Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-05-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-142-211/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-05-07
Bylos Nr.
1S-142-211/2018
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Laureta Ulbienė, Gintaras Dzedulionis, Arūnas Kisielius
Nuteistasis
G. B.
Kategorijos
NuorašasSkundas 1S-142-211/2018
Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2018 m. gegužės 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio, Arūno Kisieliaus, Lauretos Ulbienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo G. B. (toliau – apeliantas) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 5 d. nutarties, kuria netenkintas nuteistojo skundas ir paliktas nepakeistas Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2018 m. kovo 2 d. nutarimas Nr. 59-39 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo apeliantui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. B. nuteistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-24 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį – 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Pritaikius 64¹ straipsnio nuostatas bausmė sumažinta 1/3 ir skirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-10-27 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir skirta bausmė – 2 metai 8 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-24 nuosprendžiu ir skirta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-11-27 nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 64¹ straipsnį, 214 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 63 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 5 dalies 1 punktą, 2 punktą, 63 straipsnio 1 dalį 4 dalį ir paskirta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vilniaus apygardos teismo 2016-02-29 nuosprendžiu 2015-11-27 nuosprendis pakeistas dalyje dėl BK 64¹ straipsnio taikymo už kiekvieną veiką, vadovaujantis BK 63 straipsnio 6 dalimi paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir sudėjimo būdu ir nustatyta galutinė bausmė - 5 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo. Pritaikius BK 64¹ straipsnį, bausmė sumažinta 1/3 ir skirta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-01-19 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 63 straipsnio 1 ir 4 dalis ir paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis bausmė subendrinta su to paties teismo 2014-10-24 nuosprendžiu ir skirta 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vilniaus apygardos teismo 2016-03-25 nuosprendžiu 2016-01-19 nuosprendis pakeistas – panaikintas paskirtos bausmės subendrinimas su 2014-10-24 nuosprendžiu ir atliktas bausmės įskaitymas. Paskirta galutinė bausmė – 4 metai laisvės atėmimo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-05-09 nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta subendrinta bausmė pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-10-27 ir 2015-11-27, Vilniaus apygardos teismo 2016-02-29, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-01-19 ir Vilniaus apygardos teismo 2016-03-25 nuosprendžius ir skirta galutinė bausmė – 5 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia: 2014-11-06.

Bausmės pabaiga: 2020-05-05.

1/2 bausmės atliko: 2017-08-05.

Neatliktos bausmės dalis 2018-02-28 – 2 metai 2 mėnesiai 7 dienos (1 diena įskaityta).

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2018-03-02 priėmė nutarimą netaikyti nuteistajam G. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Nesutikdamas su minėtu nutarimu, nuteistasis padavė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuris 2018 m. balandžio 5 d. nutartimi G. B. skundą atmetė, motyvuodamas tuo, kad byloje surinkti duomenys neleidžia daryti išvados, jog šuo metu nuteistąjį įmanoma toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą.

Šalies argumentai

Vilniaus apygardos teismui paduotame skunde nuteistasis G. B. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 5 d. nutartį ir paleisti jį lygtinai iš pataisos namų. Nurodo, kad Komisijos nutarime rezoliucinėje dalyje nebuvo nurodyti objektyvūs ir pagrindžiantys motyvai, dėl ko lygtinis paleidimas nebuvo taikytas, todėl apeliantui palieka neaiškumas, kokius būtent neigiamus bruožus jis turi pakeisti bei kokius veiksmus atlikti, kad atitiktų kriterijus, kad lygtinis paleidimas būtų taikytas.

Skunde apeliantas teigia ir tai, kad neteisėtu Komisijos nutarimą daro ir tai, kad nebuvo laikomasi Konstitucijoje įtvirtintos nekaltumo prezumpcijos. Taip pat teigia, kad jam atlikus bausmės dalį, nėra jokio pagrindo teigti, kad jis buvo nubaustas nepakankamai griežtai ar, kad buvo nepakankamai paveiktas nedaryti naujų nusikalstamų veikų, kadangi revizuoti teismo nuosprendį dėl paskirtos bausmės, nėra pagrindo. Apelianto nuomone, Komisija išėjo už savo kompetencijos ribų ir nutarimu ėmėsi vykdyti teisingumą, kas pagal Konstituciją yra išimtine teismo prerogatyva.

Apeliantas skunde nurodo bausmės atlikimo metu tinkamai reagavęs į reabilitacijos programas, o realizuoti įgytus įgūdžius būtų įmanoma laisvėje. Įgyti įgūdžiai padės jam integruotis į visuomenę, o paleidžiant jį lygtinai, bus pasiektas teisingumo principas. Apeliantas nurodo įsipareigojantis teismui nepažeisti lygtinio paleidimo sąlygų.

Skunde nurodoma ir tai, kad yra išlikę glaudūs apelianto socialiniai ryšiai su artimaisiais, ko pasėkoje jam bus žymiai lengviau adaptuotis laisvėje bei nenusikalsti ateityje. Apelianto teigimu, atsisakymas taikyti lygtinį paleidimą vien dėl to, kad pastarasis praeityje baustas, pažeidžia Europos Žmogaus Teisių ir pagrindinių Laisvių apsaugos Konvenciją bei Konstituciją, kadangi tai jau yra pakartotinas baudimas už anksčiau padarytą prasižengimą. Apeliantas nurodo ir tai, kad Komisijos nutarime atkreiptas dėmesys į antstolių raštus, tačiau jie visiškai nesusiję su nusikalstama veika, už kurią atlieka bausmę. Apelianto teigimu, Komisija nutarime išdėstė argumentus, pagrindžiančius sprendimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau priėmė kardinaliai priešingą sprendimą.

Atsiliepimas

Atsiliepimų byloje negauta.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1818 redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. rugsėjo 1 d.).

Taigi sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymą iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo, bet ir įvertinti tai, ar nuteistojo pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką, sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Teismui pateikta medžiaga nustatyta, kad apeliantas 1/2 jam paskirtos bausmės atliko 2017-08-05, bausmės atlikimo metu režimo reikalavimus pažeidė 3 kartus, 3 kartus baustas drausminėmis nuobaudomis, šiuo metu turi vieną galiojančią nuobaudą, skatintas 2 kartus. Nuteistojo asmens byloje esanti socialinio tyrimo išvada patvirtina, kad apeliantas vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, mokėsi vidurinėje mokykloje ir įgijo vidurinį išsilavinimą, įgijo duonos gamintojo profesinę kvalifikaciją, lankė socialinės reabilitacijos programas, geranoriškai atliko būrio buities darbus. Apeliantas Vilniaus pataisos namuose dirba VĮ „M“ stalių ceche, motyvacija dirbti išlikusi. Taip pat svarbu yra ir tai, kad atlikus nuteistojo G. B. pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą, naudojant OASys metodiką, nustatyta, kad teisės pažeidėjas priklauso vidutinės rizikos grupei, nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra 57 balai, iš jų 25 balai yra statiniai (nėra galimybės sumažinti). Pažymėtina, kad pastarasis rodiklis priklauso nuo rizikos veiksnių – kintamųjų, kurie prognozuoja nusikalstamą elgesį, nes įrodytas ryšys tarp tų veiksnių ir didesnės nusikalstamo elgesio motyvacijos. Vienu pagrindinių šių veiksnių, didinančių pakartotino nusikalstamumo riziką, laikytini ankstesni asmens teistumai. Bylos medžiaga nustatyta, kad apeliantas G. B. praeityje teistas 19 kartų, amžius pirmo teistumo metu – 20 metų. Ankstesnių teistumų metu apeliantui vieną kartą buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas (sąlygas pažeidė), du kartus taikytas įstatymas dėl amnestijos, lygtinai paleistas šešis kartus, šešis kartus taikyti straipsniai, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika. Šios aplinkybės neabejotinai rodo didesnį nuteistojo polinkį nusikalsti bei pažeisti visuomenėje nusistovėjusias elgesio taisykles bei yra itin reikšmingi charakterizuojant jo asmenybę, elgesį iki bausmės atlikimo. Kaip jau buvo minėta, ankstesni teistumai didina nusikalstamo elgesio vertinimo rizikos rodiklius, kuriems įstatymų leidėjas suteikia itin didelę reikšmę sprendžiant klausimą, ar asmenį galima toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės.

BVK 157 straipsnio 1 dalyje įsakmiai numatyta, jog lygtinai gali būti paleidžiami nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Nagrinėjamu atveju, byloje nustatyta, kad G. B. priklauso vidutinės rizikos grupei. Teisėjų kolegijos vertinimu, išanalizavus nuteistojo asmens byloje esančius duomenis, šiuo metu negalima teigti, jog apeliantas padarė pakankamą pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, jis Komisijai pristatomas 3 kartą. Priešingai nei teigia savo skunde apeliantas, tiek Komisija, tiek apylinkės teismas visas šias aplinkybes įvertino ir tinkamai motyvavo savo sprendimuose, todėl aukštesnės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentu, kad skundžiama nutartis ir Komisijos nutarimas nemotyvuoti.

Teisėjų kolegija teigiamai vertina tai, jog bausmės atlikimo metu apeliantas dalyvavo adaptacijos, pataisos ir integracijos į visuomenę programose, teigia norintis integruotis į visuomenę, įrodyti savo naudingumą jai, tačiau šiuo metu, įvertinus nuteistojo asmenybę ir jo gyvenimo būdą charakterizuojančius duomenis, to nepakanka, kad būtų galima daryti teigiamą išvadą dėl tolimesnio nuteistojo taisymo neizoliavus jo nuo visuomenės. Tam, kad nuteistasis būtų paleistas lygtinai, tame tarpe ir su intensyviąja priežiūra, turi būti pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog ateityje šis asmuo laikysis įstatymų ir nenusikals. Tai nėra vertinama kaip apelianto nekaltumo prezumpcijos pažeidimas, kadangi šią sąlygą numato ir pats įstatymas. Taigi spręsdami šį klausimą tiek Komisijos nariai, tiek vėliau teismai, atsižvelgia ne vien į nuteistojo pateiktą prašymą, tačiau įvertina visus nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, jo elgesį bausmės atlikimo metu ir kt. Nagrinėjamu atveju, įvertinus apelianto G. B. asmenybę, apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą – netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos instituto. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad darydamas nusikaltimą ir būdamas praeityje ne kartą teistas, apeliantas puikiai suvokė tokio savo elgesio pasekmes, kurios neišvengiamai įtakos jo gyvenimą, tačiau, nepaisant to, pasirinko būtent tokį, neteisėtą elgesio variantą.

Kolegijos nuomone, apylinkės teismas tinkamai motyvavo ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, bei, atsižvelgęs į aplinkybių visumą ir netaikydamas apeliantui lygtinio paleidimo, neperžengė Lietuvos Respublikos Konstitucijos, baudžiamojo bei bausmių vykdymo įstatymų ribų.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 5 d. nutartis teisėta ir pagrįsta ir jos naikinti nuteistojo G. B. apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Atmetami kaip nepagrįsti apelianto skundo ir tie argumentai, kuriais ginčijamas tiek Komisijos, tiek apylinkės teismo sprendimų nepagrįstumas ir motyvacijos stoka, kadangi matyti, kad visi apelianto asmenybę tiek teigiamai, tiek neigiamai apibūdinantys duomenys buvo tinkamai įvertinti bei yra išvardinti, tiek Komisijos, tiek apylinkės teismo sprendimai tinkamai motyvuoti.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo G. B. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 5 d. nutartį.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai (parašai) Gintaras DzedulionisArūnas KisieliusLaureta UlbienėNuorašas tikras:Teisėja Laureta Ulbienė