Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Liudos Arlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Raimondo Blauzdžiaus ir Mefodijos Povilaitienės, sekretoriaujant Tatjanai Baškir, dalyvaujant pareiškėjų atstovui advokato padėjėjui Mariui Brasiūnui, atsakovo atstovei Nijolei Vaitiekūnaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų UAB ,,Baltic travel service“ ir UAB ,,Nummus“ skundą atsakovui Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritoriniam padaliniui dėl akto panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 5 str. 1 d., kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 22 str. 1 d., skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.

Byloje ginčas kilo dėl Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos 2009-10-12 akto Nr. RG-176 (toliau – Aktas), kuriame buvo perskaičiuota Pastato buto Nr. 14 perdangos atkūrimo darbų (nuostolių dydžio) kainos skaičiavimas ir nustatyta, kad padaryta žala ir bendra atkūrimo darbų kaina yra 16 929 Lt (b. l. 23-24, 85-86).

Taigi, nagrinėjamos bylos ginčo dalykas yra Akto teisėtumas ir pagrįstumas.

ABTĮ 3 str. 2 d. nustatyta, kad teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai tvirtina, kad Kultūros paveldo departamento komisija, atsižvelgdama į Pastato buto Nr. 14 savininko S. Š. pranešimą, kuriame jis nurodė, kad iš 2009-06-22 į 2009-06-23 buvo išardytos jo buto lubos, sugadintos šio pastato perdangos tarp pirmo ir antro aukšto, ir, vykdydama Kultūros paveldo departamento direktoriaus 2009-07-07 įsakymą Nr. Į-298 „Dėl komisijos sudarymo sužaloto valstybės saugomo kultūros paveldo objekto – namo (unikalus kodas kultūros vertybių registre – (duomenys neskelbtini)), esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), atkūrimo būdui ir nuostolių dydžiui nustatyti“, nustatė, kad UAB ,,A.J.K.K.“ eksperto J. A. skaičiavimu Pastatui (unikalus kodas kultūros vertybių registre – (duomenys neskelbtini)), nuardant ir pažeidžiant vietomis perdenginius tarp pirmo ir antro aukšto bute Nr. 14, buvo padaryta žala ir bendra atkūrimo darbų kaina yra 798 Lt, tarp jų SMD (statybos montavimo darbai) – 693 Lt (b. l. 10-11, 17-18, 73-74, 80-81). Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinis padalinys 2009-09-22 raštu Nr. (11.9.V)-2V-77Y „Dėl nuostolio dydžio nustatymo ir atkūrimo būdo“ informavo pareiškėjas apie komisijos nustatytas aplinkybes, t. y. kuo skubiau imtis būtiniausių priemonių, išsaugant nekilnojamąją kultūros paveldo objektą, atkurti iki sužalojimo buvusią būklę, pareikalavo imtis būtiniausių priemonių atkurti iki sužalojimo buvusią būklę, t. y. atstatyti nuardytą perdengimo dalį, ir nurodė šį reikalavimą įvykdyti iki 2009-10-23 (b. l. 9).

Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritoriniame padalinyje 2009-09-02 vėl buvo gautas buto savininko S. Š. pranešimas „Dėl žalos valstybės saugomam kultūros paveldo objektui (duomenys neskelbtini)“ (b. l. 72). Kultūros paveldo departamente prie Kultūros ministerijos 2009-10-02 taip pat gautas Kontrolės skyriaus vyriausiosios valstybinės inspektorės R. N. tarnybinis pranešimas ,,Dėl žalos nustatymo“, kuriame buvo prašoma, atsižvelgus į buto Nr. 14 savininko S. Š. raštą su pateikta papildoma informacija apie žalos padarymo mąstą, pavesti organizuoti naujos komisijos sudarymą sužaloto valstybės saugomo kultūros paveldo objekto – namo, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), atkūrimo būdui ir nuostolių dydžiui nustatyti (b. l. 71, 72).

Kultūros paveldo departamento komisija, vykdydama Kultūros paveldo departamento direktoriaus 2009-10-01 įsakymą Nr. Į-466 „Dėl komisijos sudarymo sužaloto valstybės saugomo kultūros paveldo objekto – namo (unikalus kodas kultūros vertybių registre – (duomenys neskelbtini)), esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), atkūrimo būdui ir nuostolių dydžiui nustatyti“ surašė skundžiamą Aktą, kuriame nustatė, kad perskaičiuota Pastato (unikalus kodas kultūros vertybių registre – (duomenys neskelbtini)), nuardant ir pažeidžiant vietomis perdenginius tarp pirmo ir antro aukšto bute Nr. 14, padaryta žala ir bendra atkūrimo darbų kaina yra 16 929 Lt, tarp jų SMD (statybos montavimo darbai) – 14 721 Lt (b. l. 23-24, 32-33, 85-86, 94-95). Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinis padalinys 2009-10-20 raštu Nr. (11.9.V)-2V-891 „Dėl nuostolio dydžio nustatymo ir atkūrimo būdo“ informavo bendroves, kad, atsižvelgiant į 2009-09-02 pateiktą papildomą informaciją, t. y. išaiškėjus naujoms aplinkybėms, komisija Aktu nustatė, kad bendra padaryta žala ir bendra atkūrimo darbų kaina yra 16 929 Lt ir pasiūlė atkurti iki sužalojimo buvusią pastato (duomenys neskelbtini) perdengimų būklę, t. y. atkurti nuardytus perdengimus (duomenys neskelbtini) butuose Nr. 3 ir 4, bei iki 2009-11-09 pateikti perdengimų atkūrimo darbų grafiką bei numatomus vykdyti darbus (b. l. 22).

ABTĮ 57 str. numatyta, kad bylos įrodymus vertina teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Nė vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma. Pagal ABTĮ 86 str. 2 d., priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas tenkintinas.

Teisėjų kolegija, objektyviai ir visapusiškai ištyrusi byloje esančius rašytinius įrodymus, 2009-08-31 akto ir skundžiamo Akto turinį, sprendžia, kad pareiškėjų atžvilgiu dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu, esant tai pačiai komisijos sudėčiai, dalyvaujant tam pačiam ekspertui, netiriant ir nenustatant jokių naujų faktinių aplinkybių, nenuvykstant į vietą, vadovaujantis tik S. Š., kaip fizinio asmens, vieno iš butų savininko paaiškinimais, kurie negali būti laikomi prejudicinę reikšmę turinčiais įrodymais, patvirtinančiais ar paneigiančiais bylai reikšmingas aplinkybes, priimtas skundžiamas Aktas, todėl jis negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu. Be to, priimti du individualūs administraciniai aktai, kuris vienas iš jų įstatymo nustatyta tvarka nėra panaikintas, yra galiojantis, tik skundžiamame Akte yra nustatytas visiškai kitoks padarytos žalos dydis, kuris pirminį viršija keliasdešimt kartų.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, kaip institucija vykdanti jam teisės aktais priskirtas, įskaitant ir sužalotų nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių atkūrimo būdų ir nuostolių dydžių nustatymo, funkcijas, yra viešojo administravimo sistemos sudėtinė dalis, kuri turi laikytis tiek bendrųjų teisės aktų, skirtų visiems viešojo administravimo subjektams, tiek specialiųjų teisės aktų, apibrėžiančių tik konkrečios institucijos veiklą, reikalavimų. Skundžiamas Aktas patenka į viešojo administravimo sritį, todėl jam taikytini Viešojo administravimo įstatyme (toliau – VAĮ) nurodyti administracinio sprendimo teisėtumo kriterijai.

VAĮ 3 str. įtvirtinti įstatymo viršenybės, objektyvumo ir kiti principai, reiškiantys, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais, administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs. VAĮ 8 str. 1 ir 2 d. nustato, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo suformuotoje teisminėje praktikoje yra ne kartą pažymėjęs, kad „viešojo administravimo sistemai priklausančių kompetentingų institucijų sprendimai turi būti aiškūs, tikslūs, nedviprasmiški, leidžiantys suinteresuotam subjektui suvokti, kokios priežastys lėmė vienokį ar kitokį valdžios institucijos sprendimą, kiekvienas suinteresuotas asmuo turi tiksliai žinoti, kokią teisei priešingą veiką įvykdė ir kokiu teisiniu pagrindu jam skiriamos poveikio priemonės. Priešingu atveju teisė apsiginti nuo inkriminuojamos veikos tampa iliuzine, pažeidžiama principinė nuostata teisiniuose santykiuose laikytis teisių ir pareigų vienovės, jeigu iš viešojo administravimo subjekto priimto akto negalima daryti išvados, kokiais faktais ir / ar teisės normomis vadovaujantis šis administracinis aktas buvo priimtas, tokiu atveju įrodyti akto teisėtumą ir pagrįstumą turi aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas, o pastarajam šių aplinkybių neįrodžius toks administracinis aktas negali būti pripažįstamas teisėtu. Akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimai administracinėse bylose Nr. A-03-750/2004; Nr. A-444-203/2005, Nr. A-556-549/2007, Nr. A-63-994/2008, Nr. A-556-1395/2008).

Vadovaudamasi sistemine paminėtų VAĮ normų analize ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teisėjų kolegija daro išvadą, kad tik nustačius, išnagrinėjus bei įvertinus visas aplinkybes, sudarančias pažeidimo faktinę pusę, bei tiksliai nurodant teisės aktuose įtvirtintas ir pažeistas normas (straipsnius, dalis, punktus), pats sprendimas gali būti pripažįstamas objektyviu, pagrįstu ir teisėtu.

Be kita ko, teisėjų kolegija akcentuoja, kad pagal VAĮ 30 str., viešojo administravimo subjektas, dalyvaujantis administracinėje procedūroje, prireikus gali faktinius duomenis patikrinti vietoje. Asmeniui, dėl kurio yra pradėta administracinė procedūra, ir suinteresuotiems asmenims turi būti pranešta apie patikrinimo laiką, kad jie galėtų, jei pageidauja, dalyvauti tikrinant faktinius duomenis vietoje. Jeigu šio patikrinimo metu gali būti paskelbta informacija, kuri pagal įstatymus negali būti vieša, asmeniui, dėl kurio yra pradėta administracinė procedūra, ir suinteresuotiems asmenims sudaroma galimybė susipažinti su faktinių duomenų patikrinimo vietoje rezultatais. Žodiniai paaiškinimai ir patikrinimo vietoje metu nustatyti faktiniai duomenys turi būti užfiksuoti patikrinimo akte (išvadoje) ir šis aktas (išvada) tikrintojų pasirašytas. Rašytiniai paaiškinimai pridedami prie patikrinimo akto (išvados). Teisėjų kolegija taip pat pabrėžia, kad joks teisės aktas nesuteikia teisės institucijai, priėmusiai individualų teisės aktą asmens atžvilgiu, savo iniciatyva jį panaikinti arba jam galiojant priimti kitą, savo turiniu analogišką, pirminiam. VAĮ įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs tik klaidų ištaisymo tvarką ir sąlygas (VAĮ 35 str.).

ABTĮ 89 str. 1 d. 1 ir 3 p. nustatyta, kad skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams bei jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, remdamasi ištirtų bylos rašytinių įrodymų visuma, sistemine nurodytų teisės normų analize, vadovaudamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teisingumo ir protingumo kriterijais, teisėjų kolegija daro išvadą ir konstatuoja, kad Aktas yra neteisėtas ir nepagrįstas, jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų aplinkybių įvertinimą. Atsakovo veiksmai prieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių buvo įsteigtas ir gavo atitinkamus įgaliojimus, be kita ko, administravimo subjektas viršijo įstatymo jam suteiktos kompetencijos ribas, t. y. tų pačių asmenų atžvilgiu, dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu priėmė du skirtingus administracinius aktus. Vienas iš aktų, kuris neatsiejamai susijęs su skundžiamu Aktu, nėra įstatymo nustatyta tvarka panaikintas. Šio akto pareiškėjos neprašo panaikinti, neginčija jo teisėtumo, o teismas pats savo iniciatyva kelti klausimą dėl jo teisėtumo ir pagrįstumo neturi teisės, nes, priešingu atveju, peržengtų nagrinėjamos bylos ribas. Atsakovo veiksmai prieštarauja gero administravimo principui. Taigi, Aktas, kaip individualus administracinis aktas, kuriame išreikšta viešojo administravimo subjekto valia, priimtas pažeidžiant VAĮ 3 str. įtvirtintus principus ir 8 str. reikalavimus, todėl, remiantis anksčiau nurodytais motyvais bei vadovaujantis ABTĮ 89 str. 1 d. 1 ir 3 p., jis naikintinas. Pareiškėjų skundas tenkintinas (ABTĮ 88 str. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 2 p., 127 str. ir 129 str.,

nusprendė:

pareiškėjų UAB ,,Baltic travel service“ ir UAB ,,Nummus“ skundą patenkinti.

Panaikinti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos 2009-10-12 aktą Nr. RG-176.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.