Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Civilinė byla Nr. 2-801-810/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Bylos Nr.
2-801-810/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Edita Dambrauskienė
Ieškovas
Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Švarinta“
Advokatai
Drąsutis Narmontas
Kategorijos
  • 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-801-810/2010Procesinio sprendimo kategorija: 116.1; (S)
ŠIAULIŲ MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. vasario mėn. 17 d.Šiauliai
Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėja Edita Dambrauskienė,sekretoriaujant Editai Petrevičienei,dalyvaujant ieškovo Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ atstovams K. J. ir S. M. R.,

atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Švarinta“ atstovams Ingridai Sitnikienei ir advokatui Drąsučiui Narmontui,

trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, R. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ ieškinį ir patikslintus ieškinius atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Švarinta“, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, R. R. dėl drausminio poveikio priemonių panaikinimo, išskaitymo iš darbo užmokesčio vykdymo nutraukimo, išskaitytos sumos grąžinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ ieškiniu ir patikslintais ieškinio pareiškimais prašo panaikinti uždarosios akcinės bendrovės „Švarinta“ direktorės 2009-02-20 ir 2009-02-26 įsakymus dėl drausminės nuobaudos R. R. skyrimo.

Ieškovo Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ atstovas K. J. ieškovo patikslintą ieškinį dėl uždarosios akcinės bendrovės „Švarinta“ direktorės 2009-02-20 ir 2009-02-26 įsakymų dėl drausminės nuobaudos R. R. skyrimo panaikinimo palaiko, prašo jį tenkinti ir paaiškino, kad R. R., nesilaikant Profesinių sąjungų įstatymo 21 str. 2 d. ir Darbo kodekso 240 str. 2 d., skiriant drausminę nuobaudą nebuvo gautas išankstinis profesinės sąjungos „Sandrauga“ komiteto sutikimas. Ieškovo atstovo teigimu, R. R. darbdaviui skiriant drausminę nuobaudą papeikimą, pasirašytinai informavo kad jis yra profesinės sąjungos „Sandrauga“ komiteto narys. Todėl profesinė sąjunga, veikdama įstatymo nustatyta tvarka, kreipėsi su reikalavimu pagal Profesinės sąjungos įstatymo 18 str., kad būtų panaikinti direktorės I.Sitnikienės įsakymai 2009-02-20 ir 2009-02-26 d. dėl drausminės nuobaudos skyrimo. Ieškovo atstovo teigimu, Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ veikia teritoriniu principu: padaliniai kuriasi įvairiose įstaigose, įmonėse ir organizacijose. Teritorinis padalinys nėra juridinis asmuo, tačiau yra „Sandrauga“ narys ar padalinys ir jis veikia centralizuotai pagal centralizuotus „Sandrauga“ įstatus. Atstovo teigimu, atsakovas buvo informuotas apie valdymo organo išrinkimus. Ieškovo atstovas paaiškino, kad 2009-02-26 d. 15.00 val. darbdavys gavo faksogramą ir 2009-03-02 raštu Nr. 40 atsakovui buvo pateiktas komiteto narių sąrašas, kurie yra renkamojo organo komiteto nariai, tame tarpe septintu numeriu įrašytas R. R.. Ieškovo Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ atstovas K. J. paaiškino, kad, jo nuomone, skiriant nuobaudą R. R., visiškai buvo neatsižvelgta į darbuotojo tiesioginę kaltę. Tai, kad mašina yra techniškai tvarkinga ir per metus patikrinama techninio aptarnavimo stotyse, nereiškia, kad įvairūs mechanizmai, stabdžių detalės, blokatoriai yra keičiami. Ieškovo atstovas nurodė, kad ieškovo reikalavimų nutraukti vykdomą išskaitymą iš darbo užmokesčio ir grąžinti R. R. faktiškai išskaitytą sumą ieškovas nebepalaiko, patikslintu ieškiniu ieškovas ieškinio reikalavimus sumažino.

Ieškovo atstovė S. M. R. ieškovo ieškinio reikalavimą dėl uždarosios akcinės bendrovės „Švarinta“ direktorės 2009-02-20 ir 2009-02-26 įsakymų dėl drausminės nuobaudos R. R. skyrimo panaikinimo palaiko, prašo ieškinį tenkinti.

Atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Švarinta“ atstovas advokatas D. N. su ieškovo ieškinio reikalavimais panaikinti uždarosios akcinės bendrovės „Švarinta“ direktorės 2009-02-20 ir 2009-02-26 įsakymus dėl drausminės nuobaudos R. R. skyrimo nesutinka, prašo ieškinį atmesti ir paaiškino, kad tretysis asmuo R. R. yra atsakovo darbuotojas. Jis ir šiuo metu dirba pas atsakovą. Ginčas yra kilęs dėl to, kad į teismą kreipėsi profesinė sąjunga, kad būtų panaikinti UAB „Švarinta “direktorės įsakymai. Tie įsakymai yra priimti 2009-02-26 d. Gavus R. R. paaiškinimus ir buvo skiriamos drausminės nuobaudos - papeikimai. Priimant įsakymus dėl drausminės nuobaudos skyrimo, UAB „Švarinta“ direktorė laikėsi įstatymų nustatytos tvarkos. Buvo gauti tarnybiniai pranešimai dėl abiejų įvykių. Direktorė pareikalavo pasiaiškinti, kaip numato Darbo kodekso 240 str. Tretysis asmuo R. R. pateikė pasiaiškinimus. Jis nenurodė jokių aplinkybių, kurios leistų padaryti išvadą, kad nėra R. R. kaltės dėl įsakymuose nurodytų įvykių. Įsakymai buvo priimti nežinant, kad R. R. yra profesinės sąjungos komiteto narys. Aukščiausiojo teismo praktika formuojama taip, kad jei darbuotojas nenurodė kažkokių aplinkybių, tokiu atveju darbdavys negali būti laikomas kaltu. Šalys pirmiausia privalo bendradarbiauti. Mano, kad paskirtos drausminės nuobaudos R. R. yra teisėtos ir pagrįstos.

Atsakovo UAB „Švarinta“ atstovė direktorė Ingrida Sitnikienė su ieškovo ieškinio reikalavimu dėl uždarosios akcinės bendrovės „Švarinta“ direktorės 2009-02-20 ir 2009-02-26 įsakymų dėl drausminės nuobaudos R. R. skyrimo nesutiko, prašė ieškinį atmesti ir paaiškino, kad ieškovo faksograma buvo gauta 2009-02-26 d. apie 15.00 val., šios aplinkybės atsakovas neginčija. Įsakymai R. R. buvo įteikti 2009-02-26 d. ryte. Aplinkybės, kad jis yra profsąjungos komiteto narys, atsakovė, skirdama drausmines nuobaudas R. R. nežinojo. Atstovė paaiškino, kad už transporto priemonių būklę yra atsakingas L. V.. Iš vakaro yra sudaromas maršrutas, vairuotojas žino, kokia transporto priemone jis važiuos, todėl jei mažinai buvo kažkokia problema, tai vairuotojas turėjo pranešti L. V.. Tuomet L. V. turi kreiptis į autoservisą „Autostilsas“, kur remontuojamos atsakovo mašinos, dėl mašinos gedimo pašalinimo. Atsakovo atstovei nėra žinoma apie tai, kad R. R. prieš išvykdamas informavo apie transporto priemonės gedimą vadybininką.

Tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. R. su ieškinio reikalavimu, kad būtų panaikintos UAB „Švarinta“ jam skirtos drausminės nuobaudos, sutiko, prašė ieškinį tenkinti ir paaiškino, kad 2009 m. vasario mėnesio pradžioje, datos nepamena, važiuojant iš Aukštrakių sąvartyno, posūkyje pradėjo slysti jo vairuojama šiukšlevežė MAN, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Kelias buvo slidus ir R. R. nuvažiavo į griovį. Šis eismo įvykis kilo dėl to, kad mašinos dešinės pusės stabdžiai nebuvo sutvarkyti ir nebuvo blokatoriaus, todėl mašina nuslydo. Tretysis asmuo nurodė, kad prieš išvykdamas dirbti, apie neveikiančius stabdžius įmonės vadybininką L. V. informavo prieš R. R. dirbęs vairuotojas Saulius, kurio pavardės nepamena. R. R. vadybininko prieš įvykį apie mašinos gedimus neinformavo ir nesakė, kad reikia tvarkyti stabdžius. Apie tai L. V. jis yra sakęs anksčiau, tačiau L. V. atsakydavo, kad sutvarkys vėliau. R. R. nurodė, kad jis vairavo netvarkingą transporto priemonę, nes vieną kartą atsisakius tai daryti, vadybininkas L. V. jį nuėmė nuo maršruto ir paliko dirbti garaže. R. R. teigimu, po pirmojo įvykio atvykus vadybininkui L. V., šiukšlevežė buvo ištraukta, jai buvo įlenkta priekinės pusės apsauga prie kuro bako, priekiniam bamperiui buvo nuskilęs kampiukas. Daugiau sugadinimų nebuvo. R. R. teigimu, pirmas įvykis įvyko 2009-02-16 d., sekantis įvykis įvyko 2009-02-23 d., Šaukėnuose, vairuojant tą pačią netvarkingą šiukšlevežę A. Š. važiuojant į kalniuką, prieš kalno viršų pradėjo buksuoti ratai. R. R. nuspaudus stabdžius, mašina nuslydo atgal. Mašinai buvo padaryti tokie sugadinimai: išsikėlė šiukšlių konteinerių pakabinimo mechanizmas. R. R. nesutinka su darbdavio jam skirtomis nuobaudomis ir įsakymais, nes mašina buvo netvarkinga. Pasirašydamas ant įsakymų, jis nurodė, kad yra komiteto narys.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad tarp trečiojo asmens R. R. ir atsakovo UAB „Švarinta“ 2007 m. liepos 18 d. buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 342, pagal kurią R. R. pas atsakovą buvo priimtas dirbti vairuotoju-pagalbiniu darbininku (t. 1, b.l. 96-99). 2009-02-17 UAB „Švarinta“ vadybininkas L. V. surašė tarnybinį pranešimą (t. 1, b.l. 89), iš kurio matyti, kad 2009-02-16 d. apie 16 val. iš vairuotojo R. R. buvo gautas pranešimas, kad jis, vairuodamas šiukšlevežę MAN 24.232, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvažiavo nuo kelio prie Aukštrakių savartyno, šio įvykio metu buvo nulaužtas veidrodėlis, sulankstytos šono apsaugos, sugadintas bamperis. Iš 2009-02-24 d. tarnybinio pranešimo (t. 1, b.l. 90), surašyto L. V., matyti, kad 2009-02-23 d. apie 14.30 val. iš vairuotojo R. R. vėl buvo gautas pranešimas, kad jis, vairuodamas šiukšlevežę MAN 24.232, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Šaukėnų miestelyje, kildamas į kalną, nesuvaldė šiukšlevežės ir Iligos gatvėje, ties 9-uoju namu, nuvažiavo nuo kelio. Šio įvykio metu buvo sugadintas konteinerių mechanizmas, sulankstytos šono apsaugos, sulaužytas priekinės ašies, dešinės pusės posparnis. 2009-02-24 d. rašytuose paaiškinimuose (t. 1, b.l. 77, 78) R. R. nurodė, kad 2009-02-16 jam važiuojant iš Aukštrakių savartyno, šiukšlevežę sumėtė ir mašina nuslydo į griovį, o 2009-02-23 d. Šaukėnų miestelyje, važiuojant į kalniuką, šiukšlevežė nuslydo atgal į statų šlaitą. 2009-02-26 aktuose dėl transporto priemonės sugadinimo (t. 1, b.l. 50, 51) užfiksuota, kokie transporto priemonės sugadinimai buvo padaryti transporto priemonei MAN 24.232, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šių įvykių metu. Aktuose dėl sugadintos transporto priemonės pasirašė vairuotojas R. R. ir nurodė, jog su nurodytais sugadinimais jis sutinka. 2009-02-20 (kaip nurodė atsakovo atstovė I.Sitnikienė, šio dokumento surašymo data – 2009-02-26) ir 2009-02-26 UAB „Švarinta“ direktorės I.Sitnikienės įsakymais R. R. už tai, kad vairuotojas pažeidė darbo drausmę, nesilaikė kelių eismo taisyklių reikalavimų, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas – kelio būklę, meteorologines sąlygas, ko pasekoje automobilis nuvažiavo nuo kelio, įmonei padaryta žala – sugadinta transporto priemonė, vadovaujantis LR DK 237 str. 1 d. 2 p., R. R. paskirtos drausminės nuobaudos - papeikimai (t. 1, b.l. 54, 55).

Ieškovo atstovų, trečiojo asmens R. R. paaiškinimai, R. R. prašymai (t. 1, b.l. 58) patvirtina, kad R. R. nuo 2008-11-05 yra Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ narys. Šios aplinkybės neginčijo ir atsakovo atstovai. Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ 2009-02-27 UAB „Švarinta“ pateikė reikalavimą (t. 1, b.l. 56), kuriuo pareikalavo atšaukti 2009-02-20 ir 2009-02-26 įsakymus dėl drausminių nuobaudų R. R. skyrimo. Darbdaviui neišsprendus reikalavimo per 10 dienų, profesinė sąjunga „Sandrauga“ gijo teisę ginant R. R. interesus kreiptis į teismą.

Atsakovo atstovas advokatas D. N. nurodė, kad pagal LR DK 289 str., darbo ginčų komisijos yra privalomas pirminis organas, nagrinėjantis darbo ginčus, todėl drausminę nuobaudą galima skųsti darbo ginčų nagrinėjimo tvarka (LR DK 242 str.). Kadangi ieškovas nesilaikė nustatytos ikiteisminio nagrinėjimo tvarkos, ieškinys paliktinas nenagrinėtu (LR DK 296 str.). Be to, atsakovo atstovo teigimu, ieškovas praleido LR DK 293 straipsnyje, taikant įstatymo analogiją, nustatytą 14 dienų kreipimosi į teismą terminą, todėl atsakovo atstovas prašo taikyti ieškinio senatį. Atsakovo atstovo teigimu, atsakymą į reikalavimą panaikinti R. R. taikytas drausminio poveikio priemones iš UAB „Švarinta“ ieškovas gavo 2009-03-02, o ieškinį teismui pateikė tik 2009-04-17, tai yra, praleidęs nustatytą 14 dienų terminą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. kovo 15 d. nutartyje (civ. byla Nr. 3K-3-181/2006) konstatavo, kad pagal Profesinių sąjungų įstatymo 15 straipsnio 1 dalį profesinės sąjungos atstovauja savo nariams ir įstatymų nustatyta tvarka gina savo narių teises ir teisėtus interesus valstybės organuose. Vykdydamos šią nuostatą, profesinės sąjungos savo narių teises ir teisėtus interesus civilinėse bylose teisme dažniausiai gina šiais būdais: 1) reiškia ieškinius profesinių sąjungų narių teisėms ir teisėtiems interesams ginti (CPK 49 straipsnio 1 dalis, DK 22 straipsnio 1 dalies 8 punktas, Profesinių sąjungų įstatymo 18 straipsnio 3 dalis); 2) atstovauja profesinės sąjungos nariams – dalyvaujantiems byloje asmenims – darbo teisinių santykių bylose (CPK 56 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Profesinių sąjungų įstatymo 18 straipsnyje įtvirtinta profesinių sąjungų teisė reikalauti panaikinti darbdavio sprendimus bei šios teisės realizavimo tvarka. Šiame straipsnyje nustatyta, kad profesinės sąjungos turi teisę reikalauti iš darbdavio panaikinti jo sprendimus, kurie pažeidžia Lietuvos Respublikos įstatymų numatytas darbo, ekonomines ir socialines profesinių sąjungų narių teises; darbdavys šiuos reikalavimus turi išnagrinėti ne vėliau kaip per 10 dienų, dalyvaujant juos pateikusios profesinės sąjungos atstovams; jeigu darbdavys laiku neišnagrinėja profesinių sąjungų reikalavimo panaikinti tokį sprendimą arba atsisako jį patenkinti, profesinė sąjunga turi teisę kreiptis į teismą. Ši profesinės sąjungos teisė kreiptis į teismą gali būti realizuojama CPK 49 straipsnio 1 dalies pagrindu ir tokiu atveju civilinėje byloje ieškovas yra profesinė sąjunga (CPK 50 straipsnio 1 dalis). DK 295 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad nesikreipiant į darbo ginčų komisiją, tiesiogiai teismuose nagrinėjami ginčai pagal profesinių sąjungų ieškinius, kai darbdavys laiku neišnagrinėja ar nepatenkina profesinės sąjungos reikalavimo panaikinti darbdavio sprendimus, kurie pažeidė įstatymų nustatytas darbo, ekonomines ir socialines profesinių sąjungų narių teises. Todėl LAT teisėjų kolegija konstatavo, kad toks profesinių sąjungų teisės reikalauti panaikinti darbdavio sprendimus teisinis reglamentavimas įgalina teigti, kad profesinės sąjungos turi teisę reikalauti iš darbdavio panaikinti drausminę nuobaudą, jų (profesinių sąjungų) nariui paskirtą pažeidžiant DK 240 straipsnio 2 dalies, Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies nuostatas, o darbdaviui ne vėliau kaip per 10 dienų neišnagrinėjus ar nepatenkinus reikalavimo, profesinės sąjungos įgyja teisę kreiptis su ieškiniu tiesiogiai į teismą.

Darytina išvada, jog ieškovas Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ nustatytos kreipimosi su ieškiniu į teismą tvarkos, ginant pažeistas jos nario R. R. teises ir teisėtus interesus, nepažeidė. Atsakovo atstovo prašymas taikyti ieškinio senatį atmestinas, nes pagal įstatymo analogiją LR DK 293 straipsnio taikymas šiuo konkrečiu atveju negalimas, kadangi ieškovas kreipėsi į teismą ne LR DK 293 str. nustatyta tvarka, o LR DK 295 str. 2 d. 4 punkte nustatyta tvarka.

Darbo drausmės pažeidimas, kaip drausminės atsakomybės pagrindas, yra pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės (DK 234, 236 straipsniai). Teisme tikrinant darbuotojui (ieškovui) paskirtos drausminės nuobaudos pagrįstumą, pareiga įrodyti darbuotojo neteisėtų veiksmų arba neveikimo ir kaltės buvimą tenka darbdaviui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 21 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-178/2005). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką darbo drausmės pažeidimu (DK 234 str.) laikoma ir drausminė atsakomybė taikoma tik už darbuotojo darbo pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą dėl jo kaltės. Įstatyme neapibrėžti kaltės forma ir laipsnis, kurių pakaktų atsakomybei taikyti, tačiau nurodytoje teisės normoje darbuotojo kaltė nesiejama vien su jo tyčiniais veiksmais, dėl to darbuotojo aplaidus neveikimas darbe ar nerūpestingai atliekamos darbo funkcijos taip pat reiškia jo kaltę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 12 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-565/2007). Neteisėtu darbuotojo elgesiu pripažįstamas toks asmens elgesys, kuris prieštarauja norminių teisės aktų nustatytoms taisyklėms, taip pat nustatytoms darbo tvarkos taisyklėse ir pareiginėse instrukcijose.

Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 9 punktas nustato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Pagal tų pačių taisyklių 15 punktą draudžiama vairuoti techniškai netvarkingą, transporto priemonėms keliamų techninių reikalavimų neatitinkančią transporto priemonę. Prieš pradėdamas važiuoti, motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo įsitikinti, ar transporto priemonė tvarkinga, taip pat kelionės metu stebėti transporto priemonės techninę būklę. Be to, pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių (Taisyklių 133 punktas).

Nors tretysis asmuo R. R. paaiškinimo metu (t. 2, b.l. 54) nurodė, kad 2009 m. vasario 16 d. ir 23 d., jam vairuojant šiukšlevežę MAN 24.232, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuo kelio prie Aukštrakių savartyno ir Šaukėnų miestelyje mašina nuslydo dėl nesutvarkytų dešinės pusės stabdžių ir dėl to, kad nebuvo blokatoriaus, tačiau, trečiojo asmens teigimu, apie tai, kad šiukšlevežė yra techniškai netvarkinga, jis atsakovo vadybininko L. V. ar kito atsakingo asmens neinformavo. Trečiojo asmens nurodytą aplinkybę, jog minimų įvykių metu transporto priemonė buvo techniškai netvarkinga, paneigia liudytojų L. V. (t. 2, b.l. 59), S. Ž. (t. 2, b.l. 61) parodymai. Liudytojas L. V., dirbantis pas atsakovą vadybininku, parodė, kad transporto priemonė, kurią įvykių metu vairavo R. R., buvo techniškai tvarkinga, R. R. prieš išvykdamas nurodytais maršrutais S. V. apie transporto priemonės gedimus neinformavo. Be to, L. V. teigimu, vairuotojai gali atsisakyti vykti nurodytais maršrutais, jei transporto priemonė būna netvarkinga. Liudytojas S. Ž., dirbantis UAB „Švarinta“ vairuotoju-pagalbiniu darbininku, parodė, kad nusiskundimų iš pas atsakovą dirbančių vairuotojų dėl to, kad jų vairuojamos transporto priemonės yra techniškai netvarkingos, jis negirdėjęs, apie mašinų gedimus yra informuojamas vadybininkas L. V., po ko gedimai yra šalinami. Aplinkybė, jog 2009-02-16 d. įvykus eismo įvykiui, R. R., kaip jis pats nurodė, vėl sėdo už techniškai netvarkingos transporto priemonės vairo, vėlesni įvykiai, kuomet įvyko 2009-09-03 d. eismo įvykis, taip pat paneigia R. R. nurodytą aplinkybę, jog šiukšlevežė MAN 24.232, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prieš išvykstant maršrutais 009-02-16 ir 23 d., buvo techniškai netvarkinga, ir R. R. apie tai informavo vadybininką L. V., nes 2009-09-03 d., sprogus transporto priemonės vidurinio tilto pagalvei, R. R. konsultavosi ir apie tai pranešė kitam vairuotojui, o ne vadybininkui L. V. ar administracijai (t. 2, b.l. 55, t. 1, b.l. 124). Nors liudytojai R. Š. (t. 2, b.l. 56) ir V. O. (t. 2, b.l. 57) parodė, kad į maršrutus vairuotojai buvo siunčiami techniškai netvarkingomis mašinomis, tačiau įrodymų, patvirtinančių, jog įvykių metu, kuomet R. R. už darbo drausmės pažeidimus buvo paskirtos drausminės nuobaudos – papeikimai, R. R. vairuota šiukšlevežė MAN 24.232, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo techniškai netvarkinga ir R. R. apie tai buvo informavęs vadybininką L. V., byloje nėra. Byloje esančių įrodymų – atsakovo atstovų, R. R. paaiškinimų, tarnybinių pranešimų, aktų dėl transporto priemonės sugadinimo, R. R. sutikimo dėl 371 Lt atlyginimo išskaitymo pagrindu, liudytojų L. V. ir S. Ž. parodymų pagrindu teismas daro išvadą, jog R. R. kaltė dėl darbo drausmės pažeidimų, už kuriuos jam 2009-02-20 ir 2009-02-26 d. UAB „Švarinta“ direktorės įsakymais buvo paskirtos drausminės nuobaudos – papeikimai – buvo įrodyta. Skiriant bei parenkant darbuotojui R. R. drausmines nuobaudas už padarytus darbo drausmės pažeidimus, LR DK 237, 238 str., 240 str. 1 ir 2 d., 241 str., nuostatos pažeistos nebuvo.

Ieškovo atstovai nurodė, jog trečiojo asmens R. R. darbdavys UAB „Švarinta“, skirdamas R. R. drausmines nuobaudas, pažeidė LR DK 240 str. 2 d. reikalavimus, nes R. R. buvo išrinktas UAB „Švarinta“ veikusio Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ padalinio komiteto nariu, todėl darbdavys, skirdamas R. R. drausminę nuobaudą, turėjo gauti išankstinį renkamojo organo sutikimą.

Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2 dalis nustato, kad darbuotojo įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo nariui skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas. Sistemiškai analizuojant LR Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 1, 2 dalies nuostatas, LR DK 134 straipsnio 1 dalies, 240 straipsnio 2 dalies nuostatas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003-12-29 d. nutarimo Nr. 44 11.1 punkte pateiktą išaiškinimą, darytina išvada, jog ir LR DK 240 straipsnio 2 dalyje, LR Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta garantija taikoma tiems darbuotojams, kurie išrinkti į darbuotojų atstovaujamuosius -renkamuosius organus, turinčius DK 22 straipsnyje numatytas teises. Šie organai numatyti LR DK 19 straipsnyje. Kadangi profesinės sąjungos savo veiklą grindžia nustatyta tvarka įregistruotais įstatais, tai aplinkybės, kokie yra konkrečios profesinės sąjungos organai ir kurie yra renkamieji profesinės sąjungos organai, kokia jų išrinkimo tvarka, nustatomos atsižvelgiant į tos profesinės sąjungos įstatus.

Byloje nėra ginčo, jog ginčijamų drausminių nuobaudų R. R. skyrimo metu UAB „Švarinta“ veikė teritoriniu principu įsteigtos Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ padalinys. Pagal Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ įstatus (t.1, b.l. 30-37), šios profesinės sąjungos valdymo organus sudaro: „Sandrauga“ konferencija, „Sandrauga“ komitetas, pirmininkas, „Sandrauga“ padalinys, grupės, „Sandrauga“ komisijos, teritorinis padalinys ir šakinis padalinys. Padalinio komitetas nelaikytinas profesinės sąjungos renkamuoju-atstovaujamuoju organu, nes jis neturi visų LR DK 22 straipsnyje numatytų teisių (Įstatų 48.1- 48.7 p.). Be to, pagal įstatų 47.2 punktą padalinio komitetas sudaromas iš grupių įgaliotinių, kuriuos renka grupės susirinkimas nustatytam įgaliojimų terminui, ir grupių atstovų, kurie pagal įstatus nėra renkami. Todėl darytina išvada, jog padalinio komitetas nėra renkamasis profesinės sąjungos įmonėje organas ir jo sutikimas skiriant R. R. drausmines nuobaudas nereikalingas, nes pagal įstatus ne visi nariai, sudarantys padalinio komitetą, yra renkami.

Atkreiptinas dėmesys, jog tretysis asmuo R. R. LPS „Sandrauga“ padalinio UAB „Švarinta“ komiteto nariu buvo išrinktas 2008-12-12 d. LPS „Sandrauga“ padalinio UAB „Švarinta“ profesinės sąjungos narių susirinkime, įgaliojimų terminas nebuvo nustatytas (t. 1, b.l. 57). Tačiau pagal LPS „Sandrauga“ įstatų 46.1 – 46.5 punktą LPS „Sandrauga“ padalinio susirinkimo kompetencijai nepriskiriamas padalinio komiteto narių rinkimas, o, kaip jau buvo minėta, įstatų 47.2 punkte nustatyta, kad padalinio komietatas yra sudaromas iš grupių įgaliotinių ir grupių atstovų. Darytina išvada, jog R. R. buvo išrinktas LPS „Sandrauga“ padalinio UAB „Švarinta“ komiteto nariu pažeidžiant padalinio susirinkimo kompetenciją, be to, jis nebuvo išrinktas grupės įgaliotiniu, nėra grupės atstovu, iš kurių sudaromas padalinio komitetas. Ieškovai nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių LPS „Sandrauga“ padalinio UAB „Švarinta“ komiteto sudarymą bei jo egzistavimą UAB „Švarinta“ padalinyje.

Be to, nei ieškovas, nei tretysis asmuo neįrodė aplinkybės, jog atsakovui darbdaviui UAB „Švarinta“ 2009-02-20 ir 2009-02-26 įsakymais skiriant darbuotojui R. R. drausmines nuobaudas – papeikimus, jam buvo žinoma apie tai, kad R. R. yra LPS „Sandrauga“ renkamojo organo narys. Tiek R. R. paaiškinimo metu patvirtino, kad apie tai, kad jis yra LPS „Sandrauga“ komiteto narys, jis darbdavį informavo pasirašydamas įsakymuose dėl drausminių nuobaudų jam skyrimo, tai patvirtina ir jo ranka padaryti įrašai šiuose įsakymuose (t. 1, b.l. 54, 55). 2009-02-27 LPS „Sandrauga“ pateiktame reikalavime UAB „Švarinta“ panaikinti minimus direktorės įsakymus nurodyta, kad R. R. yra LPS „Sandrauga“ padalinio UAB „Švarinta“ profesinės sąjungos renkamojo organo (komiteto) narys (t. 1, b.l. 56). Tačiau UAB „Švarinta“ direktorei pareikalavus pateikti dokumentus, patvirtinančius R. R. išrinkimą į renkamojo organo (komiteto) narius (t.1, b.l. 53), LPS „Sandrauga“ to nepadarė (t. 1, b.l. 47-48). Todėl, kaip nurodė atsakovo atstovai, 2009-02-20 ir 2009-02-26 UAB „Švarinta“ direktorės I.Sitnikienės įsakymai dėl drausminių nuobaudų R. R. skyrimo nebuvo atšaukti. Teismo nuomone, R. R. darbdavys, gavęs informaciją, jog darbuotojas, kuriam paskirta drausminė nuobauda, yra LPS „Sandrauga“ renkamojo organo narys, turėjo teisę pareikalauti pateikti tai patvirtinančius įrodymus, kuriuos įvertinus būtų priimtas atitinkamas sprendimas dėl LPS „Sandrauga“ 2009-02-27 reikalavimo. Atkreiptinas dėmesys, kad pats R. R., pasirašydamas minimuose įsakymuose, nurodė, kad jis yra LPS „Sandrauga“ komiteto narys, kai tuo tarpu LPS „Sandrauga“ reikalavime nurodyta, kad jis yra LPS „Sandrauga“ padalinio komiteto narys, kas yra du skirtingi LPS „Sandrauga“ valdymo organai, kurių skirtinga kompetencija ir sudarymo tvarka. Darytina išvada, jog atsakovui neturint įrodymų apie R. R. priklausymą renkamajam LPS „Sandrauga“ organui, drausminės nuobaudos 2009-02-20 ir 2009-02-26 d. UAB „Švarinta“ direktorės įsakymais jam buvo paskirtos nepažeidžiant LR DK 240 srtr. 2 d., Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies reikalavimų.

Kiti šalių argumentai, rašytiniai įrodymai bei nustatytos bylos aplinkybės, teismo nuomone, sprendimui įtakos neturi.

Įvertinus byloje esančius įrodymus, ieškovo ieškinys dėl 2009-02-20 ir 2009-02-26 UAB „Švarinta“ direktorės įsakymų, kuriais R. R. paskirtos drausminės nuobaudos – papeikimai, panaikinimo atmestinas, kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

Kitų ieškovo reikalavimų nutraukti vykdomą išskaitymą iš darbo užmokesčio ir grąžinti R. R. faktiškai išskaitytą sumą teismas neanalizuoja, kadangi ieškovo atstovai sumažino ieškinio reikalavimus šioje dalyje, jų nebepalaikė.

Kadangi ieškovo ieškinys atmestinas, atsakovui iš ieškovo priteisinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos – 1428,00 Lt išlaidos už advokato teisinę pagalbą (t. 1, b.l. 81, t. 2, b.l. 46, 47, LR CPK 88 str. 1 d. 6 p., 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259-270 str., teismas

nusprend ė:

Ieškovo Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Švarinta“ (į.k. 145282046, V.Bielskio g. 26, Šiauliai) iš ieškovo Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ (į.k. 195772298, Laisvės al. 46, LT-44246 Kaunas) 1428,00 Lt (vieną tūkstanį keturis šimtus dvidešimt aštuonis litus, 00 centų) išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.

Teisėja Edita Dambrauskienė