Telšių apylinkės teismo įsakymas

2015-07-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1-122-922/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2015-07-03
Bylos Nr.
1-122-922/2015
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-03512-2015-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Loreta Janiulytė
Kaltinamasis
V. G.
Kategorijos
Baudžiamosios bylos Nr. 1-122-922/2015
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-03512-2015-2Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.3.2.; 1.1.7.1.; 1.1.7.2.5.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.6.2.;.; 1.2.14.2.; 2.10.1.; 2.10.1.1.; 2.10.1.4. (S)
AKMENĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. liepos 3 d.Naujoji Akmenė

Akmenės rajono apylinkės teisėja Loreta Janiulytė, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjusi prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Dobelėje, Latvijoje, be pilietybės, rusas, turintis pradinį išsilavinimą, gyv. (duomenys neskelbtini), nedirbantis, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 179 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. G. 2014 m. kovo mėn. pradžioje, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), gyvendamas A. P. priklausančiame bute, neteisėtai prisijungė prie energijos (elektros) tiekimo tinklo, tai yra prijungė laidą prie buto elektros instaliacijos ir srovių dalių, esančių prieš elektros energijos apskaitos prietaisą, taip neteisėtai iki 2015-01-15 naudojosi elektros energija, tuo padarydamas AB „LESTO“ 369,02 eurų turtinę žalą,

Ikiteisminio tyrimu metu apklaustas kaip įtariamasis V. G. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2014 m. kovo mėn. pradžioje, tikslios dienos jis neprisimena, atitaikęs durų raktą, pateko į butą esantį adresu, (duomenys neskelbtini). Jis žinojo, kad tame bute niekas negyvena, kadangi V. G. pastovios gyvenamosios vietos neturėjo, todėl nusprendė ten apsigyventi. V. G. paaiškino, kad elektros bute nebuvo, todėl iškart kaip apsigyveno nusprendė elektrą vogti. V. G. atrado laidą iš laiptinės, parsivedė jį į minėtą butą ir užtinkavo, taip bute turėjo elektros ir ja naudodavosi. Pasak V. G., 2014 gruodžio mėnesį atvažiavo AB „LESTO“ darbuotojai ir atjungė elektrą. Nuo to laiko V. G. šiame bute nebegyvena. Dėl savo poelgio, kad vogė elektrą V. G. labai gailisi (b.l. 76-77, 81-82).

2015-01-05 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nustatyta, kad įvykio vieta yra butas esantis, (duomenys neskelbtini)41 (b.l. 14-17).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. Ž. nurodė, kad 2015-01-05 apie 15.30 val. pagal policijos pareigūnų pranešimą apie galimą elektros energijos vagystę, atvykę į butą, (duomenys neskelbtini) pastebėjo, kad minėtame bute, kuriame elektros energijos tiekimas nutrauktas jau keli metai dėl įsiskolinimo, yra neteisėtai prisijungta prie laiptinėje esančio elektros tiekimo, t.y. elektros energija vartoja be apskaitos. Padaryta turtinė žala bus apskaičiuota vėliau (b.l. 14-17).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja D. K. nurodė, kad (duomenys neskelbtini) ji gyvena trečius metus. D. K. gali pasakyti, kad gretimas butas Nr. (duomenys neskelbtini) tuo metu, kai ji atsikraustė buvo negyvenamas. 2014 metų pavasario pabaigoje, ar vasaros pradžioje, tikslaus laiko D. K. nežino, į minėta butą Nr. (duomenys neskelbtini) atsikraustė kažkoks vyriškis, jo vardas V.. Pasak D. K., kokiu būdu jis tame bute apsigyveno, D. K. nežino, nes ji su juo nebendrauja. Nuo to laiko, kai bute gyveno minėtas asmuo, vakarais D. K. matydavo, kad dega šviesa. D. K. paaiškino, kad ten nuolat naktimis vykdavo įvairūs baliai, bet nuolatinį gyventoją ji matydavo tik vieną. Tuo metu D. K. nesuprato, kad V. neteisėtai prisijungė elektrą ir taip ją vogdavo iš laiptinės. Nors tokius gandus D. K. buvo girdėjusi. Taip pat D. K. gali pasakyti, kad ji (duomenys neskelbtini) butą nuomojasi, tačiau jos butas yra paskendęs skolose, todėl D. K. nežino, ar buvo didesnės elektros kainos už laiptinės apšvietimą. Anot D. K., ji pati moka mokesčius už savo butą, tik nemoka jos nuomojamo buvo savininko anksčiau padarytos skolos. D. K. nepastebėjo, kad tuo laikotarpiu, kai apsigyveno V. būtų pakilęs mokestis už laiptinės apšvietimą. Tiesiog D. K. neatkreipė dėmesio. Taip pat D. K. gali pasakyti, kad jų name, t.y. (duomenys neskelbtini) ir jų laiptinėje nėra jokios bendrijos. Bent D. K. gyvendama 3 metus to nežino. D. K. asmeniškai pretenzijų jokių V. neturi (b.l. 21, 22-23).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja D. K. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu iš pateiktų 6 asmenų nuotraukų atpažino V. G., iš bendrų jo veido bruožų (b.l. 24-26).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja S. N. L. nurodė, 2007 m. ji išsikėlė į naują butą, (duomenys neskelbtini). Pas kaimynus bute Nr. (duomenys neskelbtini)nuolat (įskaitant laikotarpį nuo 2014 m. vasaros iki 2015 metų sausio mėn.) gyvena kažkokie asmenys. Kas tiksliai ten gyvena S. N. L. pasakyti negali, nes nežino asmenų vardų ir pavardžių, jų neatpažintų, nes tų asmenų nemato, tik girdi kaip naktimis vyksta baliai (b.l. 27-28).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja (pareigūnė) J. N. parodė, kad 2015-01-15 dieną, tikslaus laiko ji neprisimena, kai ji ir kolegė L. Š. vyko kartu tirti medžiagos dėl apgadintų durų (duomenys neskelbtini). Nuvykus į įvykio vietą, pasibeldus į duris, jas atidarė V. G.. Tyrėja L. Š. pradėjo klausinėti apie įvykio aplinkybes dėl durų sugadinimo. Užėjus į namus J. N. pastebėjo, kad veikė televizorius, šildymo „pečiukas“. J. N. teigimu, ji ir kolegė žinojo, kad tame bute yra iš anksčiau atjungta elektra. J. N. ir L. Š. pradėjo klausti V. G., kaip čia pas jį veikia televizorius ir šildymo „pečiukas“. V. G. atsakė, kad nieko nežino. V. G. tikino, kad viskas čia buvo, kai jis atėjo. J. N. ir L. Š. pastebėjo, kad buto koridoriuje pravesti elektros laidai neaišku iš kur, todėl apie šį įvykį J. N. pranešė budėtojams, kad atvyktų elektros tinklų atstovai. Atvykus elektros tinklų atstovams ir patvirtinus, kad yra vagiama elektra iš laiptinės buvo iškviesta operatyvinė grupė, kuri suformino šį įvykį (b.l. 29-30).

Gauta AB„LESTO“ įgaliotų atstovų medžiaga apie tai, kad V. G. AB„LESTO“ padarė 369,02 eurų turtinę žalą. Akmenės rajono apylinkės teismo 2015-04-24 sprendimu už akių iš V. G. priteista 369,02 eurų žalos atlyginimas (b.l .31-54).

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad įrodymų visuma pakankama kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir V. G. kaltei įrodyti. Teismas daro išvadą, kad V. G. kaltę padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 179 straipsnio 1 dalyje, įrodo ne tik kaltinamojo nurodytos aplinkybės, bet ir kiti byloje surinkti įrodymai: pareiškime užfiksuoti duomenys, liudytojų apklausos protokoluose užfiksuoti duomenys, nukentėjusiojo AB LESTO patiekti duomenys.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniui numatyta, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti.

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.

V. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad pripažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai dėl jų gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Prokuroras siūlo pripažinti V. G. kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 179 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam bausmę – 6 mėnesius viešųjų darbų įpareigojant per šį laikotarpį neatlygintinai dirbti 20 valandų per mėnesį visuomenės labui (viso 120 valandų). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

V. G. neprieštarauja dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir bausmės rūšimi (b.l. 89).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgė į kaltinamojo padaryto nusikaltimo pavojingumo pobūdį ir laipsnį, į tai, kad padarė vieną nusikaltimą, kurie priskiriami prie nesunkių tyčinių nusikaltimų kategorijos. Teismas atsižvelgė į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Taip pat į kaltinamojo asmenybę – neteistas (b.l. 57), administracine tvarka baustas (b.l. 58-62), psichikos sveikatos centre nesilankė, priklausomybių ligų registre neregistruotas (b.l. 69), nedirbantis (b.l. 63).

Teismas atsižvelgė į visumą aplinkybių į konkrečiai padaryto nusikaltimo sunkumą, į tai, kad kaltinamas V. G. pripažino kaltę ir gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant prokuroro prašomą bausmę, kadangi atsižvelgiant į aplinkybių visumą, kaltinamojo asmenybę, prašoma bausmė neabejotinai sukels kaltinamajam neigiamas pasekmes, dėl kurių jis padarys išvadas ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, yra pagrindo išvadai, kad paskirta bausmė užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirta laisvės apribojimo bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Ikiteisminio tyrimo metu V. G. paskirtos kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigose (b.l. 83-86), teismo baudžiamajam įsakymu įsiteisėjus naikintinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pripažinti V. G., a.k. (duomenys neskelbtini), kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 179 straipsnio 1 dalį ir skirti jam 6 (šešerių) mėnesių viešųjų darbų bausmė įpareigojant per šį laikotarpį neatlygintinai dirbti 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui (viso 120 valandų).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu V. G. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausmę įpareigojant per šį laikotarpį neatlygintinai dirbti 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui (viso 80 valandų).

Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti V. G. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigose.

Išaiškinti, kad kaltinamasis nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei jis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Išaiškinti V. G., kad vengiant atlikti viešųjų darbų bausmę, ši bausmė yra keičiama bauda arba areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Teisėja Loreta Janiulytė