Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. L. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo dėl neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas į Lukiškių TI-K direktorių vėliau kreipėsi ir dėl jam priklausančių 2 pasimatymų sujungimo į vieną, arba, kad pasimatymai būtų padalinti, vietoje trijų 4 val. trukmės pasimatymų skiriant du po 6 val. trukmės pasimatymus, nes pareiškėjo sutuoktinė gyvena Ukrainoje, todėl dažnas pareiškėjo lankymas jai yra sudėtingas. Pareiškėjui buvo išduotas neigiamas atsakymas. Pareiškėjo teigimu, atsisakymas suteikti pasimatymus su sutuoktine vertinas kaip neteisėtas.

Atsakovę Lietuvos valstybę, atstovaujantis Lukiškių tardymo izoliatorius – kalėjimas atsiliepimo (b. l. 10–11) argumentais prašė pareiškėjo skundą atmesti.

Nurodė, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 85 straipsnyje reglamentuotos paprastajai grupei priskirtų nuteistųjų laikymo sąlygos. Vadovaujantis šia nuostata, paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę per du mėnesius gauti vieną trumpalaikį pasimatymą. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ reglamentuota, kad vienas trumpalaikis pasimatymas gali trukti iki4 valandų. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 100 punkte yra nurodyta, kad pataisos įstaigos administracijai draudžiama sujungti pasimatymus arba juos padalyti dalimis. Atsižvelgiant į tai, darė išvadą, kad teisės aktai, kurie reglamentuoja bausmių vykdymo sistemą, nenumato trumpalaikių pasimatymų dalijimo ar sujungimo, todėl nėra galimybės pagal pareiškėjo prašymą sujungti jam priklausančius pasimatymus du į vieną, arba, kad pasimatymai būtų padalinti vietoj 4 valandų po 6 valandas. Atsižvelgiant į tai, darė išvadą, kad pareiškėjas neturi teisės į žalos atlyginimą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje ginčas kilo dėl valstybės pareigos pareiškėjui atlyginti neturtinę žalą, kurią jis patyrė dėl Lukiškių TI-K administracijos atsisakymo pareiškėjui santuokos sudarymo proga suteikti ilgalaikį pasimatymą ir apie kurį (atsisakymą) pareiškėjas buvo informuotas tik po santuokos sudarymo bei dėl atsisakymo sujungti pareiškėjui priklausančius pasimatymus du į vieną, arba, kad pasimatymai būtų padalinti vietoj 4 valandų po 6 valandas.

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas kalėdamas Lukiškių TI-K 2012-10-04 sudarė santuoką. Tuo pagrindu pareiškėjas su 2012-09-05 prašymu (b. l. 62) kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją nurodydamas, kad iki to, kada buvo paskirta vestuvių data, pareiškėjui nebuvo išaiškinta pasimatymų be pareigūnų vestuvių proga tvarka. Taip pat nurodė, kad paskutinį pasimatymą su būsima sutuoktine turėjo 2012-08-29, kai ji buvo atvykusi iš Ukrainos priduoti dokumentų dėl santuokos. Bilietai buvo nupirkti 2012-10-03, vestuvių data paskirta 2012-10-04. Jei būtų žinoję, kad nebus galima pasimatyti, būtų nustatę kitą vestuvių datą, tuo tarpu bilietai jau buvo nupirkti 2012-10-03. Be to, vestuvių datą atšaukti galėjo tik sutuoktinė, tačiau vykti iš Ukrainos tik dėl datos pakeitimo nėra logiška. Pareiškėjas prašė supratimo sprendžiant klausimą dėl pasimatymo vestuvių proga paskyrimo.

Lukiškių TI-K 2012-10-04 sprendimu Nr. 22-2443 (į pareiškėjo 2012-09-05 prašymą, b. l. 5) atsisakė pareiškėjui vestuvių proga suteikti ilgalaikį pasimatymą vadovaujantis BVK 85 straipsniu, nes kalėjime laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, priskirtiems paprastajai grupei, nėra numatyti ilgalaikiai pasimatymai.

Pareiškėjas su 2013-04-23 prašymu (b. l. 13) kreipėsi į Lukiškių TI-K prašydamas per 6 mėnesius skirti ne 3 pasimatymus po 4 valandas, o 2 pasimatymus po 6 valandas, arba leisti 2 pasimatymus po 8 valandas. Prašyme nurodė, kad sutuoktinė gyvena Ukrainoje, todėl dažnai lankyti pareiškėjo negalinti. Lukiškių TI-K 2013-05-08 sprendimu Nr. 96-535 (į pareiškėjo 2013-04-23 prašymą, b. l. 12) informavo pareiškėją, kad galiojantys teisės aktai nenumato pasimatymų sujungimo, todėl prašymas netenkintas.

Pareiškėjas nei 2011-10-04 sprendimo Nr. 22-2443, nei 2013-05-08 sprendimo Nr. 96-535 teisėtumo BVK 183 straipsnyje nustatyta tvarka Kalėjimų departamento direktoriui neskundė.

Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš asmens konstitucinių teisių (Konstitucijos 30 str. 2 d.). Neturtinės žalos samprata apibrėžiama Lietuvos Respublikos civilinio 6.250 str. Pagal savo pobūdį – tai asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo paties išgyventų emocijų. CK 6.271 str. 4 d. nustatyta, jog valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.), o tai reiškia, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas tik nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus (neveikimą), žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

Neturtine žala laikomi asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui, gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas. Tokiais atvejais bylą nagrinėjantis teismas turi vadovautis ABTĮ 57 str. 6 dalyje įtvirtinta bendrąja įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstu visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos ištyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais. Pabrėžtina, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes šios žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujama neproporcingos kompensacijos. Pareikalavus nerealaus kompensacijos dydžio, o teismui ją priteisus, gali būti paneigta neturtinės žalos atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu. Pagal įstatymą nustatyti neturtinės žalos dydį, tai yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio praradimus, vadovaujantis nurodytais kriterijais, yra teismo funkcija (CK 6.250 str.). Taigi, kaip jau minėta, teismas spręsdamas dėl neturtinės žalos įvertinimo, vadovaujasi ne tik CK 6.250 str. nurodytais kriterijais, t. y. atsižvelgia į žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, bet ir sąžiningumo, protingumo, teisingumo principais.

BVK 85 str. 1 str. 2 punkte nustatyta, kad paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę per du mėnesius gauti vieną trumpalaikį pasimatymą. BVK 94 straipsnio, kuris reglamentuoja nuteistųjų teisę pasimatyti su giminaičiais ir kitais asmenimis 1 dalyje nustatyta, kad nuteistiesiems leidžiami pasimatymai: trumpalaikiai – iki keturių valandų ir ilgalaikiai – iki dviejų parų. Pasimatymų skaičių ir rūšį nustato šio Kodekso 73, 74, 79, 80, 85, 91 ir 152 straipsniai. Pasimatymų ir sergančių nuteistųjų lankymo tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (BVK 94 str. 8 dalis). Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Taisyklės), 100 punkte nustatyta, kad pataisos įstaigos administracijai draudžiama sujungti pasimatymus arba juos padalyti dalimis. Nei BVK, nei Taisyklių nuostatos nenumato išimčių, dėl kurių pasimatymų sujungimas ar padalinimas būtų galimas. Atsižvelgiant į aptartas teisės aktų nuostatas, darytina išvada, kad Lukiškių TI-K 2013-05-08 sprendimu Nr. 96-535 atsisakydamas tenkinti pareiškėjo 2013-04-23 prašymą, nuteistųjų pasimatymus reglamentuojančių teisės aktų nuostatų nepažeidė. Papildomai pažymėtina, kad teisės teorijoje įtvirtintas principas, kad viešojo administravimo subjektui leidžiama tik tai, kas numatyta jo veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose (Viešojo administravimo įstatymo 4 str. 1 d. 1 punktas), t. y. viešojo administravimo subjektui neleidžiama tai, kas nenumatyta jo veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose. Taigi, nenustačius, kad Lukiškių TI-K atsisakydama sujungti pasimatymus, būtų veikusi pažeisdama aptartas teisės aktų nuostatas, o tuo tarpu nesant vieno iš civilinei atsakomybei atsirasti būtinojo elemento – viešojo administravimo subjekto neteisėtų veiksmų, civilinė atsakomybė negalima. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atmestinas pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo dalyje dėl Lukiškių TI-K atsisakymo sujungti pasimatymus.

BVK 107 straipsnio, kurs reglamentuoja nuteistųjų teisę sudaryti santuoką, 3 punkte nustatyta, kad pataisos įstaigos direktorius turi teisę suteikti santuoką sudariusiam nuteistajam vieną papildomą ilgalaikį pasimatymą. Šio straipsnio 4 punkte nustatyta, kad santuokos sudarymo pataisos įstaigoje tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. Santuokos sudarymo pataisos įstaigoje tvarką reglamentuoja Taisyklių XXIX skyrius. Taisyklių 182 punkte nustatyta, kad laikas, kurį nuteistasis buvo išvestas ar išvežtas sudaryti santuokos, taip pat santuokos sudarymo laikas ir santuoką sudariusio nuteistojo buvimo viename papildomame ilgalaikiame pasimatyme laikas įskaitomas į nuobaudos atlikimo kamerų tipo patalpose, baudos arba drausmės izoliatoriuje ar karceryje laiką. Lukiškių TI-K atsisakydama pareiškėjui suteikti ilgalaikį pasimatymą vestuvių proga vadovavosi BVK 85 straipsniu, jog pareiškėjui bausmę atliekant kalėjime, paprastojoje grupėje, nėra numatytas ilgalaikis pasimatymas (dėl šios aplinkybės ginčo byloje nėra). Iš aptartų teisės nuostatų, reglamentuojančių nuteistųjų santuokos sudarymą ir ilgalaikio pasimatymo tuo pagrindu skyrimą, negalima daryti išvados, kad santuokos proga ilgalaikis pasimatymas negalėtų būti suteikiamas nuteistajam, kuris bausmę atlieka kalėjime (kaip šiuo atveju Lukiškių TI-K) paprastojoje grupėje ir kurioje esant priskirtam, asmeniui ilgalaikių pasimatymų suteikimas nėra numatytas (BVK 85 str. 2 punktas). Nuteistųjų teisė sudaryti santuoka Taisyklėse išskirta kaip specialioji teisė nuteistiesiems, kuriems paskirtos laisvės atėmimo bausmės, todėl nesutiktina su atsakovės atstovo 2012-10-04 sprendime išdėstyta nuostata, jog ilgalaikis pasimatymas santuokos proga pareiškėjui negali būti suteiktas dėl to, kad jis bausmę atlieka kalėjime, paprastojoje grupėje. Kita vertus, iš tokios Lukiškių TI-K nuostatos, darytina išvada, kad ilgalaikiai pasimatymai santuokos proga galėtų būti suteikti tik nuteistiesiems, kurie bausmę atlieka pataisos namuose ir tai tik nuteistiesiems, kurie laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose atlieka paprastoje ir lengvoje grupėse (BVK 73 str. 2 dalis, 74 str. 2 dalis). Minėta, jog BVK šeštasis skyrius reglamentuoja specialiąsias nuteistųjų teises, neišskiriant laisvės atėmimo vietų bei grupių, kurioms nuteistieji priskiriami. Atkreiptina, jog iš BVK 107 str. 3 dalies turinio taip pat matyti, jog ši teisės nuostata pataisos įstaigos direktoriui nesuteikia teisės nuteistajam sudariusiam santuoką nesuteikti ilgalaikio pasimatymo. Sudarius santuoką nuteistajam turi būti suteiktas ilgalaikis pasimatymas, neatsižvelgiant į įstaigą, kurioje laisvės atėmimo bausmę atlieka nuteistasis, ar kuriai grupei jis yra priskirtas. Pataisos įstaigos – pataisos namai, nepilnamečių pataisos namai, kalėjimai, atviros kolonijos (BVK 21 str. 1 dalis), tuo tarpu, kaip jau minėta, BVK 107 str. 3 punkte įtvirtinta bendra nuostata, kuri taikoma nuteistiesiems, nepaisant to, kurioje pataisos įstaigoje (pataisos namai, kalėjimas, atvirosios kolonijos ir t. t.) nuteistasis atlieka bausmę. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nesutiktina su atsakovės atstovo išvada, kad pareiškėjui bausmę atliekančiam Lukiškių TI-K, paprastojoje grupėje, ilgalaikis pasimatymas santuokos proga nepriklauso. Lukiškių TI-K pareiškėjui pateikusiam prašymą (b. l. 62) dėl pasimatymo suteikimo santuokos proga, turėjo suteikti ilgalaikį pasimatymą.

Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, išdėstytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo administracija pažeidė pareiškėjo teisę santuokos proga gauti ilgalaikį pasimatymą, t. y. šiuo atveju viešojo administravimo institucija neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti.

Išnagrinėjus ir įvertinus byloje pateiktus įrodymus dėl ilgalaikio pasimatymo pareiškėjui nesuteikimo santuokos proga, darytina išvada, kad pareiškėjo skundo reikalavimas priteisti neturtinę žalą, susijusią su ilgalaikio pasimatymo nesuteikimu, iš esmės yra pagrįstas. Nors pareiškėjas nepateikė realių įrodymų, patvirtinančių, jog pareiškėjui dėl ilgalaikio pasimatymo santuokos proga nesuteikimo atsirado nurodyti sveikatos sutrikimai ir kiti negatyvūs jausmai (dvasiniai išgyvenimai, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių suvaržymas), kurie, pareiškėjo teigimu yra pagrindas neturtinei žalai priteisti, tačiau, įvertinus tai, kad pareiškėjui santuokos proga nebuvo suteiktas ilgalaikis pasimatymas, apie pasimatymo nesuteikimą pareiškėjas buvo informuotas tik po santuokos sudarymo (prašymas dėl pasimatymo suteikimo buvo pateiktas dar iki santuokos sudarymo), kas, be kita ko, galėjo pareiškėjui sukelti skunde nurodytus negatyvius jausmus, sudaro pagrindą pripažinti, kad pareiškėjui buvo padaryta žala, o atsakovo veiksmų neteisėtumas yra konstatuojamas atsižvelgus į tai, kad pareiškėjui, įstatymų nustatyta tvarka nebuvo suteiktas ilgalaikis pasimatymas santuokos proga.

Pareiškėjas skundo argumentais prašo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo priteisti 2896,20 EUR neturtinės žalos atlyginimą. Pažymėtina, jog pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo pripažintinas pagrįstu tik dalyje dėl pareiškėjo teisės santuokos proga gauti ilgalaikį pasimatymą pažeidimo.

Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, kad ilgalaikio pasimatymo nesuteikimas santuokos proga pareiškėjui padarė negrįžtamą poveikį jo fizinei ar psichinei sveikatos būklei, t. y. byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių apie pareiškėjui padarytą realią žalą sveikatai, o skunde teismui, būtent šiuo aspektu pagrįsdamas neturtinės žalos atlyginimą, pareiškėjas apsiribojo tik abstrakčiais teiginiais, kartu įvertinus Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas bei remiantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais prašoma priteisti suma mažintina ir iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, priteistina 200 EUR kompensacija pareiškėjo patirtai neturtinei žalai atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 5 p., 127 str.,

nusprendė:

Pareiškėjo R. L. skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti R. L. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo 200 EUR (du šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą