Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2024-11-20 · Administracinė byla Nr. A-2636-463/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-11-20
Bylos Nr.
A-2636-463/2024
Teisminio proceso Nr.
4-45-3-00409-2024-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Dainius Raižys (pirm.), Gintaras Kryževičius, Jolanta Malijauskienė (pran.)
Advokatai
Simona Jašmontaitė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. A-2636-463/2024Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00409-2024-7Procesinio sprendimo kategorija 8.5 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. lapkričio 20 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Jolantos Malijauskienės (pranešėja) ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Nijolei Pašvenskienei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui M. M., jo atstovei advokatei Simonai Jašmontaitei,

vertėjai O. V.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio M. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. spalio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės termino pratęsimo (duomenys neskelbtini) piliečiui M. M..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir URC, pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas pratęsti (duomenys neskelbtini) piliečiui M. M. (toliau – ir Užsienietis) taikomos alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, terminą iki 2025 m. sausio 20 d., bet ne ilgiau, kol bus priimtas ir įvykdytas sprendimas jo prieglobsčio byloje.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad Užsienietis 2024 m. vasario 19 d. buvo grąžintas iš Vokietijos į Lietuvą pagal Dublino III Reglamentą ir pateikė prašymą dėl prieglobsčio jam suteikimo Lietuvos Respublikoje. Užsienietis buvo apgyvendintas VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimų, tačiau neteisėtai išvyko iš apgyvendinimo vietos, buvo sulaikytas Lenkijos Respublikoje ir grąžintas į Lietuvos Respubliką. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. liepos 21 d. sprendimu Užsieniečiui paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo iki 2024 m. spalio 20 d. Paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas yra proporcinga priemonė, kadangi išlieka pakankamas pagrindas manyti, kad Užsienietis gali pakartotinai išvykti iš Lietuvos Respublikos ir pasislėpti.

3. Užsienietis paaiškino, kad jis pripažįsta, jog išvykdamas iš Lietuvos Respublikos jis padarė pažeidimą, bet už tą pažeidimą jo laisvė ribojama jau 3 mėnesius, todėl prašo neapriboti jo judėjimo laisvės, pažada ateityje nepažeisti nustatytos tvarkos, įstatymų.

Šalies argumentai

4. Užsieniečio atstovė paaiškino, kad Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas. Jo prieglobsčio prašymas pateiktas 2024 m. vasario mėn. ir pagal įstatymą turėjo būti išnagrinėtas per 6 mėn., t. y. iki 2024 m. rugpjūčio mėn., bet iki šiol neišnagrinėtas. Užsieniečio atstovės vertinimu, Užsienietis negali nukentėti dėl to, kad Migracijos departamentas pažeidžia įstatymą. Nėra duomenų, kad Užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, jis suprato, kad išvykus iš Lietuvos vis tiek bus grąžintas.

II.

5. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2024 m. spalio 17 d. sprendimu tenkino Centro teikimą – pratęsė Užsieniečiui Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. liepos 21 d. sprendimu pritaikytos alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, terminą iki 2025 m. sausio 20 d., bet ne ilgiau iki kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.

6. Teismas nustatė, kad:

6.1. M. M. 2024 m. vasario 19 d. pagal Dublino III Reglamentą buvo grąžintas iš Vokietijos į Lietuvą.

6.2. Užsienietis 2024 m. vasario 20 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamentas 2024 m. vasario 22 d. priėmė sprendimą dėl prašymo nagrinėjimo iš esmės bei apgyvendino jį VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimo. Sprendimas prieglobsčio byloje nėra priimtas.

6.3. Užsienietis 2024 m. liepos 19 d. išėjo iš apgyvendinimo vietos, išvyko iš Lietuvos Respublikos, buvo sulaikytas Lenkijos Respublikoje ir 2024 m. liepos 20 d. perduotas Lietuvos Respublikos VSAT pareigūnams. Užsienietis VSAT Varėnos pasienio rinktinės pareigūno 2024 m. liepos 20 d. sprendimu sulaikytas 48 val. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. liepos 21 d. sprendimu Užsieniečiui taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, iki 2024 m. spalio 20 d .

6.4. Šiuo metu Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, sprendimas jo prieglobsčio byloje nėra priimtas, Užsieniečio asmenybė nustatyta.

7. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatavo, jog egzistuoja Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytas prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindas (siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos).

8. Atsižvelgdamas į tai, kad Užsienietis neteisėtai buvo atvykęs į Europos Sąjungą, 2024 m. vasario 19 d. pagal Dublino III Reglamentą buvo grąžintas į Lietuvos Respubliką iš Vokietijos, nesulaukęs sprendimo jo prieglobsčio byloje, turėdamas galimybę laisvai judėti, neteisėtai pasišalino iš apgyvendinimo vietos ir išvyko iš Lietuvos Respublikos, 2024 m. liepos 20 d. buvo grąžintas iš Lenkijos Respublikos į Lietuvos Respubliką teismas vertino, kad yra didelė tikimybė, jog netaikant judėjimo laisvės apribojimų, Užsienietis, pasinaudojęs laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, išvyks iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis, taip pažeisdamas tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitų valstybių migracijos ir kitus įstatymus. Tokiu būdu Užsienietis sutrukdys priimti galutinį sprendimą jo prieglobsčio byloje bei vengs galimo sprendimo dėl jo išsiuntimo vykdymo. Teismo vertinimu, alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas, nustatant judėjimo laisvės ribojimus, šiuo atveju, yra proporcinga priemonė siekiamiems tikslams, kadangi išlieka pakankamas pagrindas manyti, kad judėdamas laisvai Užsienietis gali pakartotinai savavališkai išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos valstybes ir pasislėpti, tuo sutrukdydamas sprendimo jo prieglobsčio byloje priėmimui ir vykdymui, todėl teismas pratęsė Užsieniečiui taikomos alternatyvios sulaikymui priemonės terminą.

III.

1. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. spalio 17 d. sprendimą ir paskirti Užsieniečiui kitą alternatyvią sulaikymui priemonę – Užsieniečio apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

2. Užsienietis apeliaciniame skunde nurodo, kad:

2.1. Užsieniečio prieglobsčio prašymas vadovaujantis Įstatymo 81 straipsnio 1 dalimi turėjo būti išnagrinėtas vėliausiai iki 2024 m. rugpjūčio 19 d., tačiau iki šiol nėra išnagrinėtas, o Užsieniečiui ir toliau taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu, t. y. siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas prašymas suteikti prieglobstį. Užsieniečio vertinimu, esant tokioms aplinkybėms taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė negali būti vertinama kaip proporcinga.

2.2. Nagrinėjamoje situacijoje Užsienietis yra laikomas sulaikytų asmenų bendrabutyje, nustatant teisę judėti tik bendrabučio ribose, kuris yra aptvertas tvora, ir atribotas nuo likusios URC teritorijos, be teisės laisvai judėti visoje URC teritorijoje, t. y., jam iš esmės sudaryta galimybė judėti tik sulaikytųjų bendrabučio ribose: jo judėjimas yra ribojamas ir kontroliuojamas nuolat šioje zonoje ir jo prieigose budinčių pareigūnų, išeiti iš šios zonos jam negalima. Taigi Užsienietis de facto yra sulaikytas.

2.3. Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, itin gailisi dėl padaryto pažeidimo, nurodo daugiau tokios klaidos nebekartosiąs, klausimas dėl jo tapatybės nustatymo nekeliamas, taip pat nėra duomenų, jog Užsienietis šiuo metu nebendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis. Užsieniečio nuomone, nėra pagrindo jam taikyti tokią griežtą judėjimo laisvės apribojimą kaip de facto sulaikymas. Įvertinus individualią Užsieniečio situaciją, vertintina, kad Įstatymo nustatyti tikslai (motyvų, kuriais grindžiamas prieglobsčio prašymas, nustatymas) gali būti pasiekti ir taikant mažiau asmens judėjimo laisvę varžančią priemonę, t. y. alternatyvią sulaikymui priemonę, nustatytą Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 1 dalies 2 punkte.

2.4. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, todėl jo sprendimas turėtų būti pakeistas, Užsieniečiui skiriant alternatyvią sulaikymui priemonę, nustatytą 140¹⁹ straipsnio 1 dalies 2 punkte, t. y. Užsieniečio apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

Atsiliepimas

3. URC atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

4. URC atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad:

4.1. Bylos duomenimis, daktiloskopavus Užsieniečio pirštų atspaudus, buvo nustatyti 4 sutapimai su kitais EURODAC įrašais. Užsienietis 2023 m. balandžio 1 d. pateikė prieglobsčio prašymą Cetingrad mieste, Kroatijos Respublikoje, tačiau netrukus, t. y. 2023 m. balandžio 26 d. pateikė dar vieną prieglobsčio prašymą Vokietijos Federacinėje Respublikoje, iš kurios pagal Dublino III Reglamentą 2024 m. vasario 19 d. buvo grąžintas Lietuvos Respublikai, kuri prisiėmė atsakomybę už šio asmens prieglobsčio prašymo nagrinėjimą. Be to, 2021 m. Užsienietis, būdamas nepilnamečiu, kartu su savo tėvais du kartus bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, darytina išvada, jog Užsienietis nėra linkęs laikytis įstatymų, prašymo suteikti prieglobstį metu, žinodamas apie prievolę būti prašančiosios valstybės teritorijoje, neteisėtai išvyksta į kitas Europos Sąjungos valstybes nares, tuo sutrukdydamas kompetentingoms institucijoms išnagrinėti jo prašymus, priimti ir įgyvendinti jo atžvilgiu sprendimus. Užsieniečio elgesys leidžia daryti pagrįstą prielaidą, jog jis piktnaudžiauja prieglobsčio suteikimo procedūra, o prieglobsčio prašymo pateikimas nėra jo pagrindinis tikslas, kadangi jis, pateikęs prieglobsčio prašymą vienoje ES valstybėje narėje ir nesulaukęs sprendimo, neteisėtai išvyko į kitas ES valstybes.

4.2. Užsienietis pažeidžia ne tik Lietuvos Respublikos įstatymus, bet ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių įstatymus. Todėl yra pagrindas teigti, jog prieglobsčio prašymo motyvai negali būti nustatyti ir negali būti priimtas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje neapribojus Užsieniečio judėjimo laisvės, kadangi tarptautinės apsaugos prašytojas nesilaiko ES valstybių narių įstatymų, neteisėtai kerta jų vidines sienas, nesistengia įteisinti savo buvimo ES valstybių narių teritorijoje, o imasi visų įmanomų priemonių, kad nebūtų išsiųstas į kilmės valstybę. Yra didelė tikimybė kad, gavęs judėjimo laisvę, Užsienietis pasislėps, todėl akivaizdu, jog ginčijamo sprendimo priėmimo metu egzistavo Užsieniečio sulaikymo pagrindai, numatyti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte, 5 dalies 10 punkte.

4.3. Nagrinėjamu atveju Užsieniečio judėjimo laisvės apribojimas yra reikalingas siekiant įgyvendinti draudimą piktnaudžiauti prieglobsčio sistema ES valstybėse narėse bei tam, jog būtų galima įgyvendinti Dublino sistemą, kurios pagrindinis tikslas – užkirsti kelią situacijai, kai asmuo paduoda prašymus suteikti prieglobstį daugiau nei vienoje valstybėje narėje, taip pat – sumažinti iš vienos valstybės narės į kitą siunčiamų prieglobsčio prašytojų skaičių. Todėl darytina išvada, kad netaikant bent dalinio Užsieniečio laisvės suvaržymo, yra didelė tikimybė, kad jis, pasinaudojęs laisvu asmenų judėjimu ES erdvėje, gali išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas ES šalis, taip pažeisdamas tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitų valstybių migracijos ir kitus įstatymus ir tokiu būdu nebus priimtas sprendimas prieglobsčio byloje.

4.4. Užsieniečio elgesys suponuoja realią ir pagrįstą galimybę jam pasislėpti ar bandyti vėl išvykti į kitą ES valstybę, bei įvertinus jo judėjimo laisvės apribojimų trukmę ir aplinkybę, taip pat tai, jog prieglobsčio byloje nėra priimto sprendimo, negalima teigti, kad pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį grindžiantys motyvai yra galutinai išaiškinti ir prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu negalėtų kilti papildomas poreikis prašymą grindžiančiai informacijai surinkti. Asmens byloje nėra aplinkybių, suponuojančių išvadą, jog šiuo metu Užsieniečio atžvilgiu taikomas apgyvendinimo režimas URC pernelyg pažeistų jo teises ar varžytų jo judėjimo laisvę, dėl to siekiant įgyvendinti Įstatymo tikslus ir priimti bei įgyvendinti galutinį sprendimą užsieniečio prieglobsčio byloje, jo judėjimo laisvės apribojimai yra pagrįsta ir proporcinga priemonė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

5. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. spalio 17 d. sprendimo, kuriuo tenkintas URC teikimas ir Užsieniečiui pratęstas alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo taikymo terminas iki 2025 m. sausio 20 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas sprendimas jo prieglobsčio byloje, pagrįstumo ir teisėtumo.

6. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime priėjo prie išvados, kad yra didelė tikimybė, jog netaikant judėjimo laisvės apribojimų, Užsienietis, pasinaudojęs laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, išvyks iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis, taip pažeisdamas tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitų valstybių migracijos ir kitus įstatymus. Tokiu būdu Užsienietis sutrukdys priimti galutinį sprendimą jo prieglobsčio byloje bei vengs galimo sprendimo dėl jo išsiuntimo vykdymo. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas pareiškėjo pateiktą teikimą tenkino.

7. Užsienietis apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismo pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė yra per griežta, Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, itin gailisi dėl padaryto pažeidimo, nurodo daugiau tokios klaidos nebekartosiąs, klausimas dėl jo tapatybės nustatymo nekeliamas, taip pat nėra duomenų, jog Užsienietis šiuo metu nebendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis, todėl prašo skirti mažiau jo judėjimo laisvę varžančią priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (Įstatymo 140¹⁹ str. 1 d. 2 p.).

8. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas (Įstatymo 2 str. 20 d.). Prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai įtvirtinti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje, tarp jų – siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (2 p.).

9. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 5 dalį, sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės: 1) užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.); 2) neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje arba nurodytu gyvenamosios vietos adresu nebūna (negyvena); 3) neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika; 4) neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje; 5) per nustatytą terminą neįvykdė įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos per sprendime grąžinti jį į užsienio valstybę nustatytą terminą ar šio Įstatymo 127 straipsnio 32 dalyje nurodytu pagrindu pratęstą terminą; 6) nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės; 7) užsienietis, apgyvendintas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos tvarką; 8) siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jam pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu; 9) užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai; 10) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais; 11) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko ar bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos; 12) bandė neteisėtai vykti ar vyko per Lietuvos Respubliką tranzitu; 13) kita Europos Sąjungos valstybė narė yra priėmusi sprendimą dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo; 14) užsieniečiui taikomas draudimas atvykti į Europos Sąjungos valstybę narę (valstybes nares).

10. Užsienietis prašo taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę, nevaržančią jo judėjimo laisvės, t. y. apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

11. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis ir, esant Lietuvos Respublikoje paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, Įstatymo 140¹⁹ straipsnis. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 1 dalyje nurodytų alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Tarnybai ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017, 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018, 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022).

12. Pagal Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 1 dalį, alternatyvios sulaikymui priemonės yra šios: priemonės, nurodytos šio Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose (1 p.); užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų (2 p.); užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo (3 p.).

13. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus ir atliktą jų vertinimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai Užsieniečiui pratęsė alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo iki 2025 m. sausio 20 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas sprendimas jo prieglobsčio byloje. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra išnykęs pagrindas apriboti Užsieniečio judėjimo laisvę Lietuvos Respublikoje, nustatytas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. rugpjūčio 7 d. nutartyje, kuria buvo išnagrinėtas Užsieniečio apeliacinis skundas dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. liepos 21 d. sprendimo, kuriuo Užsieniečiui paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė, taip pat nepasikeitė aplinkybės, sudarančios pagrindą manyti, kad Užsienietis gali pasislėpti (turėdamas galimybę laisvai judėti buvo išvykęs iš Lietuvos, ankstesnio Užsieniečio prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu, t. y. 2020-2021 metais du kartus bandė neteisėtai išvykti į Lenkijos Respubliką, tačiau būdavo sustabdomas ir grąžinamas atgal į URC). Teisėjų kolegija neturi pagrindo minėtų aplinkybių vertinti kitaip, nei jas vertino Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, priimdamas 2024 m. rugpjūčio 7 d. nutartį. Atsižvelgus į byloje nustatytas faktines aplinkybes, tikėtina, kad Užsienietis, netaikant judėjimo laisvės apribojimo, gali neteisėtai išvykti į kitas ES šalis, tokiu būdu pažeisdamas tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitų valstybių migracijos ir kitus įstatymus, sutrukdydamas priimti galutinį sprendimą jo prieglobsčio byloje ir jį įvykdyti, todėl taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė vertinama kaip proporcinga siekiamam tikslui – priimti ir įvykdyti sprendimą Užsieniečio prieglobsčio byloje.

14. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pratęsęs alternatyvios sulaikymui priemonės, nurodytos Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 1 dalies 3 punkte, taikymo terminą, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį nėra pagrindo naikinti. Įvertinus tai, pareiškėjo apeliacinis skundas yra atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) piliečio M. M. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. spalio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras KryževičiusJolanta MalijauskienėDainius Raižys