Utenos apylinkės teismo sprendimas

2010-01-05 · Civilinė byla Nr. 2-150-356/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2010-01-05
Bylos Nr.
2-150-356/2010
Teisminio proceso Nr.
2-50-3-01337-2009-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vijolė Vitienė
Ieškovas
S. R.
Atsakovas
J. R.
Kategorijos
  • 77.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-150-356/2010(proceso Nr.2-50-3-01337-2009-5)Procesinio sprendimo kategorija: 77.4.2; 78.2.1;113.1.; 116.1.;116.6 (S)
UTENOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. sausio 5 d.

Utena,

Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Vijolė Vitienė, sekretoriaujant Elonai Mackutei, dalyvaujant ieškovo S. R. atstovei advokatei J. U., savivaldybės institucijos, teikiančios išvadą, - Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovei Irenai Atkočienei, o ieškovui S. R., atsakovei J. R. nedalyvaujant, apie posėdį pranešta, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo S. R. ieškinį atsakovei J. R., savivaldybės institucijai, teikiančiai išvadą, - Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustato:

Šalies argumentai

Ieškovas S. R. prašė nustatyti nepilnametės dukros – E. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su juo – vaiko tėvu, o iš atsakovės vaikui priteisti išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis 400,00 Lt dydžio išmokomis už laikotarpį nuo 2009-09-01 iki dukros pilnametystės, priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovo atstovė, prašydama ieškinį patenkinti visiškai, paaiškino, kad 2005-03-21 teismo sprendimu šalių santuoka buvo nutraukta, o jų dukros gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatyta kartu su atsakove. Kadangi atsakovė dar 2009 m. liepą išvyko į užsienį ir negrįžo, savo buvimo vietos nepranešė, vaiką paliko savo motinos laikinai globai, vaiku nebesirūpino, todėl dukra vaiko senelės, jo ir Utenos rajono VTAS iniciatyva gyvena kartu su juo, nuo rugsėjo lanko mokyklą ir yra jo pilnai išlaikoma. Per tą laiką vaikas įprato gyventi kartu su juo ir nori gyventi kartu, todėl mano, kad vaiko interesais tikslingiausia, kad vaikas gyventų kartu juo. Išvykusi į užsienį atsakovė visiškai nebesirūpino dukra, o tai yra nesuderinama su motinos pareigų vykdymu, vaiko priežiūrą patikėjo savo motinai, kuri dėl sveikatos sutrikimų nuolat gydosi pati, todėl mažamečiu vaiku nuolatinai rūpintis jai yra per sunku. Jis dirba, gauna darbines pajamas, nuomojasi gyvenamąjį būstą, betarpiškai vaiku kasdien rūpinasi ir, atsakovei kol kas neteikiant vaikui išlaikymo, vaiką pilnai išlaiko. Kadangi atsakovė negali būti atleista nuo pareigos vaiką išlaikyti, iš atsakovės prašo priteisti vaikui išlaikymą periodinėmis išmokomis po 400,00 Lt kas mėnesį nuo 2009-09-01 iki vaiko pilnametytės, nes atsakovė yra darbinga ir turi galimybę gauti darbinių pajamų. Ieškovas prašo priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė J. R. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdžiuose nedalyvavo.

Savivaldybės institucijos, teikiančios išvadą, - Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius išvados dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo nepateikė, o atstovė paaiškino, kad institucija pritaria prašymui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo kartu su ieškovu, nes vaikas nuo pernai metų rugsėjo, kadangi atsakovė išvyko ir vaiką paliko senelės priežiūrai, savo buvimo vietos nepranešė ir nebeatvyko, nepasirūpino, kad vaikas pradėtų lankyti mokyklą, gyvena kartu su tėvu Airijoje, kur ieškovas turi nuolatines darbines pajamas, gyvenamąjį būstą, vaikas lanko mokyklą. Vaikas pats labai norėjo gyventi kartu su tėvu.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Utenos rajono apylinkės teismo 2005-03-21 sprendimu civilinėje byloje Nr.2-460-168/2005 E. R., šalių dukros, gimusios (duomenys neskelbtini), nuolatinė gyvenamoji vieta, teismo sprendimu tvirtinant šalių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu pasekmių, buvo nustatyta kartu su atsakove (5 b.l.).

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d. numato, kad imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, svarbiausia yra vaiko interesai, Vaiko teisių apsaugos įstatymo 4 str. 1 d. 1 p. pabrėžia, kad visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus, LR CK 3.3 str. 1d. yra įtvirtintas prioritetinis vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, todėl teismas ex officio (savo iniciatyva) kiekvienoje byloje nustato konkretaus vaiko interesus. LR CK 3.174 str. numato, kad sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimus, vadovaujamasi vaiko interesais, atsižvelgiant į vaiko norą, nes į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams.

Kai teismas patvirtina sutuoktinių sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria sutuoktiniai aptaria savo nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir jų išlaikymo klausimus, ir jos turinį įtraukia į sprendimą, toks teismo sprendimas yra galutinis ir įgyja res judicata galią. Tai reiškia, kad, įsiteisėjus teismo sprendimui, šalys negali iš naujo kelti klausimo dėl sprendimu patvirtintos santuokos pasekmių sutarties sąlygų, išskyrus išimtį iš šios taisyklės: iš esmės pasikeitus aplinkybėms (LR CK 3.53 straipsnio 3 dalis). Šioje teisės normoje paminėtos esminės aplinkybės reiškia, kad įstatyme iš esmės kalbama apie trunkamuosius teisinius santykius, pvz., tokius kaip nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta, jų išlaikymas.

Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 12 straipsnyje įtvirtinta vaiko teisė reikšti savo pažiūras visais jį liečiančiais klausimais ir būti išklausytam bet kokio jį liečiančio nagrinėjimo metu. E. R. nuomonė nebuvo išklausyta betarpiškai teismo posėdžio metu, nes ji nuo rugsėjo, t.y. dar iki paduodant ieškinį jau buvo išvykusi gyventi pas tėvą į Airiją, ten lanko mokyklą, su vaiku, iki jo išvykimo, bendravo Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus darbuotojai, kurie betarpiškai bendravo su ieškovu ir vaiku, vaiko senele, padėjo gauti vaikui reikiamus asmens dokumentus, nes atsakovė juos pasiėmė ir iki rugsėjo į Lietuvą negrįžo, todėl teigia, kad tarpusavio santykiai tarp vaiko ir tėvo yra susiformavę, vaikas išsakė savo nuomonę gyventi kartu su tėvu. Liudytoja N. J., vaiko senelė ir atsakovės motina, paaiškino, kad ji telefonu periodiškai bendrauja su anūke po to, kai pastaroji gyvena kartu su tėvu, kad vaikas nesiskundžia jai niekuo, išskyrus tai, kad nelabai arti mokykla ir kad ji dar nėra gerai išmokusi kalbos.

Liudytoja N. J. patvirtino, kad jos dukra pernai metų liepos pradžioje paliko savo dukrą jos laikinai priežiūrai – mėnesiui, o pati išvyko į užsienį, nenurodydama daugiau jokių duomenų, tačiau ir baigiantis vasarai ji negrįžo, nepasirūpino, kad vaikas pradėtų lankyti mokyklą, vaiko išlaikymui pinigų nepaliko, neatsiuntė jų ir iš užsienio. Iki šio laiko dukra negrįžo, ji nežino jos buvimo vietos, nes grasinančias žinutes (už tai, kad vaiką perdavė ieškovui, neprižiūrėti jos dar labiau pasiligojus ar senatvėje) jai dukra siunčia įvairiais numeriais. Ji pati turi sveikatos sutrikimų, jai tenka periodiškai gydytis stacionare, ji taip pat prižiūri neįgalią savo motiną, todėl nėra pajėgi nuolatos auginti ir auklėti anūkę.

Šioje byloje laikytina nustatytu faktą, kad atsakovė dar 2009 m. liepos pradžioje išvyko į užsienį, dukrą paliko gyventi pas savo motiną, tačiau nei po mėnesio, kaip buvo žadėjusi, nei iki šio laiko neatvyko, savo buvimo vietos nepranešė, vaiku nesirūpino, jam išlaikymo neteikė, kad susiklosčius būtent tokiai faktinei padėčiai, kada motina nebesirūpino vaiku, o vaikas privalėjo pradėti lankyti mokyklą, vaikas apsigyveno kartu su ieškovu, nors teismo sprendimu vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta kartu su atsakove.

Toks nustatytas faktas leidžia padaryti išvadą, kad po Utenos rajono apylinkės teismo 2005-03-21 sprendimo priėmimo atsirado naujų aplinkybių: atsakovė ilgą laiką dukros atžvilgiu nebevykdė motinos pareigų.

Sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ar pakeitimo, įvertinama aplinka, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumas vaiko vystymuisi ir nustatoma, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas, kad aplinkos pakeitimas vaikui nepadarytų socialinės, psichologinės žalos, nesukeltų emocinių išgyvenimų.

Liudytojos N. J. teigimu, tai, kad motina pažadėjo po mėnesio grįžti, tačiau negrįžo ir iki pat vasaros pabaigos, kuomet vaikui reikėjo pradėti lankyti mokyklą, sukėlė vaikui emocinių išgyvenimų. Liudytoja taip pat paaiškino, kad vaiko tėvas ieškovas, kai jam buvo pranešta apie susiklosčiusią padėtį, tvirtai apsisprendė auginti vaiką pats.

Taigi šioje byloje nenustatyta, kad ieškovas būtų savavališkai pasiėmęs dukrą gyventi kartu su savimi, o tai buvo sąlygota po teismo sprendimo atsiradusių naujų esminių sprendime jau aptartų aplinkybių.

Byloje esančiais duomenimis: ieškovo atstovės paaiškinimais, savivaldybės institucijos, teikiančios išvadą, - Utenos rajono savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovės paaiškinimais, liudytojos N. J. parodymais, kitais byloje esančiais duomenimis laikytina nustatyta, kad nepilnametė E. R. nuo 2009 metų rugsėjo mėnesio gyvena kartu su tėvu Airijoje, kur, kaip patvirtina ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai, ieškovas dirba ir gauna darbines pajamas, nuomoja butą, o E. mokosi pirmoje klasėje, reguliariai lanko mokyklą, atrodo laiminga ir patenkinta (46-58 b.l.).

Tarptautinės ir nacionalinės teisės normos užtikrina vaiko šeimos aplinkos apsaugą ir nesant būtino reikalingumo bei aiškaus, pakankamo pagrindo, nenumato vaiko šeimos aplinkos keitimo net ir tais atvejais, kai vaikui aplinka buvo sukurta pažeidžiant tam tikrus teisės normų reikalavimus (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2006 m. sausio 12 d. sprendimas byloje Mihailova v. Bulgarija).

Šioje byloje, įvertinus įrodymų, gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, visetą, darytina išvada, kad E. R., gyvendama kartu su tėvu nuo 2009 m. rugsėjo, gyvena jos poreikius patenkinančioje aplinkoje, užtikrinančioje jos teisę į tinkamą būstą, jos poreikių patenkinimą, tarp jų susiformavęs pastovus emocinis ryšis, vaikas taip pat palaiko ryšius su senole iš motinos pusės. Byloje esantys įrodymai taip pat leidžia padaryti išvadą, kad E. R. gyvenamoji aplinka iki jos pakeitimo, buvo tapusi nesaugi dėl atsakovės valinių veiksmų, nesuderinamų su motinos pareigų vykdymu – išvyko ir paliko dukrą, nors ir artimo giminaičio priežiūrai, tačiau pernelyg ilgam laikui, neteikė išlaikymo vaikui, vaiką prižiūrinčiai motinai nenurodė jokių duomenų apie savo buvimo vietą, nepasirūpino, kad vaikas pradėtų lankyti mokyklą.

Taigi teismo sprendimu nustatytos E. R. gyvenamosios aplinkos pakeitimas buvo pateisinamas ir būtinas, jis atitinka nepilnamečio vaiko interesus, nes minėti įrodymai leidžia laikyti nustatytu buvus situaciją, nustatytą LR CK 3.169 straipsnio 3 dalyje, t.y. po teismo sprendimo esmingai pasikeitus aplinkybėms.

Jau nagrinėjant ieškovo prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę, nustatytos aplinkybės leido teismui daryti išvadą, kad vaiko - E. R. interesai ir jos saugumas bus labiau užtikrinti gyvenant jai su tėvu, todėl buvo taikytina laikinoji apsaugos priemonė ir iki teismo sprendimo priėmimo nustatyta nepilnamečio vaiko – E. R. gyvenamoji vieta kartu su ieškovu.

Vaikų gyvenamoji vieta nustatoma atsižvelgiant ne į tėvų, kurie pagal įstatymą yra lygūs, bet į vaikų interesus, o būtent, su kuriuo iš tėvų gyvendamas vaikas bus geriau prižiūrimas ir auklėjamas, kurio pakankamai geros materialiosios sąlygos, kad kito iš tėvų atitinkamai remiamas jis galėtų deramai augti ir tobulėti. Vaiko interesais laikomas sudarymas jam tokių sąlygų, kurios lemtų visapusišką darnią raidą, kad vaikas būtų parengtas savarankiškai gyventi visuomenėje, taip pat užtikrintų jo sveikatą, darnią fizinę ir psichinę raidą bei visuomenei priimtiną auklėjimą (LR CK 3.155str.2d.).

Atsižvelgiant į susidariusią faktinę padėtį, turint mintyje tai, kad šalių dukra jau nuo pernai metų rugsėjo pradžios gyvena kartu su tėvu, kuris turi pastovias darbines pajamas, vaikas pageidavo gyventi kartu su tėvu, ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai (pažyma iš mokyklos, duomenys apie ieškovo gyvenamąjį būstą ir darbą), liudytojos N. J. parodymai patikimai patvirtina, kad ieškovas vaiku rūpinasi tinkamai, šis ginčas nagrinėjamas vaiko interesais (LR CK 3.3 str.) ir, tėvams gyvenant skyrium, teismo sprendimu nustatyta jo nuolatinė gyvenamoji vieta kartu su atsakove pakeistina ir nustatytina E. R. nuolatinė gyvenamoji vieta kartu su tėvu S. R., nes tokia padėtis šiuo metu labiausiai atitinka šalių nepilnamečio vaiko tiek pageidavimus, tiek jo interesus (LR CK 3.169 str. 3d., 3.174 str.1-2 dalys) ir manytina, kad šiuo metu šalių nepilnamečio vaiko teisės, numatytos Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnyje, turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystymuisi, bus geriausiai užtikrintos jam gyvenant kartu su tėvu.

Utenos rajono apylinkės teismo 2005-03-21 sprendimu civilinėje byloje Nr.2-460-168/2005 buvo patvirtintas šalių susitarimas, kuriuo S. R. įsipareigojo mokėti išlaikymą nepilnametei dukrai E. R., gimusiai 2002-07-30, po 125,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Kaip jau nustatyta, šalių dukra nuo 2009 m. rugsėjo gyvena kartu su tėvu ir yra jo pilnai išlaikoma, atsakovė nuo tada vaiko išlaikymui lėšų nėra skyrusi. Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis įtvirtina tėvų pareigą auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Tai yra turtinė asmeninė (intuitu personae) prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims (LR CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Taigi atsakovė, vaikui gyvenant kartu su tėvu, privalo prisidėti prie vaiko išlaikymo. LR CK 3.192 str. 2 dalis nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, tačiau atsižvelgiant į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų LR CK 3.3 straipsnio 1 dalyje - prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma tai įvertina vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t.y. prioritetiškai į juos atsižvelgia, užtikrina jų apsaugą, tėvo (motinos) turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, kadangi išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, o visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo yra vertinamos vaiko interesų naudai. Jeigu tėvai savo noru neteikia vaikui protingo išlaikymo, išlaikymas priteisiamas ir išieškomas priverstine tvarka tokios formos ir dydžio, kokio, prioritetiškai atsižvelgiant į vaiko interesus, jo poreikius, būtini. Individualūs vaiko poreikiai, jo kaip asmenybės vystymasis sąlygoja ir reikalingą realų išlaikymo dydį. Visada atsižvelgiama į tai, kad išlaikymas savo prigimtimi skirtas nepilnamečių vaikų kasdieniams poreikiams tenkinti, tinkamai nepilnametį vaiką maitinant, aprengiant, prižiūrint jo sveikatą, sudarant sąlygas ir įgyjant reikmes visaverčiai mokytis, socialiai vystytis (lankyti būrelius ir kt.).

LR CK 3.196 straipsnio 1 dalis numato tris nepilnamečių vaikų išlaikymo būdus, kuriuos gali priteisti teismas: 1) kas mėnesį mokamas periodines išmokas; 2) konkrečią pinigų sumą; 3) priteisiant vaikui tam tikrą turtą. Sprendžiant, kokiu būdu (forma) priteisti išlaikymą, visų pirma yra atsižvelgiama į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnis): nustatomi vaiko poreikiai (jų apimtis, dydis ir pan.), kuo parinktas išlaikymo būdas (forma) yra geriau atitinkantis vaiko teises ir interesus nei kiti būdai.

Šalių dukrai E. šįmet sukako 7 metai, ji lanko mokyklą. Ieškovo paskaičiavimu, atsižvelgus į jo ir atsakovės turtinę padėtį, pakaktų vaiko poreikiams patenkinti atsakovę įpareigoti mokėti kas mėnesį periodines 400,00 Lt dydžio išmokas (maistui namuose ir mokykloje, drabužiams ir avalynei, kultūriniams renginiams ir ekskursijoms, vitaminams ir vaistams, mokymosi priemonėms, papildomam lavinimui, užklasiniam lavinimui ir būtinoms priemonėms, higienos priemonėms, transportui, būstui, internetui, telefonui ir kt.).

Byloje nenustatyta, kad šalių nepilnametė dukra turėtų savo turto ar piniginių lėšų. Jos poreikiams patenkinti būtinos piniginės lėšos, todėl darytina išvada, kad labiausiai šalių nepilnamečio vaiko poreikius atitiktų išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (LR CK 3.196 str. 1d. 1p.).

Teismų praktikoje orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, yra LR CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). LR Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesio alga nuo 2008-01-01 yra 800,00 Lt (LR Vyriausybės nutarimas 2007-12-17 Nr.1368 Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo).

Pateikti įrodymai patvirtina, kad šiuo metu šalių turtinė padėtis yra vienoda, viešųjų registrų duomenimis, šalys registruotino turto neturi (5, 68-69 b.l.). Ieškovas užtikrina vaikui gyvenamąjį būstą, iki šiol pilnai išlaiko, nes atsakovė kol kas išlaikymo neteikia, jam tenka kasdienė vaiko priežiūra, jis rūpinasi, kad atitinkamai pagal vaiko gebėjimus jis būtų lavinamas, rūpinasi jo sveikata, jo mokslu, poilsiu ir laisvalaikiu, taigi pripažintina, kad ieškovas imasi visų įmanomų priemonių įgyvendinti nepilnametės dukros turtines teises ir interesus.

Nenustatytina, kad atsakovė būtų nedarbinga, ar jos galimybės įsidarbinti būtų nepalankesnės už ieškovo, ji taip pat gyvena užsienyje jau nuo pernai metų liepos, todėl pripažintina, kad šalys yra pajėgios prie vaiko išlaikymo prisidėti lygiomis dalimis – po 400,00 Lt.

LR CK 3.200 str. nustato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Ieškovas pareiškė ieškinio reikalavimą priteisti išlaikymą nuo 2009-09-01, atsakovė neteikė jokių įrodymų, kad vaikui už šį laikotarpį teikė išlaikymą, todėl pripažintina, kad reikalavimo teisė atsirado nuo 2009-09-01 (LR CK 3.200 str.).

Vadovaujantis šalių nepilnametės dukros interesais, ieškinį tenkinant visiškai, iš atsakovės nepilnamečiam vaikui priteistinas išlaikymas ieškovo nurodytos formos, t.y. periodinėmis išmokomis (LR CK 3.196 str.1d.1p.), ir dydžio, t.y. kas mėnesį po 400,00 Lt nuo 2009-09-01 iki E. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (LR CK 3.208 str.), taip pakeičiant Utenos rajono apylinkės teismo 2005-03-21 sprendimo civilinėje byloje Nr.2-460-168/2005 dalį, kuria ieškovas įsipareigojo mokėti išlaikymą vaikui, ieškovas taip pat atleistinas nuo išlaikymo įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2009 m. rugsėjo 1 dienos, nes nuo tada vaiką pilnai išlaikė.

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis nuo 2009-09-01 nukreiptinas vykdyti skubiai (LR CPK 282 str. 2d. 1p.).

Ieškinį tenkinant visiškai, paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (LR CPK 93 str., 96 str.).

Ieškovas ieškinį dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo apmokėjo 131,00 Lt žyminiu mokesčiu, kitoje dalyje, t.y. dėl ieškinio reikalavimo priteisti išlaikymą vaikui ieškovas pagal įstatymą (LR CPK 83 str. 1d. 2p.) buvo atleistas nuo žyminio mokesčio, todėl iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistina 144,00 Lt žyminio mokesčio (400,00 Lt x 12 mėn. = 4.800,00 Lt x 3 proc. = 144,00 Lt ) (LR CPK 80 str. 1d. 1p., 85 str. 1d. 3p., 96 str.), o ieškovui - 131,00 Lt žyminio mokesčio.

Ieškovas taip pat turėjo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu atsakovei – 244,24 Lt (59-64 b.l.), 181,00 Lt už dokumentų vertimą į lietuvių kalbą (59 b.l.), šios išlaidos priteistinos ieškovui iš atsakovės (LR CPK 93 str.).

Iš atsakovės taip pat priteistina 3,33 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą (LR CPK 88 str. 1d. 3p., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263 - 265, 268 - 270, 282, straipsniais

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Pakeisti Utenos rajono apylinkės teismo 2005-03-21 sprendimu civilinėje byloje Nr.2-460-168/2005 nustatytą E. R., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą ir nustatyti jos nuolatinę gyvenamąją vietą kartu su tėvu S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Pakeisti Utenos rajono apylinkės teismo 2005-03-21 sprendimo civilinėje byloje Nr.2-460-168/2005 dalį, kuria E. R., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš jos tėvo S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistas išlaikymas 125,00 Lt dydžio periodinėmis išmokomis, ir priteisti iš atsakovės J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai E. R., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą kas mėnesį mokamomis 400,00 Lt dydžio periodinėmis išmokomis nuo 2009-09-01 iki E. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, o S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atleisti nuo išlaikymo mokėjimo E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal Utenos rajono apylinkės teismo 2005-03-21 sprendimą civilinėje byloje Nr.2-460-168/2005 už laikotarpį nuo 2009-09-01.

Priteisti iš atsakovės J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 131,00 Lt žyminio mokesčio, 244,24 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, 181,00 Lt už dokumentų vertimą.

Priteisti iš atsakovės J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 3,33 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis nuo 2009-09-01 nukreipti vykdyti skubiai.

Sprendimas per 40 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos rajono apylinkės teismą.

Teisėja Vijolė Vitienė