Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos A. M. atskirąjį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2013-12-11 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos A. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto (tėvystės) nustatymo, trečiasis suinteresuotas asmuo J. Č., institucija, teikianti išvadą byloje, Plungės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja kreipėsi su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. Č., miręs (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjos dar negimusio vaiko tėvas. Taip pat prašė: taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti Plungės rajono 3-ojo notarų biuro notarę A. V. neišduoti S. Č. įpėdiniams paveldėjimo teisės liudijimo iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo ir sustabdyti S. Č. turto paveldėjimo bylą; bylą sustabdyti, iki gims vaikas; bylą nagrinėti uždarame teismo posėdyje.

Plungės rajono apylinkės teismas 2013-12-11 nutartimi pareiškėjos pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto (tėvystės) nustatymo atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme CPK 296 str. 1 d. 12 p. pagrindu. CPK 87 str. 1 d. 3 p. pagrindu pareiškėjai grąžino valstybei sumokėtą žyminį mokestį. Nurodė, kad teismas nagrinėja bylas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, tarp jų – tėvystės fakto nustatymo, mirus spėjamam vaiko, gimusio iš nesančių tarpusavyje santuokoje asmenų, tėvui. Dėl dar negimusio, bet jau pradėto vaiko įstatymas numato tik galimybę savanoriškai pripažinti tėvystę (CK 3.143 str.), bet ne ją nustatyti, ir tėvystės nustatymo teismine tvarka sąlyga atsiranda tik tada, kai nesusituokusiai motinai gimsta vaikas ir tėvystė nepripažinta. Argumentavo, kad įstatymas draudžia priimti sąlyginius sprendimus, t. y. tokius, kurių įvykdymas tiesiogiai susijęs su tam tikrų sąlygų atsiradimu ar neatsiradimu (CPK 267 str.). Kol vaikas nėra gimęs, teismas tėvystės nustatyti negali, taigi pareiškėjos pareiškimas dėl negimusio vaiko kilmės iš tėvo nustatymo pareiškėjos reikalaujamu pagrindu teisme nenagrinėtinas. Teismas rėmėsi CK 3.137 str. 3 d., nustatančia, kad vaiko iš tėvų kilmė patvirtinama nuo vaiko gimimo dienos, bei 1975 m. Europos Tarybos konvencijos „Dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso“ 2 str. numatančiu, jog kiekvieno nesantuokinio vaiko atveju motinystė nustatoma remiantis tik vaiko gimimo faktu.

Atskiruoju skundu pareiškėja prašė panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo 2013-12-11 nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teigė, kad teismas suklydo, nes iš esmės skundžiama nutartimi išnagrinėjo jos pareiškimą jau jo priėmimo stadijoje, kai pareiškimo dalyką ir pagrindą turėjo vertinti tik jį nagrinėdamas iškėlus bylą. Argumentavo CK 2.2 str. 2 d., 5.11 str. 1 d. 1 p. normomis ir teigė, kad įstatymai neatima galimybės pradėti teisės atsiradimo procesą, t. y. dar negimus vaikui. Teigė, kad teismas neatsižvelgė į jos prašymą sustabdyti bylą. Teismas pareiškimą paliko nenagrinėtą CPK 296 str. 1 d. 12 p. pagrindu, tačiau nenurodė konkrečių CK ir CPK normų, nustatančių galimybę pareiškimą palikti nenagrinėtą šiuo pagrindu. Teigė, kad įstatymai neužkerta galimybės pareiškėjai pradėti įgyvendinti gimsiančio vaiko teises jau dabar. Nurodė, kad nesustabdžius paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, neužkertamas kelias testamentu įgytą turto dalį įkeisti ar kitaip suvaržyti bei perleisti kitokiais sandoriais ar išeikvoti.

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja pirmosios instancijos teisme siekė, jog teismine tvarka būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad jos sugyventinis S. Č., miręs (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjos dar negimusio vaiko tėvas (pareiškime nurodė, kad planuojama gimdymo data 2014-03-15).

Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme apeliantė 2014-02-17 teismui pateikė VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės 2014-01-08 išduotą vaiko gimimo pažymėjimą (duomenys neskelbtini), kuriuo pažymima, kad (duomenys neskelbtini) val. A. M. pagimdė (duomenys neskelbtini) vaiką.

Esant nurodytai aplinkybei apeliacinėje instancijoje paaiškėjo, kad išnyko aplinkybė, dėl kurios pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškimą. Todėl pareiškėjos atskirasis skundas tenkintinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir pareiškėjos pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CK 1.5 str. 4 d., CPK 3 str. 1 d., 337 str. 1 d. 3 p.).

Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų pareiškėjos atskirojo skundo argumentų, kurie neturi reikšmės bylos galutiniam teisiniam rezultatui.

Įvertinus teisinius ir faktinius ginčo situacijos apsektus, darytina išvada, jog būtina šią teismo nutartį siųsti susipažinti Plungės rajono 3-ojo notarų biuro notarei, kur turėtų būti vedama mirusio S. Č. paveldėjimo byla, nes byloje nėra duomenų, kad notarė yra informuota apie nagrinėjamas aplinkybes.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Plungės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjos A. M. pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutarties nuorašą išsiųsti Plungės rajono 3-ojo notarų biuro notarei A. V. susipažinti.