Kauno apylinkės teismo sprendimas

Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjas Darius Kantaravičius, išnagrinėjęs G. P., a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvio, LR piliečio, neteisto, bausto administracine tvarka, nedirbančio, nevedusio, gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, dalyvaujant pažeidėjui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. P. savo, kaip tėvo valdžią panaudojo priešinga savo mažamečio sūnaus A. P., gim. (duomenys neskelbtini), interesams, nes 2012-11-17 apie 14.30 val. namo kieme, esančiame sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini), jo akivaizdoje triukšmavo, rėkavo, vartojo necenzūrinius žodžius, tuo jį išgąsdindamas. Savo veiksmais G. P. pažeidė Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 11 str. bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 181 str. 1 d.

G. P. teismo posėdyje parodė, kad kaltu prisipažįsta, nuoširdžiai gailisi. Kaltinime nurodytu laiku girtas buvo atėjęs pas vaiko motiną E. G., norėjo aplankyti vaiką. Bet prie vaiko nesikeikė, netriukšmavo, o vaikas jo išsigando ir pabėgo, nes išsigando G. P. girtumo.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio vaiko motinos E. G. paaiškinimo matyti, kad G. P. yra jos sugyventinis ir jei turi bendrą vaiką A. P., gim. (duomenys neskelbtini). 2012-11-17 apie 14.30 val. vaikas iš kiemo atbėgo verkdamas ir išsigandęs, sakė, kad nenori susitikti su tėvu. E. G. pastebėjo, kad G. P. neblaivus, rėkė, vartojo necenzūrinius žodžius, į perspėjimus liautis nereagavo (b.l. 3).

Iš byloje esančio vaiko tėvo G. P. paaiškinimo matyti, kad jis kaltu prisipažino, paaiškino, jog vaiko akivaizdoje kieme rėkavo, triukšmavo, keikėsi, nes buvo neblaivus ir piktas. Vaikas ėmė verkti ir bėgti nuo G. P., nes išsigando (b.l. 6).

Iš policijos pareigūnės tarnybinio pranešimo matyti, kad vaikas A. P. pareigūnei paaiškino, jog tėvui G. P. atėjus pas juos į namus, tėvas buvo girtas, todėl vaikas jo išsigando, pradėjo verkti, nes tėtis sakė negražius žodžius, rėkavo, triukšmavo. Vaikas su tėvu daugiau matytis nenori (b.l. 5).

Vaiko A. P., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo liudijimu nustatyta, kad jo tėvai yra G. P. ir E. G. (b.l. 7).

ATPK 181 straipsnio 1 dalis numato, kad tėvų valdžios <...> panaudojimas priešingai vaiko interesams užtraukia tėvams įspėjimą. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 43 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad už fizinio ar psichinio smurto demonstravimą vaikams, jų įtraukimą į nusikalstamą ar kitą neteisėtą veiklą taikoma įstatymų nustatyta administracinė arba baudžiamoji atsakomybė. Tėvų valdžios turinys apibrėžtas Civilinio kodekso 3.155 straipsnyje, kuriame įtvirtinta nuostata, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis. Tėvų valdžia negali būti naudojamasi priešingai vaiko interesams. Civilinio kodekso 3.159 straipsnio 4 dalis numato, kad už tėvų valdžios nepanaudojimą taikoma teisinė atsakomybė, numatyta įstatymuose. Tiek nacionaliniuose, tiek tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintas ypatingos vaiko apsaugos principas – visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Tinkamas valdžios panaudojimas vaiko atžvilgiu siejamas su tuo, kad vaikui būtų užtikrinta teisė į visapusišką ir harmoningą vystymąsi fiziškai ir protiškai, siekiama vaiką apsaugoti nuo jo vystymuisi žalingo socialinės aplinkos poveikio. Draudžiamas bet koks valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams, tarp jų ir fizinio ar psichologinio smurto demonstravimas vaiko akivaizdoje. Pastarieji veiksmai, kurie gali pasireikšti ir tėvų piktnaudžiavimu savo valdžia, jų amoraliu elgesiu (muštynės, necenzūriniai žodžiai, keliantys vaikui baimę), taip pat laikytini priešingais vaiko interesams. Tokiu būdu, tėvų konfliktai, darantys žalą vaiko psichikai, patenka į ATPK 181 straipsnyje aprašyto teisės pažeidimo sudėtį (Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo 2011 m. vasario mėn. 11 d. nutartis byloje Nr. N-62-485-11, konsultacija Nr. 25-K „Administracinių teismų praktika“ Nr. 4, 2004 m.).

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad G. P., būdamas neblaivus, vaiko akivaizdoje rėkavo, vartojo necenzūrinius žodžius. Šio tėvo neigiamo elgesio vaikas išsigando, verkė, nuo jo pabėgo. Taigi vaiko tėvas G. P. nevykdė pareigos dorai auklėti ir prižiūrėti savo nepilnametį vaiką A. P., Tai niekaip nesuderinama nei su vaiko teisėmis, nei su tėvo pareigomis. Jis kaltas ir baustinas.

Skirdamas G. P. nuobaudą, teismas atsižvelgia į tai, kad jis šio pobūdžio pažeidimą padarė pirmą kartą, neteistas, jo atsakomybę sunkina neblaivumas, lengvinanti atsakomybė – kaltės prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos veikos. Todėl jam skirtinas sankcijoje už padarytą pažeidimą numatytas įspėjimas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

G. P. pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 181 str. 1 d. ir paskirti jam administracinę nuobaudą – įspėjimą.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.