- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-03
- Bylos Nr.
- A-922-822/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03457-2015-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas, Dalia Višinskienė, Skirgailė Žalimienė
- Pareiškėjas
- R. M.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
- 20.2.1.1Neteisėtas veikimas
- 20.2.2Priežastinis ryšys
- 20.2.3.2Neturtinė žala
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Dalios Višinskienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas R. M. (toliau – ir pareiškėjas) 2015 m. birželio 26 d. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–5), prašydamas priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 8 800 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad Lukiškių TI-K perpildytose kamerose buvo laikomas periodiškai nuo 2015 m. vasario 20 d. Pareiškėjas nurodo, kad kamerose sienos ir lubos vietomis buvo pažeistos pelėsio, kamerose nebuvo šilto vandens. Kalinimo sąlygas Lukiškių TI-K pareiškėjas prilygino kankinimui.
3. Lukiškių TI-K, atstovaudamas Lietuvos valstybei, su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 9–14).
4. Lukiškių TI-K nurodė, kokio ploto kamerose ir su kiek asmenų pareiškėjas buvo laikomas. Dėl higienos reikalavimų Lukiškių TI-K pažymėjo, kad tie asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri ir tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės kamerose. Paaiškino, kad kamerose esančiuose sanitariniuose mazguose pagal higienos normų reikalavimus turi būti įrengta tik šalto vandens tiekimo sistema.
II.
5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. kovo 14 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė (b. l. 37–40).
6. Teismas konstatavo, kad byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kildinamos iš netinkamų kalinimo sąlygų laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 19 d. iki 2015 m. liepos 13 d.
Atsiliepimas
7. Teismas, remdamasis Lukiškių TI-K atsiliepime pateikta informacija, nustatė, kad 2015 m. liepos 11 d. pareiškėjui nebuvo užtikrinta minimalaus gyvenamojo ploto norma (3,6 kv. m). Kitomis pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K dienomis, teismas minėto pažeidimo nenustatė.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismas konstatavo, kad teisės aktai nenumato reikalavimo kamerose įrengti karšto vandens tiekimo sistemą, todėl šiuo aspektu pažeidimo nenustatė. Teismas nurodė, kad Lukiškių TI-K esanti kamerų vėdinimo sistema (per langus) atitinka teisės aktų reikalavimus.
9. Teismo vertinimu, pareiškėjo išgyvenimai dėl nustatyto pažeidimo (1 dieną pareiškėjui tekusio mažesnio genamųjų patalpų ploto) nelaikytini intensyviais, todėl pareiškėjui atsiradusių pasekmių nelaikė neturtine žala. Teismas sprendė, kad pareiškėjas neįrodė būtinųjų sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti, todėl pareiškėjo skundą atmetė.
III.
10. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 14 d. sprendimą ir jo skundą tenkinti (b. l. 46–48).
11. Pareiškėjas nurodo, kad Lukiškių TI-K pateikė teismui suklastotą medžiagą apie kamerose laikytų asmenų skaičių. Pareiškėjas prašo pakartotinai išnagrinėti bylą, pakartotinai išreikalauti iš Lukiškių TI-K įrodymus.
Atsiliepimas
12. Lukiškių TI-K, atstovaudamas Lietuvos valstybei, atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti (b. l. 53–56).
13. Lukiškių TI-K nuomone, pareiškėjas savo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo nepagrindė jokiais įrodymais. Lukiškių TI-K vertinimu, pareiškėjas savo skundu siekia nesąžiningai pasipelnyti valstybės sąskaita.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
14. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo prašomo priteisti neturtinės žalos atlyginimo dėl tinkamų kalinimo sąlygų neužtikrinimo.
15. Administracinė byla apeliacinės instancijos teisme išnagrinėta vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) redakcijos, galiojusios iki 2016 m. birželio 30 d., nustatyta tvarka (2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalis).
16. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, kad nagrinėjamu atveju nėra visų būtinų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti.
17. Pareiškėjas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, mano, kad teismas netinkamai įvertino įrodymus ir nepagrįstai nepriteisė jo prašomo žalos atlyginimo.
18. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje ne kartą pažymėta, kad pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą ginčijančiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog nesutinka su priimtu sprendimu, būtina konkrečiai nurodyti ginčijamus klausimus, teisės aktus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas teismo skundžiamo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas (žr., pvz., LVAT 2015 m. gruodžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2474-520/2015 ir kt.).
19. Teisėjų kolegija, pareiškėjo skundą nagrinėdama apeliacine tvarka, pirmiausia pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją, LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).
20. Taip pat akcentuotina, jog vadovaujantis ABTĮ 138 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, atmetamas pareiškėjo prašymas dėl pakartotinio įrodymų išreikalavimo.
21. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, tačiau pastebi, kad teismas netinkamai nustatė, jog pareiškėjas kelia ginčą dėl jo laikymo sąlygų iki 2015 m. liepos 13 d. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pastebi, kad pareiškėjas su skundu į teismą kreipėsi 2015 m. birželio 26 d. (pagal spaudą ant voko) (b. l. 6), todėl teismas neturėjo vertini Lukiškių TI-K veiksmų teisėtumo vėlesniu laikotarpiu, t. y. nuo 2015 m. birželio 27 d. iki 2015 m. liepos 13 d.
22. Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais. Šiuo aspektu pastebėtina, kad pareiškėjas atsisakė dalyvavimo teismo posėdyje, kuriame teismas tyrė byloje esančius įrodymus. Pareiškėjas nurodė, kad teismo posėdyje nepageidauja dalyvauti (b. l. 33). Pareiškėjo teiginys, kad Lukiškių TI-K pateikė melagingus duomenis yra nepagrįstas, todėl teisėjų kolegijos atmetamas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti Lukiškių TI-K teismui pateikta informacija. Apeliaciniame skunde nėra argumentų, kurie būtų pagrindas pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti kitaip nei juos įvertino pirmosios instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teismas, iš esmės sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes patvirtina byloje esantys objektyvūs rašytiniai įrodymai, kuriuos paneigiančių duomenų pareiškėjas nepateikė.
23. Apibendrinant, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nagrinėjamu atveju nėra visų būtinų viešosios atsakomybės atsiradimo sąlygų, todėl nėra sąlygų valstybės civilinei atsakomybei pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnį atsirasti. Atitinkamai, dėl šių priežasčių nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo.
24. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016 m. birželio 30 d.) 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Pareiškėjo R. M. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.