Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Kristina Imbrasienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „VIK statyba“ ieškinį atsakovui V. B. dėl žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, tai yra įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Atlikus formalų ieškovės pateiktų įrodymų – 2016 m. gruodžio 19 d., 2017 m. vasario 15 d., 2017 m. rugpjūčio 23 d. Kauno apygardos teismo nutarčių civilinėje byloje Nr. eB2-2861-773/2016 (eB2-1387-773/2017); 2016 m. gruodžio 30 d. bankroto administratoriaus įsakymo; siųstų siuntų sąrašo; Valstybės įmonės Registrų centras Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija apie ieškove – vertinimą bei atsakovui nepateikus įrodymų, patvirtinančių, kad atlygino ieškovei padarytą žalą, daroma išvada, jog pasitvirtinus paminėtų ieškovės pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti ieškovės prašomą sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Kauno apygardos teismas 2016 m. gruodžio 19 d. nutartimi ieškovei iškėlė bankroto bylą. Ieškovė reiškia reikalavimą dėl žalos atlyginimo, nes įmonei esant nemokiai pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – Įstatymas) įtvirtintus kriterijus, įmonės vadovas savalaikiai nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Nurodo, jog dėl nesavalaikio kreipimosi į teismą ieškovės kreditoriai patyrė 5 558,44 Eur žalą.

Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyse nurodytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnio 1 dalis). Juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, turi būti lojalus juridiniam asmeniui, laikytis konfidencialumo, privalo vengti asmeniniai interesai prieštaravimo juridinio asmens interesams ir kt. (CK 2.87 straipsnio 1–4 dalys). Juridinio asmens vadovui nevykdant arba netinkamai vykdant įstatymuose ar steigimo dokumentuose nurodytų pareigų, jis privalo atlyginti padarytą žalą (CK 2.87 straipsnio 7 dalis). Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Paneigti šią prezumpciją, siekiant išvengti civilinės atsakomybės, remiantis kaltės nebuvimu, turi juridinio asmens vadovas – atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; 2012 m gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2012).

Būdamas UAB „VIK statyba“ vadovu, atsakovas privalėjo elgtis rūpestingai, atidžiai, apdairiai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus bei kitus teisės aktus, laiku ir tinkamai neatsiskaitytų su kreditoriais. Kaip įmonės vadovas atsakovas turėjo matyti prastą įmonės finansinę padėtį, pasiektą nemokumo būklę, tačiau nevykdė savo pareigos savalaikiai kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Ieškovė nurodo, jog skolos kreditoriams susidarė 2011–2016 m. laikotarpiu, o minėtu laikotarpiu UAB „VIK statyba“ vadovu buvo atsakovas. Kadangi 2011–2016 m. laikotarpiu ieškovės kreditoriniai reikalavimai padidėjo ieškovės reikalaujama suma, tai laikoma, jog yra visos būtinosios atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos. Dėl atsakovo, kaip buvusio UAB „VIK statyba“ vadovo, pareigų nevykdymo bendrovės kreditoriams atsirado žala, o atsakovas savo kaltės prezumpcijos jokiais įrodymais nepaneigė, todėl jis privalo atlyginti kreditoriams atsiradusią žalą (2.87 straipsnio 7 dalis, 6.245 straipsnio 1, 4 dalys, 6.246–6.249 straipsniai).

Skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, vadinamas procesinėmis palūkanomis, todėl iš jo ieškovei priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Ieškinys pagrįstas byloje esančiais rašytiniais įrodymais, todėl tenkinamas visiškai – iš atsakovo ieškovei priteisiamas 5 558,44 Eur žalos atlyginimas ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos (procesinės palūkanos) už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. kovo 23 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 2.87 straipsnio 7 dalis, 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.38 straipsnis, 6.210 straipsnis 1 dalis, 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246–6.249, 6.251 straipsniai, 6.263 straipsnio 1, 2 dalys, CPK 177 straipsnis).

Visiškai patenkinus patikslintą ieškinį, iš atsakovo priteisiamos bylinėjimosi išlaidos valstybei: 125,00 Eur žyminis mokestis, nes ieškovė CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu yra atleista nuo žyminio mokesčio. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš atsakovo valstybei nepriteisiamos (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355, b. l. 2).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285, 286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo V. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini)) ieškovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „VIK statyba“ (įmonės kodas 301744695) 5 558,44 Eur (penkių tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimt aštuonių eurų 44 ct) žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2018 m. kovo 23 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo V. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini)) 125,00 Eur (vieno šimto dvidešimt penkių eurų 00 ct) žyminį mokestį valstybei (Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660).

Nepateikusi atsiliepimo šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine tvarka, tačiau ji turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2, 3 dalių reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.