Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Masioko, Josifo Tomaševičiaus ir pranešėjo Viktoro Aiduko,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. G. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžio, kuriuo L. G. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo gynėjo, prašiusio skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio skundą atmesti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teismo 2006 m. kovo 22 d. nuosprendžiu L. G. nuteistas:

pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (už 2003 m. kovo 5 d. aktų suklastojimą) 20 MGL (2500 Lt) bauda;

pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (už 2003 m. kovo 6 d. kyšio priėmimą) laisvės atėmimu dvejiems metams;

pagal BK 228 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams;

pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (už 2003 m. kovo 12 d. aktų suklastojimą) 20 MGL (2500 Lt) bauda;

pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (už 2003 kovo 12 d. kyšio priėmimą) laisvės atėmimu dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir paskirta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams trims mėnesiams ir 30 MGL (3750 Lt) bauda.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios paskirtos bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

L. G. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteisti: J. P. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 225 straipsnio 3 dalį, BK 24 straipsnio 6 dalį ir 227 straipsnio 2 dalį; J. R. pagal BK 225 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 ir 2 dalis; D. S. Š. pagal BK 300 straipsnio 1 ir 2 dalis; D. A. pagal BK 227 straipsnio 2 dalį; T. G. pagal BK 227 straipsnio 2 dalį; G. A. pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, tačiau dėl jų kasacinių skundų negauta.

L. G. nuteistas už tai, kad, būdamas (duomenys neskelbtini) agentūros vyresnysis valstybinis inspektorius ir (duomenys neskelbtini) departamento direktoriaus 2003 m. kovo 1 d. viza paskirtas į konfiskuotų tabako gaminių naikinimo komisiją, 2003 m. kovo 5 d. vakare Kazlų Rūdoje, AB ,,Kazlų Rūdos metalas“ gamyklos teritorijoje, siekdamas turtinės naudos, patvirtino savo parašu du tikrus dokumentus, surašytus penkiais egzemplioriais: 2003 m. kovo 5 d. aktą Nr. 000262 dėl turto sutikrinimo ir aktą Nr. 009233 dėl turto sunaikinimo, kuriuose nurodytos žinomai melagingos žinios, kad 2003 m. kovo 5 d. minėtos komisijos nariai Kazlų Rūdoje, AB ,,Kazlų Rūdos metalas“ gamykloje, sutikrino ir sunaikino 450 000 pakelių cigarečių ,,Sovereign“ be banderolių, nors tą dieną į AB ,,Kazlų Rūdos metalas“ gamyklą buvo atgabenta ir sunaikinta 100 000 pakelių cigarečių ,,Sovereign“. L. G., būdamas valstybės tarnautojas – (duomenys neskelbtini) agentūros vyresnysis valstybinis inspektorius ir (duomenys neskelbtini) departamento direktoriaus 2003 m. kovo 1 d. viza paskirtas į konfiskuotų tabako gaminių naikinimo komisiją, už patvirtinimą savo parašu suklastotų dokumentų: akto Nr. 000262 dėl turto sutikrinimo ir akto Nr. 009233 dėl turto sunaikinimo, kuriuose nurodytos žinomai melagingos žinios, kad 2003 m. kovo 5 d. minėtos komisijos nariai Kazlų Rūdoje, AB ,,Kazlų Rūdos metalas“ gamykloje, sutikrino ir sunaikino 450 000 pakelių cigarečių ,,Sovereign“ be banderolių, nors tą dieną į AB ,,Kazlų Rūdos metalas“ gamyklą buvo atgabenta ir sunaikinta 100 000 pakelių cigarečių ,,Sovereign“, 2003 m. kovo 6 d. ryte prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), iš (duomenys neskelbtini) policijos komisariato ūkvedžio J. P. tiesiogiai priėmė 1000 JAV dolerių (3140 Lt) kyšį.

Be to, L. G., būdamas valstybės tarnautojas – (duomenys neskelbtini) agentūros vyresnysis valstybinis inspektorius ir (duomenys neskelbtini) departamento direktoriaus 2003 m. kovo 6 d. viza paskirtas į konfiskuotų tabako gaminių naikinimo komisiją, tyčia pasinaudojo tarnybine padėtimi priešingais tarnybos interesais – privalėdamas pagal Tardymo poskyrio prie (duomenys neskelbtini) policijos komisariato tardytojo R. A. 2002 m. rugpjūčio 30 d. nutarimą baudžiamojoje byloje Nr. 04-1-002-02 sunaikinti daiktinius įrodymus – 461 463 pakelių cigarečių ,,Sovereign“ be banderolių, 2003 m. kovo 10 d. dalyvaudamas cigarečių ,,Sovereign“ naikinimo procedūroje, vykusioje Kazlų Rūdoje, AB ,,Kazlų Rūdos metalas“ gamyklos teritorijoje, siekdamas asmeninės naudos, pasiėmė ir paslėpė AB ,,Kazlų Rūdos metalas“ gamyklos teritorijoje, vėliau, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, išgabeno ir savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), saugojo 465 pakelius cigarečių ,,Sovereign“ be banderolių.

Be to, L. G., būdamas valstybės tarnautojas – (duomenys neskelbtini) agentūros vyresnysis valstybinis inspektorius ir (duomenys neskelbtini) departamento direktoriaus 2003 m. kovo 6 d. viza paskirtas į konfiskuotų tabako gaminių naikinimo komisiją, 2003 m. kovo 12 d. vakare prie savo namų, esančių (duomenys neskelbtini), siekdamas turtinės naudos, patvirtino savo parašu du suklastotus dokumentus, surašytus penkiais egzemplioriais: aktą Nr. 000263 dėl turto sutikrinimo ir aktą Nr. 009234 dėl turto sunaikinimo, kuriuose nurodytos žinomai melagingos žinios, kad 2003 m. kovo 10 d. minėtos komisijos nariai Kazlų Rūdoje, AB ,,Kazlų Rūdos metalas“ gamykloje, sutikrino ir sunaikino 461 463 pakelių cigarečių ,,Sovereign“ be banderolių, nors tą dieną į AB ,,Kazlų Rūdos metalas“ gamyklą buvo atgabenta, sutikrinta ir sunaikinta 100 000 pakelių cigarečių ,,Sovereign“, iš kurių jis pats pasisavino 465 pakelius cigarečių ,,Sovereign“, tokiais savo veiksmais L. G. sudarė sąlygas tardymo poskyrio prie (duomenys neskelbtini) policijos komisariato tardytojui R. A. nesunaikinti ir neteisėtai paleisti į apyvartą didelį kiekį cigarečių be banderolių.

Be to, L. G., būdamas valstybės tarnautojas – (duomenys neskelbtini) agentūros vyresnysis valstybinis inspektorius ir (duomenys neskelbtini) departamento direktoriaus 2003 m. kovo 6 d. viza paskirtas į konfiskuotų tabako gaminių naikinimo komisiją, už patvirtinimą savo parašu dviejų suklastotų dokumentų – akto Nr. 000263 dėl turto sutikrinimo ir akto Nr. 009234 dėl turto sunaikinimo, kuriuose nurodytos žinomai melagingos žinios, kad 2003 m. kovo 10 d. minėtos komisijos nariai Kazlų Rūdoje, AB ,,Kazlų Rūdos metalas“ gamykloje sutikrino ir sunaikino 461 463 pakelių cigarečių ,,Sovereign“ be banderolių, nors tą dieną AB ,,Kazlų Rūdos metalas“ gamykloje buvo sunaikinta 100 000 pakelių cigarečių ,,Sovereign“, 2003 m. kovo 12 d. vakare prie savo namų, esančių (duomenys neskelbtini), iš tardymo poskyrio prie (duomenys neskelbtini) policijos komisariato tardytojo R. A. tiesiogiai priėmė 3100 Lt kyšį.

Kasaciniu skundu L. G. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžio dalį jo atžvilgiu ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas jo apeliacinio skundo neišnagrinėjo ir taip pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalį. Apeliacinio skundo motyvai atmesti keletu neargumentuotų, abstrakčių, formalių ir nesuprantamų nei logine, nei teisine prasme teiginių, kurie visiškai nesusiję su skundo argumentais bei neatitinka bylos medžiagos.

Apeliaciniame skunde jis nurodė, kad nusikalstamos veikos imitacijos modelis (toliau – NVIM) buvo sankcionuotas teisėsaugos turint informaciją apie J. P., R. A., T. G. pradėtą nusikalstamą veiką. Teikime dėl NVIM panaudojimo įvardijamos J. P., R. A. ir T. G. pavardės ir nurodomas NVIM tikslas – be šių asmenų nusikalstamos veikos, siekiant dar užfiksuoti cigarečių naikinimo komisijos narių nusikalstamas veikas, nustatyti asmenis, organizuojančius pareigūnų papirkimą stambiu mastu, cigarečių grobimą stambiu mastu ir gabenimą kontrabanda iš Lietuvos į Lenkiją. Taigi NVIM sankcionavimo metu byloje nebuvo jokių duomenų apie tai, kad jis ar kiti komisijos nariai būtų žinoję apie NVIM įvardytų asmenų nusikalstamus planus. Jis nebuvo teistas, todėl pareigūnams nebuvo žinomas ir buvo nustatytas tik vėliau NVIM nurodytiems asmenims atliekant nusikalstamus veiksmus. Teismas akivaizdžiai nepatikrino NVIM teisėtumo ir pagrįstumo, nesiaiškino visų NVIM sukeltų pasekmių teisėtumo, todėl jis teigia, kad patvirtinus NVIM jis buvo išprovokuotas ir įtrauktas į nusikalstamą veiką.

Nuteistojo L. G. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl nusikalstamos veikos imitacijos modelio teisėtumo

Nuteistasis L. G. kasaciniame skunde teigia, kad NVIM yra neteisėtas, nes jis buvo išprovokuotas padaryti nusikalstamas veikas. NVIM yra Operatyvinės veiklos įstatyme numatytas veiksmas.

Pagal Operatyvinės veiklos įstatymo (2002 m. birželio 20 d. įstatymo Nr. IX-965) 3 straipsnio 5 ir 19 dalis (dalių redakcija 2002 m. gruodžio 24 d.) nusikalstamos veikos imitacijos modelis – tai sankcionuoti veiksmai, formaliai turintys nusikalstamos veikos ar kitokio teisės pažeidimo požymių, atliekami siekiant apginti nuo nusikalstamo kėsinimosi įstatymų saugomas asmens teises ir laisves, nuosavybę, visuomenės ir valstybės saugumą. Tokie operatyviniai veiksmai atliekami tais atvejais, kai kitais būdais neįmanoma ar sudėtinga apginti asmens, visuomenės ir valstybės interesus. Operatyvinio tyrimo pagrindus nustato Operatyvinės veiklos įstatymo 9 straipsnis. Pagal minėto įstatymo 9 straipsnio 1 punktą NVIM, kaip vienas iš operatyvinių veiksmų, gali būti sankcionuojamas tada, kai nusikalstamos veikos požymiai nėra nustatyti, bet turima informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą sunkų nusikaltimą arba nusikaltimus, numatytus Baudžiamojo kodekso straipsniuose, arba apie tokį nusikaltimą rengiantį, darantį ar padariusį asmenį.

Iš bylos medžiagos matyti, kad (duomenys neskelbtini) policijos komisariato komisaras R. K. 2003 m. sausio 17 d. išsiuntė pranešimą Lietuvos kriminalinės policijos biuro ONTT vyriausiajam komisarui, kuriame nurodė, kad J. P. siūlo jam už 100 000 Lt atiduoti sunaikinti skirtas cigaretes ,,rimtiems“ žmonėms. Siekiant patikrinti šią informaciją buvo pradėta operatyvinė byla. Šio pirminio patikrinimo metu gauta informacija apie tai, kad J. P. siūlo R. K. priimti pinigus iš T. G. už cigarečių nesunaikinimą ir sutikimą jas pasiimti, t. y. atlieka 1961 m. BK 282 straipsnyje numatytą sunkų nusikaltimą, buvo NVIM sankcionavimo pagrindas, todėl Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras pagal 2003 m. sausio 29 d. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos ir Lietuvos kriminalinės policijos biuro teikimą 2003 m. sausio 30 d. sankcionavo NVIM taikymą J. P., R. A., T. G. ir kitiems galimai nusikalstamais ryšiais su jais susijusiems asmenims (cigarečių naikinimo komisijos nariams ir kt.), siekiant išaiškinti 1961 m. BK 282 straipsnyje 3 dalyje, 18 straipsnyje 6 dalyje ir 271 straipsnyje 4 dalyje, 285, 288 straipsniuose, 289 straipsnyje 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas. Pažymėtina, kad NVIM sankcionavimo metu cigarečių naikinimo komisijos narių pavardės nebuvo žinomos, taip pat nebuvo žinoma, su kokias asmenimis J. P. ir R. A. bendraus ir darys nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad NVIM buvo sankcionuotas nepažeidžiant Operatyvinės veiklos įstatymo 12 straipsnio nuostatų.

Tačiau tam, kad taikant NVIM gauti duomenys teismo būtų pripažinti įrodymais baudžiamajame procese, nepakanka, kad NVIM būtų sankcionuotas nepažeidžiant Operatyvinės veiklos įstatymo nuostatų. Būtina sąlyga yra ir jo realizavimo teisėtumas, t. y. atliekant šį veiksmą asmuo negali būti provokuojamas daryti nusikalstamą veiką. Pagal Operatyvinės veiklos įstatymo 6 straipsnio 5 dalį provokacija – tai spaudimas, aktyvus skatinimas ar kurstymas padaryti nusikalstamą veiką apribojant asmens veiksmų pasirinkimo laisvę, jei dėl to asmuo padaro ar kėsinasi padaryti nusikalstamą veiką, kurios prieš tai neketino padaryti. Provokacijos sąvoka taip pat apibrėžta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtose baudžiamosiose bylose. Taip vienoje iš tokių nutarčių nurodyta, kad provokacija – tai asmens lenkimas (kurstymas) padaryti nusikaltimą, turint tikslą vėliau su juo susidoroti teisėsaugos institucijoms patraukiant baudžiamojon atsakomybėn dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo padaryta jį sukursčius. Provokacija, kaip veika, gali pasireikšti kito asmens lenkimu padaryti konkrečią nusikalstamą veiką jį įtikinėjant, grasinant, šantažuojant, prašant ar naudojant kitus veiksmus, palaužančius asmens valią ir įtakojančius jo apsisprendimą elgtis nusikalstamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus septynių teisėjų kolegijos nutartis Nr. 2K–52/2001).

Taigi NVIM panaudojimas būtų buvęs neteisėtas, jei slaptasis jo dalyvis būtų provokavęs L. G. nusikalsti. Tuo tarpu byloje nustatyta, kad jis su operatyvinės veiklos slaptuoju dalyviu iš viso nebendravo. NVIM taikymas L. G. nevaržė jo pasirinkimo laisvės, nes nuteistasis, užuot pasirašydamas suklastotus dokumentus ir priimdamas kyšius, galėjo pasirinkti kitą teisėtą elgesio variantą: atsisakyti daryti nusikalstamą veiką ar kreiptis į kompetentingas valstybės institucijas ir pranešti apie kurstymą padaryti nusikalstamą veiką, bet to nepadarė. Taigi L. G. pats nusprendė elgtis nusikalstamai, suvokdamas savo veikų pavojingumą ir priešingumą teisei, ir to norėjo.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad L. G. nebuvo provokuojamas padaryti nusikalstamą veiką, o esant šioms aplinkybėms NVIM L. G. buvo pritaikytas teisėtai ir jo taikymo metu gauti duomenys pagrįstai pripažinti įrodymais, patvirtinančiais L. G. dalyvavimą padarant BK 300 straipsnio 1 dalyje, 225 straipsnio 2 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas.

Dėl baudžiamojo proceso įstatymo taikymo, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka

Baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių apeliaciniai skundai buvo paduoti. Ši įstatymo nuostata ne tik apibrėžia apeliacinio skundo nagrinėjimo ribas, tačiau nustato ir apeliacinės instancijos teismo pareigą patikrinti apeliaciniuose skunduose išdėstytus argumentus ir pateikti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. Tačiau to nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausio Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 53 ,,Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias bylų procesą apeliacinės instancijos teisme“ 25 punktas). Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija bylą išnagrinėjo laikydamasi bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrųjų nuostatų. Teismas nuosprendyje pateikė motyvuotas išvadas dėl esminių nuteistojo L. G. apeliacinio skundo argumentų ir BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatų nepažeidė.

Taigi nuteistojo L. G. kasaciniame skunde išdėstyti argumentai neteikia pagrindo naikinti ar keisti byloje priimtus teismų sprendimus.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo L. G. kasacinį skundą atmesti.