- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-24
- Bylos Nr.
- B2-1440-555/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00726-2010-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Tamašauskas
- Pareiškėjas
- akcinės bendrovės „SEB bankas“
- Kategorijos
- 126.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos akcinės bendrovės „SEB bankas“ skundą dėl uždarosios akcinės bendrovės „Ananda“ 2014 m. gruodžio 17 d. kreditorių susirinkimo nutarimo Nr. 1 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
kreditorius AB SEB bankas kreipėsi į teismą su skundu prašydamas pripažinti negaliojančiu 2014 m. gruodžio 17 d. BUAB „Ananda“ kreditorių susirinkimo nutarimą pirmu darbotvarkės klausimu dėl neparduoto turto sumažintų pardavimo kainų patvirtinimo ir pardavimo tarkos nustatymo. Kreditorius prašo atnaujinti nežymiai praleistą terminą skundui paduoti nurodydamas, kad kreditorių susirinkimo protokolas buvo persiųstas SEB banko atstovui elektroniniu paštu, todėl terminas skundui paduoti baigėsi 2015 m. sausio 5 d. Terminą kreditorius praleido dėl svarbių priežasčių, kadangi atsakingam banko darbuotojui buvo suteiktos kasmetinės atostogos nuo 2014 m. gruodžio 17 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. Atostogų metu elektroniniu paštu buvo siunčiamas automatinis pranešimas apie atostogas bei prašymas skubiais klausimais kreiptis į kitą darbuotoją, tačiau BUAB „Ananda“ bankroto administratorius papildomai protokolo kitam darbuotojui nesiuntė. Popierinis kreditorių susirinkimo protokolo egzempliorius iš viso AB SEB bankui nebuvo atsiųstas. Atsižvelgiant į atostogas ir valstybinių švenčių laikotarpį, į darbą atsakingas banko darbuotojas grįžo 2015 m. sausio 2 d., todėl kreditoriaus vertinimu tik ši diena yra laikytina realiu sužinojimu apie kreditorių susirinkimo priimtus nutarimus.
Kreditoriaus nuomone, nutarimas Nr. 1 yra nepagristas, pažeidžia AB SEB banko kaip įkaito turėtojo (hipotekos kreditoriaus), pačios bendrovės ir kitų jos kreditorių interesus. Kreditorius nurodo, kad daugelis kreditorių balsavo raštu, o kaip matyti iš kreditorių susirinkimo protokolo, tik susirinkimo metu bankroto administratorius informavo, kad gautas potencialaus pirkėjo pasiūlymas už 1 900 000 Lt (550 278,04 Eur) įsigyti dalį įkeisto turto (pastatą-garažą su jam priskirta žemės sklypo dalimi) iš dar neegzistuojančios, o tik steigiamos uždarosios akcinės bendrovės. Be to, atsiskaitymo už turtą laikotarpis - 18 mėnesių, o atsiradus sandorio kreditavimo galimybei - 6 mėnesiai. Apie šį pasiūlymą nebuvo pateikta informacija pranešant kreditoriams apie šaukiamą susirinkimą ir pateikiant darbotvarkę bei kitus lydinčius dokumentus. Skundžiamu nutarimu Nr. 1 nuspręsta aukščiau nurodytą dalį įkeisto turto be varžytynių parduoti pasiūlymą pateikusiam pirkėjui, nustatant 18 mėnesių atsiskaitymo už turtą terminą. likusią dalį įkeisto turto pardavinėti kartu, pardavimo kainą nustatyti 4 100 000 Lt k nustatyti ne ilgesnį nei 60 dienų turto apmokėjimo terminą pirkėjui. AB SEB bankas mano, kad skundžiamu nutarimu bankrutuojančiai įmonei priklausantį turtą siekiama perleisti už nepagrįstai mažą kainą, išskiriant iš turto komplekso galimai patraukliausią turto vienetą ir taip iš esmės sumažinant likusių turto dalių toje pačioje dalyje patrauklumą ir potencialią pardavimo kainą. Taip pat nustatytas nepagrįstai ilgas atsiskaitymo už perkamą turto dalį terminas (net 18 mėnesių), nesuderinamas su bankroto operatyvumo principu ir neišsiaiškinus, ar nėra kitų pirkėjų, norinčių ir galinčių už tą patį turtą atsiskaityti greičiau. Skundžiamu nutarimu kreditoriai nusprendė dėl dalies įkeisto turto, nors nėra atliktas arba kreditoriams nėra pateiktas BUAB „Ananda“ turto vertinimas, įvertinant įkeisto turto Brastos g. 13, Kaune atskiras dalis. Antra, bankrutuojančios bendrovės turto pardavimo metu nebuvo skelbiamos turto dalių pardavimo varžytynės ar kitaip suteiktas laikas ir galimybė kitiems potencialiems įkeisto turto dalių pirkėjams pasiūlyti didžiausią įmanomą kainą už atskirą įkeisto turto komplekso dalį. Todėl įkeisto turto dalies skubotas pardavimas galimai neužtikrina didžiausio lėšų kiekio gavimo ir yra nesuderinamas su bankroto tikslais. Be to, turto dalies pardavimo sandoriu už turto dalį būtų visiškai atsiskaityta tik po pusantrų metų, visą tą laiką skaičiuotųsi administravimo išlaidos ir atlygis bankroto administratoriui, nes nebaigus turto realizavimo ir gautų lėšų paskirstymo, nebūtų galimybės likviduoti bankrutuojančią bendrovę. Skundžiamu nutarimu pažeidžiami AB SEB bankas kaip hipotekos kreditoriaus interesai, nes už nepagrįstai mažą kainą pardavus įkeisto turto dalį būtų užkirstas kelias kuo efektyviau padengti hipotekos kreditoriaus reikalavimą.
Kreditoriaus nuomone, priimant skundžiamą nutarimą buvo pažeista procedūra - kreditoriai apie šaukiamą sutrinkimą nors ir buvo informuoti, tačiau pateikiami nutarimo projektai, bei pateikiamas balsavimo biuletenis nenumatė potencialaus dar neįregistruoto pirkėjo pateikto pasiūlymo dėl dalies turto pardavimo su 18 mėnesių atsiskaitymo terminu. Tokio pobūdžio informacijos nepateikus įmonės kreditoriams, kurie neatvyko į susirinkimą, bei balsavo raštu, buvo pažeista kreditorių informavimo pareiga. Kreditoriai nėra nusiteikę prieš įkeisto turto pardavimą atskiromis dalimis, tačiau pareiškėjos manymu turi būti atlikti visi veiksmai užtikrinant įmanomai didžiausios kainos nustatymą ir palankiausios bankrutuojančios bendrovės interesams atsiskaitymo tvarkos ir termino taisyklės.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VSDFV Kauno skyrius atsiliepimu į skundą prašo jį tenkinti. Nurodo, kad į 2014 m. gruodžio 17 d. kreditorių susirinkimo darbotvarkę buvo įtrauktas vienas klausimas „Dėl neparduoto turto sumažintų pardavimo kainų patvirtinimo ir pardavimo tvarkos nustatymo“. Bankroto administratorius su pranešimu apie įvyksiantį BUAB „Ananda“ kreditorių susirinkimą pateikė susirinkimo medžiagą bei balsavimo raštu biuletenį. Kreditoriai galėjo pasisakyti „Už“ arba „Prieš“ dėl balsavimo raštu biuletenyje pateikto nutarimo projekto. Kreditorių susirinkime, įskaitant balsavusius raštu, dalyvavo bankrutavusios UAB „Ananda“ kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma sudarė 34 442 252,53 Lt (9 975 165,82 Eur), t. y. 97,94 proc. visų patvirtintų bendrovės kreditorių finansinių reikalavimų. Kreditorių susirinkime dalyvavo kreditorius R. P. (0,07 proc.) ir kreditoriaus A. K. įgaliotas asmuo S. K. (63,82 proc). AB SEB banko ir Fondo valdybos Kauno skyriaus atstovai balsavo raštu. Fondo valdybos Kauno skyriaus atstovė ir AB SEB banko atstovas pritarė balsavimo biuletenyje siūlomam bankroto administratoriaus nutarimo projektui. Kreditorių susirinkimo metu bankroto administratorius informavo, kad prieš kreditorių susirinkimą buvo gautas potencialaus pirkėjo pasiūlymas įsigyti dalį BUAB „Ananda“ priklausančio nekilnojamojo turto. Kreditorių susirinkime dalyvaujantys kreditoriai išreiškė nuomonę, kad BUAB „Ananda“ nekilnojamasis turtas yra pardavinėjamas jau nuo 2011 metų ir pageidaujančių įsigyti turtą kaip vieną turtinį vienetą neatsirado, todėl yra tikslinga svarstyti gautą pasiūlymą dėl dalies turto įsigijimo pasiūlyme nurodytomis sąlygomis. Manytina, kad bankroto administratorius, gavęs pirkėjo pasiūlymą, turėjo informuoti visus kreditorius, o nespėjus tai padaryti, keisti kreditorių susirinkimo sušaukimo datą.
BUAB „Ananda“ bankroto administratorius prašo skundą atmesti. Nurodo, kad teisė nustatyti parduodamo bankrutuojančios įmonės turto kainą yra suteikta išimtinai kreditoriui susirinkimui. Dar 2013 m. balandžio 11 d. BUAB „Ananda“ kreditorių susirinkime buvo patvirtinta šios įmonės turto pradinė pardavimo kaina, šio turto nerealizavus varžytynėse, kaina buvo sistemingai mažinama sekančiuose kreditorių susirinkimuose priimamų nutarimų pagrindu. Atsižvelgiant į laikotarpį, kurį yra pardavinėjamas turtas, galima pagrįstai manyti, jog ankstesniuose kreditorių susirinkimuose nustatytos turto pardavimo kainos neatitiko realios turto vertės ar nebuvo patrauklios pirkėjams. BUAB „Ananda“ turtas, pardavinėjamas ne vienerius metus, todėl siekiant kuo spartesnio bankroto proceso bei tikslingesnio kreditorių interesų patenkinimo, pateiktas pirkėjo pasiūlymas kreditorių susirinkime dalyvavusiems kreditoriams buvo priimtinas. Atsižvelgiant į administruojamo turto kainos mažėjimą visą bankroto proceso laikotarpį, taip pat į tai, jog dėl sudėtingos ekonominės situacijos Lietuvoje potencialių pirkėjų, norinčių įsigyti turtą neatsirado, šiuo atveju naudingiau yra parduoti siūlomą turto dalį, o kitai turto daliai ieškoti naujo pirkėjo. Be to, vadovaujantis ĮBĮ nuostatomis bei teismų praktika, kuri pasisako, kad esminius sprendimus susijusius su bankrutuojančios įmonės veikla, disponuojamu turtu, jos likvidavimu, priima bankrutuojančios įmonės kreditorių visuma, darytina išvada, jog net, jei priimtas nutarimas vienu iš darbotvarkės klausimu nepatinka vienam iš bankrutavusios įmonės kreditorių, tai savaime nereiškia, kad priimtas nutarimas yra neteisėtas ar turėtų būti keistinas. ĮBĮ įpareigoja kreditorius domėtis vykdomu bankroto procesu, t. y. dalyvauti kreditorių susirinkimuose sprendžiant svarbius su bankrutuojančia įmone susijusius klausimus. Tik dalyvaujant susirinkimuose kreditorius gali pareikšti savo nuomonę susipažinęs su visais siūlomais nutarimų projektais ir atitinkamai pasisakyti už ar prieš tam tikrus veiksmus susijusius su tolimesniu bankroto procesu.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo skundo netenkinti. Nurodo, kad pareiškėjas balsavo kreditorių susirinkime raštu ir turėjo visas galimybes iš karto pasidomėti apie tai, koks jame buvo priimtas nutarimas, todėl darytina išvada, kad pareiškėjas galimai praleido terminą skundui paduoti. Be to, pareiškėjas nedalyvavo kreditorių susirinkime, kurio nutarimą ginčija, aktyviai neatstovavo savo pozicijos. Vadovaujantis ĮBĮ 23 straipsnio 5 punktu kreditorių susirinkimas gali tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, ją keisti, nustatyti administravimo išlaidų mokėjimo eilę ir tvarką, taip pat tvirtinti įmonės turto pardavimo kainą ir įmonės bankroto proceso metu sudarytas metines finansines ataskaitas (balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą), todėl akivaizdu, kad nustatydamas bankrutuojančios įmonės turto kainą kreditorių susirinkimas nepažeidė jokių teisės aktų reikalavimų. Taip pat, suinteresuoto asmens nuomone, nepagrįstas ir neįrodytas pareiškėjos teiginys, kad kreditorių susirinkimo nutarimu nustatyta kaina yra nepagrįstai maža, kadangi iki skundžiamo nutarimo priėmimo nekilnojamąjį turtą buvo bandoma parduoti iš varžytynių, tačiau jos neįvyko nedalyvavus nė vienam pirkėjui.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjos skundas tenkintinas.
Bankroto bylų nagrinėjimo ypatumus nustato Įmonių bankroto įstatymas (ĮBĮ). Bylos, kylančios iš bankroto teisinių santykių, nagrinėjamos pagal bendrąsias civilinio proceso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato Civilinio proceso kodeksas (CPK) ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (CPK 1 straipsnio 1 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2010 m. gegužės 17 d. nutartimi UAB „Ananda“ iškelta bankroto byla. Bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“. Teismas 2010 m. rugsėjo 1 d., 2010 m. rugsėjo 9 d., 2012 m. gegužės 18 d. nutartimis patvirtino ir patikslino kreditorių finansinius reikalavimus bendrai 35 166 538,30 Lt sumai (10 184 933,47 Eur), iš jų ir 11 967 919,89 Lt (3 466 149,18 Eur) AB SEB bankas finansinį reikalavimą. Apie 2014 m. gruodžio 17 d. įvyksiantį kreditorių susirinkimą ir jo darbotvarkę kreditoriai buvo informuoti pranešimais. Į 2014 m. gruodžio 17 d. kreditorių susirinkimo darbotvarkę buvo įtrauktas vienas klausimas „Dėl neparduoto turto sumažintų pardavimo kainų patvirtinimo ir pardavimo tvarkos nustatymo“. Bankroto administratorius su pranešimu apie įvyksiantį BUAB „Ananda“ kreditorių susirinkimą pateikė susirinkimo medžiagą bei balsavimo raštu biuletenį. Kreditoriai galėjo pasisakyti „Už“ arba „Prieš“ dėl balsavimo raštu biuletenyje pateikto nutarimo projekto. Bankroto administratorius pateikė tokį nutarimo projektą: 1. Patvirtinti neparduoto BUAB „Ananda“ priklausančio nekilnojamojo turto, t. y. žemės sklypo su statiniais, esančio adresu Kauno m. sav. Kauno m. Brastos g. 13, įkeisto AB SEB bankui, sumažintą pardavimo kainą bendrai 6 000 000 Lt (1 737 720,11 Eur) (su PVM) sumai. 2. Nekilnojamąjį turtą parduoti kartu iš varžytynių 2013-04-17 LRV nutarimo Nr. 321 nustatyta tvarka. Nustatyti varžytynėse 3 proc. turto kainos didinimo intervalą. Nustatyti 1 000 Lt (289,62 Eur) mokestį varžytynių žiūrovui. 3. Turto nepardavus varžytynėse, sušaukti kreditorių susirinkimą, į jo darbotvarkę įtraukiant klausimą dėl BUAB „Ananda“ priklausančio nekilnojamojo turto pardavimo kainų sumažinimo ir pardavimo tvarkos nustatymo. Kreditorių susirinkime, įskaitant balsavusius raštu, dalyvavo bankrutavusios UAB „Ananda“ kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma sudarė 34 442 252,53 Lt (9 975 165,82 Eur), t. y. 97,94 proc. visų patvirtintų bendrovės kreditorių finansinių reikalavimų. Kreditorių susirinkime dalyvavo kreditorius R. P. (0,07 proc.) ir kreditoriaus A. K. įgaliotas asmuo S. K. (63,82 proc.). AB SEB banko ir Fondo valdybos Kauno skyriaus atstovai balsavo raštu. AB SEB banko atstovas pritarė balsavimo biuletenyje siūlomam bankroto administratoriaus nutarimo projektui. Kreditorių susirinkimo metu bankroto administratorius informavo, kad prieš kreditorių susirinkimą buvo gautas potencialaus pirkėjo pasiūlymas įsigyti dalį BUAB „Ananda“ priklausančio nekilnojamojo turto. Nurodė, kad pirkėjas pageidauja įsigyti BUAB „Ananda“ nuosavybės teise priklausantį pastatą-garažą, lG7b, unikalus Nr. 1997-8002-0016, su jam priskirta žemės sklypo, kurio unikalus Nr. 4400-0825-4317, dalimi, esančius adresu Brastos g. 13, Kaune už 1 900 000 Lt (550 278,04 Eur) pardavimo kainą. Potencialus pirkėjas yra dar neegzistuojanti, o steigiama uždaroji akcinė bendrovė, kurios rekvizitai butų pateikti po jos įregistravimo VĮ Registrų centre. Apmokėjimo už turtą terminas - 18 mėnesių, o esant banko kreditavimo galimybei - 6 mėnesiai. Kreditorių susirinkime dalyvaujantys kreditoriai išreiškė nuomonę, kad BUAB „Ananda“ nekilnojamasis turtas yra pardavinėjamas jau nuo 2011 metų ir pageidaujančių įsigyti turtą kaip vieną turtinį vienetą neatsirado, todėl yra tikslinga svarstyti gautą pasiūlymą dėl dalies turto įsigijimo pasiūlyme nurodytomis sąlygomis.
ĮBĮ 24 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kreditorių susirinkimo nutarimai privalomi visiems kreditoriams, tačiau kreditorius, nesutikdamas su balsų dauguma priimtais nutarimais, turi teisę apskųsti juos teismui (ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalis). Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (ĮBĮ) 24 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad kreditorių susirinkimo nutarimas gali būti apskųstas teismui ne vėliau kaip per 14 dienų nuo dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie nutarimo priėmimą. Pareiškėja skunde išdėstė prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti nurodydama, dėl kokių priežasčių terminą praleido, ir šias priežastis teismas pripažįsta svarbiomis. Terminas skundui paduoti atnaujintinas, nes nėra pateikta įrodymų, jog apie ginčijamo kreditorių susirinkimo sprendimus pareiškėjas sužinojo ankščiau nei jo pateikti duomenys apie elektroninio laiško gavimą ir galimybę su juo susipažinti. Teismo įsitikinimu, ta aplinkybė, kad kreditorius galėjo sužinoti apie priimto ginčijamo kreditorių susirinkimo nutarimo turinį tą pačią dieną, negali būti laikoma diena, kada kreditorius apie priimtą nutarimą ir sužinojo, be to, terminas praleistas nežymiai, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad ginčijamo kreditorių susirinkimo protokolas Kauno apygardos teismui buvo pateiktas 2014 m. gruodžio 22 d., o skundas teisme gautas 2015 m. sausio 7 d.
ĮBĮ normos kreditorių susirinkimui paveda spręsti esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus. Bankroto procese siekiama patenkinti ne pavienių, o visų kreditorių finansinius reikalavimus ir interesus. Dėl to bankroto procedūras vykdo ne pavieniai kreditoriai, o jų visuma (kreditorių susirinkimas ar kreditorių komitetas, jeigu toks yra sudaromas). Tik kreditorių visuma sprendžia tokius esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus, kaip administratoriaus veiklos kontrolė, bankrutuojančios įmonės ūkinė komercinė veikla, įmonės likvidavimas, parduodamo turto vertinimo tvarkos nustatymas, turto pardavimo kainos tvirtinimas (ĮBĮ 23 str.). Kreditorių, kaip visumos, teisė spręsti bankrutuojančios įmonės reikalus – tai kreditorių autonomijos principo išraiška. Ši teisė įgyvendinama kreditorių balsų dauguma priimant nutarimus kreditorių susirinkime (ĮBĮ 24 str.). Kreditorių susirinkimas yra savotiškas kreditorių savivaldos organas, sprendžiantis su bankroto proceso eiga susijusius klausimus. Atskirų kreditorių teisės ginamos tik netiesiogiai, ginant kreditorių visumos teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2011).
Pagal ĮBĮ 21 str. 2 d. 1 p., kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę dalyvauti kreditorių susirinkimuose ir ginti savo reikalavimus. Nustatyta teisė garantuoja kreditoriui galimybę dalyvauti tvarkant bankrutuojančios įmonės reikalus, taip pat užtikrina galimybę ginti savo interesus. Tokia kreditoriui suteikta teisė reiškia ne tik tai, kad ši teisė įgyvendinama kiekvieno kreditoriaus nuožiūra, bet ir tai, jog turi būti laikomasi šiame įstatyme nustatytų procedūrų, nepažeidžiant bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių teisių. ĮBĮ 24 str. 1 d. nustatyta, jog kreditorių susirinkimo nutarimas laikomas priimtu, kai už jį atvirai balsavo kreditoriai, kurių teismo (kai bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka, - kreditorių susirinkimo) patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo reikia patikrinti, ar buvo laikytasi ĮBĮ ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007), nes šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą. Teismas, nustatęs esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, taip pat nustatęs, kad priimti nutarimai prieštarauja imperatyviosioms ĮBĮ, kitų įstatymų normoms, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių teisėtus interesus, kreditorių susirinkimo nutarimus panaikina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2012; Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-291/2014).
Pareiškėjas nurodo, kad 2014 m. gruodžio 17 d. vykusio kreditorių susirinkimo metu buvo patvirtintinas kreditorių A. K. ir R. P. pateiktas nutarimo projektas, su kuriuo likę kreditoriai iš anksto nebuvo supažindinti ir tokiu būdu buvo pažeistos kreditorių teisės gauti informaciją, išreikšti savo nuomonę svarstomais klausimais, pareikšti prieštaravimus dėl ginčijamo nutarimo. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad nutarimas buvo susijęs su turto pardavimu, todėl kelia abejones dėl jo kainos nustatymo.
Kaip minėta, kreditorių susirinkimo nutarimas laikomas priimtu, kai už jį atvirai balsavo kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos, išskyrus įstatymo numatytas išimtis (ĮBĮ 24 str. 1 d.). Taigi, nutarimas yra teisėtas, jei ir ne visi kreditoriai tokiam nutarimui pritarė. Nagrinėjamu atveju iš 2014 m. gruodžio 17 d. kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 7 matyti, kad už ginčijamą nutarimą balsavo du kreditoriai, kurie sudarė 63,89 proc. visų teismo patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų sumos (b. l. 14). Kiti mažesnieji kreditoriai priimto nutarimo neskundė.
Pareiškėja nurodo, kad jai nebuvo žinoma apie kreditorių susirinkime pateiktus pasiūlymus dėl kitokios turto pardavimo tvarkos ir kainų, apie tai nebuvo informuojami kreditoriai išsiunčiant jiems pranešimus apie įvyksiantį kreditorių susirinkimą ir jo darbotvarkę. Pažymėtina, kad kreditoriaus teisė dar prieš kreditorių susirinkimą gauti kreditorių susirinkimo nutarimų projektus, darbotvarkės pasiūlymus yra ĮBĮ 24 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos kreditoriaus teisės raštu pareikšti kreditorių susirinkimui savo nuomonę (už ar prieš) dėl kiekvieno nutarimo realizavimo prielaida. Nežinodamas išsamių susirinkimo darbotvarkės pasiūlymų kreditorius negali įvertinti dalyvavimo konkrečiame kreditorių susirinkime svarbos ir pasekmių, o nedalyvaudamas jame, pareikšti prieštaravimų dėl ginčijamo nutarimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad kreditorių susirinkime priimant sprendimus ir juos įforminant turi būti derinama kreditorių valia ir negali būti inicijuojami tokie kitiems kreditoriams netikėti sprendimai, su kuriais jie nėra supažindinami, yra nepateisinama situacija, kai dalis kreditorių neinformuojama apie nutarimų projektus, siekiant nuslėpti tokius projektus ir išvengti galimo nepritarimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-467/2008). Minėtoje byloje nagrinėta situacija nėra identiška nagrinėjamai, tačiau minėtas išaiškinimas aktualus.
Kaip matyti iš kreditorių susirinkimo Protokolo Nr. 7, du susirinkime dalyvavę kreditoriai balsavo raštu (VSDFV Kauno skyrius ir pareiškėja AB SEB bankas), ir išreiškė savo nuomonę balsuodami „Už“ pasiūlyto nutarimo projektą. Kreditorių susirinkimo metu, kuriame tiesiogiai dalyvavo du kreditoriai R. P., ir A. K. atstovas, balsavo už jų susirinkimo metu pasiūlytą nutarimo projektą, atsižvelgiant į bankroto administratoriaus pateiktą informaciją apie potencialų turto dalies pirkėją. Kiti kreditoriai, nors ir žinodami apie susirinkimo darbotvarkę, tiesiogiai susirinkime nedalyvavo, taigi, šiems kreditoriams nežinant apie pateiktą naują nutarimo projektą buvo apribota galimybė balsuoti už pasiūlytą nutarimo projektą. Taigi, ginčo atveju kreditoriai, balsavę raštu ir nedalyvavę kreditorių susirinkime savo nuomonę buvo išreiškę tik dėl jiems iki tol pateikto nutarimo projekto. Nežinodami informacijos, kuri dalyvavusiems kreditoriams buvo pateikta tik kreditorių susirinkime, šie kreditoriai negalėjo įvertinti dalyvavimo tokiame susirinkime svarbos ir pasekmių, o nedalyvaudami jame, pareikšti savo nuomonės dėl ginčijamo nutarimo. Neturėdami ginčijamo nutarimo projekto, kreditoriai negalėjo ginti savo teisių. Pabrėžtina, kad kreditorių susirinkime priimant sprendimus ir juos įforminant turi būti derinama kreditorių valia ir negali būti kreditorių dalies inicijuojami tokie kitiems kreditoriams netikėti sprendimai, su kuriais jie nėra supažindinami. Todėl konstatuotina, kad ginčo situacijoje susiklosčiusi padėtis dėl turto pardavimo kainos ir tvarkos nustatymo su pasiūlymu, kuris buvo ginčijamu nutarimu priimtas, nesupažindinus kitų kreditorių, sudaro prielaidas daryti išvadą, kad toks klausimo sprendimas pažeidžia kitų kreditorių teises, o taip pat prieštarauja CK 1.137 straipsnio 3 dalyje įtvirtintai nuostatai, draudžiančiai piktnaudžiauti savo teise. Todėl teismas sprendžia, kad kreditorių R. P. ir A. K. 2014 m. gruodžio 17 d. kreditorių susirinkime pateiktas ir priimtas nutarimas dėl turto pardavimo atskirais turto vienetais tvarkos bei kainų, prieštarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 straipsnis).
Nurodytų aplinkybių visumą teismas vertina kaip pagrindą panaikinti skundžiamą kreditorių susirinkimo nutarimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 24 straipsnio 5 dalimi, Civilinio proceso kodekso 22 straipsnio 1 dalimi, 291 straipsniu,
nutaria:
atnaujinti terminą pareiškėjos akcinės bendrovės „SEB bankas“ skundui dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Ananda“ 2014 m. gruodžio 17 d. kreditorių susirinkimo nutarimo Nr. 1 pripažinimo negaliojančiais paduoti.
Pareiškėjos akcinės bendrovės „SEB bankas“ skundą dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Ananda“ 2014 m. gruodžio 17 d. kreditorių susirinkimo nutarimo Nr. 1 pripažinimo negaliojančiais tenkinti.
Panaikinti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Ananda“ 2014 m. gruodžio 17 d. kreditorių susirinkime priimtą nutarimą Nr. 1 (turto kainų ir pardavimo tvarkos nustatymas) ir įpareigoti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Ananda“ administratorių per 15 d. d. sušaukti kreditorių susirinkimą, kuriame iš naujo būtų svarstomi 2014 m. gruodžio 17 d. bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Ananda“ kreditorių susirinkime svarstyti klausimai.
Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.