Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

2020-02-07 · Baudžiamoji byla Nr. e1-145-404/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-02-07
Bylos Nr.
e1-145-404/2020
Teisminio proceso Nr.
1-04-2-00001-2020-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Virginijus Gedeikis
Kaltinamasis
T. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-145-404/2020Teisminio proceso Nr. 1-04-2-00001-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.8.12; 1.1.8.13; 1.2.4.6.2.2; 2.12.1.4 (S)
PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 7 d.Plungė

Plungės apylinkės P. P. rūmų teisėjas Virginijus Gedeikis, išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Plungė) prokurorės Liudmilos Galič pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, vykdantis individualią veiklą, teistas: 1) 2007-08-07 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 310 straipsnį 6 MGL bauda; 2) 2017-11-24 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, BK 187 straipsnio 1 dalį subendrinta terminuoto laisvės atėmimo bausme 1 m. 4 mėn., vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 8 punktu, 4 dalimi, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 m., paskiriant pareigas; 2018-05-23 teismo nutartimi 2017-11-24 nuosprendžiu paskirtos 1 m. 4 mėn. laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmės, 2019-01-21 teismo nutartimi paleistas laikinai, 2019-10-10 bausmę atlikęs; 3) 2018-05-28 teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, taikant BK 64¹ straipsnio nuostatas, sumažinta bausme bauda 40 MGL (2 000 Eur), sumokant iki 2018-08-18, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis spec. teise – teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones 2 m., bausmės neatlikęs, bauda nesumokėta ir neišieškota, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2019-11-30, dienos metu, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, savo namo kambaryje, esančio (duomenys neskelbtini), kaltinamasis T. K. mažamečio T. K. akivaizdoje tyčia sudavė vieną kartą diržu savo mažametei dukrai A. K., gimusiai (duomenys neskelbtini), pataikydamas jai diržo sagtimi per dešinės pusės koją, taip sukėlė nukentėjusiajai A. K. fizinį skausmą.

Pagrindiniai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 419 straipsnio 4 punktas, 421 straipsnio 1 punktas).

Kaltinamasis T. K. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino visiškai. Parodė, kad apie dvejus metus gyvena jo mamai priklausančiame name, es. (duomenys neskelbtini). Su juo kartu gyvena ir jo vaikai – A. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir T. K., gim. (duomenys neskelbtini). Juos jis augina vienas, nes vaikų mamai K. D. teismo sprendimu yra apribota tėvų valdžia. Vaikus prižiūrėti ir jais rūpintis jam padeda jo mama E. K. Kadangi jis dirba pavienius darbus, dažniausiai jo vaikais rūpinasi jo mama. Jam vienam vyrui sunku auklėti savo vaikus. T. turi raidos sutrikimą, nervinių problemų. 2019-11-30 jo mama išvyko į giminaičio laidotuves (duomenys neskelbtini), o jis liko namuose prižiūrėti savo vaikų. Buvo prižadėjęs kaimynui padėti ūkio darbuose, todėl kartu su vaikais ten nuvyko. A. su kaimyne buvo namo viduje, o T. buvo kartu su juo kieme. Atlikus darbus, kaimynas pavaišino juos pietumis, o po jų jis su vaikais grįžo į namus. Jis nešė malkas, o A. su T. kieme važinėjo dviračiu. Matė, kad A. griuvo važiuodama dviračiu, ji verkė, sakė, kad užsigavo dešinę koją. Jiems įėjus į kambarį, jis dirbo įvairius namų ruošos darbus, o vaikai žaidė kambaryje. Jie labai įsidūko, vertė iš spintos drabužius, išmėtė žaislus. Jis liepė jiems susitvarkyti, tačiau jie jo neklausė. Bandė juos drausminti žodžiu, sakydamas, kad gaus diržo. Jo įspėjimo nei A., nei T. neklausė, toliau vertė drabužius iš spintos, mėtė žaislus. Tuomet jis susinervino, paėmė ant minkštasuolio buvusį rudos spalvos dirbtinės odos diržą ir su diržu įėjo į kambarį, kuriame dūko vaikai. T. jį pamatęs išbėgo į kitą kambarį, o A. liko stovėti. Jis su rankoje turėtu diržu sudavė jai vieną smūgį per dešinę koją, į kurią vietą pataikė, pasakyti negali. Po suduoto smūgio A. pradėjo verkti. Kai jis sudavė A., T. nematė, nes buvo kitame kambaryje. Jam išvykus gydytis nuo alkoholizmo ir būnant ligoninėje, jam paskambino mama ir pasakė, kad pas juos buvo atvykusios vaiko teisių specialistės R. S. ir A. S., kuriai T. pasakė, kad jis diržu mušė A. Jis pats išsigando, kad vėl iš jo atims vaikus, todėl pirmos apklausos metu bijojo prisipažinti, kad A. sudavė diržu. Dėl tokio savo poelgio gailisi, labai dėl to išgyvena, bijo vėl prarasti savo vaikus. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas baudžiamuoju įsakymu (I t., b. l. 179-180, 181, 182, 187-188, 189, 190).

Iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rietavo policijos komisariato tyrėjo G. Ž.-K. 2019-12-04 tarnybinio pranešimo matyti, kad 2019-12-04 apie 16.40 val., dirbant kartu su Klaipėdos AVPK Rietavo PK tyrėju A. V., gautas Klaipėdos AVPK OVS budėtojo pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), T. K., šiuo metu besigydančio (duomenys neskelbtini) ligoninėje, mažamečiai vaikai A. ir T. K. yra su močiute, ir atvykusiai Vaiko teisių apsaugos specialistei mergaitė pasakė, kad tėtis šeštadienį namuose diržu trenkė jai į dešinę šlaunį, ant kojos matosi kraujosruvos, GMP nereikalinga, praneša Vaikų teisių apsaugos specialistė, vaikai su močiute yra nurodytu adresu. Nuvykus nurodytu adresu namuose buvo E. K., gim. (duomenys neskelbtini), su anūkais T. K. (5 m.) ir A. K. (7 m.). Ji paaiškino, kad apie 16.30 val. buvo atvykusios Vaiko teisių apsaugos specialistės, kurios pabendravusios su jos anūkais, nurodė, jog A. K. teigė, jog tėvas T. K. trenkė diržu jai per koją. E. K. neigė apie vaikų mušimą ir nurodė, kad apie kraujosruvas esančias ant A. K. kojų jau žinojo, nes A. K. 2019-11-28, važiuodama dviračiu, nugriuvo ir susižeidė. 2019-11-29 E. K. išvyko į (duomenys neskelbtini), namo grįžo 2019-11-30. Visą tą laiką anūkai buvo su savo tėvu. Grįžusi namo, ji rado anūkus prižiūrėtus, vaikai nesiskundė, kad tėvas būtų smurtavęs prieš juos ar kitaip netinkamai elgėsi. Į įvykio vietą buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. Medicinos darbuotoja nurodė, kad ant mergaitės kojų esančios kraujosruvos nėra dėl galimai sutrenkimo diržu, kadangi jos buvo pakankamai senos ir ne tokios formos, kaip trenkimas diržu. Medikė išrašo neišdavė. Įvykio vieta buvo filmuojama „Body Camera“. Bandant telefonu susisiekti su Vaiko teisių specialiste, pranešusia apie įvykį, susisiekti buvo neįmanoma. Buvo susisiekta su Telšiuose budinčiu Vaiko teisių apsaugos specialistu ir paaiškinta situacija. Įvykio vietoje nebuvo Vaiko teisių apsaugos specialistės, pranešusios apie galimą mergaitės sumušimą, pakankamai įrodančių faktų, kad prieš mergaitę buvo smurtauta, nenustatyta. Bendraujant įvykio vietoje su mergaite, būnant kartu ir E. K., A. K. pasakė, kad kraujosruvos jai atsirado važiuojant dviračiu ir nugriuvus. Taip pat susisiekus su Telšių budinčio vaiko teisių apsaugos specialistu, buvo paaiškinta, kad greitosios medicinos pagalbos medikė nenustatė sužalojimų, dėl kurių būtų tikslinga mergaitę pristatyti į gydymo įstaigą išsamesnei apžiūrai. Namai buvo tvarkingi, šilti, vaikai buvo pamaitinti, jų močiutė E. K. buvo blaivi. Kartu su budinčiu vaikų teisių apsaugos specialistu buvo nuspręsta, jog šeimoje nėra grėsmės lygio ir vaikus galima palikti namuose su jų močiute (I t., b. l. 6-7).

Iš 2019-12-04 apžiūros protokolo ir jo priedų (fotolentelės) matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo patalpos, kur šalia namo matyti žalios spalvos vaikiškas dviratis. Atidarius namo metalines duris, patenkama į koridorių, kur dešinėje pusėje atidarius duris patenkama į virtuvę, kur ant grindų nėra jokių pašalinių daiktų, virtuvė tvarkinga. Iš virtuvės patenkama į miegamojo kambarį. Kambarys tvarkingas, jokių pašalinių daiktų ant grindų nesimato. Iš miegamojo kambario perėjimas į svečių kambarį, kuris taip pat sutvarkytas, jokių pašalinių daiktų ant grindų nesimėto (I t., b. l. 8-10, 11-13, 14-18).

Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad 2019-12-04 17.32 val. pagal iškvietimą nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), pas asmenį A. K., gim. (duomenys neskelbtini), A. K. pasakius, kad tėvas prieš kelias dienas jai sudavė diržu, nustatyta preliminari diagnozė/ vyraujantis sindromas/ simptomai: šlaunies sumušimas, abiejų šlaunų poodinės kraujosruvos užpakaliniame paviršiuje (I t., b. l. 19-20).

Liudytoja E. K. parodė, kad ji gyvena, adresu (duomenys neskelbtini), su sūnumi T. K. ir anūkais T. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. K., gim. (duomenys neskelbtini). Šiuo metu jos sūnus T. K. nuo 2019-12-02 savo noru yra išvykęs gydytis į (duomenys neskelbtini) ligoninę. 2019-11-29 ji išvyko į (duomenys neskelbtini) vykusias laidotuves, grįžo 2019-11-30, vaikai buvo su savo tėvu T. K. Vaikai buvo prižiūrėti, jie nesiskundė, kad tėvas prieš juos smurtavo ar elgėsi negerai vaikų atžvilgiu. Jos anūkai yra prižiūrimi, niekas jų nemuša ir neskriaudžia. Abu vaikai yra labai judrūs, kartais užkliūva už daiktų iš neatsargumo. A. K., jos žiniomis, nebuvo mušama, o jei tėvas trenkė kada ir kokiu diržu galėjo trenkti, nurodyti negali. Jos sūnus T. K. vienas augina vaikus, todėl ji padeda jam juos auginti. Vaikų mamai K. D. yra apribotos motinos teisės. Jos namuose jos sūnus su savo vaikais gyvena jau apie 2 metus. Auginant vaikus, tiek ji, tiek sūnus T. K. žodžiu juos sudrausmina, bet ji niekada nenaudoja jokio smurto. Nėra mačiusi, kad jos sūnus smurtautų prieš savo vaikus. 2019-12-01, vakaro metu, jos sūnus T. K. grįžo neblaivus. Ji, pamačiusi jį neblaivų, supyko ant jo, nuolat pykstasi su juo dėl jo girtavimo. Ji yra jau senyvo amžiaus ir prastos sveikatos, todėl jai darosi sunku prižiūrėti jo vaikus. Ji jam dėl to priekaištavo. T. nei su ja, nei su vaikais nekonfliktavo. Matydama, kad jis jos neklauso, vartoja alkoholinius gėrimus, paskambino į policiją, norėdama, kad policijos pareigūnai jį sudrausmintų. Atvykę policijos pareigūnai nustatė T. girtumą. Teiravosi A. ir T. kaip jie gyvena. Tuomet nei A., nei T. apie tai, kad tėvas muša A. nesakė. Kitos dienos ryte sūnus savo noru išvažiavo gydytis į (duomenys neskelbtini) ligoninę. 2019-12-04 pas ją į namus atvyko SAM Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Rietavo savivaldybės specialistės A. S. ir R. S. Jos pasakė, kad pas juos atvyko pagal gautą pranešimą iš policijos apie T. nustatytą girtumą. A. S. su A. ir T. bendrauti nuėjo į kitą kambarį, o su ja bendravo R. S. Netrukus A. S. atėjo prie jų ir pasakė, kad T. teigė, jog tėvas su diržu muša A. Kažkuri iš jų paprašė, kad A. nusimautų kelnes ir parodytų kojas. A. nusimovė kelnes, ant dešinės pusės šlaunies matėsi apvalios formos mėlynė. Pati A. neigė, kad tėvas ją muša, ji bandė T. uždengti burną. T. turi neįgalumą dėl nervinių sutrikimų. Jis dažnai kalba nebūtus dalykus, jos šeima apie tai žino ir į jo kalbas nereaguoja. Mano, kad A. S. ir R. S., turi žinoti apie T. diagnozę. Ji joms dar kartą priminė, bet jos į tai nereagavo. Ji pati atnešė namuose esantį vienintelį diržą nuo A. suknelės. Jis yra apie 2-3 cm pločio, mano, kad pagamintas iš kartono. Kitų diržų namuose pas ją nėra. Kad ant A. dešinės pusės šlaunies yra mėlynė, ji žinojo, mėlynę matė, kai anūkę maudė praėjusį savaitgalį. Jos klausė, kas jai atsitiko, ji jai pasakė, kad kieme važinėjo dviračiu ir griuvo bei susitrenkė dešinės pusės šlaunį. Jos kiemas yra tik žolynas, esant šlapiam dirvožemiui, susidaro provėžos, o joms sušalus, jos pasidaro kieti grumstai. A. galėjo griūdama ant jų susimušti dešinės pusės šlaunį. Kadangi jos kiemo pagrindas nėra sutvarkytas, yra nelygus, žiemos metu provėžuotas, todėl A., kol išmoko važiuoti dviračiu, griuvo ne kartą. Specialistėms išvykus, pas ją į namus atvyko policijos pareigūnai ir greitoji medicinos pagalba. Medicinos darbuotoja apžiūrėjo ant A. dešinės pusės šlaunies esančią mėlynę ir nurodė, kad mėlynė atsirado ne suduodant diržu, o galėjo atsirasi, nugriuvus su dviračiu. Išvykus visoms tarnyboms, ji klausė A., ar tėvas ją mušė, ji jai pasakė, kad jos niekas nemuša. Taip pat nurodė, kad bandė T. užimti burną, kad jis nešnekėtų nebūtų dalykų bendraujant su A. S. (I t., b. l. 114-115, 116-117, 118-119, 120, 121).

Liudytoja A. S. parodė, kad 2019-12-04 apie 16.00 val. atvyko į (duomenys neskelbtini), pas T. K., į jo šeimą, nes dirba Vaiko teisių apsaugos tarnyboje ir iš policijos buvo gavę pranešimą, kad gruodžio 1 d. vakare T. K. buvo neblaivus, jam buvo nustatytas 2,45 promilių girtumas. Jis augina du nepilnamečius vaikus savo mamos namuose. Kartu su ja vyko ir jos kolegė R. S. Atvykus jas pasitiko vaikų močiutė, tėvo namuose nebuvo. Močiutė nurodė, kad jos sūnus T. išvyko gydytis nuo alkoholizmo. Jos kolegė pasiliko bendrauti su E. K., o ji nuėjo į kitą kambarį pabendrauti su T. ir A. Bendraujant su vaikais, T. jai pasakojo savo įspūdžius, minėjo, kad tėvas į namus grįžo išgėręs, pykosi su močiute, kuri iškvietė policijos pareigūnus. Taip pat minėjo, kad tėtis išvyko į ligoninę, jo jau pasiilgo, nori, kad tėtis grįžtų namo, jo nebijo. T. taip pat pasakė, kad tėvas su rykšte mušė A. Tuomet A. ranka uždengė T. burną ir pasakė, kad tėvas ją mušė ne su rykšte, o su diržu. A. pasakė, kad tėvas jai sudavė diržu vieną kartą per koją, jai skaudėjo, ji verkė. Kodėl tėvas ją mušė, ji nežinojo. Ji paprašė, kad A. parodytų vietą, į kurią jai sudavė. Ji nusimovė pėdkelnes ir parodė dešinės pusės šlaunį, kur matėsi dvi apvalios formos mėlynės. Netrukus prie jų priėjo E. K. ir jos kolegė. Ji močiutės paklausė, ar jos sūnus T. muša savo dukrą. Ji jiems nurodė, kad niekada nėra mačiusi, kad T. muštų savo vaikus, jis tik žodžiu juos sudrausmina. Paskutinį lapkričio savaitgalį ji buvo išvykusi, T. namuose su vaikais buvo vienas, todėl pasakyti kas galėjo įvykti, negali. E. K. paėmė iš spintos diržą ir klausė A. ar šituo diržu tėvas ją mušė. Ji pasakė, kad ne. Tuomet E. K. iš kito kambario atnešė kitą diržą ir vėl A. paklausė, kad ar su šituo. A. patvirtino, kad tėvas ją mušė šituo diržu. Taip pat E. K. nurodė, kad sekmadienį ji maudė A. ir matė mėlynes ant jos dešinės kojos šlaunies, jos klausė, kas atsitiko, o ji jai atsakė, kad kieme griuvo nuo dviračio. Įvertino sąlygas, kad vaikai yra saugūs su močiute, namuose buvo švaru, tvarkinga, šilta. Paklausė, ar A, nesijaučia blogai, nenori vykti kitur. A. nurodė, kad jaučiasi gerai ir nori pasilikti su močiute. Su kolege R. S. pasitarus, nusprendė, kad tėvas gydosi savo noru ligoninėje, vaikams būti su močiute yra saugu. Palikus vaikus su močiute, jos išvyko. Grįžusi į tarnybos vietą informavo bendruoju pagalbos telefonu apie galimą smurtą prieš nepilnametį. Apie tai, kad buvo medikai atvykę apžiūrėti vaikų, sužinojo kitą dieną. Papildomai gali patikslinti, kad kai paprašė A. parodyti vietą kur tėtis sutrenkė, ji jai parodė dešinę koją nuo sėdmens iki kelio, kur buvo matyti neryškios, ne raudonos dvi sumušimų vietos. Apšvietimas nebuvo geras namuose, sumušimai atrodė daugiau apvalios formos, maždaug apie 4-6 cm skersmens (I t., b. l. 125-126, 127, 128, 129-130, 131, 132, 136, 137, 138, 139-140, 141, 142).

Liudytoja R. S. parodė, kad ji nuo 2003 metų dirba Rietavo savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriuje, o nuo 2018-07-01 – VVTAĮT prie SADM Telšių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriuje Rietavo sav. 2019-12-04 apie 16.00 val. ji kartu su kolege A. S. vyko į T. K. šeimą, kurioje auga du mažamečiai vaikai A. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir T. K., gim. (duomenys neskelbtini). Šeima gyvena T. K. motinos E. K. name, es. (duomenys neskelbtini). Į T. K. šeimą vyko, nes iš policijos buvo gavę pranešimą, kad gruodžio 1 d. vakare T. K. buvo neblaivus, jam buvo nustatytas 2,45 promilių girtumas, o jis augina du nepilnamečius vaikus savo mamos namuose. Joms atvykus, juos pasitiko E. K., kuri nurodė, kad T. K. savo noru išvyko gydytis nuo alkoholizmo į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Jo nepilnamečiai vaikai A. ir T. buvo palikti močiutės priežiūrai. Ji bendravo su močiute, o A. su abiem vaikais pabendrauti nuėjo į kitą kambarį. Netrukus A. pasikvietė ją ir pasakė, kad T. pasakė, kad jų tėtis diržu mušė A. Ji pati tai patvirtino, kad tėtis ją mušė, o paprašius, parodė ant dešinės pusės šlaunies esančias dvi apvalios formos mėlynes. Konkrečiai kada tai įvyko, nenurodė. Prie jų priėjo močiutė E. K., kuri joms paaiškino, kad sekmadienį vakare ji prausė A. ir matė tas mėlynes ant jos kojos. Ji jos pasiteiravo, kas jai atsitiko. A. nurodė, kad ji važinėjo kieme dviračiu ir griūdama susitrenkė dešinę koją. Jos A. paklausė, su kuo tėtis ją mušė. Ji pasakė, kad su diržu. Tuomet E. K. atnešė juodos spalvos, 2-3 cm skersmens diržą. A. patvirtino, kad tėtis ją mušė šituo diržu. Kadangi T. K. namuose nebuvo, vaikams močiutės namuose buvo saugu, močiutė sutiko jais pasirūpinti, todėl vaikai palikti močiutės priežiūrai. Namuose buvo šilta, švaru, tvarkinga, vaikų saugumui pavojus nekilo. Grįžusios į tarnybos vietą informavo bendruoju pagalbos telefonu apie galimą smurtą prieš nepilnametį (I t., b. l. 145-146, 147, 148).

Iš Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo 2020-01-08 protokolo užfiksuotų duomenų matyti, kad E. K. pareikalavus atiduoti nurodytus daiktus ar dokumentus Klaipėdos AVPK Rietavo PK 203 kabinete, E. K. laisvanoriškai pateikė dirbtinės odos rudos spalvos, apie 3,5 cm pločio ir apie 45 cm ilgio diržo dalį (I t., b. l. 149-150, 151, 152).

Asmens apžiūros 2019-12-10 protokole ir jo prieduose (fotolentelėje) užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kambaryje atlikta A. K. apžiūra. Ant A. K. dešinės pusės kojos išorinėje šlaunies pusėje matyti mėlynė. Apžiūrėjus kitas A. K. kūno vietas, sužalojimų nepastebėta. Tuo asmens apžiūra baigta (I t., b. l. 153-155, 156-157).

Mažametė nukentėjusioji A. K., apklausiant Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų patalpose, tiesiogiai bendraujant su mažamete psichologei Dovilei Godelytei, parodė, kad jai 7 metai, o T. yra jos brolis. T. primelavo, kad tėtis ją mušė, ji apvirto su dviračiu. Dar sakė, kad tėtis išdaužė langą, bet atvežė su mašina, dėjo langą ant žolės ir sudužo. Buvo tik mėlynė po apvirtimo čia (rodo dešinės kojos pakinklį). T. pasakojo vaikų teisėms. T. manė, kad ją muša, bet ji apvirto. T. viską primelavo, prifantazavo vėjus. Tetoms vėjus pasakojo. Su tėčiu sutaria gerai. Tėtis sako, kad gausit diržo arba į centrą veš, arba į vaikų namus važiuosit. Tėtis diržą laiko kartais ant šaldytuvo, kartais pats užsideda, kai eina į mišką arba kiaulę pjauti. Juos gąsdina, sako, ar norit – gausit, jie sako - ne. Sako klausykit arba gausit. Jei T. pyksta ant babos ar tėčio neklauso. Kai tėtis neduoda saldainių, sako, kad saldainiai svečiams, o T. nori saldainių. Tada brolis T. negražius žodžius sako, tai tada tėtis sako, gausit. Tėtis turi vieną diržą, bet tokį storą, rudą su geležiu, kur reikia susegti. Tėtis ant T. pyksta, kai kakavos užsitaiso arba kai saldainius ima, kai svečiams reikia. Broliui nieko nedarė su diržu. Kai žaidžia ir klauso babos, tėtis būna linksmas, kai nežaidžia ir neklauso babos, būna piktas. Kai tėtis piktas, kartais paima diržą, pasako žodį ir reikia klausyti. Policija, kai paskambino, kad ji sumušta, bet ji apvirto su dviračiu. Greitosios vairuotojas pasakė, kad čia apvirtimas, o ne sumušimas. Jis matė, kad apvirtimas. Buvo tik mėlynė po apvirtimo čia (rodo dešinės kojos pakinklį). T. pasakojo vaikų teisės, kad ją mušė, T. manė, kad ją muša, bet ji apvirto. T. įėjo į kambarį ir pamatė, kad tėtis ją muša, bet ji apvirto su dviračiu. T. matė, bet neteisybę matė. Jis pamatė, kad muša, bet ji apvirto. Ji buvo kambaryje, kur yra veidrodis susišukuoti plaukams. T. įėjo, paskui tėtis pradėjo biškį mušti, bet ne taip buvo. Tėtis nemušė, bet T.s viską prifantazavo. Ji uždėjo T. burną, kad nesakytų. Baba paskambino. Tėtis supyko, kad papasakojo, baba sakė T. prifantazavo. T. pamatė, kad ją muša, bet ten buvo neteisybė. Tėtis pradėjo ją mušti, bet visai jos nemušė. Kliuvo ten, kur šukas laikė, į užpakalį su diržu. Ji laikė rankoje šukas ir tas šukas taip dėjo ant užpakalio. Pajuto, kad tėtis numetė taip šukas, o paskui pradėjo mušti, o paskui ji pradėjo verkti. Pataikė su diržo ta vieta, kur yra geležis ant diržo. Su ta vieta vieną sykį. Buvo skaudžiai ir pradėjo verkti. Tėtis nieko nesakė, tik biškį užtrenkė, tik palietė. Ji tėčiui nieko nesakė, nesuprato. Diržas rudas, yra geležis ir viskas, ir skylutės. Diržas kartais būna medininke, kartais ant šaldytuvo. Į klausimą kiek kartų buvo taip, kad tėtis su diržu jai sudavė? Atsakė, kad vienas. A. K. parodžius diržą, ir paklausus: ar tai tas diržas kuriuo tėtis mušė? Ji atsakė: panašus, bet ne toks. Tas buvo su geležtimi, spalva ta pati ir trūksta skylučių. Niekam nepasakojo, kad tėtis jai sudavė. Baba jau žino, kad T. kalbėjo. Baba sakė, kad tėčiui į centrą reikia. Į klausimą: gal sakė, kad reikia sakyti, jog prifantazavo? Atsakė: ne. Kai krito nuo dviračio apvirto ir įsidaužė čia (rodo dešinės kojos pakinklį). Į klausimą: ar į panašią vietą tėtis sudavė, kur jai sudavė? Atsakė: čia (rodo šalia tos vietos, truputį žemiau). Į klausimą: kurią vietą jai suskaudo? Atsakė: čia (rodo tą vietą, kur sudavė diržu). Į klausimą: ar čia ta vieta, kur skaudėjo, kai su dviračiu nuvirto? Atsakė: žemiau truputį. Pirma su dviračiu virto, paskui tik su diržu. Viskas įvyko tą pačią dieną. Nuo dviračio nukrito ryte, diržu sudavė ryte. Kai nukrito nuo dviračio, matė tik tėtis ir T. Kai tėtis dėjo diržu, matė T. T. pripasakojo visokių vėjų ir prifantazavo. Klausimas: kodėl iš karto nenorėjo papasakoti, kad tėtis sudavė diržu. Ar kas sakė, kad to nesakyti? Atsakė: niekas nesakė, kad nesakyti. Klausimas: Ar yra tokių dalykų, dėl ko bijo pasakoti? Atsakė: nebijo, bet nežino. Kartais tėtis geria suaugusiųjų gėrimą. Klausimas: Ar tą dieną tėtis buvo suaugusiųjų gėrimo paragavęs. Atsakė: nežino. Tėtis tuos gėrimus kartais vakarais arba dieną vartoja. Klausimas: koks tėčio elgesys ją nuliūdino? Atsakė: kartais, kai išvažiuoja į mišką ir sako, kad grįš pirmadienį, ar antradienį, ar trečiadienį, ar ketvirtadienį, ar penktadienį, šeštadienį, sekmadienį, pirmadienį, bet negrįžta. Daugiau niekas neliūdina. Klausimas: ar sudavimas diržu ją nuliūdino? Atsakė: jaučiasi kartais liūdnai, nuliūdino, kad sudavė diržu. Dabar tėtis kažkur išvažiavo, bet ji nežino. Baba buvo išvažiavusi, penktadienį išvažiavo, o sekmadienį grįžo. Kai tėtis sudavė buvo sekmadienis, o baba grįžo sekmadienį vakare. Pėdkelnes buvo užsivilkusi. Kai ėjo miegoti, baba pamatė mėlynę. Sakė babai, kad susidaužė. Baba iškvietė policiją. Vaikų teisės babai papasakojo. Klausimas: ar klausė jos iš vaikų teisių tetos, kad ją mušė? Atsakė: ji sakė, kad T. primelavo (I t., b. l. 101-106, 107).

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas, proceso išlaidų nėra.

Visų šių duomenų visetas, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, atitinkančiais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimus, patvirtina kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, kadangi smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – mažametei dukrai.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis), bausmės skyrimo ypatumais esant nustatytai atsakomybę lengvinančiai aplinkybei ir nesant atsakomybę sunkinančių aplinkybių (BK 61 straipsnis), atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus, tikslus, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą žmogaus sveikatai, dirba, teistas, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs (I tomas, b. l. 159-163), metų laikotarpyje administracine tvarka nebaustas (I tomas, b. l. 164-169).

Teismas, parinkdamas bausmės rūšį ir dydį, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, daro išvadą, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti kaltinamajam paskyrus arešto bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, nes iš ankstesnio teistumo teigiamų išvadų nedaro ir nesiekia gyventi dorai, kuri, vadovaujantis BK 641 straipsniu, sumažintina ?.

Kaltinamasis nusikalto neatlikęs ankstesnės bausmės, todėl, taikant BK 64 straipsnio nuostatas, naujai paskirta bausmė subendrintina P. P. apylinkės teismo 2018-05-28 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme – 40 MGL (2 000 Eur) bauda.

Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis smurtavo prieš savo šeimos narį, jam skirtina BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Pradėjus vykdyti bausmę, T. K. paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintinos.

Kaltinamajam nustatytinas 6 mėnesių baudos sumokėjimo terminas (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalis).

Išspręstinas klausimas dėl daiktinių įrodymų likimo.

Teismas, va­do­vau­da­ma­sis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

T. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį, ir jam paskirti arešto bausmę 39 (trisdešimt devynias) paras, kurią, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, sumažinti ?, ir nustatyti sumažintą arešto bausmę 26 (dvidešimt šešias) paras, bausmę atliekant areštinėje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtą arešto bausmę subendrinti visiško bausmių sudėjimo būdu su neatlikta bausme bauda pagal 2018-05-28 Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų baudžiamąjį įsakymą, ir nustatyti galutinę subendrintą bausmę - arešto bausmę 26 (dvidešimt šešioms) paroms, bausmę atliekant areštinėje, ir bausmę baudą - 40 MGL (2000,00 Eur).

Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio T. K. sulaikymo vykdant įsiteisėjusį baudžiamąjį įsakymą, bausmės baudos pradžią skaičiuoti nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, T. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią turi išklausyti per 6 (šešis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kardomąsias priemones – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baigti taikyti pradėjus arešto bausmės vykdymą.

Byloje esančias skaitmenines laikmenas (DVD-R ir CD kompaktinius diskus) su nepilnametės apklausa ir fotonuotraukų įrašu – baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Išaiškinti T. K., kad, nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per 14 (keturiolika) dienų nuo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju bylos nagrinėjimas teisme bus privalomai rengiamas, tačiau nagrinėjantis bylą teismas nebus saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės rūšimi ar dydžiu, galės paskirti bet kokią sankcijoje numatytą bausmę. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 ir 354 straipsnyje nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Nustatyti, kad paskirtą baudą nuteistasis savanoriškai turi sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos mokėjimo kodas 6801, ir teismo raštinei pateikti mokėjimą patvirtinančius dokumentus. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškoma priverstinai.

Nuteistasis ne vėliau kaip per 7 (septynias) dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo atvykti į Šiaulių tardymo izoliatorių (Trakų g. 10, Šiauliai) izoliatoriaus darbo laiku atlikti arešto bausmės.

Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo ne vėliau kaip per 7 (septynias) dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo apie tai pranešti pataisos įstaigos administracijai ir suderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, nuteistųjų paiešką atlieka policija.

Teisėjas (parašas) Virginijus Gedeikis