- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-05-29
- Bylos Nr.
- 2-97-890/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00986-2011-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Žakevičiūtė
- Ieškovas
- S. G.
- Atsakovas
- E. L., V. L.
- Trečiasis asmuo
- notarei A, Palangos miesto 1-ojo notarų biuro
- Kategorijos
- 28.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Palangos miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Žakevičiūtė, sekretoriaujant I. R., dalyvaujant ieškovei S. G., ieškovės atstovams P. G., advokatei J. P., atsakovams E. L., V. L., atsakovų atstovei advokatei M. U., trečiajam asmeniui notarei A. B., vertėjai V. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės S. G. ieškinį atsakovams E. L., V. L., trečiajam asmeniui Palangos miesto 1-ojo notarų biuro notarei A. B. dėl pavedimo sutarties pripažinimo iš dalies negaliojančia,-
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu prašė pripažinti iš dalies negaliojančiu 2009-09-17 įgaliojimą, kuriuo atsakovai pavedė ieškovei parduoti butą, esantį (duomenys neskelbtini)ir atlikti visus kitus su buto pardavimu susijusius veiksmus dalyje dėl pardavimo sąlygų nenurodymo ir pripažinti, jog pardavimo sąlyga yra parduoti butą (duomenys neskelbtini), už 110 000 Lt ir tokiai sumai atsiskaityti su pavedimo davėja bei buto savininke pagal 2009-09-17 įgaliojimą (pavedimą). Nurodė, kad įgaliojime nurodyta, jog pavedama butą parduoti aptartomis sąlygomis, tačiau sąlygos įgaliojime nenurodytos. Minėtos sąlygos šalių buvo aptartos 2009-09-17 rašytiniu dokumentu, kuris įvardintas „Pardavimo sąlyga“, joje nurodytos tos pačios susitarimo šalys, parduodamas objektas bei jo pardavimo kaina 110 000 Lt, dokumentą pasirašė E. L. ir jis rodo, jog šalys susitarė, kad pardavėja gauna už parduodamą daiktą 110 000 Lt, o pavedimo vykdytoja privalo perduoti įvykdžiusi pavedimą 110 000 Lt E. L.. Ieškovė pavedimo sutartį įvykdė pervedusi atsakovei E. L. 100 000 Lt, nes atskaitė 10 000 Lt buvusią atsakovės skolą, ką pripažįsta ir pati atsakovė, todėl pavedimo sutartį pilnai įvykdė (CK 6.760 str.). 2010-07-01 Palangos miesto apylinkės teismo sprendimu ieškovės netinkamas pareigos vykdymas pagal pavedimo sutartį yra įvertintas kaip nepagrįstas praturtėjimas vien dėl aptartų pardavimo sąlygų nenurodymo 2009-09-17 įgaliojime. Notarė neišaiškino šalims, kad privalu pilnai nurodyti pardavimo sąlygas ir parduodamo daikto kainą įgaliojime. Kadangi ieškovė nėra teisininkė, negalėjo suprasti ir numatyti, kad pardavimo sąlygų nenurodymas pačiame įgaliojime gali sukelti teisines pasekmes, todėl prašo įgaliojimą pripažinti iš dalies negaliojančiu dėl esminio suklydimo (CK 1.96 str., 1.90 str. 4 d., 6 d.).
Teisme ieškovė ieškinį palaikė ir paaiškino, kad su E. L. atsiskaitė, visą aptartą sumą, t.y. 180 000 Lt jai jau sumokėjo. Perdavė E. L. grynais 60 000 Lt po įgaliojimo pasirašymo, pasirašant minėtą „Pardavimo sąlygą“. Likusius 110 000 Lt jai pervedė. „Pardavimo sąlyga“ ir buvo ta suma, už kurią atsakovė sutiko parduoti butą, kartu su jos anksčiau sumokėtais 60 000 Lt ir įskaitant 10 000 Lt skolą. E. L. skubėjo parduoti butą dėl tariamos mamos širdies operacijos, spaudė ją, kad jog duotų jai pinigų. Atsakovė jai buvo skolinga 20 000 Lt. Dėl buto pirkimo ji bendravo su pirkėja O. Č., 52 180 eurų buvo pervesti į jos sąskaitą, o tada ji E. L. pervedė 100 000 Lt, nes 10 000 Lt atskaitė kaip likusią E. L. skolą. 70 000 Lt jau atsispindėjo pardavimo sąlygoje, kurią surašė, kai E. L. parašė įgaliojimą. Po įgaliojimo surašymo jos grįžo ir ji įdavė pinigus, tada E. L. parašė tokią pardavimo sąlygą. Apskaičiavo, jog liks jai pravesti 110 000 Lt po pinigų gautų iš buto pirkėjos. E. L. buvo žinoma už kiek ji parduos butą O. Č.. Pardavimo sąlygą E. L. savo ranka rašė pas ją namie, buvo dviese. Atsakovė, parduodama butą, planavo pirkti pigesnį butą, buvo apsigyvenusi pas ją su sūnumi ir vyru, mokėjo nuomą. Po pirkimo-pardavimo sutarties ir įgaliojimo atidavimo, E. L. parašė pakvitavimą, kad jokių pretenzijų jai neturi, tik nurašydama nuo jos pavyzdžio suklydo nurodydama datą. Pirkimo-pardavimo sutartį atsakovei parodė rugsėjo 23 ar 24 d. Manė, kad pardavimo sąlyga ir yra, aptarta sąlyga, kuri nurodyta įgaliojime, todėl dėl paskolintų pinigų pakvitavimų neėmė. Pardavimo sąlyga atspindėjo jų susitarimus ir perdavimo sandorius, jog ji perdavė E. L. 70 000 Lt, ir liko perduoti 110000 Lt. Atsakovė nenorėjo, jog vertėjas (duomenys neskelbtini) dalyvautų sudarant įgaliojimą. Su E. bendravo rašteliais, žinutėmis. Buto pardavimo kaina 180 000 Lt pagal sutartį, pagal pardavimo sąlygą pervedė Eglei likusius 100 000 Lt. Už butą gavo 180 000 Lt, kadangi 60 000 Lt davė grynais, o 20000 Lt užskaitė E. L. skolą. Ji draugiškai padėjo jai parduoti butą. Pardavimo sąlygoje neįtraukė skolų, taip išsprendė savo finansinius reikalus, jog joje užrašyta tik likusi skola 110 000 Lt.
Šalies argumentai
Atsakovai E. L. ir V. L. pateikė atsiliepimus į ieškinį, kuriuose nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. 2010-07-01 Palangos miesto apylinkės teismo įsiteisėjusiu sprendimu iš ieškovės S. G. atsakovams buvo priteistas 70 000 Lt įsiskolinimas dėl nepagrįsto praturtėjimo už parduotą atsakovams priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovė E. L., atstovaudama tuo metu nepilnametį atsakovą V. L., notarės patvirtintu 2009-09-17 įgaliojimu pavedė ieškovei S. G. parduoti minėtą butą, kadangi abu yra neįgalūs, turi klausos negalią, kalba tik gestų kalba, su aplinkiniais bendrauja per vertėją. Sudarant įgaliojimą, dalyvavo gestų vertėjas, atsakovė E. L. suprato, kad visi gauti pinigai už parduotą butą bus pervesti į E. L. banko sąskaitą, tačiau įgaliotinė S. G. visą už parduotą butą iš pirkėjos gautą 52 180 eurų sumą pervedė ne į atsakovų, kaip nurodyta pardavimo sutartyje, o į savo sąskaitą, iš kurios tik 100 000 Lt bankiniu 2009-09-23 pavedimu iš savo sąskaitos pervedė atsakovei E. L.. Ieškovė netinkamai įvykdė 2009-09-17 įgaliojimą, su atsakovais neteisingai atsiskaitė, nes įskaičius 10 000 Lt atsakovės E. L. skolą, atsakovai iš ieškovės už parduotą butą gavo tik 31 900 eurų. Butą siekė parduoti kuo brangiau, kad įsigytų butą Vilniuje, kur V. L. galėtų mokytis, įgyti specialybę, įsitvirtinti. Už ieškovės pervestus pinigus tegalėjo įsigyti kuklų butą Kretingoje, dėl ko atsakovams padaryta ne tik turtinė, bet ir moralinė žala. Be to, ieškovė privalėjo pateikti ataskaitą už pavedimo vykdymą, tačiau banko išrašą iš asmeninės sąskaitos atsisakė pateikti, gera valia pagal suteiktą įgaliojimą neatsiskaitė. Ieškovė nuslėpė ir tikrąją buto pardavimo kainą, aiškino, jog pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta kaina yra didesnė dėl mokesčių, o iš tikrųjų pirkėja neva sumokėjo 110 000 Lt. Ieškovė siekia išvengti atsakomybės dėl netinkamo įgaliojimo įvykdymo ir taip negrąžinti atsakovams nepagrįstai, pasinaudojant šių negalia, apgaule įgytus 70 000 Lt.
Atsiliepimas
Atsakovas V. L. teisme paaiškino, kad butas buvo dalinė jo ir mamos nuosavybė. Jie norėjo pardavę butą persikelti į Vilnių, nes jis mokosi Vilniuje. Sudarant įgaliojimą, dalyvavo jis, buvo vertėjas, o sudarant buto pirkimo-pardavimo sandorį, jis nedalyvavo. Sudarant įgaliojimą, kiek vertėjas išaiškino, ir kiek jam žinoma, mama rašė įgaliojimą S. G. parduoti butą, ir jog ji visus pinigus perves. Žinojo, jog mama Sandrai iš viso buvo skolinga 10 000 Lt. Žinojo, kad mama truputį melavo Sandrai, nes jai reikėjo pinigų, močiutei operacijos nereikėjo. Nepamena, kada mama važiavo į Siriją pas vyrą. Nežino, ar mama gavo avansą už parduodamą butą. Mama minėjo skolas, bet apie avansą neminėjo.
Atsakovė E. L. teisme paaiškino, jog su ieškiniu nesutinka. Turi klausos negalią, kalba tik gestų kalba. Sudarant įgaliojimą notarų biure, dalyvavo jos sūnus V. L. ir gestų kalbos vertėjas V.J. L.. Nors vertėjas jai nepatiko kaip asmenybė, jo vertimas aiškus, pretenzijų jam neturi. Su įgaliojimo tekstu susipažino, jį matė, viskas buvo aišku. S. jai sakė, jog atsakovė ją įgalioja parduoti butą. Pradžioje buvo kalba, jog butą parduos už 210 000 Lt, po to ėjo kalba apie 180 000 Lt. S. minėjo, jog yra krizė, buto kaina 110 000 Lt. S. nesakė, už kiek pardavė butą O. Č.. Jos aptarinėjo sumas, bet galutinės sumos nežinojo, sakė, jog vėliau pasakys. Pagalvojo, jog 210 000 Lt gal ir negaus, bet kai sužinojo, jog buto kaina 110 000 Lt, ištiko šokas. S. viską buvo surašiusi, jai liepė perrašyti, o ji tikėjo, jog jos neapgaus. Sandrai buvo skolinga tik 10 000 Lt. Tik šiandien išgirdo apie avansą, jokių 60 000 Lt grynais pinigais ieškovė nėra jai sumokėjusi. Už kiek pardavė butą S. G. pirkėjai O. Č. sužinojo, kai notarė parodė sutartį. Ieškovė jai 100 000 Lt pervedė po 2-3 dienų, atsiskaičiavusi jos 10 000 Lt skolą. Kai pamatė sutartį, suprato, jog neatitinka suma jai pervestos sumos, ieškovė teigė, jog sutartyje nurodyta didesnė nei realiai sumokėta suma dėl mokesčių. Prašė ieškovės pinigus gražinti, bet ją išvarė iš buto, kurį nuomojosi. S.rašydavo raštelius, o ji juos perrašydavo. Pakvitavimą rašė taip, kaip buvo parašyta, nes nurašinėjo nuo ieškovės raštelio. Pakvitavimas buvo surašytas kartu su pardavimo sąlyga. Tą dieną perrašė du raštelius, bet pinigai už butą dar nebuvo sumokėti, jie surašyti po įgaliojimo patvirtinimo. Nepagalvojo, jog ją gali apgauti, todėl rašė, jog pretenzijų neturi. Ją apgavo pasinaudojant jos negalia. Raštelius rašė pas S. nuomojame bute. Rašant pardavimo sąlygą dalyvavo jos vyras, kuris lietuviškai nemoka. Pardavimo sąlygą rašė S. iniciatyva, ji taip sugalvojo. S. sakė, jog jo reikia įgaliojimui tvarkyti. Pardavimo sąlyga atsirado po įgaliojimo tą pačią dieną. 110 000 Lt sumą nurodydama, turėjo omenyje, jog tą 110 000 Lt sumą jau buvo gavusi, perrašė raštelį. Šiai dienai ieškovė nėra grąžinusi 70000 Lt. Ji su pirkėja O. Č. nebendravo, rusų kalbos nemoka. 2009-09-17 įgaliojimo buvo po vieną egzempliorių jai ir ieškovei. 2006 m. buto (duomenys neskelbtini) g. pardavime vertėjas (duomenys neskelbtini) dalyvavo, jokių nesklandumų nebuvo. Buvo sutarusios su ieškove, jog už butą nori gauti kuo daugiau. S. G. davė 500 Lt už visus dokumentus, o spalio 10 d. 10 val. iš bankomato pasiėmė pinigus ir atidavė S. 1300 Lt, iš jų 500 Lt buvo už notarą, už 500 Lt jai už darbą bei 300 Lt už nuomą, nes buvo nepilnas mėnuo. Susirašinėjo su S. ir po pardavimo sutarties, kai klausinėjo, kada parodys sutartį.
Trečiasis asmuo notarė A. B. teisme paaiškino, kad patvirtino įgaliojimą, sudarytą tarp ieškovės ir atsakovų, kuriuo ieškovė buvo įgaliota parduoti atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį butą. Tvirtinant 2009-09-17 įgaliojimą, atvyko ieškovė ir atsakovė, dalyvavo gestų kalbos vertėjas. Dėl detalių buvo galima su E. L. susirašyti: (duomenys neskelbtini)parašo, ji jai atsako, bet vertėjas pakviestas, kad nekiltų problemų. E. L. norėjo parduoti butą, todėl įgaliojo savo ir nepilnamečio sūnaus vardu S. G. atlikti pardavimo sandorį. Surašant įgaliojimą, kainos nežinojo, todėl įrašė už aptartą šalių kainą. „Aptartomis sąlygomis“ reiškė už kainą ir sąlygas savo nuožiūra. Aptartos konkrečios sąlygos neturi būti nurodomos įgaliojime, nes įgaliojimas sudaromas pasitikint asmeniu, kuriam suteikiamas įgaliojimas. Įgaliojime sumą nebūtina nurodyti, tai įgaliotojo valia. Jokios kalbos apie 110 000 Lt negirdėjo. Kai sudaromas pagal įgaliojimus sandoris, paprašo, jog tie pinigai būtų pervesti į sąskaitą, kad matytųsi reali suma. Pirkimo pardavimo sutartis sudaryta 22-ą dieną. Sutartį sudarė Rusijos pilietė ir visus pinigus pervedė į S. G. sąskaitą, pagal pavedimą ieškovė atsakinga už sandorį. Visi pinigai už parduotą butą turi atitekti E. L.. Iki pirkimo-pardavimo sandorio ieškovė ir atsakovė E. L. buvo atvykusios, joms buvo išaiškinta, jog reikia teismo leidimo, E. L. sakė, jog jos mama serga, todėl tą dieną ji negalės dalyvauti. Kartą ji atėjo viena, po to atėjo ir vaikas. Atsakovė ir ieškovė nebuvo atėjusios tvirtinti jokio pakvitavimo. Po pirkimo pardavimo sutarties pakvitavimo nereikia, nes S. G. gavo visus pinigus, kuriuos turi atiduoti E. L.. Ji patvirtino sutartyje, jog tuos pinigus gavo. Viena iš įgaliojime aptartų sąlygų buvo pervesti pinigus į E. L. sąskaitą banke. S. G., gavusi iš pirkėjos pinigus, privalėjo būtent tą sumą, kuri nurodyta sutartyje, pervesti į E. L. sąskaitą. Pirkimo-pardavimo sutartis galiojanti. E. L. po 2-3 savaičių po sutarties sudarymo atėjo su gestų vertėju Lukšu, prašydama parodyti buto pirkimo-pardavimo sutartį, nes jai sutarties ieškovė nerodė, turbūt dėl kainos, ar pinigai nebuvo pravesti. Ji jokios pardavimo sąlygos nematė tokio dokumento pirkimo pardavimo sandoriuinereikia, nes įgaliojime buvo nurodytos visos pardavimo sąlygos.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Byloje nustatyta, jog 2009-09-17 Palangos miesto pirmajame notaro biure sudarytu įgaliojimu E. L. ir V. L., veikiantis patariant įstatyminei rūpintojai motinai E. L., įgaliojo S. G. aptartomis sąlygomis parduoti E. L. ir V. L. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), atlikti visus tam būtinus veiksmus, o gautus pinigus pervesti į E. L. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB (b.l. 13).
2009 m. rugsėjo 22 d. tarp E. L., V. L., atstovaujamų S. G., ir O. C. buvo sudaryta buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartis. Minėtoje sutartyje nurodyta buto pardavimo kaina – 52180 eurų, šalys patvirtino, jog minėti pinigai yra pervesti į E. L. sąskaitą (b.l. 12).
Atsakovė E. L. 2009-09-17 raštelyje pavadinimu „Pardavimo sąlyga“ vienašališkai nurodė, jog butą, esantį (duomenys neskelbtini), parduoda už 110 000 Lt (b.l. 14).
Iš prie bylos medžiagos prijungtoje civilinėje byloje Nr. 2-141-668/2010 esančio E. L. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo už 2009 metus matyti, kad S. G. į ieškovės sąskaitą padarė vieną pervedimą – 2009 m. rugsėjo 23 d. pervedė 100 000 Lt (b.l.20-24). 2009 m. rugsėjo 17 d. 2009 m. rugsėjo 18 d. E. L. 2009-09-18 pakvitavime nurodyta, jog S. G. visą įsiskolinimą pagal įgaliojimą sumokėjo, materialinių ir kitokio pobūdžio pretenzijų jai neturi (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-141-668/2010 b.l. 76).
Ieškovė siekia pripažinti iš dalies negaliojančiu 2009-09-17 įgaliojimą, kadangi sandoris, jos teigimu, sudarytas iš esmės suklydus, jame nenurodžius buto pardavimo sąlygų (CK 1.90 str.).
Byloje nustatyta, jog notarei tvirtinant 2009-09-17 E. L. ir V. L. pasirašytą įgaliojimą, dalyvavo ieškovė ir atsakovai bei gestų kalbos vertėjas. Ieškovė aptartomis sąlygomis buvo įgaliota parduoti atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį butą ir gautus pinigus už parduotą butą pervesti į E. L. banko sąskaitą. Notarė A. B. teisme patvirtino, jog sudarytas įgaliojimas atitiko įgaliotojų, t.y. atsakovų, valią, kainos už kurią šalys sutarė parduoti butą nurodyti įgaliojime neprivaloma, tokios kainos atsakovai notarei nenurodė, todėl įgaliojime nurodyta, jog butas parduodamas „aptartomis sąlygomis“, kalbos apie 110 000 Lt negirdėjo.
Atsakovė E. L. teisme kategoriškai neigė, jog įgaliojo ieškovę butą parduoti už 110 000 Lt, nurodė, kad įgaliojimo turinys ir įgaliojimą tvirtinant dalyvavusio vertėjo vertimas buvo aiškus. Jokių 60 000 Lt ieškovė jai neperdavė, butą siekė parduoti už kuo didesnę kainą, pakvitavimą ir pardavimo sąlygą surašė ieškovės iniciatyva, dar prieš buto pardavimą ir kainos už butą sumokėjimą, neneigė, jog ieškovei buvo skolinga 10 000 Lt. Atsakovas V. L. nurodė, kad sudarant įgaliojimą, kiek vertėjas išaiškino, jo mama įgaliojo S. G. parduoti butą, ir jog ji visus pinigus perves į sąskaitą, jam žinoma apie mamos 10 000 Lt skolą ieškovei.
Teismas netenkino ieškovės prašymo liudytoju apklausti įgaliojimo sandorio sudarymo metu dalyvavusį vertėją V. J. L., kadangi atsakovai teisme patvirtino, jog vertimas ir įgaliojimo tekstas, kurį perskaitė buvo aiškus, atitiko jų valią, pretenzijų dėl vertimo vertėjui neturėjo. Įgaliojimą davė būtent tokiomis sąlygomis, kokiomis patvirtintas įgaliojimas. Be to, trečiasis asmuo notarė teisme patvirtino, jog jokios kalbos apie buto kainą tvirtinant įgaliojimą nebuvo, o su atsakove E. L. buvo galima susirašyti rašteliais, vertėjas pakviestas formaliai.
Pačios ieškovės teiginiai prieštaringi – ieškiniu ji prašo pripažinti įgaliojimą iš dalies negaliojančiu, pripažįstant, kad pardavimo sąlyga yra parduoti butą už 110 000 Lt ir tokiai sumai atsiskaityti su įgaliotoja pagal 2009-09-17 įgaliojimą, apie tai, kad atsakovei mokėjo avansą neužsiminė, tačiau teisme jau teigė, jog su atsakove buvo sutarusios butą parduoti už 180 000 Lt, todėl sudarė pardavimo sąlygą ir ji iš karto įdavė ieškovei apie 60 000 Lt avansą, tad pardavimo sąlyga atspindi jos su atsakove susitarimus ir tai, jog ji perdavė E. L. 70000 Lt ir liko perduoti 110 000 Lt. Ieškovės argumentas dėl datos suklydimo 2009-09-18 pakvitavime, kuris neva pasirašytas ne 2009-09-18, o po buto pirkimo-pardavimo sandorio, niekuo nepagrįstas, dėl šios aplinkybės jau pasisakė apeliacinės instancijos teismas išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-141-668-/2010, kuriame taip pat paneigti S. G. argumentai dėl pirkimo – pardavimo sutarties pateikimo susipažinti atsakovei E. L. (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-141-668/2010 b.l. 158). Atsakovė E. L. neigė gavusi iš ieškovės 60 000 Lt ir nurodė, jog ji įgaliojo ieškovę parduoti butą ir pinigus pervesti į jos sąskaitą. Jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių savo teiginius ieškovė nepateikė (CK 1.73 str. 1 d. 1 p.), todėl jos argumentai, jog įgaliojime turi būti nurodyta, jog ji įgaliota parduoti atsakovų butą už 110 000 Lt nepagrįsti.
Iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį. Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu (CK 1.90 str. 1 d.,2 d.). Suklydimas turi esminės reikšmės, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis (CK 1.90 str. 4 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad suklydimą galima konstatuoti buvus tik tuo atveju, jeigu suklysta dėl esminių sandorio elementų, egzistavusių sandorio sudarymo metu, bet ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo.
Pati ieškovė teigė, jog pardavimo sąlyga buvo sudaryta ir avansas atsakovei sumokėtas po įgaliojimo surašymo, taigi pardavimo sąlygos turinys negalėjo būti žinomas nei įgaliojimą tvirtinusiai notarei, nei dalyvavusiam vertėjui, atspindėti atsakovų valią ir būti įtrauktas į įgaliojimo turinį. Ieškovė į bylą nepateikė jokių rašytinių įrodymų dėl 60 000 Lt perdavimo atsakovei ar atsakovei paskolintų 20 000 Lt, todėl jos argumentai, jog pardavimo sąlygoje nurodyta 110 000 Lt suma ir yra aptarta buto pardavimo sąlyga, kuri per klaidą nenurodyta įgaliojime, net atsakovei E. L. pripažįstant faktą, kad ieškovei skolinga 10 000 Lt, niekuo nepagrįsti ((duomenys neskelbtini) str., (duomenys neskelbtini) str.). Į bylą ieškovės pateiktas O. Č. (atsakovų buto pirkėjos) 2012-04-25 rašytas pareiškimas vertintinas kritiškai, kadangi pirkėja avanso perdavimo atsakovei fakto patvirtinti negali, ji nedalyvavo notaro biure tvirtinant 2009-09-17 įgaliojimą, šio vienašalio sandorio turinys ir atsakovės valia jai nėra žinoma (b.l. 73-75).
Iš pardavimo sąlygos turinio teismas negali daryti išvados, jog E. L. sutiko parduoti butą už 110 000 Lt ir jai ieškovė jau yra sumokėjusi 60 000 Lt avansą, ar kad tuo atveju, jei įgaliotinė parduos butą brangiau, tai lėšos, viršijančios 110 000 Lt, priklausys įgaliotinei. Dėl tokios įgaliotinės S. G. teisės susitarta nebuvo (CK 2.150 str., CK 6.760 str. 5 d.). O pagal CK 6.758 str. 2 d., jeigu pavedimo sutarties šalys yra fiziniai asmenys, preziumuojama, kad pavedimo sutartis yra neatlygintinė.
Pažymėtina, kad vienašaliui sandoriui sudaryti ir įstatymo numatytoms teisinėms pasekmėms atsirasti pakanka vienos šalies, šiuo atveju, įgaliotojų E. L. ir V. L. valios pareiškimo. Vienašaliai sandoriai dažniausiai sudaro teisinius santykius nepriklausomai nuo to, ar vienašalį valios pareiškimą suvokia, žino asmuo, kuriam tokio vienašalio sandorio pagrindu atsiranda tam tikros teisės ar pareigos.
2009-09-17 trečiasis asmuo notarė A. B. patvirtino įgaliojimą, kuriuo atsakovai suteikė įgalinimus ieškovei sudaryti buto pirkimo–pardavimo sandorį, šio vienašalio sandorio dalykas yra pavedimas įgaliotojui įgyvendinti įgaliotinio valią. Įgalinimų turinio nustatymas yra įgaliotojo teisė (CK 6.757 str. 1 d.). Nors įgaliojimą suteikė atsakovai, turintys negalią ir galintys kalbėti tik gestų kalba, teisme šie patvirtino, jog suprato savo suteikiamų rašytinių įgalinimų turinį, t.y. jog ieškovę įgaliojo parduoti jiems priklausantį butą ir pinigus už parduotą butą pervesti į jų sąskaitą. Teismas sprendžia, jog atsakovų ieškovei suteikti įgalinimai parduoti butą atitiko jų valią parduoti butą. Įgaliotinė savo pareigas pagal įgaliojimą atliko netinkamai (CK 6.760 str. 1 d., 3 d., 4 d.5 d.), ši aplinkybė nustatyta ir įsiteisėjusiu 2010-07-01 Palangos miesto apylinkės teismo sprendimu (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-141-668/2010 b.l. 95-97, 156-159) ((duomenys neskelbtini) str. 2 p.).
Įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė reiškia, kad ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą, o atsakovas – nesutikimo su ieškovo reikalavimais pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-184/201). Nagrinėjamu atveju, teismas daro išvadą, jog ieškovė neįrodė reikalavimo pagrindo, taigi ieškinys atmestinas.
Atmetus ieškinį, iš ieškovės atsakovams priteistinos jų turėtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 4000 Lt sumokėtų advokatei, t.y. po 2000 litų, kiekvienam (b.l. 32, 68) (CPK 93 str. 1 d.). Iš ieškovės, vadovaujantis CPK 92 str., 96 str. 2 d., valstybei priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos – 34,70 Lt (b.l. 79).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini)270 str., teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės S. G., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovams E. L., a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. L., a.k. (duomenys neskelbtini) po 2000 Lt (du tūkstančius litų) kiekvienam turėtų bylinėjimosi išlaidų bei 34,70 Lt (trisdešimt keturis litus 70 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Palangos miesto apylinkės teismą.