Klaipėdos apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo J. A. atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. vasario 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo J. A. skundą suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai dėl Klaipėdos apygardos prokuratūros 2017 m. rugpjūčio 16 d. nutarimo Nr. 4-CB2-35 ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2017 m. spalio 20 d. nutarimo Nr. 13.12.79 panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėjas J. A. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Klaipėdos apygardos prokuratūros 2017 m. rugpjūčio 16 d. nutarimą Nr. 4-CB2-35; 2) panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2017 m. spalio 20 d. nutarimą Nr. 13.12.79; 3) įpareigoti Klaipėdos apygardos prokuratūrą įvykdyti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartimi bei Kretingos rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 27 d. nutartimi nustatytus įpareigojimus. Nurodė, kad Klaipėdos apygardos prokuratūra netinkamai vykdė Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartį, kuria Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriui buvo perduotas nagrinėti pareiškėjo J. A. prašymas, įpareigojant ištirti, ar Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. birželio 2 d. įsakymas Nr. AD1-1062 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Klaipėda, detaliojo plano patvirtinimo“ neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktui – Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. balandžio 5 d. sprendimu Nr. T2-110 patvirtintam Klaipėdos miesto bendrajam planui, ir ar šio detaliojo plano sprendiniai atitinka 2006 m. rugsėjo 14 d. Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutarties 4.4 punkto imperatyvius reikalavimus. Prokuratūra 2016 m. balandžio 12 d. rašte Nr. 4-5-10251 nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartyje keliami klausimai jau nagrinėti ir tikrinti teismine tvarka, todėl nėra pagrindo dar kartą atliki šio klausimo tyrimą. Pareiškėjas pateikė skundą Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, kuri 2016 m. birželio 14 d. nutarimu pareiškėjo skundą atmetė. J. A. pateikė skundą dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2016 m. birželio 14 d. nutarimo Nr.13.12.-45 netenkinti skundo ir Klaipėdos apygardos prokuratūros 2016 m. balandžio 12 d. sprendimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones Nr. 4-5-10251. Kretingos rajono apylinkės teismas išnagrinėjo pareiškėjo J. A. skundą ir 2017 m. birželio 27 d. nutartimi jį patenkino, t. y. panaikino Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2016 m. birželio 14 d. nutarimą Nr.13.12.-45 netenkinti skundo ir Klaipėdos apygardos prokuratūros 2016 m. balandžio 12 d. nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones Nr. 4-5-10251 ir įpareigojo Klaipėdos apygardos prokuratūrą įvykdyti 2016 m. kovo 3 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi nustatytą įpareigojimą. Klaipėdos apygardos prokuratūra priėmė 2017 m. rugpjūčio 16 d. nutarimą Nr. 4-CB2-35 atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Mano, kad šiame rašte Klaipėdos apygardos prokuratūra pakartojo anksčiau ruoštų ir surinktų dokumentų turinį ir išvadas, tačiau jokių naujų tyrimo veiksmų, be seniau surinktų dokumentų apžvalgos, neatliko. Pateikė skundą Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, kuri 2017 m. spalio 20 d. nutarimu Nr. 13.12.-79 paliko nepakeistą 2017 m. rugpjūčio 16 d. nutarimą Nr. 4-CB2-35. Nurodė, kad J. A. skunde keliami klausimai dėl Detaliojo plano sprendinių netikslumų ar pažeidimų viešąjį interesą galėtų suponuoti tuo atveju, jeigu Detaliojo plano sprendiniai pažeistų Klaipėdos miesto bendrojo plano sprendinius, suvaržytų galimybę įrengti C1 kategorijos viešojo naudojimo gatvę, tačiau tokių pažeidimų nenustatyta, privataus žemės sklypo tvarkymo reglamentų, neprieštaraujančių Klaipėdos miesto bendrajam planui bei imperatyviems teisės aktų reikalavimams, nustatymas yra susijęs tik su kaimyninių žemės sklypų savininkų interesais, bet nesuponuoja viešojo intereso, kurį privalo ginti prokuroras, buvimo, todėl nėra pagrindo nustatytus netikslumus ar pažeidimus vertinti kaip turinčius viešojo intereso požymių.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmai 2018 m. vasario 8 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė. Teismo motyvai: Nurodė, kad atsižvelgus į kasacinio teismo formuojamą praktiką šio pobūdžio bylose, pareiškėjo skundas nagrinėtinas tik patikrinant, ar sprendžiant viešojo intereso gynimo tikslingumo klausimą buvo renkami įrodymai, ar jie buvo analizuojami bei tinkamai vertinami, ar buvo pateikta motyvuota išvada. Įstatyme nenustatyta ir teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetenciją ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimą šis privalo priimti. Nurodė, kad pareiga įrodyti, jog prokuroras, vykdydamas teisės normų nustatytas procedūras, jų (procedūrų) nepažeidė, tenka atitinkamus veiksmus turinčiam atlikti prokurorui. Vertindamas šalių argumentus, teismas sprendė, jog šiuo atveju tiek Klaipėdos apygardos prokuratūros 2017 m. rugpjūčio 16 d. nutarime Nr. 4-CB2-35, tiek Generalinės prokuratūros 2017 m. spalio 20 d. nutarime Nr. 13.12.-79 nurodyta pakankamai argumentų ir aplinkybių, patvirtinančių, kad pareiškėjo kreipimaisi dėl viešojo intereso gynimo buvo išnagrinėti tinkamai ir dėl jų priimti motyvuoti procesiniai sprendimai. Be to, pareiškėjas skunde iš esmės jokių naujų argumentų nenurodė, o visi pareiškėjo argumentai dėl Detaliojo plano teisėtumo yra išsamiai išnagrinėti prokurorų atlikto tyrimo metu ir motyvuotai įvertinti prokurorų nutarimuose. Vien ta aplinkybė, jog pareiškėjas turi kitokią subjektyvią nuomonę dėl jo skundų nagrinėjimo tvarkos, įrodymų rinkimo, jų analizavimo, aplinkybių vertinimo ir (ar) išnagrinėjimo rezultatų, negali būti pakankamas pagrindas panaikinti skundžiamus nutarimus.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. vasario 8 d. nutartį ir klausimą išnagrinėti iš esmės – skundą tenkinti. Atskirojo skundo argumentai. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė, kodėl nėra vykdomos Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. kovo 3 d. ir Kretingos rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 27 d. nutartys. Klaipėdos apygardos prokuratūra 2016 m. balandžio 12 d. rašte Nr. 4-5-10251 nurodė, jog Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartyje keliami klausimai jau nagrinėti ir netgi tikrinti teismine tvarka dar 2012 m., todėl nėra pagrindo dar kartą atlikti šio klausimo tyrimą, tačiau Kretingos rajono apylinkės teismas 2017 m. birželio 27 d. nutartimi padarė priešingą išvadą. Nurodė, kad buvo remtasi ankstesniais tyrimais ir tai nėra laikytina tinkamu nutarties įvykdymu, ir nurodyta, ką reikia padaryti. Priimdama 2017 m. rugpjūčio 16 d. nutarimą Nr. 4-CB2-35 Klaipėdos apygardos prokuratūra tik formaliai pakartojo anksčiau ruoštų ir surinktų dokumentų turinį ir išvadas, per tą laiką naujų procedūrų neatliko. Nurodė, kad nepagrįstas pirmosios instancijos teismo argumentas, jog skunde iš esmės jokių naujų argumentų nenurodė. Esminis momentas, kurį kelia savo skundais, – į tai, kas buvo akcentuota Kretingos rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 27 d. nutartyje, nebuvo atsakyta ir skundžiamoje nutartyje. Teismas nenurodė, kokius tyrimo veiksmus ar patikrinimus atliko prokuratūra ir kuo remdamasi ji darė išvadą, jog patvirtinus žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, šiaurinę ribą, lieka vietos formuoti Bendrajame plane nurodytą C1 kategorijos Panevėžio gatvę. Prokuratūra jokių veiksmų ar tyrimų neatliko, kad būtų atsakyta į šį klausimą. Jis pateikė atliktų matavimų duomenis Klaipėdos apygardos prokuratūrai, Kretingos rajono apylinkės teismui. Pati prokuratūra nurodė, jog Panevėžio gatvės plotis tarp raudonųjų linijų turi būti ne mažesnis nei 20 m, o šiuo atveju yra apie 17 m. Viešasis interesas įpareigoja prokuratūrą imtis veiksmų, o ne tik formaliai atsakyti į jo pranešimą dėl padarytų pažeidimų. Šiuo atveju Panevėžio gatvė ateityje niekada nebegalės atitikti C1 kategorijai keliamų reikalavimų. Nurodė, kad Generalinė prokuratūra 2017 m. spalio 20 d. nutarime pabrėžė, jog 228 kv. m ploto žemės sklypo prijungimas prie 1,136 kv. m ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) yra numatytas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. AD1-513 patvirtintame žemės sklypo, adresas (duomenys neskelbtini), Klaipėda, plane, prilygintame detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, pagal kurį žemės sklypo rengimo tikslas ir buvo pertvarkyti žemės sklypą padidinant jį ne daugiau kaip 4 arais laisvoje valstybinėje žemėje, tačiau šio plano teisėtumas nėra šio skundo nagrinėjimo dalykas. Tokia institucijos pozicija akivaizdžiai prieštarauja pačios prokuratūros konstituciniam vaidmeniui ir funkcijoms. Jis neturi pareigos tiksliai įvardyti dokumentus, kuriais pažeidžiamas viešasis interesas, tai turi atlikti prokuratūra. Nurodė, kad nepagrįstas Generalinės prokuratūros argumentas dėl senaties taikymo. Jei statybos leidimas išduotas, tai turėjo būti analizuota, ar statybos leidimu įgyvendinami būtent šiame procese nagrinėjami Detaliojo plano sprendiniai ir ar šis statybos leidimas dar galioja. Šiuo aspektu nebuvo atliktas tinkamas tyrimas ir skubotai nuspręsta pasiremiant dar vienu formaliu pagrindu pagrįsti atsisakymą atlikti galbūt pažeisto viešojo intereso gynimo procedūrą. Nurodė, kad buvo pažeisti ir kiti teisės aktai, tačiau prokuratūra, remdamasi vien tik institucijų, kurių veiksmų teisėtumas kvestionuojamas, raštais, formaliai nurodė, jog tai neesminiai pažeidimai. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, dėl pažeidimų esmingumo gali spręsti tik teismas, o ne institucija. Šios aplinkybės liko visiškai netirtos, teismas pasisakė tik dėl galimybės žemės sklype statyti vienbučius ir daugiabučius namus, tačiau dėl įvažiuojamojo kelio į žemės sklypą vietos ir atstumo nuo sankryžos nėra pasisakyta visiškai.Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais: Nurodė, kad atskirajame skunde iš esmės jokie nauji argumentai nėra nurodomi, o visi argumentai dėl Detaliojo plano teisėtumo yra išsamiai išnagrinėti prokurorų atlikto tyrimo metu ir motyvuotai įvertinti teismui pateiktuose prokurorų nutarimuose, tad atsiliepime jų nekartoja. Nutarimuose dėl Detaliojo plano vertinimo yra nurodytos faktinės ir teisinės aplinkybės, kuriomis remiantis buvo atsisakyta ginčyti Detaliojo plano sprendinius. Apelianto argumentai dėl įvažiavimo į sklypą buvo jau seniai žinomi ir apie tai pasisakyta ankstesniuose prokurorų nutarimuose. Nurodė, kad yra suėjęs 2 metų senaties terminas ginčyti Detalųjį planą, nes sprendiniai jau realizuoti, t. y. išduotas statybos leidimas, 2015 m. Nekilnojamojo turto registre įregistruota deklaracija apie statybos užbaigimą ir pažyma apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto. Be to, žemės sklypas ir jame esantys statiniai nuo 2008 m. buvo ne kartą perleisti tretiesiems asmenims.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo skundas panaikinti Klaipėdos apygardos prokuratūros ir Generalinės prokuratūros nutarimus dėl atsisakymo ginti viešąjį interesą, teisėtumo ir pagrįstumo.Byloje nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartimi Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriui buvo perduotas nagrinėti pareiškėjo J. A. prašymas ištirti, ar Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. birželio 2 d. įsakymas Nr. AD1-1062 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Klaipėda, detaliojo plano patvirtinimo“ neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktui – Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. balandžio 5 d. sprendimu Nr. T2-110 patvirtintam Klaipėdos miesto bendrajam planui, ir ar šio detaliojo plano sprendiniai atitinka 2006 m. rugsėjo 14 d. Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutarties 4.4 punkto imperatyvius reikalavimus. Prokuratūra 2016 m. balandžio 12 d. rašte Nr. 4-5-10251 nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartyje keliami klausimai jau nagrinėti ir tikrinti teismine tvarka, todėl nėra pagrindo dar kartą atliki šio klausimo tyrimą. Pareiškėjas pateikė skundą Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, kuri 2016 m. birželio 14 d. nutarimu pareiškėjo skundą atmetė. J. A. pateikė skundą dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2016 m. birželio 14 d. nutarimo Nr. 13.12.-45 netenkinti skundo ir Klaipėdos apygardos prokuratūros 2016 m. balandžio 12 d. sprendimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones Nr. 4-5-10251. Kretingos rajono apylinkės teismas išnagrinėjo pareiškėjo J. A. skundą ir 2017 m. birželio 27 d. nutartimi jį patenkino, t. y. panaikino Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2016 m. birželio 14 d. nutarimą Nr. 13.12.-45 netenkinti skundo ir Klaipėdos apygardos prokuratūros 2016 m. balandžio 12 d. nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones Nr. 4-5-10251, ir įpareigojo Klaipėdos apygardos prokuratūrą įvykdyti 2016 m. kovo 3 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi nustatytą įpareigojimą. Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras 2017 m. rugpjūčio 16 d. priėmė nutarimą Nr. 4-CB2-35, kuriuo atsisakė ginti viešąjį interesą. Šis nutarimas pareiškėjo buvo apskųstas Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, kuri 2017 m. spalio 20 d. nutarimu Nr. 13.12.-79 paliko nepakeistą 2017 m. rugpjūčio 16 d. nutarimą Nr. 4-CB2-35.Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Klaipėdos apygardos prokuratūros 2017 m. rugpjūčio 16 d. nutarimą Nr. 4-CB2-35 ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2017 m. spalio 20 d. nutarimą Nr. 13.12.79. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmai 2018 m. vasario 8 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė motyvuodami tuo, jog procedūrinių pažeidimų nenustatyta. Apeliantas atskiruoju skundu prašė šią nutartį panaikinti. Paaiškino, kad nutartis nemotyvuota, atsisakyta tenkinti jo skundą formaliais pagrindais, neatsižvelgta į byloje pateiktus jo rašytinius duomenis. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais atskirojo skundo argumentais.CPK 49 straipsnyje numatyta, kad įstatymų numatytais atvejais prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos bei kiti asmenys gali pareikšti ieškinį viešajam interesui ginti. Pagal Prokuratūros įstatymo (toliau – PĮ) 19 straipsnio 1 dalį prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės aktų pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti, arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra. Taigi prokurorui yra suteikta teisė spręsti, ar yra pagrindas kreiptis į teismą su prašymu siekiant apginti viešąjį interesą, ir kreiptis su tokiu prašymu prokuroras turi teisę, kai nustato pakankamai reikšmingą teisės aktų pažeidimą, kurio pašalinimas turėtų esminės reikšmės ginant visuomenės, valstybės teisėtus interesus. Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas nuostatas, įstatymų leidėjas teisę spręsti, ar yra konkrečiu atveju viešasis interesas inicijuoti civilinę bylą, ar ne, suteikia prokurorui (PĮ 3 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnio 2 dalis).Kasacinio teismo praktikoje dėl prokuroro kompetencijos ginant viešąjį interesą yra konstatuota, jog Prokuratūros įstatyme nustatyta, kad teismas prokuroro veiksmų teisėtumą tikrina tik proceso normų pažeidimo aspektu, t. y. ar prokuroras, vykdydamas proceso normų nustatytas procedūras, nepadarė pažeidimų. Tai reiškia, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro veiksmų, patikrina, ar prokuroras, gavęs skundą dėl viešojo intereso pažeidimo, rinko įrodymus, juos analizavo ir vertino bei motyvavo savo išvadą. Įstatyme nenustatyta ir teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetenciją ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimą šis privalo priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-501/2012). Viešasis interesas – tai visuomenės ar jos dalies interesai, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, įpareigota užtikrinti ir tenkinti. Jis suprantamas kaip objektyviai egzistuojantis teisėtas asmens ar asmenų grupės lūkestis, kurį asmuo (asmenų grupė) puoselėja teisinėje valstybėje ir kuris išeina už privataus intereso ribų. Viešojo intereso sąvoka yra vertinamojo pobūdžio, jos turinys gali būti atskleidžiamas analizuojant konkrečios bylos faktines aplinkybes ir aiškinant bei taikant joms konkrečias teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2014). Prokuroras, spręsdamas, ar yra pagrindas kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, turi vertinti kelių rūšių aplinkybes: 1) ar ginčas kilo iš teisinių santykių, kuriuose egzistuoja viešojo intereso požymiai; 2) ar tuose teisiniuose santykiuose buvo pažeistos teisės normos; 3) ar teisės normų pažeidimas yra tokio pobūdžio (pažeidimo svarumas), kad juo kartu pažeistas ir viešasis interesas. Bet kokiu atveju prokuroras turi pareigą vertinti, ar paduoti pareiškimą viešajam interesui ginti, net jei egzistuoja visos trys nurodytos sąlygos ieškiniui paduoti (pvz., ar egzistuoja konkuruojantis viešasis interesas, kuris būtų pažeistas pateikiant ieškinį, ar svarbiau užtikrinti teisinių santykių stabilumą nei galimo pažeisto viešojo intereso gynimą, ar gauta nauda bus proporcinga bylinėjimosi kaštams, kokie bus tikrieji ieškinio tenkinimo padariniai ir pan.). Galiausiai, ar viešasis interesas iš tiesų egzistuoja ir ar jis buvo pažeistas, nustato teismas, nagrinėjantis bylą pagal prokuroro ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2014). Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytas nuostatas matyti, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas turėjo patikrinti tik prokuroro veiksmų teisėtumą proceso normų pažeidimo aspektu, ką teismas ir padarė.Iš bylos duomenų nustatyta, jog Klaipėdos apygardos prokuratūroje tyrimai dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. birželio 2 d. įsakymo Nr. AD1-1062 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)detaliojo plano patvirtinimo“ teisėtumo buvo atliekami 2010 bei 2011 m. Priimant skundžiamus nutarimus buvo pasinaudota ankstesnių tyrimų metu surinktais dokumentais. Iš Klaipėdos apygardos prokuratūros pateiktos medžiagos Nr. AP-18097 matyti, jog nagrinėjant pareiškėjo J. A. skundą dėl galimų pažeidimų, 2017 m. liepos 19 d. buvo papildomai užklausta VĮ Registrų centro duomenų apie žemės sklype, adresas (duomenys neskelbtini), Klaipėda, esančius statinius. Iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros pateiktos medžiagos Nr. AP-23974 matyti, kad prokuratūra 2017 m. rugsėjo 29 d. pateikė raštą Nr. 17.2-7713 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, prašydama pateikti duomenis ir tai patvirtinančius dokumentus apie statyboms žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, po 2008 m. birželio 2 d. patvirtinto detaliojo plano iki šio laiko išduotus statybą leidžiančius dokumentus. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2017 m. spalio 5 d. pateikė atsakymą Nr. (4.28)-R2-2801 „Dėl informacijos ir dokumento pateikimo“ ir pridėjo 2009 m. spalio 16 d. statybos leidimo Nr. 316/56-GN/09 kopiją, 2014 m. gegužės 7 d. leidimo statyti naują statinį / rekonstruoti / atnaujinti (modernizuoti) pastatą Nr. LNS-31-140507-00089. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes matyti, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog procedūrinių pažeidimų nenustatyta, t. y. prokurorų išvados yra motyvuotos, pagrįstos išsamia faktinių aplinkybių analize bei padarytos atsižvelgiant į galiojantį teisinį reglamentavimą ir naujai išreikalautą medžiagą. Pareiškėjo atskirajame skunde nurodytos aplinkybės iš esmės yra susijusios su tuo, jog jis įrodinėja, kad šioje situacijoje egzistuoja gintinas viešasis interesas. Tačiau, kaip jau minėta, teismas tokios kategorijos bylose, kol prokuroras pagal savo kompetenciją nenustatė viešojo intereso pažeidimo ir nesikreipė į teismą dėl jo gynimo, negali spręsti, ar pažeistas ir gintinas viešasis interesas. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūra skundžiamame nutarime nurodė, jog privataus žemės sklypo tvarkymo reglamentų, neprieštaraujančių Klaipėdos miesto bendrajam planui bei imperatyviems teisės aktų reikalavimams, nustatymas yra susijęs tik su kaimyninių žemės sklypų savininkų interesais, bet nesuponuoja viešojo intereso, kurį privalo ginti prokuroras, buvimo, todėl nėra pagrindo nustatytus netikslumus ir pažeidimus vertinti kaip turinčius viešojo intereso požymių. Todėl šiuo atveju, prokuratūrai tinkamai argumentavus išvadą dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo, pareiškėjas turi teisę pats įstatymo nustatyta tvarka ginti savo galimai pažeistas ar ginčijamas teises.Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.Atsižvelgdamas į tai, kad išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad remiantis anksčiau nurodytais atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo pripažinti pirmosios instancijos teismo nutartį nepagrįsta ir neteisėta, todėl pareiškėjo atskirasis skundas netenkintinas, o Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. vasario 8 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo J. A. atskirojo skundo netenkinti ir Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. vasario 8 d. nutartį palikti nepakeistą.