina mažametį vaiką, per laikotarpį praėjusį nuo nusikaltimo padarymo naujų nusikaltimų nepadarė, kas leidžia teismui spręsti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Nukentėjusiosios S. G. civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti tenkintinas iš dalies, mažintina valstybės išduotos pašalpos dydžiu-750 Lt. Civilinis ieškinys pareikštas 50 000 Lt sumai neturtinei žalai atlyginti taip pat tenkintinas iš dalies.
CK 6.250 straipsnio 1 dalis numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šiuo atveju neturtinė žala atlyginama, kadangi ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens gyvybės atėmimo. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). Neturtiniu žalos atlyginimu yra siekiama kompensacinių, socialinio teisingumo atkūrimo tikslų, tačiau sukeltas kančias ir išgyvenimus galima įvertinti ir kompensuoti tik sąlygiškai. Neturtinė žala pagal savo pobūdį yra asmeninė, todėl net ir artimiems giminėms jų priteisimo galimybė yra ribota.
Šioje byloje nustatant ieškinio dydį neturtinei žalai atlyginti atsižvelgiama į tai, kad ši dvasinė kančia nėra išskirtinio pobūdžio, nesukėlė nukentėjusiajai, dvasinės depresijos ar kitokių sveikatos sužalojimų. Nepateikti duomenys, kad nukentėjusioji buvo mirusiojo išlaikoma. Priešingai, mirusysis faktiškai nedirbo, pastoviai girtavo, ką patvirtino jo artimieji, pati nukentėjusioji S. G. ir sesuo R. G.. Nukentėjusioji neturtinę žalą siejo su tuo, jog su V. G. ji gyveno pastarojo tėvų bute, todėl po jo mirties jai teks persikelti gyventi kitur. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, tai jog kaltinamojo turtinė padėtis nėra gera, nenustatyta, kad jis turėtų piniginių indėlių, nekilnojamojo turto, išlaiko mažametį vaiką neturtinės žalos dydis mažintinas.
D. M. grąžintinos iš jo paimtos 4 poros batų, saugomos Kauno apygardos teisme.
Menkaverčiai daiktai, turėję reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: V. G. striukė, bliuzonas, kelnės, trumpikės, plaukai, kraujo pavyzdys, nagų nuokarpos su panagių turiniu, D. M. kraujo pavyzdys sunaikintini.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
D. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 132 str. 1 d. ir nubausti laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.
Vadovaujantis LR BK 75 str. 1 d., 2 d. nuteistajam D. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams, įpareigojant jį 2 (dvejus) metus be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos, per visą bausmės atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
Bausmę vykdant, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str. į paskirtos bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2005-12-25 iki 2006-06-25.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomųjų priemonių–rašytinio pasižadėjimo neišvykti ir dokumentų paėmimo nekeisti.
N. S. G. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti iš D. M. 1168 Lt turtinei ir 10 000 litų neturtinei žalai atlyginti, kitoje dalyje jį atmesti.
Grąžinti nuteistajam D. M. iš jo paimtas 4 poras batų, saugomus Kauno apygardos teisme.
Sunaikinti menkaverčius daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti, saugomus Kauno apygardos teisme: V. G. striukę, bliuzoną, kelnes, trumpikes, plaukus, kraujo pavyzdį, nagų nuokarpas su panagių turiniu, D. M. kraujo pavyzdį. Kompaktinę plokštelę saugoti prie bylos.
Nuosprendis apeliacine tvarka gali būti skundžiamas per 20 dienų, Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.