Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Ryšardo Skirtuno,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų K. I., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone, Lietuvos Respublikos piliečio, nevedusio, aukštesniojo išsilavinimo, gyv. Vilniaus raj., (duomenys neskelbtini) montuotoju, neteisto; M. I., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone, Lietuvos Respublikos piliečio, vidurinio išsilavinimo, nevedusio, gyv. Vilniaus raj., (duomenys neskelbtini), nedirbančio, neteisto; nukentėjusiųjų R. K. ir R. D.

apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. birželio 23 d. nuosprendžio, kuriuo K. I. pripažintas kaltu pagal LR BK 284 str. str.1 d. ir nuteistas 4 mėnesių laisvės apribojimu. Laisvės apribojimo metu įpareigotas neatlygintinai išdirbti 50 (penkiasdešimt) valandų globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; M. I. pripažintas kaltu pagal BK 284 str. str.1 d. ir nuteistas 4 mėnesių laisvės apribojimu. Laisvės apribojimo metu įpareigotas neatlygintinai išdirbti 50 (penkiasdešimt) valandų globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; I. K. pripažintas kaltu LR BK 284 str.1 d. ir nuteistas 6 mėnesių laisvės atėmimu. Vadovaujantis LR BPK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė I. K. dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su 2010-06-09 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta jam galutinė subendrinta bausmė - 1 (vieneri) metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 str. 2 d. 7 p. bei 67 str. 2 d. 4 p. atidėtas I. K. paskirtos bausmės vykdymas 1 metų ir 6 mėnesių metų laikotarpiui, įpareigojant jį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau nei 7 paroms bei per 5 mėnesius įmokėti į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą 10 MGL, t.y. 1300 Lt. įmoką.

Civilinis ieškinys tenkintas iš dalies. Priteista solidariai iš I. K., M. I. ir K. I. R. D. 2500 (du tūkstančiai penki šimtai) Lt., o R. K. 2000(du tūkstančiai) Lt. neturtinės žalos atlyginimui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. K., M. I. ir K. I. nuteisti už tai, kad įžūliu elgesiu ir veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Kaltinamieji nusikalstamą veiką padarė tokiomis aplinkybėmis. 2009 m. vasario 21 d. nuo 05.45 val. iki 05.46 val., veikdami kartu, būdami apsvaigę nuo alkoholio, viešoje vietoje - prie įėjimo į UAB „Pramogų bankas“ patalpas, Vilniuje, Pamėnkalnio g. 7/A. S. g. 8, I. K. tyčia vieną kartą ranka sudavus nukentėjusiajam R. K. į veidą bei vieną kartą nukentėjusiajam R. D. į veidą, K. I. tyčia vieną kartą ranka sudavė R. D. į pasmakrę, ir R. D. dėl šių I. K. ir K. I. veiksmų pargriuvus prie įėjimo į UAB „Pramogų bankas" laiptų, M. I. tyčia du kartus rankomis sudavė R. K. į galvą, o I. K. vieną kartą spyrė R. K. į ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kūno vietą, po ko, M. I. vieną kartą spyrė R. K. į pilvo - krūtinės sritį, po to, M. I., pasivijęs R. K. automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie įėjimo į UAB „Pramogų bankas" patalpas, kelis kartus ranka sudavė R. K. į galvą bei vieną kartą spyrė į krūtinės - pilvo sritį, o tuo metu I. K., pribėgęs prie R. K., vieną kartą spyrė jam į ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kūno vietą, tokiu būdu, K. I. savo veiksmais sukėlė R. D. fizinį skausmą, I. K. savo veiksmais padarė R. D. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį nosies nubrozdinimu bei kraujavimu iš nosies, I. K. ir M. I. savo veiksmais sukėlė R. K. fizinį skausmą bei tokiu įžūliu elgesiu ir veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Apeliaciniu skundu nuteistasis K. I. prašo jį išteisinti, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo nusikalstamoje veikoje. Nenustačius pagrindo išteisinimui, nuteistasis prašo pakeisti nuosprendį paskiriant jam minimalią laisvės apribojimo trukmę ir panaikinant įpareigojimą neatlygintinai išdirbti 50 valandų globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Taip pat nuteistasis prašo tinkamai paskirstyti žalos atlyginimą iš jo priteisiant žalos atlyginimą solidariai su kitais nuteistaisiais tik R. D., sumažinti R. D. priteistą žalos atlyginimą iki 500 lt. Skunde nuteistasis nurodo, kad jis pripažino savo kaltę, kadangi buvo konflikto vietoje ir manė, kad esant konfliktinei situacijai galbūt galėjo suduoti R. D. vieną smūgį, tačiau įvykio detalių jis neprisimena, todėl tiksliai patvirtinti, kad jis sudavė smūgį, negalėjo. Šios aplinkybės dėl smūgio sudavimo nepatvirtino nei kiti kaltinamieji, nei nukentėjusieji, nei liudytojai. Specialisto išvadoje nurodyta, kad nuteistojo kairė ranka yra ties R. D. pasmakre, tačiau konkrečių veiksmų neįmanoma identifikuoti, todėl nuteistasis prašo jį išteisinti. Toliau nuteistasis skunde nurodo, kad teismas, skirdamas bausmes jam ir M. I., bausmių neindividualizavo, neįvertino kiekvieno iš jų indėlio į nusikalstamą veiką: jis, galbūt sudavė tik vieną smūgį, o kiti nuteistieji, jo manymu, atliko žymiai daugiau veiksmų, todėl jam turėjo būti paskirta minimali bausmė. Teismas taip pat paskyrė netinkamą įpareigojimą laisvės apribojimo laikotarpiu, kadangi jis negalės įvykdyti šio įpareigojimo dėl objektyvių priežasčių – dirba UAB „M. V.“ montuotoju, nuo 8 val. ryto iki 17 val. vakaro. D. I., todėl laiko užima kelionė. Mano, kad jo atžvilgiu tinkamesnis būtų įpareigojimas atlyginti nukentėjusiajam žalą. Taip pat nuteistasis skunde nurodo, kad kadangi jis nukentėjusiojo R. K. atžvilgiu jokių veiksmų neatliko, tai žalos atlyginimas jo atžvilgiu iš nuteistojo priteistas nepagrįstai. Be to, nuteistojo manymu, R. D. už fizinio skausmo sukėlimą pakankamas neturtinės žalos atlyginimas būtų 500 lt.

Apeliaciniu skundu nuteistasis M. I. prašo peržiūrėti bylą dėl civilinio ieškinio. Nuteistasis nesupranta kodėl žalą turi atlyginti abiems nukentėjusiesiems, kadangi pripažintas kaltu tik vieno nukentėjusiojo atžvilgiu – R. K.. Taip pat prašo kiekvienam nuteistajam paskirti žalos mokėjimą atskirai, kadangi jie tarpusavyje neišsiaiškina kiek kiekvienas turi sumokėti nukentėjusiesiems.

N. R. D. ir R. K. apeliaciniu skundu prašo pakeisti apylinkės teismo nuosprendį ir paskirti nuteistiesiems K. I., M. I. ir I. K. su laisvės atėmimu susijusias bausmes bei priteisti iš kiekvieno nuteistojo po 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo kiekvienam nukentėjusiajam. Skunde nukentėjusieji nurodo, kad teismas neteisingai paskyrė bausmes nuteistiesiems. Nė vienas nuteistasis nuoširdžiai nesigaili, nesistengė atlyginti neturtinės žalos, net dalinai neatlygino, ilgą laiką klaidino tyrimą, yra dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės. I. K. nusikalto ne pirmą kartą, yra teistas taip pat už smurtinį nusikaltimą, bausmės vykdymo atidėjimas jam neturėjo būti taikomas. Be to, skunde nurodoma, kad nuteistieji net neatsiprašė nukentėjusiųjų, nesistengė atlyginti neturtinės žalos. Priteistos žalos dydis per mažas, neproporcingas padarytam nusikaltimui ir nukentėjusiųjų patirtoms kančioms, dvasiniams išgyvenimams. Nukentėjusiųjų patirtas pažeminimas labai pakenkė santykiams su bendradarbiais ir pažįstamais, nors jie šio įvykio nematė, tačiau nukentėjusieji ilgą laiką jautė nepilnavertiškumo kompleksą.

Teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašo jų apeliacinius skundus tenkinti, nukentėjusiųjų atmesti, o prokurorė prašo nuteistųjų skundus atmesti, nukentėjusiųjų tenkinti.

Nuteistųjų K. I., M. I., nukentėjusiųjų R. D., R. K. apeliaciniai skundai atmestini.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-06-23 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas.

Dėl nuteistojo K. I. apeliacinio skundo

K. I. kaltė įrodyta byloje surinktais ir išanalizuotais įrodymais. byloje pilnai įrodyta, jog I. K., M. I. ir K. I. įžūliu elgesiu ir veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Kaltinamieji nusikalstamą veiką padarė tokiomis aplinkybėmis. 2009 m. vasario 21 d. nuo 05.45 val. iki 05.46 val., veikdami kartu, būdami apsvaigę nuo alkoholio, viešoje vietoje - prie įėjimo į UAB „Pramogų bankas“ patalpas, Vilniuje, Pamėnkalnio g. 7/A. S. g. 8, I. K. tyčia vieną kartą ranka sudavus nukentėjusiajam R. K. į veidą bei vieną kartą nukentėjusiajam R. D. į veidą, K. I. tyčia vieną kartą ranka sudavė R. D. į pasmakrę, ir R. D. dėl šių I. K. ir K. I. veiksmų pargriuvus prie įėjimo į UAB „Pramogų bankas" laiptų, M. I. tyčia du kartus rankomis sudavė R. K. į galvą, o I. K. vieną kartą spyrė R. K. į ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kūno vietą, po ko, M. I. vieną kartą spyrė R. K. į pilvo - krūtinės sritį, po to, M. I., pasivijęs R. K. automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie įėjimo į UAB „Pramogų bankas" patalpas, kelis kartus ranka sudavė R. K. į galvą bei vieną kartą spyrė į krūtinės - pilvo sritį, o tuo metu I. K., pribėgęs prie R. K., vieną kartą spyrė jam į ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kūno vietą, tokiu būdu, K. I. savo veiksmais sukėlė R. D. fizinį skausmą, I. K. savo veiksmais padarė R. D. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį nosies nubrozdinimu bei kraujavimu iš nosies, I. K. ir M. I. savo veiksmais sukėlė R. K. fizinį skausmą bei tokiu įžūliu elgesiu ir veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Pats nuteistasis K. I., apklaustas teisiamojo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme, savo kaltę pripažino ir parodė, kad 2009 metų žiemą, tikslios datos ir laiko nepamena, kartu su savo draugais I. K., J. D. ir broliu M. I. atvyko į UAB „Pramogų bankas", Vilniuje, Pamėnkalnio g. 7/A. S. g. 8. Kiek pamena, jie visi iki kitos dienos ryto buvo UAB „Pramogų bankas" patalpose esančiame kazino „Nesė", kur lošė. Kiek pamena, jo draugai vartojo alkoholinius gėrimus, o jis, jam atrodo, nevartojo. Nurodytu laiku nei kazino „Nesė", nei UAB „Pramogų bankas" patalpose, nei jis, nei jo draugai jokio konflikto su kitais lankytojais neturėjo. Maždaug apie 05.40 val. jie visi išėjo ir nuėjo prie rūbinės pasiimti striukes. Stovint prie įėjimo į UAB „Pramogų bankas" patalpas, pamatė, kad jo brolis M. I. mušasi su jam nepažįstamu vyru. Kokie konkrečiai buvo jo brolio veiksmai tuo metu, nepamena, tik pamena, kad jis su nurodytu vyru stumdėsi, jie vienas kitam bandė suduoti smūgius. Tikriausiai jo brolis buvo sudavęs minėtam vyrui, tačiau kiek kartų, į kurias kūno vietas, nepamena, ar jo brolis buvo spyręs šiam vyrui taip pat nepamena. Mano, kad jis galbūt vieną kartą buvo sudavęs į pasmakrę. Kokie buvo tolesni jo brolio M. I. veiksmai bei kokie buvo I. K. veiksmai šio įvykio metu, nepamena. Dėl to, ką padarė, t.y. dėl to, kad jis galbūt sudavė šio įvykio metu vienam vyrui į pasmakrę, labai gailisi.

N. R. Ku., apklaustas pirmosios instancijos teisme, parodė, kad 2009-02-21 po vidurnakčio, jis kartu su R. D. apsaugos darbuotojų buvo išprašyti iš UAB „Pramogų bankas", Vilniuje, Pamėnkalnio g. 7. R. D. išėjo iš kazino pirmas, jis išėjo iš paskos. Jam tik išėjus į lauką nepažįstamas vaikinas kumščiu smogė jam į veidą, po to jį užpuolė kiti nepažįstami vaikinai. Jis buvo mušamas rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas. Kas būtent ir kiek smūgių jam sudavė, nepamena, tačiau mano, kad jam buvo suduota ne mažiau 10 smūgių. Kaip matė iš vaizdo įrašo, jis buvo mušamas ne apsaugos darbuotojų. Po minėto įvykio jis kartu su R. D. buvo nuvykęs į VšĮ VGPUL, kur buvo apžiūrėtas tik R. D.. Jis gydytojo apžiūrėtas nebuvo, dėl patirtų sužalojimų jis į kitas medicinos įstaigas nesikreipė ir nesigydė. Kiek pamena, tuo pat metu, kai jį mušė nurodyti du vaikinai, jis pamatė, kad vaikinas, kuris pirmas trenkė jam į veidą, atsitraukęs nuo jo, kumščiu trenkė jo draugui R. D. į veidą ir pastarasis nukrito ant akmens plytelių. Kas buvo po to, nematė, kadangi pabėgo nuo užpuolikų toliau, tačiau minėti du vaikinai, tarp kurių vaikino, kuris jam pirmas trenkė nebuvo, jį pasivijo ir sudavė dar keletą smūgių į įvairias kūno dalis. Nurodytą dieną nei jis, nei jo draugas R., jokio konflikto su apsaugos darbuotojais ar UAB „Pramogų bankas" klientais neturėjo. Kada, dėl ko pastarasis turėjo konfliktą su šio kazino apsaugos darbuotojais, nežino, nes R. jam apie tai konkrečiai nieko nepasakojo.

N. R. D., apklaustas pirmosios instancijos teisme, parodė, kad 2009-02-21 apie 5.00 val., su draugu R. K. užėjo į UAB „Pramogų bankas", Vilniuje, Pamėnkalnio g. 7. Jie buvo šiek tiek išgėrę. Vėliau nuėjo į kazino, kur tarp jų ir apsaugos darbuotojų kilo konfliktas, dėl ko apsaugos darbuotojai paprašė jų išeiti. Dėl ko kilo konfliktas, nepamena. Jie išėjo iš kazino ir nuėjo prie rūbinės, kur, pasiėmę striukes, išėjo. Jis išėjo pirmas, o R. jam iš paskos. Išėjęs į lauką ir, matyt kažką išgirdęs, staigiai atsisuko ir pamatė, kad kažkas sudavė Robertui. Į kurią vietą sudavė Robertui, jis nematė, kadangi iš karto pajuto smūgį į nosį, po ko prarado sąmonę. Jam buvo smogta kumščiu, tačiau kas jam smogė jis nežino, šio asmens neįsidėmėjo, nes viskas vyko greitai. Ar jis dar buvo mušamas nežino, nes buvo be sąmonės. Paskui atvažiavo GMP brigada, kuri jį nuvežė į VšĮ VGPUL, kur jam buvo suteikta medicinos pagalba. Vėliau dėl patirtų sužalojimų jis į kitas medicinos įstaigas nesikreipė. Dėl šio įvykio jam padaryta fizinė ir moralinė žala.

Taip pat byloje yra 2010-12-30 specialisto išvada Nr. 11-2559 (10), 11-2633 (10), 11-3066 (10) nustatyta, kad labai didelė tikimybė, kad tyrimui pateiktoje kompiuterinėje laikmenoje „Verbatim", esančiuose failuose „38 kam" (holas) nuo 05:45:22.83 iki 05:46:03,31, faile „152 kam (laukas)" nuo 05:45:11.09 iki 05:46:45.80 užfiksuotas asmuo, apsirengęs rudos spalvos striukę su gobtuvu pilkai mėlynas kelnes ir juodus batus (tiriamasis asmuo Nr. 2), yra M. I.. Taip pat didelė tikimybė, kad tyrimui pateiktoje kompiuterinėje laikmenoje „Verbatim", esančiuose failuose „38 kam" (holas) nuo 05:45:22.83 iki 05:46:03.31, faile „152 kam (laukas)" nuo 05:45:11.09 iki 05:46:45.80 užfiksuotas asmuo, apsirengęs juodos spalvos striukę ir kelnes, apsiavęs juodus batus (tiriamasis asmuo Nr. 1), yra I. K., bei, kad tyrimui pateiktoje kompiuterinėje laikmenoje „Verbatim", esančiuose failuose „38 kam" (holas) nuo 05:45:22.83 iki 05:46:03.31, faile „152 kam (laukas)" nuo 05:45:11.09 iki 05:46:45.80 užfiksuotas asmuo, apsirengęs tamsios spalvos striukę su gobtuvu, pilkai mėlynas kelnes ir tamsius batus, dešinėje rankoje laikantis cigaretę (tiriamasis asmuo Nr. 3), yra K. I.. Taip pat minėtos išvados tiriamojoje dalyje aprašyti tiriamųjų asmenų veiksmai, padaryti R. D. ir R. K. atžvilgiu. 2010-09-17 specialisto išvada Nr. G3525/10(01) nustatyta, kad nesant medicininių duomenų, patvirtinančių apie R. K. kūne sužalojimų buvimą įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, nėra ir objektyvaus pagrindo vertinti sveikatos sutrikdymo mastą. 2010-10-01 Specialisto išvada Nr. G 3531/10(01) nustatyta, kad GMP kvietimo kortelėje Nr. 14546 yra užfiksuota, kad R. D. buvo sumuštas (spardytas kojomis) nepažįstamo asmens „Pramogų banke", adresu Pamėnkalnio g. 7, Vilnius, 2009-02-21 apie 05.45 val. Šioje kortelėje yra užfiksuota R. D. kūno apžiūra, kurios metu jam nustatytas nubrozdinimas nosies srityje bei kraujavimas iš nosies. R. D. padarytas vienas kūno sužalojimas, padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje, jam nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

LR BK 284 str. 1 d. baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymo aplinkybė yra vertinamasis nusikalstamos veikos požymis, kuris turi būti nustatomas kiekvienu atveju kvalifikuojant veiką pagal BK 284 str. 1 d. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino visumą veikos aplinkybių, konstatuodamas, jog buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Viešoji vieta teismų praktikoje aiškinama kaip vieta, kurioje nusikalstamos veikos metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo metu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys Nr. 2K-796/2007, 2K-670/2002). Nuteistieji neabejotinai veikė viešoje vietoje - prie įėjimo į UAB „Pramogų bankas“ patalpas, Vilniuje. Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti ir pan. BK 284 str. 1 d. sudėtis yra materialioji, numatanti, jog įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Nukentėjusiesiems buvo sukeltas fizinis skausmas, nežymus sveikatos sutrikdymas, tokiu įžūliu elgesiu ir veiksmais demonstruojama nepagarba aplinkiniams, ir taip sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka.

Nusikaltimas, numatytas LR BK 284 str. 1 d., padaromas tik tiesiogine tyčia. K. I., suduodamas R. D., elgdamasis įžūliai, suvokė, kad trikdo visuomenės rimtį ir tvarką, ir siekė to.

Skirdamas bausmę nuteistajam K. I., teismas atsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. LR BK 284 str. 1 d. sankcija numato penkias alternatyvias bausmės rūšis: viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą, areštą ir laisvės atėmimą iki dvejų metų. Pirmosios instancijos teismas paskyrė nuteistajam 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, tai yra vieną iš švelnesnių bausmių, numatytų sankcijoje. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgė į nusikalstamos veikos pobūdį, padarymo aplinkybes, K. I. asmenybę. Teismas įvertino atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, ir nuoširdžiai gailisi. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog, kaip matyti iš nuteistojo apeliacinio skundo turinio, nuteistasis faktiškai kaltės nepripažįsta, kadangi prašo jį išteisinti. Tačiau nesant prokuroro skundo, apeliacinės instancijos teismas negali bloginti nuteistojo teisinės padėties, juolab, kad šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės nebuvimas iš esmės kolegijos manymu bausmės dydžiui įtakos nedaro. Teismas taip pat įvertino ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes - kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio bei bendrininkų grupėje. K. I. anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, į Vilniaus miesto Priklausomybės ligų centro įskaitą neįrašytas, Respublikinėje psichiatrijos ligoninėje ir Vilniaus miesto Psichiatrijos centre negydytas ir įskaitoje neįrašytas. Teismas įvertino, kad nuteistasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą.

Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad jis pripažino savo kaltę, kadangi buvo konflikto vietoje ir manė, kad esant konfliktinei situacijai galbūt galėjo suduoti R. D. vieną smūgį, tačiau įvykio detalių jis neprisimena, todėl tiksliai patvirtinti, kad jis sudavė smūgį, negalėjo. Jo manymu šios aplinkybės dėl smūgio sudavimo nepatvirtino nei kiti kaltinamieji, nei nukentėjusieji, nei liudytojai. Specialisto išvadoje nurodyta, kad nuteistojo kairė ranka yra ties R. D. pasmakre, tačiau konkrečių veiksmų neįmanoma identifikuoti, todėl jis išteisintinas. Šie nuteistojo skundo argumentai vertintini kritiškai, kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės, nelogiški teiginiai.

Taip pat nuteistasis skunde nurodo, kad teismas jam paskyrė netinkamą įpareigojimą laisvės apribojimo laikotarpiu, kadangi jis negalės įvykdyti šio įpareigojimo dėl objektyvių priežasčių – dirba UAB „M. V.“ montuotoju, nuo 8 val. ryto iki 17 val. vakaro. D. I., todėl laiko užima kelionė. Šie nuteistojo skundo argumentai taip pat nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas įpareigojo K. I. neatlygintinai išdirbti 50 (penkiasdešimt) valandų globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Šio teismo įpareigojimo vykdymo tvarką nustato laisvės apribojimo bausmę vykdanti institucija. Jokio pagrindo teigti, kad įpareigojimo vykdymo tvarka objektyviai trukdys nuteistojo darbui, nėra. Be to, kaip numato Bausmių vykdymo kodeksas, šią nustatytą tvarką nuteistasis galės skųsti nuosprendį priėmusiam teismui.

Dėl civilinio ieškinio dydžio teismas pasisako atsakydamas į nukentėjusiųjų apeliacinį skundą, o dėl ieškinio dydžio paskirstymo – atsakydamas į nuteistojo M. I. apeliacinį skundą.

Dėl nuteistojo M. I. apeliacinio skundo

Nuteistasis neginčija nei veikos kvalifikacijos, nei bausmės dydžio. Jis ginčija civilinio ieškinio išsprendimą. Skunde nurodo, kad nesupranta kodėl žalą turi atlyginti abiems nukentėjusiesiems, kadangi pripažintas kaltu tik vieno nukentėjusiojo atžvilgiu – R. K.. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nuteistieji veikė bendrais tyčiniais veiksmais ir baudžiamojo įstatymo vertybė, į kurią buvo pasikėsinta, yra ne žmogaus sveikata, o viešoji tvarka. Žmonių sveikata yra tik papildoma baudžiamojo įstatymo saugoma vertybė kvalifikuojant nusikaltimą pagal LR BK 284 str. 1 d. Sveikatos sutrikdymai, padaryti keliems žmonėms, kvalifikuojami kaip atskiri nusikaltimai (išskyrus atvejus, kai įstatyme numatytas kvalifikuojantis požymis sveikatos sutrikdymas dviem ar daugiau asmenų) ir tokiu atveju galėtų būti keliamas nuteistojo skunde nurodytas klausimas. Nagrinėjamoje byloje nusikaltimo objektas yra viešoji tvarka, tačiau ne konkretaus nukentėjusiojo atžvilgiu įvykdytas nusikaltimas (sveikatos) sutrikdymas, dėl to visiškai pagristi žala iš kaltinamųjų nukentėjusiųjų naudai yra priteista būtent solidariai. Taigi šis nuteistojo skundo argumentas yra visiškai nepagrįstas. Taip pat nuteistasis skunde prašo kiekvienam nuteistajam paskirti žalos mokėjimą atskirai, kadangi jie tarpusavyje neišsiaiškina kiek kiekvienas turi sumokėti nukentėjusiesiems – šį nesutarimą pašalins nuosprendį vykdantis organas.

Pirmosios instancijos teismas priteisė solidariai iš I. K., M. I. ir K. I. R. D. 2500 (du tūkstančius penkis šimtus) Lt, o R. K. 2000 (du tūkstančius) Lt neturtinės žalos atlyginimui. Solidarioji atsakomybė – tai dviejų ar daugiau asmenų pareiga įvykdyti vieną prievolę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.6 straipsnio 6 dalimi, bendraskoliai yra solidariai įpareigoti iki to laiko, kol bus įvykdyta visa prievolė. Tai reiškia, kad vieno iš solidariai atsakingų skolininkų prievolės (jos dalies) įvykdymas (skolos sumokėjimas) atleidžia kitą solidariai atsakingą asmenį nuo šios prievolės (jos dalies) įvykdymo kreditoriui. Kol nesumokėta visa skola, kiekvienas skolininkas privalo ją mokėti, tačiau visa sumokėta (išieškota) suma negali būti didesnė nei visa reikalaujama įvykdyti prievolė (išieškoma suma). LR CK 6.6 straipsnio 4 dalis nustato, jeigu skolininko pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Solidariosios skolininkų atsakomybės esmė ta, kad vykdant sprendimą nėra svarbu, iš kurio skolininko išieškoma skola. Be to, pagal minėto straipsnio 5 dalį, kreditorius, kuriam solidariosios prievolės visiškai neįvykdė vienas iš skolininkų, turi teisę reikalauti, kad likusią prievolės dalį įvykdytų bet kuris iš kitų skolininkų arba visi jie bendrai.

Taigi darytina išvada, kad nuteistojo M. I. apeliacinio skundo argumentai yra visiškai nepagrįsti.

Dėl nukentėjusiųjų R. D. ir R. K. apeliacinio skundo

Nukentėjusieji skundu prašo pakeisti apylinkės teismo nuosprendį ir paskirti nuteistiesiems K. I., M. I. ir I. K. su laisvės atėmimu susijusias bausmes.

Kolegijos manymu pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nuteistiesiems paskyrė teisingas bausmes.

Teismas, skirdamas I. K. bausmę, atsižvelgė į nusikalstamos veikos pobūdį, padarymo aplinkybes, asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę - kad jis prisipažino, padaręs nusikalstamą veiką, ir nuoširdžiai gailisi. Teismas įvertino ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes - kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio bei bendrininkų grupėje. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad I. K. anksčiau teistas, baustas administracine tvarka, į Vilniaus miesto Priklausomybės ligų centro įskaitą neįrašytas, Respublikinėje psichiatrijos ligoninėje ir Vilniaus miesto Psichiatrijos centre negydytas ir įskaitoje neįrašytas, kad įvykdė nesunkų tyčinį nusikaltimą. Taigi teismas įvertino, kad I. K. jau buvo teistas, būtent jis pirmas pradėjo muštynes, todėl jam parinko griežčiausią - laisvės atėmimo bausmę, kurios trukmę, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį ir pasekmes parinko arčiau minimalios. Toliau pirmosios instancijos teismas, teisingai vadovaudamasis BK 63 str. 1, 4, 9 d. d., galutinę bausmę skyrė atsižvelgiant į 2010-06-09 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu I. K. paskirtą bausmę. I. K. nusikalstamą veiką padarė iki priimant nuosprendį ankstesnėje byloje, po šio nuosprendžio nusikalstamų veikų daugiau nebepadarė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad jam gali būti taikomas bausmės vykdymo atidėjimas BK 75 str. pagrindu.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę M. I., atsižvelgė į nusikalstamos veikos pobūdį, padarymo aplinkybes, asmenybę. Teismas pripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino, padaręs nusikalstamą veiką, ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis - kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio bei bendrininkų grupėje. Teismas įvertino, kad nuteistasis anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, į Vilniaus miesto Priklausomybės ligų centro įskaitą neįrašytas, Respublikinėje psichiatrijos ligoninėje ir Vilniaus miesto Psichiatrijos centre negydytas ir įskaitoje neįrašytas, padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą. Dėl analogiškų motyvų atmestini nukentėjusiųjų argumentai dėl netinkamos bausmės paskyrimo ir nuteistajam K. I., nors kolegija ir nenustatė jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės – dėl šio kolegija jau pasisakė, todėl nesikartoja.

Skundu nukentėjusieji taip pat prašo priteisti iš kiekvieno nuteistojo po 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo kiekvienam nukentėjusiajam. Skunde nukentėjusieji nurodo, kad priteistos žalos dydis per mažas, neproporcingas padarytam nusikaltimui ir nukentėjusiųjų patirtoms kančioms, dvasiniams išgyvenimams. Nukentėjusiųjų patirtas pažeminimas labai pakenkė santykiams su bendradarbiais ir pažįstamais, nors jie šio įvykio nematė, tačiau nukentėjusieji ilgą laiką jautė nepilnavertiškumo kompleksą. Visi šie skundo argumentai vertintini kritiškai.

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Neturtinė žala gali būti priteisiama įvairių kategorijų bylose, tame tarpe ir viešosios tvarkos pažeidimų bylose. Apylinkės teismas savo sprendimą dėl neturtinės žalos ir jos dydžio išsamiai pagrindė, konstatuodamas, kad nuteistieji padarė nors ir nesunkų, tačiau įžūlų nusikaltimą. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnį ir 6.263 straipsnio 2 dalį pareiga atlyginti neturtinę žalą atsiranda tik įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str.). Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į nusikalstamos veikos padarinius nukentėjusiųjų sveikatai, nusikalstamos veikos pobūdį, patirtus nukentėjusiųjų išgyvenimus, kaltinamųjų asmenybę bei turtinę padėtį ir vadovaujasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. R. D. buvo konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymo mastas, taip pat jis patyrė fizinį skausmą. R. K. kūno sužalojimai nenustatyti, bet jis taip pat dėl pavartoto prieš jį smurto patyrė fizinį skausmą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog abu nukentėjusieji buvo mušami viešoje vietoje tuo patirdami pažeminimą ir nesaugumo jausmą. Turtinė žala šioje byloje nėra padaryta. Sveikatos sutrikdymo padariniai nėra sunkūs, nuteistųjų turtinė padėtis nėra tiek patenkinama, kad pilnumoje patenkinti pareikštus ieškinius, todėl apylinkės teismas, įvertinęs visų bylos aplinkybių visumą, teisingai pareikštus civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo sumažino ir R. D. pagrįstai nustatė 2500 Lt neturtinės žalos dydį, o R. K. – 2000 Lt neturtinės žalos dydį. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nustatė teisingo ir pagrįsto dydžio neturtinės žalos atlyginimo sumas, įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes.

Esant nurodytoms aplinkybėms, nuteistųjų ir nukentėjusiųjų apeliaciniai skundai atmestini kaip nepagrįsti.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistųjų K. I. ir M. I., o taip pat nukentėjusiųjų R. D. ir R. K. apeliacinius skundus atmesti.