- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-01-27
- Bylos Nr.
- 2A-104-109/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Bobrel (pirm.), Aušra Baubienė, Raimondas Buzelis
- Atsakovas
- A. G.
- Ieškovas
- E. G.
- Išvadą teikia
- Marijampolės savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Bobrel, kolegijos teisėjų Aušros Baubienės, Raimondo Buzelio, sekretoriaujant Vilijai Noreikienei, dalyvaujant atsakovui A. G.,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. G. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 4 d. sprendimo pakeitimo civilinėje byloje Nr. 2-415-301/2009 pagal ieškovės E. G. ieškinį atsakovui A. G. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir atsakovo A. G. priešieškinį ieškovei E. G. dėl bendravimo su vaikais bei dalyvavimo jų auklėjime tvarkos nustatymo, institucija, teikianti išvadą byloje – Marijampolės savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
ieškovė E. G. 2008 m. lapkričio 10 d. kreipėsi į Marijampolės rajono apylinkės teismą (b. l. 2-4) prašydama pakeisti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2007-11-21 sprendimu Nr. 2-2349/2003 priteisto išlaikymo dydį, jį padidinti, iš atsakovo A. G. priteisti išlaikymą sūnums E., gim. (duomenys neskelbtini) ir L., gim. (duomenys neskelbtini) kasmėnesinėsmis periodinėmis išmokomis po 600 litų nuo 2008 m. gegužės 1 d. iki jų pilnametystės. Nurodė, kad pasikeitė ieškovės turtinė padėtis, padidėjo vaikų poreikiai, ji neteko gyvenamojo būsto, buvo priversta imti 48 777,66 EUR dydžio paskolą butui pirkti. Lazdijų rajono apylinkės teismo sprendimu priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams po 200 Lt yra aiškiai nepakankamas. Be to sūnus E. serga iš dalies kontroliuojama vidutinio sunkumo alergine bronchų astma, dėl šių problemų ieškovė privalo turėti nuosavą automobilį.
Šalies argumentai
Atsakovas 2008-12-04 pateikė priešieškinį, kuriuo prašė pakeisti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2007-11-21 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-331-393/2007 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4-ojo punkto sąlygą ir nustatyti, kad nepilnamečių vaikų E. ir L. motina E. G. sudaro sąlygas ir galimybę šių vaikų tėvui A. G. netrukdomai bendrauti su vaikais kiekvieną šeštadienį ir sekmadienį nuo 10 iki 20 val. tėvo gyvenamoje vietoje ir už jos ribų (b. l. 45-47).
Žemesnės instancijos teismas
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2009 m. rugsėjo 4 d. sprendimu (b. l. 139-143) ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies, nusprendė pakeisti išieškomo Lazdijų rajono apylinkės teismo 2007-11-21 sprendimu iš atsakovo A. G. sūnums E. G., g. (duomenys neskelbtini), ir L. G., g. (duomenys neskelbtini), išlaikymo dydį ir priteisė iš atsakovo A. G. sūnums materialinį išlaikymą mokant periodinėmis išmokomis po 400 litų kas mėnesį kiekvienam nuo pareiškimo padavimo dienos (2008-11-10) iki sūnų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo lėšas uzufrukto teise tvarkys E. G.. Nustatė tokią atsakovo A. G. bendravimo su sūnumis E. G. ir L. G., bei dalyvavimo jų auklėjime tvarką: kiekvieno mėnesio kas antrą šeštadienį atsakovas pasiima sūnus E. bei L. iš jų gyvenamosios vietos 10 val. ir 19 val. grąžina juos atgal. Teismas priteisė valstybės naudai: iš atsakovo A. G. 144 Lt žyminio mokesčio, iš A. G. ir E. G. po 14,45 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Teismas, išanalizavęs byloje esančią medžiagą, nustatė, kad ieškovės turtinė padėtis dėl gyvenamojo būsto įsigijimo po santuokos nutraukimo pablogėjo, vaikai turi specialių poreikių dėl sveikatos sutrikimų (abiems vaikams po šalių santuokos nutraukimo diagnozuota alerginė bronchinė astma, o E. ir alerginis nuolatinis rinitas) be to vaikams augant natūraliai padidėjo jų poreikiai. Iš bylos duomenų teismas nustatė, kad atsakovo mėnesio pajamas sudaro: laikotarpyje nuo 2008-08-2008-10 - 1467 Lt, nuo 2008-12 iki 2009-02 - 1247 Lt, nuo 2009-01 -1200 Lt (b. l. 107 - 2009-03-31 posėdžio protokolas), daugiau išlaikytinių atsakovas neturi, kito turto neturi (b. l. 86-87, b. l. 82, 84, 92, 91, 93, 94, 95, 96, 97-98). Todėl teismas sprendė, kad atsakovas, kuris yra elektrikas, gaudamas nurodyto dydžio mėnesines pajamas, turi galimybę mokėti kiekvienam sūnui išlaikymą periodine išmoka po 400 Lt kas mėnesį. Todėl siekiant užtikrinti šalių nepilnamečių vaikų poreikių tenkinimą bei būtinų vystymosi ir išsilavinimo sąlygų sudarymą, teismas sprendė, kad išlaikymas iš atsakovo sūnums E. G. ir L. G. priteistinas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400 litų kas mėnesį kiekvienam vaikui, nes jis pagrįstas ir būtinas nepilnamečių šalių sūnų išlaikymui, pakeičiant 2007-11-21 sprendimu priteistą išlaikymo dydį.
Sprendžiant šalių ginčą dėl atsakovo bendravimo su sūnumi E. ir sūnumi L. bei dalyvavimo jų auklėjime tvarkos nustatymo, teismas atsižvelgė į tai, kad tėvai, gyvendami skyrium, turi lygias teises ir pareigas vaikų atžvilgiu, kad šios teisės ir pareigos turi būti įgyvendinamos vaiko interesais (CK 3. 156 str., 3.170 str.). Nustatant atsakovo bendravimo su vaikais bei dalyvavimo jų auklėjime tvarką taikytina maksimalaus bendravimo nuostata (CK 3.175 straipsnis), nes byloje nėra surinkta įrodymų, kad tėvo bendravimas su vaikais kenkia jų interesams, be to atsižvelgus į šalių sūnų dabartinę gyvenamąją vietą bei abiejų šalių teisme pakoreguotą ir prašomą nustatyti (b. l. 136, žr. kitą lapo pusę – šalių paaiškinimai 2009-08-25 teismo posėdžio metu dėl bendravimo tvarkos) bendravimo tvarką, teismas sprendė, kad tikslinga nustatyti tokią tėvo bendravimo su sūnumis E. bei L. tvarką: kiekvieno mėnesio kas antrą šeštadienį atsakovas pasiima sūnus iš jų gyvenamosios vietos 10 val. ir 19 val. grąžina juos atgal (CK 3.175 str.).
Šalies argumentai
Atsakovas A. G. apeliaciniu skundu (b. l. 145-146) prašo pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009-09-04 sprendimą dalyje dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams padidinimo, ieškovės ieškinį atmesti. Skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 3.192,, 3.196, 3.201 straipsnius, nes padidino priteistą išlaikymą vaikams, neatsižvelgęs į apelianto turtinę padėtį. Pagal nurodytas teisės normas išlaikymas vaikui priteisiamas ar pakeičiamas proporcingai tėvų turtinei padėčiai, t.y. negalima priteisti išlaikymo daugiau, negu tai objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis. Tuo tarpu atsakovo turtinė padėtis neprilygsta buvusiajai dėl esamos ekonominės situacijos, atsakovo darbo užmokestis sudaro 1 200 Lt, todėl priteisus išlaikymą dviem nepilnamečiams vaikams po 400 Lt, jis privalėtų mokėti 800 Lt sumą kas mėnesį, o pačiam pragyvenimui teliktų 400 Lt. Iš tokios sumos pragyventi, mokėti mokesčius, maitintis, nėra galimybės. Keista teismo pozicija manyti, kad vieno vaiko poreikiams reikalinga 800 Lt suma, o atsakovui pakaks 400 Lt. Ieškovės pajamos yra ženkliai didesnės ( apie 2 310 Lt), todėl akivaizdu, kad ji turėtų teikti vaikams didesnį išlaikymą nei atsakovas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovo A. G. apeliacinį skundą (b. l. 150-151) ieškovė E. G. prašo apeliacinį skundą atmesti teismo sprendime išdėstytais motyvais. Nurodo, kad teismas pasielgė teisingai, kadangi pagal išlaidų vieno vaiko poreikiams išklotinę susidaro 942 Lt suma, todėl ieškovei atitenka didesnioji išlaikymo dalis – t. y. 542 Lt. Be to tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis, tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2008-05-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojančių pagrindų, nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, todėl dėl sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo pasisako tik apskųstoje vaikų išlaikymo dalyje. (CPK 320 straipsnis).
Dėl tėvų pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus ir priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo
Teisėjų kolegija visiškai sutinka su teismo sprendimo motyvais, ieškovės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais ir padarytomis išvadomis.
Motinos ir tėvo pareiga rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Lietuvoje ratifikuota Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija numato visuotinai pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų gebėjimus ir finansines galimybes ( Konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalys). Analogiškai nacionalinėje teisėje- CK 3.192 straipsnio 2 dalyje-nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, kartu turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1dalis), kurio esmė yra ta, kad , teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Remiantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, teismų praktikoje formuojama nuostata, kad siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma ir dydis negali būti ribojami vien tik minimalių (fiziologinių)poreikių tenkinimu. Dėl to, jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas ir turi būti priteisiamas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.
Įstatymas vaiko išlaikymo dydį sieja, visų pirma, su protingais jo paties poreikiais. Vaiko poreikius lemia jo gabumai, polinkiai, sveikatos būklė.
Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistu iš jo sūnums išlaikymu kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 400 Lt iki jų pilnametystės nurodydamas, kad teismas pažeidė proporcingumo principą, priteistas išlaikymas neatitinka sūnų poreikių ir tėvų turtinės padėties, ieškovės turtinė padėtis daug geresnė nei jo, po teismo sprendimo priėmimo jo darbo užmokestis sumažėjo. Šiam argumentui patvirtinti apeliantas teismo posėdyje pateikė 2009-12-29 UAB ”Norfos mažmena” išduotą pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį ( b.l. 154), iš kurios matyti, kad 2009 m. rugsėjo mėnesį jam buvo išmokėtas 978 Lt, spalio mėn.- 1179,73 Lt, lapkričio mėn.- 955 Lt darbo užmokestis. Be to, nurodė, kad teismas pažeidė CPK 177 straipsnį, nes rėmėsi byloje neįrodyta aplinkybe, kad jis gali rasti labiau apmokamą darbą. Jam taip pat neaišku kokiais argumentais remiantis teismas preziumavo, jog vaikų poreikiams tenkinti reikia kiekvienam po 800 Lt.
Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas nuosavybės teise turi vieno kambario butą (duomenys neskelbtini) (b.l. 16,17, 86,87), automobilį PONTIAC (b.l. 89), mėnesio pajamas sudaro: laikotarpyje nuo 2008-08-2008-10 - 1467 Lt, nuo 2008-12 iki 2009-02 - 1247 Lt, nuo 2009-01 -1200 Lt (b. l. 107 - 2009-03-31 posėdžio protokolas), 2009 m. rugsėjo-lapkričio mėn. vidutiniškai uždirbo po 1038 Lt (b. l. 154), daugiau išlaikytinių atsakovas neturi. (b. l. 86-87, b. l. 82, 84, 92, 91, 93, 94, 95, 96, 97-98).
Ieškovė nuosavybės teise turi dviejų kambarių butą (duomenys neskelbtini), kuriam įregistruota hipoteka, transporto priemonių, indėlių neturi, 2009 m. liepos –rugsėjo mėnesiais vidutinis mėnesinis darbo užmokestis buvo 2310 Lt (b.l. 18-19, 20, 14 ).
Gydytojų konsultacinės komisijos pažyma patvirtina, kad šalių abu sūnūs E. ir L. serga alergine bronchų astma, E. nustatytas alerginis nuolatinis rinitas, jis yra alergiškas namų dulkių erkutei, ši liga yra priskiriama prie vidutinio sunkumo ligų, kuri yra dalinai kontroliuojama (b.l. 21,54,55, 101).
Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje A. L. v.,V. L., bylos BNr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje V. K. v, A. B. , byla Nr. 3K-3189/2009).
Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad toks orientacinis kriterijus dėl priteisto išlaikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA)( Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2004 m. balandžio 26 d, nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-259/2004).
Byloje neginčijamai nustatyta, kad ieškovės turtinės padėties pasikeitimą (pablogėjimą) lėmė tai, kad po santuokos nutraukimo, ji su vaikais neteko gyvenamojo būsto, todėl privalėdama užtikrinti elementarias su ja pasilikusių nepilnamečių vaikų gyvenimo sąlygas ir neturėdama santaupų, buvo priversta imti 48777,66 Lt EUR (168000 Lt ) dydžio paskolą, už kurią nusipirko dviejų kambarių butą, todėl kas mėnesį privalo bankui grąžinti skolą dalimis ir palūkanas, taigi jos pajamų mažėjimą lemia ir atsiradusios išlaidos, susijusios su būsto išlaikymu.
Teisėjų kolegija pažymi, kad analizuodamas šalių sūnų L. ir E. poreikių turinį ir apimtį, teismas atsižvelgė į teisės aktuose įtvirtintas vaiko teises, į poreikius būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti, t.y. sūnų poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinti. Taip pat teismas teisingai nustatė, kad ieškovės turtinė padėtis pablogėjo dėl gyvenamojo būsto įsigijimo po santuokos nutraukimo, atsiradus papildomoms vaikų priežiūros išlaidoms, nes vaikai turi specialių poreikių dėl sveikatos sutrikimų be to, vaikams augant natūraliai padidėjo jų poreikiai.
Nustatant vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti nurodyta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t.y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą
Ieškovės vaikų poreikių išklotinėje nurodytas išlaikymo dydis kiekvienam vaikui po 941,73 Lt yra protingas (b.l. 102-103), pagrįstas rašytiniais įrodymais (b.l. 9-13,104-105, 106- kvitai, sąskaitos čekiai), be to, pažymėtina, kad atsakovas sutiko su ieškovės nurodytu vaikų poreikių dydžiu, teismo nustatyta ieškovės dalis vaikų išlaikyme yra didesnė, t.y. kiekvienam vaikui sudaro 541,73 Lt , o atsakovo – 400 Lt.
Kadangi atsakovas neįrodė, kad jis ėmėsi priemonių gauti jo amžiui ir profesines galimybes atitinkančių pajamų vaikams išlaikyti, todėl teismas pagrįstai pagrindiniu kriterijumi vaikų išlaikymo dydžiui nustatyti laikė šalių sūnų interesus ir poreikius, taip pat atsižvelgė į CK 6.461 straipsnio 2 dalyje nustatytą orientacinį kriterijų - minimalią mėnesinę algą. Taip pat konstatuotina, kad teismas teisingai įvertino atsakovo argumentus dėl jo sunkios turtinės padėties ir pagrįstai jų nepripažino lemiamais.
Įvertinusi teismo sprendimo turinį, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas, nepažeidė procesinės teisės normų, padarė teisingą išvadą dėl nurodytos apelianto dalies išlaikymo prievolėje proporcingumo jo turtinei padėčiai. Teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, ir jo keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.(CPK 178- 185, 328 , 330 straipsniai 326 straipsnio 1dalies 1punktas).
Pažymėtina, kad pasikeitus šalių turtinei padėčiai, šalims neužkertamas kelias kreiptis į teismą dėl nustatytų sūnums išlaikymo dalių dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.