- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2018-05-02
- Bylos Nr.
- N1-1927-926/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-58036-17-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aušra Vingilė
- Kaltinamasis
- A. K.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.2.14.1.1Vagystė (BK 178 str. 1 d.)
Kauno apylinkės teismo teisėja Aušra Vingilė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokuroro V. K. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje
A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyv. vietą (duomenys neskelbtini) nedirbantis, nesimokantis, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 1 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. K. laikotarpiu nuo 2017-11-03 4.20 val. iki 2017-11-04 12 val., būdamas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, nuosavybės teise priklausančiame J. L., iš miegamajame kambaryje esančios komodos, pirmajame stalčiuje buvusios knygos, pagrobė svetimą turtą – 2 400 eurų, priklausančius D. Ž..
Kaltinamasis A. K. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad tikslios datos neprisimena, tai galėjo būti 2017-11-04, jis su M. L. vakarojo pas E. B., žaidė Monopolį, vartojo alkoholį. Kadangi jis žinojo, kad M. buvo vienas namuose, jo žiniomis pas jį buvo laisvas butas visą savaitę, tai jie susitarė, kad jis nakvos pas M.. Tą vakarą apie 4.00 - 5.00 val. jie su M. išėjo pas jį į namus, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. Jis jautėsi stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. Grįžę namo jie dar prisėdo pas jį kambaryje, bendravo. M., stovėdamas koridoriuje parodė pinigų krūvelę, t. y. jis ja pamojavo ir sakė, kad kitą dieną važiuos į klubą. Po to jis matė, kad M. nuėjo atgal į sesės kambarį su tais pinigais. Toje krūvelėje galėjo būti nuo 500 iki 1 000 eurų. Kiek atsimena, tai visi banknotai buvo po 50 eurų. M. jam nesakė kokia tiksliai ten yra pinigų sumą, jis to jo ir neklausė. M. nuėjo į savo kambarį miegoti. Jis tuo metu buvo salone, kur turėjo miegoti. Jis prigulė ir atsigulus jam pradėjo suktis mintys apie tuos pinigus, kuriuos jam rodė M.. Pagalvojo, kad paims tuos pinigus ir nusipirks telefoną. Maždaug po 10 min., apie 5.30 val., jis atsikėlė ir nuėjo į M. sesės kambarį. Jis iškarto priėjo prie kambaryje esančios komodos, atsidarė patį pirmą stalčių ir pamatė knygą iš kurios šonų kyšojo pinigai. Jis atvertė tą knygą (jos paėmęs į rankas nebuvo) ir pasiėmė visus toje knygoje buvusius pinigus. Toje knygoje buvo 2 400 eurų. Kadangi jis buvo išgėręs, todėl ir susigundė paimti visus pinigus, o ne tiek, kiek jam reikia naujam telefonui. Visus pinigus jis susidėjo į džemperio kišenę be jokių užsegimų. Tada jis užvertė knygą, uždarė stalčių ir grįžo atgal į saloną, atsigulė pamiegoti. Jis atsibudo apie 10.00 val., dar jautėsi apsvaigęs nuo alkoholio. Jis nuėjo į M. kambarį, bandė jį pažadinti, bet M. nereagavo, todėl išėjo iš minėto buto. Pinigai buvo jo džemperio kišenėje. Jis nuėjo į (duomenys neskelbtini), esančią „Hesburger“ kavinę, ten nuėjo į tualetą ir išsitraukęs iš kišenės susiskaičiavo pinigus. Iš viso ten buvo 2 400 eurų, tą jis atsimena tiksliai. Visa pinigų suma buvo po 50 eurų banknotais, kaip ir tada, kai M. jam juos rodė. Susiskaičiavęs pinigus jis įsidėjo atgal į tą pačią kišenę. Jis labai pasimetė supratęs, kad ten yra tiek daug pinigų, tačiau grąžinti pinigus iš pradžių minties nebuvo, vėliau svarstė galimybę grąžinti juos, tačiau pagalvojo, kad ne kaip atrodys ir bus labai nemalonu. Maždaug per savaitę jis tuos 2 400 eurų išleido, t. y. tiesiog ištaškė juos. Pirko viską ko norėjo, pramogavo, už draugus mokėjo ir pan. Iš tos sumos jis davė 300-400 šimtus eurų mamai. Mama jo klausė iš kur jis tuos pinigus gavo, bet jis jai nesakė. Tuos pinigus ji paėmė. Nepamena kada tiksliai, bet M. jam pasakė, kad iš jų buto dingo 3 900 eurų. Kadangi jis paimtą sumą buvo persiskaičiavęs, todėl jam buvo labai keista iš kur ta 3 900 eurų suma. Kadangi jis buvo pagrobęs 2 400 eurų. Jo žiniomis M. tą savaitę, kol jo sesės nebuvo namuose tame bute baliavojo dar ir su kitais draugais, todėl jis pagalvojo, kad arba pats M. likusią sumą paėmė arba kažkas iš kitų jo draugų. Jis M. melavo, sakė jam, kad jis jokių pinigų iš jo buto neėmė. Dėl parodymų patikrinimo įvykio vietoje nesutiko, kadangi jam važiuoti į tą butą yra labai gėda ir jis ten tikrai daugiau niekada nevažiuos. Dėl įvykio jis labai gailisi. Sutinka, kad baudžiamoji byla būtų užbaigta baudžiamuoju įsakymu, paskirtą bausmę pasižada vykdyti. Jis sutinka D. Ž. į jo banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), per tris mėnesius pervesti iš viso 2 400 eurų. M. dėl minėto įvykio atsiprašė, jei sutiks D., atsiprašys ir jo, nes kitaip jis neturi galimybės to padaryti. Pinigus jis planuoja užsidirbti įsidarbinęs ir paprašys mamos pagalbos (b. l. 96-97, 104).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta byloje surinktais įrodymais:
- nukentėjusiojo D. Ž. parodymais, kuriais nustatyta, kad jis kartu su sužadėtine M. L. gyvena adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. Minėtas butas nuosavybės teise priklauso jo sužadėtinės mamai. Jo sužadėtinės brolis M. L. pas juos labai dažnai užsuka, o kartais, t. y. 2-3 kartus per savaitę lieka pernakvoti. Pas juos jis lieka pernakvoti visada vienas. Jam jie savo buto raktus duoda labai retai, o davę po kurio laiko juos atsiima, kadangi juo nepasitiki. 2017-10-31 jis su savo sužadėtine išvyko savaitei atostogų į Turkiją. Buto raktus jie paliko M. mamai, M. buto raktų neturėjo. Jiems išvykus butą prižiūrėjo M. mama, t. y. ji atvažiuodavo pamaitinti triušį. 2017-11-03 atvažiavo pamaitinti triušio kartu su M. L., bei atvežė jų šunį, kadangi jie su sužadėtine turėjo grįžti namo 2017-11-05 naktį, todėl M. mama M. paliko jų bute, jų laukti, kadangi jie neturėjo buto raktų. M. telefonu sakė, kad jis skubiai turi kažkur išeiti, ir buto raktą paliks po durų kilimėliu. Apie 23.30 val. jis su sužadėtine grįžo namo, buto raktus rado po kilimėliu. Įėjęs į butą jis pastebėjo, kad sėdmaišis nuverstas, štanga kitaip padėta, o jų miegamajame, ant komodos stovėjo dėžutė, kurioje jie taupė pinigus, ant jos buvo kitaip padėtas rožančius. Vizualiai butas buvo tvarkingas, todėl nekilo minčių, kad gali būti kažkas pagrobta. Apdėliojo daiktus iš lagaminų ir nuėjo miegoti, kiek jis atsimena, tai M. namuose nebuvo, lyg ir negrįžo jis namo, bet tiksliai pasakyti negali, nes neatsimena. Kitą dieną, t. y. 2017-11-06 apie 18.00-19.00 val. M. pas juos užėjo vienas. Jis prašė M. pinigų, kadangi jis su savo draugais norėjo važiuoti į Akropolį apsipirkti. M. norėjo duoti jam 20 eurų, tačiau prieš duodama paprašė jo pasmulkinti tą 20 eurų. Jis iš pradžių nenorėjo to daryti, tačiau vėliau sutiko, paėmė tą 20 eurų, nuėjo į jų miegamąjį iškeisti tuos 20 eurų. Tos pačios komodos, ant kurios padėta dėžutė, kurioje jie taupo pinigus, pirmame stalčiuje, ant apatinių ir kojinių buvo knyga, kurioje jie taupė pinigus savo vestuvėms. Jis žino, kad toje knygoje turėjo būti įdėti 3 900 eurų grynaisiais, kurie buvo surišti su gumyte. Visi pinigai buvo pagrinde po 50 eurų kupiūromis, keletas kupiūrų buvo po 20 ir po 10 eurų. Jis dar prieš imdamas tą knygą matė, kad kažkas ne taip, nes ji buvo plona, o ne išsipūtusi. Pervertė visą knygą ir joje pinigų nebuvo. M. buvo šalia, ji tą matė, o M. buvo koridoriuje, jis jų laukė. Jie iškarto uždarė kambario duris, abu apsitarė, kad yra tik du variantai, t. y. pinigus paėmė M. arba kaimynai, kadangi raktas buvo paliktas po kilimėliu, koridoriuje, tačiau šitas variantas mažiau įtikimas, kadangi bute jie turi šunį, kuris yra sargus ir daug lojantis. Po to, jis iškarto pasikvietė M. į kitą kambarį ir tiesiai šviesiai jo paklausė kas dar be jo buvo jų bute. Stebėjo jo elgesį ir reakciją, tačiau nieko įtartino jo elgesyje nepastebėjo. Jis jam sakė, kad nieko nebuvo. Tada jis klausė ką M. veikė. M. sakė, kad grįžo, nusimaudė ir iškarto išėjo (čia jis kalbėjo apie tą vakarą, kai jie grįžo). M. išėjo, jis su M. dar kartą apžiūrėjo visus namus, ieškojo pinigų, tačiau nerado. Liepė M. skambinti broliui, kad jis dar kartą grįžtų namo, nes jam čia kažkas neaišku. Jam grįžus jis dar kartą klausė jo su kuo jis buvo jų bute, nes dingo jų su M. pinigai. M. tikino, kad jis nieko nežino ir neėmė jokių pinigų. Tuo metu jam paskambino jo tėtis, jis jam pasakojo kas nutiko, o M. apsiverkęs kažkur išėjo. M. dar skambino savo mamai, klausė gal ji buvo kažką atsivedusi, bet mama tikino, kad tikrai ne. Po kurio laiko, M. paskambino verkdama jos mama. M. iš karto pati apsiverkė. M. jos mama pasakė, kad „M. prisidirbo“. Toliau mama pasakojo, kad M. prisipažino mamai, kad jis į butą buvo atsivedęs vieną draugą. 2017-11-04 iki 4.00 val. ryto jis su draugu, t. y. dviese su A., žaidė monopolį pas kažką bute. M. minėjo, kad 4.10 val. jis su tuo A. išėjo, A. paprašė M., kad jis jį priimtų pernakvoti pas save, M. sutiko ir leido jam pernakvoti kartu su juo jų bute. M. minėjo, kad jo draugas miegojo salone, o M. miegojo darbo kambaryje. M. minėjo, kad jis buvo paslėpęs dėžutę su pinigais, kuri stovėjo ant komodos, jų miegamajame, kodėl jis tai padarė, neklausė, bet mano, kad taip pasielgė, nes nepasitikėjo tuo savo draugu. Daugiau M. nieko neišskyrė, jokių vaikščiojimų po kambarius ar dar kokių įtartinų dalykų nepastebėjo. M. minėjo, kad jis atsibudo apie 12.00 val., tačiau namuose to A. jau nebuvo, durys buvo neužrakintos. Dar M. minėjo, kad ji su A. rašėsi per „messengerį“, A. minėjo jam, kad jis atsibudo apie 10.00 val., dar M. žadino, bet neprižadino, todėl išėjo iš jų buto. Tuo pačiu „messengeriu“ M. skambino A., tačiau jis ragelio nekėlė, rašė jam, kad rašytų jam, tačiau ir toliau bandė skambinti tam A., kol jis pakėlė ragelį. Klausė jo kur jis gyvena, jis nurodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), Kaune. Klausė jo kada atiduos pinigus, tačiau jis nurodė, kad jis nežino apie kokius pinigus kalbama. Po pokalbio išsikvietė policijos pareigūnus. Vėliau buvo nuvykęs pas jo motiną minėtu adresu, paaiškino jai kas atsitiko. Jo motina skundėsi, kad ji su juo nesusitvarko, klausė ką jai daryti, žodžiu su ja normaliai pasikalbėti nepavyko. Dėl minėto įvykio padaryta viso 2 400 eurų turtinė žala. A. parašė trumpąją „sms“ žinutę M., kurioje jis prisipažino pavogęs 2 400 eurų ir jo atsiprašė (b. l. 13-14, 53).
- pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kuriame D. Ž. nurodė, jog 2017-10-31 jis kartu su drauge išvyko iš namų, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. Namuose liko draugės brolis M. L., gimęs (duomenys neskelbtini), namuose jis buvo paliktas vienas. Namo grįžo tik 2017-11-05. 2017-11-06 būdamas namie, apie 19.00 val., pasigedo savo kambario stalčiuje buvusių pinigų. Paklausus apie tai M., jis pasakė, kad namuose, kol jo nebuvo 2017-11-04 nakvojo jo draugas A. K., gimęs (duomenys neskelbtini). M. teigimu 2017-11-04 apie 5.00 val. jie dviese su A. grįžo į namus ir nuėjo miegoti. Apie 12.00 val. atsikėlęs M., A. namie neberado. Bandant susisiekti su A. jis išsisukinėjo, neigė, jog ėmė pinigus (b. l. 8);
- įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota įvykio vieta - butas, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune (b. l. 9).
- liudytojo M. L. parodymais, kurias nustatyta, kad 2017-10-31 jo sesė M. L. su savo sužadėtiniu D. Ž. išvyko į kelionę. Savo buto raktus jie patikėjo jo mamai J. L., tačiau mama buto raktus patikėjo jam. Kadangi jis mokosi Kaune, todėl dažnai tenka pernakvoti pas sesę minėtame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. Nuo 2017-11-01 tame bute ir gyveno iki kol grįžo jo sesė, t. y. iki 2017-11-05. Jis jame gyveno vienas. 2017-11-02, vakare, apie 19.00 val., kieme sutiko A. K., gimusį (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) pr., Kaune, tikslaus adreso nežino. Jį charakterizuotų neigiamai, kadangi jis yra „naglas“, yra girdėjęs, kad jis gali būti susijęs su keletu vagysčių. A. pasikvietė užeiti į butą, kadangi norėjo išvesti pavedžioti šunį. Abu išėjo, pavedžiojo šunį. Grįžus A. nusivedė į saloną, jis atsisėdo ir sėdėjo. Tuo tarpu jis pats nuėjo į savo kambarį persirengti. Abu nusprendė važiuoti į miestą. Žinojo, kad sesės miegamajame yra dėžutė, kurioje jie laiko pinigus. Tuomet nuėjo į sesės miegamą kambarį, paėmė iš dėžutes joje buvusius pinigus, tada grįžo į saloną ir juos parodęs A. pasakė: „nu, varom į miestą?“. Pagal pinigų krūvą suprato, kad ten yra maždaug 200-300 eurų. Tų pinigų išleisti neturėjo jokio tikslo, tačiau kodėl juos nešė ir rodė savo draugui, paaiškinti negali, turbūt norėjo pasipuikuoti. Po to iš karto nunešė ir padėjo tuos pinigus atgal į vietą, iš kur paėmė. A. matė iš kurio kambario tuos pinigus atsinešė. A. pasakė tik tiek, kad iš tų pinigų paimtų kokį 20-50 eurų, kuriuos atiduos kitą dieną, bet jis tų pinigų neėmė. Apie didesnę pinigų sumą, kuri buvo padėta kitur, jis nežinojo. Po to, abu išvažiavo į miestą. Vėliau pabuvo su kitais draugais, vakarojo, alkoholio nevartojo. Su A. susitiko apie 23.00 val., vaikščiojo, bendravo ir nusprendė nueiti į svečius pas dar vieną jų bendrą draugą E., ten buvo iki 4.20 val. R. išėjo į savo namus, o A. prašėsi pas jį pernakvoti. Jis jo į namus įsileisti nenorėjo, tačiau sutiko, pasakė, kad jis gali pernakvoti, bet nurodė jam, kad jis iš namų turės išeiti 8.00 val. ryto, kadangi 8.00 val. turėjo atvažiuoti jo mama. Jis su tuo sutiko. A. atsigulė salone, jis nuėjo į savo kambarį miegoti, paliko atidarytas savo kambario duris, kad galėtų užeiti šuo. Kadangi šuo buvo salone, tai A. šunį išvarė iš salono į jo kambarį ir uždarė jo kambario duris. Jis buvo labai pavargęs, todėl nekreipė į tai jokio dėmesio ir nieko blogo nepagalvojo. Jam su A. grįžus į minėtą butą, jis tą dėžutę, kurioje buvo tie pinigai, kuriuos jis A. rodė, paslėpė. Slėpė ją todėl, kad jis A. nepasitikėjo, manė, kad jis galėtų tuos pinigus pavogti. Jis atsikėlė apie 12.00 val., atsikėlęs iš karto nuėjo pažiūrėti kur yra A., tačiau jo salone jau nebuvo, tuomet iš karto nuėjo ir pažiūrėjo kaip ta dėžutė, kurią paslėpė, tačiau dėžutė ir joje buvę pinigai buvo vietoje. Buto laukinės durys buvo paliktos atrakintos. Bute buvę daiktai visi buvo savo vietose, nieko neįprasto jis nepastebėjo. Buvo atvykusi mama, ji sutvarkė butą. Vakare jam paskambino sesė, nurodė, kad jie jau grįžta, jis sesei pasakė, kad jis namie nebus, todėl buto raktą paliks po kilimėliu, esančiu prie durų. Ar jis tą vakarą grįžo nakvoti į minėtą butą ar važiavo pas mamą, jis neatsimena. 2017-11-06 vakare, jis sužinojo, kad iš jo sesės kažkas dingo. Tą vakarą jis norėjo pasiskolinti iš sesės pinigų, bet sesė neturėjo, ji turėjo tik 20 eurų, norėjo pasikeisti po 10 eurų, todėl paprašė savo draugo, kad jis jai juos pakeistų, o jis nuėjęs į miegamąjį, t. y. ten kur jie laikė pinigus, ten jų nerado, kaip jis suprato. Po to jie jam pasakė, kad kažkas dingo iš namų. Jis mano, kad tuos pinigus galėjo paimti tik A., kadangi jis vienintelis buvo likęs ilgam laikui vienas, jis jo nematė ir šiaip, po viso šito įvykio sužinojo, kad po jo apsilankymų pas kitus asmenis, taip pat buvo dingę įvairūs daiktai. Kažkurią dieną iškarto po šito pinigų dingimo, kažkas pasakojo, kad A. matė su didele pinigų suma. Po to, kai jis sužinojo, kad kažkas dingo iš namų, jis skambino jam į „messengerį“, klausė jo ar jis nieko nepaėmė iš jo namų, jis teigė, kad jis nieko neėmė. Po kelių savaičių jis buvo susitikęs su A., jis jo tiesiai klausė ar jis ėmė tuos pinigus, tačiau jis viską neigė (b. l. 25-57).
- liudytojos J. L. parodymais, kuriais nustatyta, kad jai nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, kur gyvena jos dukra M. L. su draugu ir kartais jos sūnus M. L.. 2017-10-31 jos dukra su draugu išvyko į kelionę užsienyje. Buto raktus patikėjo jai, kadangi reikėjo prižiūrėti ne tik butą, bet ir šunį, bei triušį. Jos sūnus M. apie tai žinojo, todėl jos išprašė, kad ji jam duotų buto raktus, jis pažadėjo butą prižiūrėti ir nesivedžioti į butą jokių draugų. Kadangi jam buvo atostogos, tai ji jam raktus davė, pasitikėjo juo. Grįžus dukrai su draugu, t. y. 2017-11-06, jai paskambino dukra ir papasakojo, kad dingo pinigai, kuriuos ji su draugu buvo susitaupę vestuvėms. Vėliau ji ne kartą kalbėjo su savo sūnumi apie tą įvykį, buvo susitikusi su to A. mama, bandė su ja pasikalbėti, kad ji pasikalbėtų su savo vaiku, prašė jos, kad ji padėtų bent kažką sužinoti. Jo motina sakė, kad ji su juo jau apie tai buvo kalbėjusi, jis jai sakė, kad jis jokių pinigų neėmė, t. y. jis jai neprisipažino. Toliau ji jam pasakojo apie savo problemas su sūnumi, t. y. kad jis pardavė jam naujai nupirktą telefoną, pasakojo, kad ji pati pasigedo 500 eurų, kuriuos nuo jos kortelės, kurią ji patikėdavo jam, kai jis eidavo apsipirkti, nuėmė A.. Dar pasakojo, kad A. ilgą laiką vasaros metu gyveno pas visai jam nepažįstamus žmones, kas ten per santykiai, ji tiesa pasakius nelabai ir suprato. Ji tik minėjo, kad iš tų namų, kuriuose gyveno A. buvo dingę kažkokie aukso gaminiai. Minėjo, kad jos sūnus turi problemų ir mokykloje, t. y. jos nelanko (b. l. 30).
- liudytojos M. L. parodymais, kuriais nustatyta, kad ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, kartu su sužadėtiniu D. Ž.. Minėtas butas nuosavybės teise priklauso jos mamai J. L.. Jos brolis M. L., gimęs (duomenys neskelbtini), pas juos labai dažnai užsuka, o kartais lieka pas juos pernakvoti, jie savo buto raktus duoda labai retai, o davę po kurio laiko juos atsiima, nes juo nelabai pasitiki. 2017-10-31 jis su savo sužadėtiniu D. Ž. išvyko savaitei atostogų į Turkiją. Buto raktus ji paliko savo mamai, M. buto raktų neturėjo. Buto raktus paliko jos mamai, kad ji jį prižiūrėtų, t. y. pašertų triušį ir šunį. Jos žiniomis M. jos mamos išsiprašė, kad ji jam paliktų buto raktus ir leistų jam minėtame bute likti, mama juo pasitikėjo ir leido jam vienam likti jų bute. 2017-11-05 jiems grįžus į Lietuvą, iš Vilniaus važiuojant į Kauna, ji paskambino savo broliui ir pasakė, kad jie jau grįžta ir kad jis jų lauktų namuose, M. pasakė, kad jis nelauks jų, kadangi jo laukia jo draugai, todėl jis turi išeiti ir raktus paliks po kilimėliu. Jiems grįžus namo jo namuose nebuvo, o buto raktus rado po kilimėliu. Laiko tarpas, kai jis išėjo ir kol jie grįžo nebuvo labai didelis. Buto durys buvo tvarkingos be laužimo žymių. Užėjus į butą, butas vizualiai jai pasirodė tvarkingas, visi daiktai savo vietoje. Išsikrovė daiktus, nuėjo miegoti. M. tą naktį pas juos neliko pernakvoti. Kitą dieną, vakare, M. atėjo pas juos į butą, jis jos paprašė, kad ji jam duotų 10 eurų, kadangi važiuoja su draugas į Akropolį, nes kažkoks draugas nori apsipirkti, tai ir jis norėjo kažką sau nusipirkti. Kadangi ji turėjo 20 eurų kupiūrą, todėl ji paprašė, kad D. juos pasmulkintų. D. minėtus pinigus paėmė ir nuėjo į jų miegamąjį, ji nuėjo jam iš paskos. Miegamajame jis paėmė iš kambaryje stovinčios jų komodos pirmo stalčiaus knygą, kurioje jie laikė santaupas. Jam paėmus tą knygą iš jo veido išraiškos ji iš karto suprato, kad kažkas ne taip. Tuomet jis pasakė, kad knygoje nėra pinigų, kuriuos jie taupė savo vestuvėms. Kiek ji žino, tai joje galėjo būti apie 2 500 eurų. Kokia tiksli suma buvo, ji pasakyti negali. Jie abu su D. labai pasimetė, ji dar jam pasakė, kad jis apsidairytų kambaryje, galbūt pinigus padėjo kur kitur ir nepamena. Po to nuėjo pas brolį ir paklausė jo ar jis nieko į jų butą nebuvo atsivedęs, jis minėjo, kad ne. Po to jis išėjo. M. išėjus jie su D. dar kalbėjo kur galėtų būti pinigai, ieškojo jų ne tik tame kambaryje, bet ir visame bute, tačiau nieko nerado. Po to jis dar skambino M., prašė, kad jis grįžtų namo. Jam grįžus tiek ji, tiek D. su juo kalbėjo, tačiau pagrinde su juo kalbėjo D., bandė išsiaiškinti kas dar be jo buvo jų bute. Apie tai, kad dingo pinigai, jie jam iš pradžių nesakė. Jis jiems pasakojo, kad namuose buvo vienas. Tuomet jie jam pasakė kas nutiko, kodėl jie jo apie tai klausinėja, jis nieko daugiau nesakęs išėjo iš jų buto. Po kiek laiko jai paskambino jos mama ir pasakė, kad M. jai prisipažino, kad į jų butą jis buvo atsivedęs kažkokį savo draugą, kuris buvo likęs permiegoti jų bute. M. minėjo, kad tas draugas vardu A.. Kiek suprato M. nubudo apie 12.00 val., o to A. namuose jau nebuvo, jis buto duris buvo palikęs atrakintas. Kiek M. pasakojo, tai tas A. miegojo salone, t. y. kitame kambaryje, nei jos brolis. Kiek jai yra žinoma, tai M. tuo A. nepasitikėjo, kadangi jis jį mažai pažįsta ir kiek jai yra žinoma, jis net paslėpė dėžutę, kurioje buvo jų kitos santaupos. Jos žiniomis kiek vėliau A. prisipažino, kad tai jis pasisavino jų pinigus, t. y. 2 400 eurų, neatmeta galimybės, kad ten galėjo būtų 2 400 eurų, kadangi pamena tik preliminarią sumą (b. l. 50);
- liudytojos P. Š. parodymais, kuriais nustatyta, kad tikslaus laiko ji pasakyti negali, bet tai buvo po 2017-11-01, t. y. 2017-11-03 arba 2017-11-04 maždaug nuo 12.00 val. iki 15.00 val. ji su draugėmis buvo „Hesburger“ kavinėje ir pamatė, kad į minėtą kavinę atėjo jos pažįstamas A. K., jis atsisėdo maždaug per tris stalus nuo jų stalo, t. y. jis sėdėjo priekyje jų. A. buvo vienas. Jos ne už ilgo, pavalgiusios ėjo iš kavinės pro A. staliuką. Ji praeidama matė, kad A. rankose laikė tikrai didelė sumą pinigų, jis tuo metu tuos pinigus pirštais tvarkingai dėliojo į krūvą. Kiek ji matė, tai toje pinigų krūvoje buvo po 50 eurų, ar buvo smulkesnėmis kupiūromis ji neįsidėmėjo. Kokia ten galėjo būti suma ji neįsivaizduoja, nes ten tikrai buvo didelė suma, tikrai ne keli šimtai eurų, o daugiau. A. tiesiog sėdėjo ir tuos pinigus spaudė į vieną krūvelę, nemano, kad jis jais puikavosi, jis tiesiog sėdėjo be jokių išskirtinių emocijų. Kadangi ji žino A. ir žino, kad jo finansinė padėtis yra sunki, todėl labai nustebo, jos draugės jį taip pat šiek tiek pažįsta, todėl joms išėjus iš kavinės jos dar diskutavo iš kur pas A. galėjo būti tiek pinigų (b.l. 36).
- liudytojo M. V. parodymais, kuriais nustatyta, kad M. L. yra jo draugas, jis jį pažįsta nuo vaikystės. Jis jau tris metus profesionaliai sportuoja boksą. Atsimena, kad 2017-11-04 nuo 19.00 val. jam buvo varžybos. Po varžybų jis su drauge iš karto su taksi nuvažiavo pas M. Pas M. buvo apie 1.00 val. M. labai atsakingai žiūrėjo į tvarką namuose, todėl jis jiems leido prisėsti svetainėje, padarė arbatos. Visą vakarą sėdėjo svetainėje ir bendravo. Tiek jis, tiek jo draugė buvo nuėję į tualetą per visą vakarą tik vieną kartą, daugiau po jokius kambarius nevaikščiojo. Apie 7.00 val. jis su drauge iš M. namų išėjo, t. y. iš karto grįžo pas jį į namus. Nei jis, nei jo draugė jokių pinigų neėmė, apie tai, kad iš M. sesers dingo pinigai jis sužinojo iš M. jau po kurio laiko. M.s jam sakė, kad jis mano, kad tai padarė A., kurį jis buvo pasikvietęs pas save pernakvoti, o ryte jo namuose jau nerado. Kokia tiksliai dingo suma, jis jam neminėjo, todėl ir nežino. A. yra jo pažįstamas, jis nėra jo draugas, apie jį žino tik tiek, kad jis yra „tusofčikas“ ir didelis melagis, kiek yra girdėjęs, tai jis jau anksčiau yra kažkur apsivogęs, bet nieko konkrečiai nežino. Sutikęs A. jis pats jo klausė kodėl jis pavogė M. sesers pinigus, jis jam sakė, kad to nedarė. Jis asmeniškai įtaria tik jį, kadangi po šito įvykio jis jį matė „Hesburger“. Pamena, kad jis tada su draugais buvo toje kavinėje, o jis jų klausė gal kas turi paskolinti jam pinigų taksi paslaugoms, nes nori važiuoti namo, o pinigų neturi. Jie nei vienas nesutiko jam duoti pinigų, tačiau jis pats matė, kad jis paėjęs už „Hesburger“ kavinės, išsikvietė taksi ir juo išvažiavo. Jam tai iš karto sukėlė įtarimą (b. l. 39).
- liudytojos G. Š. parodymais, kuriais nustatyta, kad tiksliai pasakyti negali, kuri tai buvo diena, tačiau neatmeta galimybės, kad tai galėjo būti 2017-11-04, buvo jo draugo M. V. varžybos. Ji su savo draugu varžybose buvo maždaug iki 24.00 val., t. y. iki tol, kol baigėsi varžybos. Kiek ji girdėjo, tai M. susitarė su savo draugu M. L., kad jie atvažiuos pas jį į svečius, po varžybų, nes žinojo, kad M. namuose buvo vienas. Taigi pasibaigus varžyboms, jie su M. išsikvietė taksi ir nuvyko pas M., tačiau kokiu tiksliai adresu ji pasakyti negali, nes neatsimena. Jie pas M. atvyko maždaug apie 1.00 val. nakties, jis jų laukė. M. juos su M. pasikvietė į saloną, jie su M. atsisėdo ant sofos, M. atnešė jai pagalvę ir antklodę, nes ji jautėsi pavargusi, o jie abu miegoti nesiruošė, kadangi norėjo pabendrauti. Ji maždaug po 20 minučių užmigo. Po kitus kambarius nevaikščiojo. M. ją pažadino apie 7.00 val., kad jau laikas eiti namo, ji apsirengė lauko drabužius ir jie išėjo pas M. tėvus. Apie tai, kad iš L. dingo pinigai, jai papasakojo jos draugas M., tačiau ji nežino net kokia suma dingo, ji su tuo niekaip nesusijusi, jokių pinigų ji neėmė. Kadangi M. jam minėjo, kad iš jo buto pinigus pavogė galimai A., tai ji tik tiek apie tą asmenį ir žino, ji asmeniškai jo nepažįsta, nežino net kaip jis atrodo (b. l. 43).
- liudytojo R. B. parodymais, kuriais nustatyta, kad M. L. yra jo geras pažįstamas, jie abu buvo klasiokai nuo antros klasės. A. K. yra taip pat jo geras pažįstamas, jis jį pažįsta maždaug nuo 14 metų. Porą kartų jis yra girdėjęs, kad A. prašė tiek M., tiek kitų draugų, kad jis priimtų jį pas save į namus pernakvoti. A. ir jo yra prašęs to ir jis yra nakvojęs pas jį. Vėliau M. jam nelabai norėjo pasakoti, bet pasakė, kad iš jo namų kažkas dingo. Apie tai, kad dingo pinigai, jis jam nesakė. Kadangi jis žinojo, kad pas M. nakvojo A., tai jis bandė susisiekti su juo, tačiau net kelias dienas jam visiškai nepavyko su juos susisiekti, jis buvo kažkur dingęs. Vėliau per bendrą jų pažįstamą M. jis susisiekė su A.. Tada jis jau žinojo, kad iš M. buto dingo pinigai, tačiau kokia tai buvo suma jis nežinojo. Apie tai jam pasakojo M. sesers draugas, kadangi jis buvo su juo susitikęs. Susisiekus su A. jie susitarė su juo susitikti Dainavos rajone. Jis norėjo su juo draugiškai pakalbėti ir pabandyti sužinoti ar tai jis tuos pinigus paėmė, tačiau A. jam viską kategoriškai neigė. Dar vėliau bendraujant su A., jis jam prisipažino, kad jis iš M. buto pagrobė 2 400 eurų. Jis jam minėjo, kad tuos pinigus jis susigundė pasisavinti tiesiog ekspromtu. A. yra sunkiai nusileidžiantis kitiems ir kartais neapgalvotai ir neapdairiai pasielgia. Jo žiniomis A. mobilaus ryšio telefono neturi, jeigu jam reikia, tai jis su juo susisiekia per kitus bendrus pažįstamus (b. l. 46).
- liudytojos L. K. parodymais, kuriais nustatyta, kad šiuo metu ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini), šį butą ji nuomojasi apie mėnesį laiko. Gyvena kartu su savo nepilnamete dukra K. V. ir savo nepilnamečiu sūnumi A. K.. Jos sūnus A. mokėsi Kauno (duomenys neskelbtini), 10-oje klasėje, tačiau nuo šių metų sausio vidurio minėtoje mokykloje nesimoko, jis buvo išbrauktas iš minėtos mokyklos. A. tiesiog išlepintas vaikas, todėl dabar, kai jų biudžetas yra apribotas, jis ir elgiasi netinkamai. Ji tiek savo dukrai, tiek A. skiria vienodai pinigų, tiek dukrai, tiek jam nuperka naujų rūbų. Yra porą kartų nupirkusi A. mobilaus ryšio telefoną, tačiau jis juos abu pardavė, todėl daugiau ji jam mobilaus ryšio telefonų neperka. Paskutinį kartą ji jam davė pinigų, kad jis nusipirktų naujus batus, tačiau batų jis nenusipirko, o kur išleido pinigus, jis jai nesakė. Pagal galimybes ji jam taip pat duoda pinigų jo smulkioms išlaidom. Šių metų vasara ji su A. buvo išvykusi į Italiją, ten ji darbavosi, jis ten nedirbo, nors tikėjosi, kad pavyks jam rasti darbą. A. jai nurodė, kad jis susirado darbą Lietuvoje, todėl nori grįžti atgal, ji juo patikėjo ir išleido. Grįžusi į Lietuvą ji sužinojo, kad jis primelavo savo draugo tėvams, koks jis yra vargšas, kad ji, t. y. jo mama su juo blogai elgiasi, todėl ta šeima jį priėmė pas save gyventi. Kiek žino, jis draugavo su tos šeimos dukra vardu F.. Tik grįžusi į Lietuvą ji viską išsiaiškino ir liepė A. grįžti namo, tačiau jis jos neklausė, ji per tos šeimos močiutę vis domėjosi kaip jam sekasi ir ar jis vis dar gyvena pas juos. Tik po kažkiek laiko jis grįžo namo tik po to, kai ta šeima jį išvarė iš savo namų. Tada jis jai pasirodo melavo, nes niekur jis nedirbo. Jai su A. sunkiai sekasi susitvarkyti, jis atrodo geras vaikas, ramus, tačiau jis kartais elgiasi netinkamai. Ji net išsinuomojo didesnį butą, kad jis turėtų savo kambarį, tačiau vis tiek jis namuose lankosi retai, būna, kad ir naktimis negrįžta. Kur jis ir su kuo leidžia savo laisvalaikį, ji nežino, kaip supranta su savo draugais. Šiuo metu A. niekur nedirba, darbo biržoje neprisiregistravęs. Iš ko jis pragyvena ji nežino. A. jai niekada jokių pinigų nėra davęs, apie tai, kad jis pasisavino iš kažkokių žmonių buto pinigus, ji sužinojo iš to žmogaus, iš kurio tie pinigai buvo pavogti. Jis atvažiavo pas ją į namus ir nurodė, kad A. iš jo buto pavogė kiek atsimena virš 3 000 eurų. Ji tuo nepatikėjo. Ji A. klausė dėl minėtų pinigų vagystės, o jis jai nurodė, tik tiek, kad ji nesinervintų, tai yra jo problemos ir jis su tuo susitvarkys. Kadangi ji nepastebėjo, kad jis pradėtų pirkinėti įvairius daiktus ar pradėtų išlaidauti taip, kaip jam nebūdinga, todėl ji sūnumi patikėjo, o tuo žmogumi, kuris jai sakė, kad tai jos sūnus pagrobė tuos pinigus, ji nepatikėjo. Jos žiniomis A. nei rūko, nei vartoja alkoholį, nes ji niekada nieko panašaus nėra užuodusi (b. l. 58).
- 2018-01-24 A. K. skirtos kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 99) ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b. l. 100).
Ikiteisminio tyrimo metu tokie A. K. veiksmai kvalifikuoti pagal BK 178 str. 1 d. Kvalifikacija teisinga. Byloje ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad jis nuo 2017-11-03 4.20 val. iki 2017-11-04 12.00 val. būdamas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, iš miegamajame kambaryje esančios komodos pirmajame stalčiuje buvusios knygos, pagrobė svetimą turtą, t. y. 2 400 eurų, priklausančius D. Ž.. Kaltė visiškai įrodyta aukščiau pateiktais įrodymais, todėl kaltinamasis baustinas.
Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 str. 1 d. numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. A. K. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi bei jos dydžiu (b. l. 110).
Teismas, priimdamas teismo baudžiamąjį įsakymą ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 str. išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais bei BK 80-81 str., 90-91 str. numatytais bausmių skyrimo ypatumais nepilnamečiams, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikų padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, jo sveikatos būklę ir socialinę brandą, anksčiau taikytų poveikio priemones ir jų veiksmingumą, jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo.
Kaltinamojo A. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamasis A. K. neteistas (b. l. 69), administracine tvarka nebaustas (b.l. 68), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė, ambulatoriškai nesilankė (b. l. 79), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neužregistruotas (b. l. 77).
Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Vienas fundamentalių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties (BK 1 str.) kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija).
Teismas sprendžia, jog kaltinamajam pagrįstai prašoma skirti sankcijoje numatyta bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kuri atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus bei manytina, kad tuo bus pasiekti bausmės tikslai, šiuo atveju prokurorės siūloma laisvės apribojimo trukmė, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį, tikslus, pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, yra adekvati, todėl kaltinamajam skirtina prokuroro siūloma bausmė, papildomai taikant įpareigojimus.
Prokuroras prašė skirti kaltinamajam auklėjamojo poveikio priemonę – atlyginti D. Ž. nusikalstama veika padarytą 2 400 eurų žalą, tačiau BK 84 str. numato, jog tokia auklėjamojo poveikio priemonė skiriama tik tuo atveju, kai nepilnametis turi lėšų, kuriomis savarankiškai disponuoja, arba padarytą žalą gali atlyginti savo darbu. Kadangi A. K. nedirba (b. l. 67), nurodė, jog tik ketina ateityje įsidarbinti ir prašyti motinos pagalbos atlyginant žalą, ši auklėjamojo poveikio priemonė neskirtina.
Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi, taikytinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str., skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.
Dėl civilinio ieškinio
D. Ž. pareiškė 2 400 eurų civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti, t. y. buvo pagrobti jam priklausantys 2 400 eurai (b. l. 63).
Civilinio ieškovo D. Ž. civilinis ieškinys tenkintinas visiškai.
Turtinės žalos samprata yra suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.<...> . Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.
Šioje byloje nustatyta, kad būtent dėl kaltinamojo A. K. neteisėtų veiksmų civilinis ieškovas D. Ž. patyrė materialinę žalą. Nors civilinis ieškovas ir nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų jo patirtos žalos dydį, tačiau teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo parodymais, taip pat vadovaujasi aukščiau aptartais liudytojų parodymais, rašytine bylos medžiaga. Atsižvelgiant į tai civiliniam ieškovui D. Ž. priteistina 2 400 eurų turtinės žalos atlyginimo, sutartyje numatytomis sąlygomis (b. l. 106).
Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai nagrinėti
Nuosprendžiui įsiteisėjus, vaizdo įrašai, esantys kompaktiniuose diskuose (b. l. 15, 18), paliktini saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis BK 80 str., 81 str., BPK 418 str., 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., 422 str., teismas
nusprendžia:
A. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 1 d. ir skirti jam bausmę – 1 (vienerius) metus laisvės apribojimo, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nurodant Probacijos tarnybai tikslų savo gyvenamosios vietos adresą, išskyrus, jei tai susiję su mokslu ar darbu (apie tai iš anksto informuojant, šios priemonės vykdymą kontroliuojančios, institucijos atstovą),
skirti 60 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį, įpareigojant juos atlikti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, per mėnesį išdirbant ne mažiau kaip po 10 valandų.
Vadovaujantis BK 64¹str., šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti bausmę – 8 (aštuonis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nurodant Probacijos tarnybai tikslų savo gyvenamosios vietos adresą, išskyrus, jei tai susiję su mokslu ar darbu (apie tai iš anksto informuojant, šios priemonės vykdymą kontroliuojančios, institucijos atstovą),
skirti 60 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį, įpareigojant juos atlikti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, per mėnesį išdirbant ne mažiau kaip po 10 valandų.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.
Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, vaizdo įrašus, esančius kompaktiniuose diskuose (b. l. 15, 18), palikti saugoti byloje.
Civilinio ieškovo D. Ž. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo A. K. D. Ž. naudai 2 400 eurų (du tūkstančius keturis šimtus eurų) turtinės žalos atlyginimo, įpareigojant civilinį ieškinį atlyginti iki 2018-07-17.
Kaltinamajam A. K. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, priteisti D. Ž. naudai 2 400 eurų (du tūkstančius keturis šimtus eurų) turtinės žalos atlyginimo iš kaltinamojo įstatyminės atstovės, civilinės atsakovės, L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nustatant, kad ši jos pareiga pasibaigia, kai jos sūnus – kaltinamasis A. K. sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.