- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-11-14
- Bylos Nr.
- I2-10240-583/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-01805-2023-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Aušrelė Mažrimienė, Remigijus Arminas, Eglė Kiaurakytė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Ingrad Baltic“
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritoriniam skyriui
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Eglės Kiaurakytės ir Aušrelės Mažrimienės,
2023 m. spalio 24 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Ingrad Baltic“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritoriniam skyriui dėl nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Ingrad Baltic“ (toliau – ir pareiškėja, Bendrovė) kreipėsi su skundu į teismą prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2023 m. rugpjūčio 1 d. nutarimą Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje Nr. NUĮPBJ 31261 (toliau – ir Nutarimas).
Pareiškėja paaiškino, kad Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus (toliau – ir Klaipėdos skyrius) vyriausiasis darbo inspektorius priėmė Nutarimą, kuriuo nusprendė Bendrovei skirti 200,00 Eur dydžio baudą už Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – ir UĮ) 57 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytą teisės pažeidimą.
Nutarime teigiama, jog Uzbekistano Respublikos pilietis G. G. (toliau – ir užsienietis), kuriam uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Trasis“ kvietimu 2023 m. sausio 29 d. išduota nacionalinė viza, nuo 2023 m. kovo 27 d. dirbo Bendrovėje. Inspekcija pabrėžė, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ) nuostatomis, užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas. Pareiškėjai nesilaikant teisės aktų nuostatų reikalavimų priėmus užsienietį dirbti, buvo pažeisti UTPĮ 62 straipsnio 4 dalies reikalavimai, taip padarant užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimą, reglamentuotą UĮ 57 straipsnio 1 dalies 5 punkte.
Šalies argumentai
Pareiškėja nesutinka su Nutarime nustatytomis aplinkybėmis, prašo jį panaikinti. Nurodo, kad Nutarimas priimtas formaliais pagrindais, neįsigilinant į visas reikšmingas faktines aplinkybes. Akcentavo, jog užsienietis įdarbintas su juo pasirašius darbo sutartį, apie jo įdarbinimą laiku pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) teritoriniam skyriui. Užsienietis legaliai buvo Lietuvos Respublikos teritorijoje, Bendrovė ketino kreiptis į Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) teritorinį skyrių ir susitvarkyti visus reikalingus dokumentus.
Neneigia, jog užsieniečio įdarbinimo metu nebuvo gauti visi būtini dokumentai, tačiau tuo metu Bendrovei labai reikėjo tokios profesijos darbuotojas, o užsieniečių darbą reglamentuojantys teisės aktai yra itin sudėtingi. Pažymėjo, jog užsieniečio darbas atitinka darbo rinkos poreikius, jo įdarbinimo faktas nebuvo slepiamas, jokios žalos užsieniečiui ar valstybei nebuvo padaryta.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritoriniam skyrius atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad nesutinka su pateiktais argumentais, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Teigia, kad 2023 m. birželio 14 d. Klaipėdos skyriuje buvo gauta informacija, kad užsienietis, kuriam 2023 m. sausio 29 d. išduota nacionalinė D tipo viza UAB „Trasis“ kvietimu (o 2023 m. balandžio 13 d. viza panaikinta), nuo 2023 m. kovo 27 d. dirbo Bendrovėje. Informacijos patikrinimo metu surinkti duomenys patvirtino, jog užsienietis buvo ne tik įdarbintas, bet ir faktiškai dirbo pareiškėjos naudai, nors turėjo teisėto buvimo dokumentą išduotą tarpininkaujant kitam darbdaviui.
Atkreipė dėmesį, kad UTPĮ 62 straipsnio 4 dalyje yra aiškiai nustatyta, jog užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas. Nagrinėjamoje situacijoje užsienietis turėjo ne leidimą laikinai gyventi, o nacionalinę D tipo vizą, šis teisėto buvimo dokumentas gali būti išduodamas tik vienam darbdaviui ir nėra galimas darbdavio keitimas.
Klaipėdos skyrius pabrėžė, jog pareiškėjos argumentai, kad buvo padaryta tik formali klaida yra nepagrįsti. Teismai nagrinėdami analogiškas bylas minėtų neteisėtų darbdavio veiksmų nepripažindavo klaidomis ar formaliu teisės aktų reikalavimu pažeidimu. Laikosi pozicijos, jog Bendrovė skunde nepateikė jokių faktų, pagrindžiančių Nutarimo neteisėtumą, todėl skundas privalo būti atmestas kaip nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2023 m. rugpjūčio 1 d. nutarimo Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje Nr. NUĮPBJ 31261 (b. l. 4), teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš teismui pateiktų rašytinių dokumentų nustatyta, kad Klaipėdos skyrius nuo 2023 m. birželio 16 d. iki 2023 m. liepos 21 d. atliko Bendrovės patikrinimą. 2023 m. liepos 25 d. nelegalaus darbo tyrimo akte Nr. NDS 1125-0295 (toliau – ir Aktas) (b. l. 38-40) teigiama, jog 2023 m. birželio 14 d. Klaipėdos skyriuje iš Departamento buvo gauta informacija, kad užsienietis, kuriam 2023 m. sausio 29 d. išduota nacionalinė viza UAB „Trasis“ kvietimu (panaikinta 2023 m. balandžio 13 d.), nuo 2023 m. kovo 27 d. dirbo Bendrovėje. Atsižvelgiant į gautą informaciją Klaipėdos skyriaus inspektorė atliko pareiškėjos patikrinimą ir konstatavo, kad užsienietis buvo įdarbintas pažeidžiant UTPĮ 62 straipsnio 4 dalies nuostatas. Dėl pažeidimo pareiškėjai bus surašytas protokolas pagal UĮ 57 straipsnio 1 dalies 5 punktą.
Pareiškėja, susipažinusi su Akto turiniu, 2023 m. liepos 24 d. Klaipėdos skyriui pateikė rašytinį paaiškinimą (b. l. 41). Bendrovė nurodė, kad veiklą vykdo statybų sektoriuje. Dėl darbuotojų trūkumo yra ieškoma darbuotojų iš trečiųjų šalių. Pasitaiko, jog randamas potencialus darbuotojas, kuris jau yra Lietuvoje ir turi išduotą nacionalinę vizą arbą leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu. Pažymėjo, kad užsienio piliečių įdarbinimo klausimais dažnai skambindavo Inspekcijos specialistams ir ne kartą gautas atsakymas, kad jeigu nacionalinė viza, kuriam gauti tarpininkavo kita įmonė, išduota pagal profesiją kuri yra įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą, tokius asmenis leidžiama įdarbinti. Paaiškino, jog 2023 m. kovo 17 d. pateikė Departamentui prašymą išduoti užsieniečiui leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu.
Inspekcija, vadovaudamasi Akte ir Protokole nurodytomis aplinkybėmis, išnagrinėjusi Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo bylą priėmė Nutarimą. Nutarime teigiama, kad pareiškėja įdarbindama užsienietį, prieš tai neįformindama Departamente dokumentų, jog užsieniečio teisėto buvimo dokumentas būtu išduotas tarpininkaujant Bendrovei, pažeidė UTPĮ 62 straipsnio 4 dalies nuostatas ir padarė užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimą, numatytą UĮ 57 straipsnio 1 dalies 5 punkte. Nutarime konstatuojama, kad pareiškėjos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatytą, o jos atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi nusižengimą ir nuoširdžiai galėjosi arba padėjo išaiškinti pažeidimą. Inspekcija įvertinusi minėtas aplinkybes skyrė pareiškėjai skyrė minimalią sankcijoje numatytą baudą – 200,00 Eur.
Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėja skunde neneigia Nutarime nustatytų faktinių aplinkybių. Sutinka, kad užsienietis buvo įdarbintas neturint visų reikalingų dokumentų. Bendrovė pabrėžė, kad užsieniečių įdarbinimą reglamentuojantys teisės aktai yra sudėtingi bei painus. Užsieniečio įdarbinimo faktas nebuvo slepiamas, jo turima profesija atitinka rinkos poreikius, todėl nagrinėjamu atveju jokios žalos nebuvo padaryta nei valstybei, nei užsieniečiui.
UTPĮ 62 straipsnio 4 dalis reglamentuoja, jog Užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 44 straipsnyje nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus šio Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus. Užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas šio Įstatymo 44¹ straipsnyje nustatytu pagrindu, gali pakeisti darbdavį šio Įstatymo 44¹ straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka. Jeigu darbdavys, įsipareigojęs užsienietį įdarbinti, nėra keičiamas, toks užsienietis gali dirbti pas kitą darbdavį. Reikalavimas dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo užsienietį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį užsienietis buvo įdarbintas, netaikomas užsieniečiams, kuriems leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 49⁵ straipsnio 1 dalies 1 punktą.
UTPĮ 44 straipsnio 6 dalis teigia, kad jeigu užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, pageidauja pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį, jis turi pateikti Migracijos departamentui prašymą leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją. Patikrinęs, ar užsienietis atitinka šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas sąlygas, o tais atvejais, kai turi būti priimtas šio straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktyje nurodytas Užimtumo tarnybos sprendimas, patikrinęs, ar šis sprendimas priimtas, Migracijos departamentas priima sprendimą dėl leidimo pakeisti darbdavį ar darbo funkciją ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo dienos. Šis sprendimas galioja vieną mėnesį nuo jo priėmimo dienos.
Iš cituojamų aplinkybių nustatyta, kad užsieniečiui 2023 m. sausio 29 d. buvo išduota nacionalinė viza UAB „Trasis“ kvietimu, o 2023 m. kovo 27 d. jis pradėjo dirbti Bendrovėje. Byloje nėra duomenų, jog užsienietis pasinaudojo UTPĮ 44 straipsnio 6 dalyje suteikta teisę ir kreipėsi su prašymu į Departamentą dėl leidimo pakeisti darbdavį. Taip pat nenustatyta, kad pareiškėja kreipėsi į Departamentą su prašymu išduoti užsieniečiui nacionalinę vizą jos kvietimu.
Atsižvelgiant į anksčiau paminėtą darytina išvada, kad užsienietis, gavęs nacionalinę vizą UAB „Trasis“ kvietimu ir nesikreipęs bei neįforminęs dokumentų dėl leidimo keisti darbdavį išdavimo, neturėjo teisės pakeisti darbdavį, o Bendrovė neturėjo teisės įdarbinti užsieniečio, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad Klaipėdos skyrius atlikęs Bendrovės patikrinimą pagrįstai konstatavo, jog ji įdarbino užsienietį pažeisdama UTPĮ 62 straipsnio 4 dalies reikalavimus ir yra pagrindas ją patraukti atsakomybėn pagal UĮ 57 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas.
Pareiškėjos skundo argumentai, kad užsieniečio įdarbinimo faktas nebuvo slepiamas ir dėl padaryto pažeidimo jokia žala valstybei ar darbuotojui nebuvo padaryta neturi teisinės reikšmės. Atkreiptinas dėmesys, kad Nutarimu nebuvo sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjos deliktinės atsakomybės ir galimai padarytos žalos atlyginimo. Teisės normą pagal kurią Bendrovė buvo patraukta atsakomybėn yra formaliosios sudėties, o formaliųjų sudėčių atvejais nėra būtina įrodyti pavojingų padarinių atsiradimą.
UĮ 57 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Valstybinė darbo inspekcija, nustačiusi, kad darbdavys arba įmonė, į kurią užsienietis komandiruojamas laikinai dirbti, padarė šio straipsnio 1 ir (ar) 2 dalyje numatytą pažeidimą, šio įstatymo nustatyta tvarka skiria darbdaviui arba įmonei, į kurią užsienietis komandiruojamas laikinai dirbti, baudą nuo 200 iki 400 eurų už kiekvieną padarytą pažeidimą. Tokie patys veiksmai, padaryti darbdavio arba įmonės, į kurią užsienietis komandiruojamas laikinai dirbti, jau baustų už šį pažeidimą per pastaruosius 2 metus, užtraukia darbdaviui arba įmonei, į kurią užsienietis komandiruojamas laikinai dirbti, baudą nuo 400 iki 800 eurų už kiekvieną padarytą pažeidimą.
Šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, skirdama šio įstatymo 56, 57 ir 58 straipsniuose numatytą baudą, jos dydį nustato pagal baudos minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgdama į tai, ar yra darbdavio – juridinio ar fizinio asmens – atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimalaus dydžio. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas turi būti motyvuotas. Bauda išieškoma į valstybės biudžetą (UĮ 60 straipsnio 2 dalis). Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad asmuo, padaręs pažeidimą, užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, iki pažeidimo tyrimo pradžios pažeidimą nutraukė, pripažino padaręs pažeidimą, padėjo įgaliotiems pareigūnams atlikti pažeidimo tyrimą, geranoriškai atlygino žalą, taip pat labai sunki juridinio asmens finansinė padėtis (UĮ 60 straipsnio 3 dalis). Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad asmuo trukdė atlikti pažeidimo tyrimą, slėpė padarytą pažeidimą, tęsė pažeidimą, nepaisydamas šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytų institucijų įgaliotų pareigūnų įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus (UĮ 60 straipsnio 4 dalis).
Teisėjų kolegija įvertinusi Nutarimo turinį konstatuoja, kad Inspekcija jį priimdama tinkamai taikė UĮ 60 straipsnio 2-4 dalyse numatytas teises normas. Jame yra aptartos tyrimo metu nustatytos pareiškėjos atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, skiriant ekonominę sankciją buvo atsižvelgta į tai, jog pareiškėja atsakomybėn už UĮ 57 straipsnio 1 dalies 5 punkto pažeidimą buvo patraukta pirmą kartą, įvertinta nustatyta pareiškėjos atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir buvo nuspręsta už UĮ nuostatų pažeidimą, nesilaikant užsieniečių įdarbinimo tvarkos, skirti baudą lygią sankcijoje nustatytai minimaliai baudai (200,00 Eur už asmenį) (ekonominę sankciją).
Kaip minėta, bylos dėl UĮ nuostatų pažeidimo nagrinėjamos mutatis mutandis vadovaujantis ANK. Remiantis ANK 618 straipsnio 1 dalimi ne teismo tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, pareigūnas priima nutarimą administracinio nusižengimo byloje. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytame nutarime turi būti: nutarimą priėmusio pareigūno pareigos, vardas, pavardė; administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo data; duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį; duomenys apie kitus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančius asmenis; išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės; nurodytas šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis, kuriuose nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį nusižengimą; nurodytas specialusis įstatymas ar kitas teisės aktas, kurio reikalavimus asmuo pažeidė; administracinio nusižengimo byloje priimtas sprendimas (ANK 618 straipsnio 2 dalis). Nutarimo turinys atitinka ANK 618 straipsnio 2 dalies reikalavimus – jame yra nurodyti duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, išdėstytos ir įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, nurodytas įstatymas kurio reikalavimus asmuo pažeidė, pateiktas priimtas sprendimas ir t.t.
Vadovaujantis anksčiau minėtu darytina išvada, jog Nutarimo turinys atitinka jo formai ir turiniui keliamus reikalavimus, numatytus UĮ ir ANK nuostatuose, Bendrovės kaltė yra įrodyta, todėl nėra teisinio pagrindo jį panaikinti.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.
Įvertinus minėtų aplinkybių ir bylos rašytinių įrodymų visumą, nenustačius Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2023 m. rugpjūčio 1 d. nutarimo Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje Nr. NUĮPBJ 31261 neteisėtumo pagrindų, pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Ingrad Baltic“ skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Ingrad Baltic“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.