- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-09-11
- Bylos Nr.
- 1K-606-312-2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė
- Advokatai
- Kristina Sandaraitė Butvilienė
- Kategorijos
- 2.1.16.1.2.1Suėmimo skyrimas, pagrindai ir sąlygos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė - Tamošiūnaitė,
teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo A. J. (A. J.), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, asmens kodas (duomenys neskelbtini) nedirbančio, vedusio, teisto, skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutarties, kuria įtariamajam paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas dviem mėnesiams.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. J. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 300 str. 1 d., t. y. tuo, kad jis, laikotarpiu nuo 2008 metų rugsėjo mėnesio iki 2011 metų sausio mėnesio, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, pagamino netikrą dokumentą – įgaliojimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), neva išduotą 2008 m. rugsėjo 3 d. Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini)-ame notarų biure, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuriuo K. J. įgalioja A. J. tvarkyti, valdyti ir savo nuožiūra disponuoti (su teise parduoti, įkeisti, nuomoti) jam nuosavybės teise priklausančiu trijų kambarių butu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančiu adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus mieste, Vilniaus miesto savivaldybėje.
Taip pat jis įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., t. y. tuo, kad veikdamas bendrininkų grupėje kartu su V. M., turėdamas tikslą apgaule savo ir V. M. naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą – K. J. priklausantį butą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus mieste, Vilniaus miesto savivaldybėje, 2011 m. rugpjūčio 24 d., apie 19.00 val., Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos valdybos Areštinės ir konvojaus skyriuje, esančiame adresu T. Kosciuškos g. 1, Vilniuje, pateikęs Trakų rajono (duomenys neskelbtini)-ojo notarų biuro notarei D. B. žinomai netikrą įgaliojimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), neva išduotą 2008 m. rugsėjo 3 d. Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini)-ame notarų biure, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pasirašė 2011 m. rugpjūčio 24 d. pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią V. M. už 55 000,00 Lt pardavė K. J. nuosavybės teise priklausantį butą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus mieste, Vilniaus miesto savivaldybėje, kurio vidutinė rinkos vertė 187 000,00 Lt, už kurį V. M. sumokėjo A. J. 55 000,00 Lt. Tokiu būdu, A. J., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su V. M., apgaule savo ir V. M. naudai įgijo didelės vertės svetimą K. J. turtą, padarydamas pastarajam didelę turtinę žalą.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. gegužės 22 d. nutartimi įtariamajam A. J. paskyrė kardomąją priemonę – suėmimą dviem mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2012 m. birželio 14 d.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi suėmimo terminą A. J. pratęsė dviem mėnesiams. Savo sprendimą teismas motyvavo tuo, kad A. J. įtariamas sunkaus nusikaltimo, už kurį baudžiamasis įstatymas numato vien griežtą laisvės atėmimo bausmę, padarymu, todėl yra pagrindas manyti, kad, suvokdamas griežtos laisvės atėmimo bausmės paskyrimo realumą, jis gali siekti išvengti baudžiamosios atsakomybės, t. y. įtariamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, (Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p.).
Skundu įtariamasis prašo paskirti švelnesnę kardomąją priemonę – namų areštą arba įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, prašo atsižvelgti į tai, kad jis iš dalies pripažino savo padarytus nusikaltimus, kad yra vedęs, turi du vaikus ir gyvenamąją vietą, kad teistas ne dešimt kartų, kaip nurodė teismas, bet septynis kartus. A. J. nurodo, kad padeda tyrimui, neketina bėgti, slėptis, nes turi šeimą ir nori padėti žmonai prižiūrėti savo vaikus, pabūti su jais, prisidėti prie jų auklėjimo. Pasak įtariamojo, narkotinių medžiagų jis nevartoja, nori įsidarbinti ir dirbti iki teismo.
Teismo posėdyje įtariamojo gynėja prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti taikomas, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 7 ir 8 d., ir bent vienas iš Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. ar 5 d. numatytų pagrindų.
Pažymėtina, kad suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, privaloma sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis galėjo padaryti nusikalstamas veikas, pakankamumas (Lietuvos Respublikos BPK 121 str. 2 d.). Skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, kad baudžiamojoje byloje esantys faktiniai duomenys leidžia manyti, kad įtariamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Minėti duomenys yra paties įtariamojo apklausos protokolas, nukentėjusiojo K. J. apklausos protokolas, notaro E. A. 2008 m. gegužės 29 d. notarinių registrų knygos išrašas, buto pirkimo-pardavimo dokumentai ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga.
Pažymėtina ir tai, kad už galimai padarytas nusikalstamas veikas A. J. gresia didesnė nei vienerių metų reali laisvės atėmimo bausmė. Esant abiems įstatyme numatytoms sąlygoms, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas galėjo pratęsti paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminą, jeigu būtų nustatyta, kad yra bent vienas iš Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. ar 5 d. numatytų pagrindų.
Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, skundžiamą nutartį priėmęs teismas teisingai konstatavo, kad yra Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytas pagrindas A. J. pratęsti kardomosios priemonės – suėmimo terminą, nes švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti Lietuvos Respublikos BPK 119 str. numatytų tikslų. Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 2 d. nurodyta, kad kai pagrįstai manoma, jog įtariamasis (kaltinamasis) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas (pratęstas) atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 p. išaiškinta, jog nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 2 d. vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu.
Viena iš A. J. inkriminuojamų nusikalstamų veikų yra priskiriama prie nesunkių nusikaltimų kategorijos (BK 300 str. 1 d.). Jis taip pat yra įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 182 str. 2 d.), už minėtą nusikalstamą veiką baudžiamasis įstatymas numato tik griežtą laisvės atėmimo bausmę. Todėl šiuo atveju jau vien gresiančios bausmės dydis, pagal teismų praktiką, yra visiškai pakankamas pagrindas pačios griežčiausios kardomosios priemonės taikymui. Kita vertus, šio pagrindo buvimą patvirtina ir kitos aplinkybės, t. y. iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad įtariamasis nedirba, niekada neturėjo ilgalaikės darbovietės, yra linkęs vartoti narkotines medžiagas, ne kartą teistas, praeityje ne kartą buvo paskelbta jo paieška. Nors įtariamasis skunde nurodo, jog iš dalies pripažino savo padarytus nusikaltimus, kad yra vedęs, turi du vaikus ir gyvenamąją vietą, atsižvelgiant į kitas aplinkybes, tai nelaikytina pakankamu pagrindu įtariamojo atžvilgiu netaikyti griežčiausios kardomosios priemonės - suėmimo.
Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes konstatuoja, kad šiuo metu švelnesne kardomąja priemone negalima pasiekti Lietuvos Respublikos BPK 119 str. numatytų tikslų, todėl nėra teisinių argumentų naikinti skundžiamą nutartį. Taip pat atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes daroma išvada, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartyje padarytos išvados neprieštarauja Lietuvos Respublikos BPK nuostatoms.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
įtariamojo A. J. skundą atmesti.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.