Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-05-14 · Civilinė byla Nr. 2S-888-450/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-05-14
Bylos Nr.
2S-888-450/2014
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-40197-2013-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Radzevičienė
Pareiškėjas
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
Kreditorius
J. S., Vilniaus Joachimo Lelevelio vidurinė mokykla
Kategorijos
  • 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 129.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-888-450/2014Teisminio proceso Nr. 2-68-3-40197-2013-6Procesinio sprendimo kategorija: 128.11; 129.5; 122.2; 122.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. gegužės 14 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos skundą dėl antstolės veiksmų, suinteresuoti asmenys: antstolė B. P., išieškotoja J. S., Vilniaus Joachimo Lelevelio vidurinė mokykla.

Teisėja, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Pareiškėjas prašė panaikinti antstolės B. P. 2013 m. lapkričio 15 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą Nr. 2-9851-852/2013 vykdyti, 2013 m. lapkričio 18 d. patvarkymą Nr. B-178695 „Dėl įpareigojimo grąžinti į darbą“ ir patvarkymą Nr. B-178742 „Dėl vykdymo išlaidų išieškojimo“. Skunde nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 11 d. sprendimu iš dalies patenkino ieškovės J. S. ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai; trečiasis asmuo – Vilniaus Joachimo Lelevelio vidurinė mokykla, ir be kita ko: grąžino ieškovę J. S. į pirmesnį darbą, t. y. pareigas, eitas pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir J. S. 2001 m. birželio 8 d. sudarytą darbo sutartį (su vėlesniais pakeitimais), laikant, kad darbo santykiai nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. tęsiasi Vilniaus Joachimo Lelevelio vidurinėje mokykloje. Taip pat teismas nusprendė sprendimo dalį dėl ieškovės J. S. grąžinimo į darbą vykdyti skubiai. Pareiškėja teigė, kad skundžiami antstolės patvarkymai neteisėti ir nepagrįsti, kadangi antstolė 2013 m. lapkričio 18 d. patvarkyme „Dėl grąžinimo į darbą“ vienašališkai pakeitė 2013 m. lapkričio 11 d. teismo sprendimo rezoliucinę dalį, viršijo įgaliojimus, pažeidė CPK 586 str. 1 d., nes patvarkymu įpareigojo pareiškėją grąžinti išieškotoją J. S. į pirmesnį darbą, nors teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje tokio įpareigojimo nenustatyta. Nurodė, kad antstolės 2013 m. lapkričio 15 d. patvarkymas „Priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti“ neteisėtas, nes tam, kad priimtų vykdomąjį dokumentą vykdyti, antstolis privalėjo kreiptis į teismą dėl išaiškinimo, ar skolininkas turi atlikti papildomus konkrečius veiksmus, vykdydamas teismo sprendimo dalį, kuria nuspręsta grąžinti darbuotoją į darbą. Pareiškėjo nuomone, teismo sprendimo vykdymo tvarkos klausimas yra akivaizdi kliūtis antstoliui priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Pareiškėjas nurodė, kad, esant teismo sprendimui, kuriuo darbuotojas grąžintas į darbą, antstolio reikalavimas įpareigoti skolininką atlikti veiksmus – dar kartą grąžinti į darbą išieškotoją (darbuotoją) – peržengia teismo sprendimo rezoliucinės dalies ribas. Be to, nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 11 d. sprendimu nuspręsta dėl į bylą neįtraukto asmens teisių ir pareigų. Pareiškėjas teigė, kad į bylą neįtraukta Vilniaus Joachimo Lelevelio vidurinės mokyklos direktorė E. Z.. Pareiškėjas paaiškino, kad J. S. buvo atleista iš Vilniaus Antano Vivulskio pagrindinės mokyklos direktorės pareigų. Vėliau nurodyta mokykla reorganizuota ir prijungta prie Vilniaus Joachimo Lelevelio vidurinės mokyklos. Pirmiau nurodytu teismo sprendimu J. S. grąžinta į darbą į Vilniaus Joachimo Lelevelio vidurinę mokyklą, bet šios mokyklos direktorė yra į bylą neįtraukta E. Z.. Dėl to, prieš priimdama vykdyti aptarto teismo sprendimo pagrindu išduotą vykdomąjį raštą, antstolė turėjo kreiptis į teismą dėl tokio sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo. Pažymėjo, kad antstolės 2013 m. lapkričio 18 d. patvarkymas „Dėl vykdymo išlaidų išieškojimo“ naikintinas, nes antstolis neturi teisės į atlyginimą už neteisėtus veiksmus.

Antstolė B. P. 2013 m. gruodžio 3 d. patvarkymu atsisakė patenkinti pareiškėjo skundą. Antstolė nurodė, kad nenustatė akivaizdžių trūkumų, todėl priėmė vykdyti teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-29851-852/2013. Antstolei ir išieškotojai nekilo abejonių dėl nurodyto vykdomojo rašto turinio. Įstatymuose neįtvirtinta antstoliui pareigos detalizuoti, kaip skolininkas turi atlikti vykdomajame dokumente teismo nustatytus veiksmus. Nagrinėjamu atveju išieškotoja yra silpnesnioji šalis (buvusi darbuotoja). Antstolė įpareigojo pareiškėją įvykdyti tiksliai vykdomajame dokumente įrašytus veiksmus, todėl neviršijo įgaliojimų.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo J. S. pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų ir prašė atmesti skundą, taip pat prašė priteisti 363 Lt išlaidas už advokato pagalbą. Atsiliepime pritariama antstolės pirmiau išdėstytiems argumentams.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. sausio 20 d. nutartimi atmetė pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos skundą dėl antstolio veiksmų bei priteisė suinteresuotam asmeniui J. S. iš pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 150 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Teismas nustatė, kad iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 11 d. sprendimo rezoliucinės dalies matyti, kad teismas grąžino ieškovę J. S. į pareigas, eitas pagal bylos šalių sudarytą darbo sutartį (direktoriaus pareigas), į darbovietę – Vilniaus Joachimo Lelevelio vidurinę mokyklą. Nurodytoje mokykloje direktoriaus pareigas eina kitas asmuo – E. Z.. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 11 d. sprendimo motyvuojamoje dalyje teismas padarė išvadą, jog ieškovė J. S. turėjo pirmumo teisę likti darbe, nes J. S. darbo stažas didesnis už E. Z. ir J. S. iki teisės gauti senatvės pensiją yra likę mažiau kaip 5 metai (DK 129, 135 str.). Teismas nustatė, kad iš pareiškėjo skunde dėstomų aplinkybių matyti, kad aptarta teismo sprendimo rezoliucinė dalis dėl ieškovės grąžinimo į darbą šiuo metu neįvykdyta, o iš skundžiamo 2013 m. lapkričio 18 d. patvarkymo „Dėl įpareigojimo grąžinti į darbą“ turinio matyti, kad jame tiksliai perkelta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 11 d. sprendimo rezoliucinė dalis dėl grąžinimo į darbą. Dėl to teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo skundo argumentus, kad aptariama teismo sprendimo rezoliucinė dalis dėl grąžinimo į darbą yra nereikalaujantis vykdymo ir kad antstolė B. P. į patvarkymą netiksliai perkėlė vykdomos teismo sprendimo rezoliucinės dalies formuluotę. Pažymėjo, kad pareiškėjo argumentas dėl į bylą neįtraukto asmens taip pat atmestas, nes jis susijęs ne su skundžiamų antstolio patvarkymų, bet su teismo sprendimo pagrįstumu ir teisėtumu, kurie tikrinami instancine tvarka ir kurių patikra yra apeliacinio nagrinėjimo dalykas. Teismas dėl nurodytų priežasčių, darė išvadą, kad pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų nepagrįstas, todėl jį atmetė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Pareiškėjas Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atskirąjį skundą, prašydamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 20 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo skundą tenkinti. Apeliantė mano, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai neįvertino to, kad skundžiamame antstolės B. P. 2013 m. lapkričio 18 d. patvarkyme suformuluotas reikalavimas neatitinka teismo sprendimo, kurio pagrindu išduotas vykdomasis raštas, rezoliucinės dalies. Nurodė, kad antstolė suformulavo įpareigojimą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui ar kitam atsakingam asmeniui per 10 kalendorinių dienų nuo patvarkymo gavimo dienos atlikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 11d. vykdomajame rašte nurodytus veiksmus - grąžinti J. S. į pirmesnį darbą - pareigas, eitas pagal 2001 m. birželio 8 d. darbo sutartį, laikant, kad darbo santykiai tęsiasi Vilniaus Joachimo Lelevelio vidurinėje mokykloje. Apeliantas atkreipė dėmesį į tai, kad nei teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje, nei jo pagrindu išduotame vykdomajame rašte nėra įpareigojimo Administracijos direktoriui ar kitam asmeniui atlikti tam tikrus veiksmus, todėl toks antstolio veiksmas, kuomet patvarkymu pakeičiama teismo sprendimo rezoliucinė dalis, negali būti laikomas teisėtu. Pažymėjo, kad antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas, kuris šiuo atveju yra išduotas teismo sprendimo pagrindu. Nurodė, kad CPK 648 str. 1 d. 4 p. nustatyta, jog vykdomajame rašte nurodoma su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis pažodžiui. Atsižvelgiant į tai, kad pagal CPK 586 str. 1 d. nuostatą vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra vykdomasis dokumentas, apeliantas nesutinka su pirmos instancijos teismo padaryta išvada, kad antstolis skundžiamame patvarkyme nurodęs įpareigojimus skolininkui, nepažeidė CPK nuostatų. Taip pat pirmos instancijos teismas, pasisakydamas dėl antstolės B. P. 2013 m. lapkričio 15 d. patvarkymo priimti vykdomąjį dokumentą Nr. 2-29851-852/2013 vykdyti teisėtumo neįsigilino į faktines vykdomosios bylos aplinkybes ir nepagristai pripažino, kad nagrinėjamu atveju neegzistuoja akivaizdžios kliūtys vykdomajam dokumentui priimti. Apeliantas mano, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja akivaizdi kliūtis vykdomajam dokumentui priimti vykdyti - esant teismo sprendimui, kurio rezoliucine dalimi darbuotojas yra grąžintas į darbą, antstolio reikalavimas įpareigoti skolininką atlikti veiksmus - dar kartą grąžinti išieškotoją (darbuotoją) į darbą - yra peržengiantis teismo sprendimo rezoliucinės dalies ribas. Taigi tam, kad priimtų vykdomąjį dokumentą vykdyti, ir surašytų patvarkymą skolininkui dėl teismo sprendimo vykdymo, antstolis privalėjo keiptis į teismą dėl išaiškinimo, ar tokia teismo sprendimo dalis, kuria teismas nusprendžia grąžinti darbuotoją į darbą, yra reikalaujanti iš skolininko atlikti papildomus veiksmus, jei taip, kokius konkrečiai. Taigi sprendimo vykdymo tvarkos klausimas šiuo atveju yra akivaizdi kliūtis antstoliui priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir priimti patvarkymą, įpareigojantį skolininką atlikti veiksmus, nors šie veiksmai vykdomajame dokumente nenumatyti. Pažymėjo ir tai, kad pirmos instancijos teismas ignoravo aplinkybę, jog vykdymo tvarkos klausimas yra susijęs su trečiojo asmens, kuris nebuvo įtrauktas į bylą teisėmis ir interesais: teismo sprendimu, kurio pagrindu išduotas vykdomasis raštas, yra nuspręsta dėl į bylą neįtraukto asmens teisių ir pareigų. Paaiškino, kad išieškotoja J. S. skubiai vykdytinu teismo sprendimu yra grąžinta į direktorės pareigas, laikant, kad darbo santykiai tęsiasi Vilniaus Joachimo Lelevelio vidurinėje mokykloje. Byloje ieškovė (išieškotoja) ginčijo įsakymą dėl atleidimo iš darbo, tačiau ginčo įsakymu ieškovė J. S. buvo atleista iš Vilniaus Antano Vivulskio pagrindinės mokyklos direktorės pareigų. Ši mokykla po reorganizavimo buvo prijungta prie kitos Vilniaus miesto savivaldybės biudžetinės įstaigos - Vilniaus Joachimo Lelevelio vidurinės mokyklos. Taigi pagal skubiai vykdytiną teismo sprendimą J. S. yra grąžinta į direktorės pareigas, laikant, kad darbo teisiniai santykiai tęsiasi ne Antano Vivulskio pagrindinėje mokykloje, kuriai ieškovė iki tol vadovavo, bet Vilniaus Joachimo Lelevelio vidurinėje mokykloje, kurioje ieškovė pareigų nėjo. Taigi susiklostė situacija, kuomet nėra aiški, esamos Vilniaus Joachimo Lelevelio vidurinės mokyklos vadovės teisinė padėtis: Vilniaus Joachimo Lelevelio vidurinės mokyklos direktorė E. Z. minėtoje mokykloje vadovo pareigas eina nuo 2007 metų, teisės aktų nustatyta tvarka laimėjusi konkursą į šias pareigas. Pažymėjo, kad Vilniaus Joachimo Lelevelio vidurinė mokykla, skirtingai negu veiklą baigusi Vilniaus Antano Vivulskio pagrindinė mokykla, kaip juridinis asmuo išliko ir toliau tęsia veiklą, taip pat veiklą tęsia jos vienasmenis valdymo organas - įstaigos vadovas (E. Z.). E. Z., kaip fizinis asmuo, kurio teisėms ir pareigoms turi įtakos skubiai vykdytina teismo sprendimo dalis, nebuvo įtraukta į bylą (į bylą trečiuoju asmeniu buvo įtraukta tik pati Vilniaus Joachimo Lelevelio vidurinė mokykla, kuriai teisme atstovavo E. Z., vykdydama vadovo pareigas). Taigi, jei antstolio vertinimu, skubiai vykdytinas teismo sprendimas dėl darbuotojo grąžinimo į darbą reikalauja iš skolininko tam tikrų veiksmų, nenurodytų teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje, antstolis privalo kreiptis į teismą dėl sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo - kokiu teisiniu pagrindu ir kokių veiksmų atsakovas (skolininkas) gali/turi imtis trečiojo asmens, neįtraukto į bylą, atžvilgiu, jei į jo (trečiojo asmens) užimamas pareigas yra grąžinamas prieš tai šių pareigų nėjęs, darbuotojas (šiuo atveju - išieškotoja J. S.). Pažymėjo, kad teismų praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad vykdymo tvarka, kai ją skirtingai supranta skolininkas, išieškotojas ir antstolis, yra akivaizdi kliūtis vykdomajam dokumentui priimti. Nurodė, kad iš paminėtų aplinkybių akivaizdu, kad antstolis neatliko pareigos išsiaiškinti dėl akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti buvimo, todėl antstolės B. P. 2013 m. lapkričio 15 d. patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą Nr. 2-29851-852/2013 vykdyti naikintinas kaip neteisėtas.

Antstolė B. P. atsakydama į pareiškėjo atskirąjį skundą, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 20 d. nutartį bei prašė iš esmės išspręsti vykdymo išlaidų pagrįstumo klausimą. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėja atskirajame skunde iš esmės nurodo tuos pačius argumentus ir motyvus, kuriuos jau įvardino savo ankstesniame skunde. Pažymėjo, jog vykdomajame rašte skubiai vykdytina teismo sprendimo dalis yra aiškiai apibrėžta, nurodant skolininkui atlikti tam tikrus nepiniginio pobūdžio veiksmus, t. y. grąžinti išieškotoją į darbą. Atkreipė dėmesį, kad įstatymas neįpareigoja antstolės detalizuoti kaip atlikti vykdomajame dokumente teismo nurodytus veiksmus. Teismo sprendimą skolininkas privalo vykdyti teisės aktų nustatyta tvarka. Be to pažymėjo, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija kaip savivaldybės įstaiga yra kompetentinga pati spręsti, kokius veiksmus reikia atlikti, kad teismo sprendimas butų įvykdytas. Todėl antstolė mano, jog pareiškėja tokiais savo veiksmais siekia vilkinti teismo sprendimo vykdymą. Nurodė, kad pareiškėjos dėstomas argumentas, kad vykdymo tvarka, kai ją skirtingai supranta skolininkas, išieškotojas ir antstolis, yra akivaizdi kliūtis vykdomajam dokumentui priimti, yra nepagrįstas. Pažymėjo, kad tiek išieškotojai, pateikusiai prašymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, tiek ir antstolei nekilo jokių abejonių dėl skubiai vykdytinos teismo sprendimo dalies bei vykdymo tvarkos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, antstolė, vadovaudamasi LR CPK 651 str. 2 d., nenustatė akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, todėl teisėtai priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti. Mano, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo argumentus dėl 2013 m. lapkričio 15 d. patvarkymo priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. 0171/13/06584/PRV neteisėtumo. Pažymėjo, kad pareiškėjas antstolės veiksmų neteisėtumą argumentuoja ta aplinkybe, jog nei teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje, nei jo pagrindu išduotame vykdomajame rašte nėra įpareigojimo administracijos direktoriui ar kitam asmeniui atlikti tam tikrus veiksmus. Todėl antstolė atkreipia dėmesį, jog vadovaujantis LR Vietos savivaldos įstatymu, administracijos direktorius kaip įstaigos vadovas organizuoja įstaigos darbą bei paveda įstaigos tarnautojams pagal kompetenciją atlikti tam tikrus veiksmus. Pažymėjo, kad teismo išduotas vykdomasis raštas aiškiai nurodo kokius veiksmus turi atlikti skolininkas ir ta aplinkybė, jog vykdomajame rašte jokių papildomų įpareigojimų skolininkui nenustatyta, nekeičia teismo sprendimo esmės. Vykdomajame dokumente nurodyta išieškotoją grąžinti į darbą ir toje dalyje sprendimą vykdyti skubiai. Pažymėjo, kad LR CPK 585 str. įtvirtina antstolės reikalavimų privalomumo principą, kuriuo vadovaujantis antstolės patvarkyme nurodyti reikalavimai yra privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolės nustatytą terminą. Antstolė, siekdama tinkamai ir operatyviai įvykdyti teismo sprendimą, ginčijamu 2013 m. lapkričio 18 d. patvarkymu dėl įpareigojimo grąžinti į darbą įpareigojo skolininką atlikti ne bet kokius veiksmus, o tiksliai vykdomajame rašte teismo apibrėžtus veiksmus. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes pirmos instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, jog antstolė į 2013 m lapkričio 18 d. patvarkymą dėl įpareigojimo grąžinti į darbą tiksliai perkėlė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m lapkričio 11 d. sprendimo rezoliucinės dalies dėl grąžinimo į darbą formuluotę. Pažymėjo, jog antstolė veikė tiksliai remdamasi įstatymo normomis bei pateiktu vykdyti vykdomuoju dokumentu. Vykdomajame dokumente aiškiai nurodyta, jog išieškotojos darbo santykiai nuo 2012-09-01 tęsiasi Vilniaus Joachimo Lelevelio vidurinėje mokykloje, todėl nėra pagrindo teigti, jog antstolės teisėti veiksmai, vykdant aukščiau minėtą vykdomąjį dokumentą, galėtų pažeisti viešąjį interesą. Pirmos instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, jog pareiškėjo argumentas dėl į bylą neįtraukto trečiojo asmens (esamos Vilniaus Joachimo Lelevelio vidurinės mokyklos direktorės E. Z.) yra nesusijęs su skundžiamais antstolės patvarkymais. Klausimas dėl į bylą neįtraukto trečiojo asmens teisių ir interesų yra teismo sprendimo, kurio pagrindu išduotas vykdomasis raštas, apeliacinio nagrinėjimo dalykas. Atsižvelgiant į tai, kad antstolė veikė teisėtai, neviršydama įstatyme nustatytų įgaliojimų, antstolės vykdymo išlaidos yra pagrįstai apskaičiuotos vadovaujantis SVI nuostatomis, todėl nėra pagrindo naikinti pareiškėjos ginčijamą 2013 m. lapkričio 18 d. patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo. Remiantis LR CPK 611 str. bei vadovaujantis proceso operatyvumo bei ekonomiškumo principais, prašo teismo klausimą dėl vykdymo išlaidų pagrįstumo išspręsti iš esmės.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 20 d. nutartis paliktina nepakeista.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų LR CPK 329 str. 2 d., nenustatyta. Nuostata, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, reiškia, jog teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo (nutarties) ar jos dalies teisėtumą ir pagrįstumą.

Byloje spręstinas klausimas, ar nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos skundo dėl antstolių veiksmų, laikytina pagrįsta ir teisėta. Kaip matyti iš skundžiamos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 20 d. nutarties turinio, teismas darė išvadą, kad antstolė pagrįstai nenustatė kliūčių priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą ir tiksliai perkėlė vykdomos teismo sprendimo rezoliucinės dalies formuluotę į patvarkymą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad išieškotoja J. S. 2013 m. lapkričio 15 d. pateikė antstolei B. P. Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą, kuriame perkelta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 11 d. sprendimo rezoliucinė dalis (v. b. l. 1, 3-4). Antstolė 2013 m. lapkričio 15 d. patvarkymu priėmė vykdyti nurodytą vykdomąjį dokumentą (v. b. l. 5); 2013 m. lapkričio 18 d. patvarkymu Nr. B-17865 „Dėl įpareigojimo grąžinti į darbą“ antstolė nutarė įpareigoti skolininkės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių ar kitą už sprendimo įvykdymą atsakingą asmenį per 10 kalendorinių dienų nuo šio patvarkymo gavimo dienos atlikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 11 d. vykdomajame rašte Nr. 2-29851-852/2013 nustatytus veiksmus, t. y. grąžinti ieškovę J. S. į pirmesnį darbą – pareigas, eitas pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir J. S. 2001 m. birželio 8 d. sudarytą darbo sutartį (su vėlesniais pakeitimais), laikant, kad darbo santykiai nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. tęsiasi Vilniaus Joachimo Lelevelio vidurinėje mokykloje, bei apie tai nedelsiant, ne vėliau kaip kitą darbo dieną, raštu informuoti išieškotoją J. S. ir antstolę B. P. (v. b. l. 12). Antstolė 2013 m. lapkričio 18 d. patvarkymu Nr. B-178742 nutarė išieškoti 2013 m. lapkričio 18 d. patvarkyme Nr. B-178746 paskaičiuotas 377 Lt vykdymo išlaidas (v. b. l. 513, 14).

Antstolis, atlikdamas jam įstatymo priskirtas funkcijas vykdymo procese, turi vadovautis bendraisiais teisiniais interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.), t. y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko bei kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiškia ir tai, kad jis privalo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą. CPK 586 str. 1 d. nustatyta, jog vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymų nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Vykdomojo dokumento pateikimas vykdyti dar nereiškia, kad jis besąlygiškai turi būti vykdomas.

Apeliantas atskirajame skunde nurodė, kad sprendimo vykdymo tvarkos klausimas yra akivaizdi kliūtis antstoliui priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir priimti patvarkymą, įpareigojantį skolininką atlikti veiksmus, nors šie veiksmai vykdomajame dokumente nenumatyti. Pažymėjo, kad tam, jog priimtų vykdomąjį dokumentą vykdyti, ir surašytų patvarkymą skolininkui dėl teismo sprendimo vykdymo, antstolis privalėjo keiptis į teismą dėl išaiškinimo, ar tokia teismo sprendimo dalis, kuria teismas nusprendžia grąžinti darbuotoją į darbą, yra reikalaujanti iš skolininko atlikti papildomus veiksmus, jei taip, kokius konkrečiai. Apeliacinės instancijos teismas sutikti su apelianto išdėstytais argumentais neturi pagrindo.

CPK 651 str. 1 d. numato, kad antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris darbo dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Pagal šią įstatymo normą antstolis, prieš pradėdamas vykdomuosius veiksmus, turi išspręsti vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti klausimą. CPK 651 str. 2 d. yra išvardytos kliūtys, kurioms esant negalimas vykdomojo dokumento priėmimas ir vykdymo veiksmų pradėjimas. Nenustatęs CPK 651 str. 2 d. nurodytų kliūčių, antstolis patvarkymu priima vykdomąjį dokumentą ir pradeda jį vykdyti (CPK 651 str. 3 d.). Tik tokiu atveju, jeigu yra kliūčių vykdomajam dokumentui priimti vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas gražinimo priežastis (CPK 651 str. 1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vykdomajame rašte skubiai vykdytina teismo sprendimo dalis yra aiškiai apibrėžta, nurodant skolininkui atlikti tam tikrus nepiniginio pobūdžio veiksmus, t. y. grąžinti išieškotoją į darbą. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymas neįpareigoja antstolės detalizuoti kaip vykdyti ir kokiu būdu atlikti vykdomajame dokumente teismo nurodytus veiksmus. Teismo sprendimą skolininkas privalo įvykdyti teisės aktų nustatyta tvarka. Be to sutiktina su antstolės atsiliepime išdėstytais motyvais, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija kaip savivaldybės įstaiga yra kompetentinga pati spręsti, kokius veiksmus reikia atlikti, kad teismo sprendimas būtų tinkami įvykdytas. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad antstolei nekilus jokių abejonių dėl skubiai vykdytinos teismo sprendimo dalies, ji pagrįstai priėmė 2013 m. lapkričio 15 d. patvarkymą vykdyti vykdomąjį dokumentą.

Apeliantas taip pat nurodė, kad antstolė patvarkyme įrašiusi įpareigojimą atsakovui atlikti veiksmus - grąžinti J. S. į darbą, viršijo savo įgaliojimus, kadangi nei teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje, nei jo pagrindu išduotame vykdomajame rašte nėra įpareigojimo Administracijos direktoriui ar kitam asmeniui atlikti tam tikrus veiksmus, todėl toks antstolio veiksmas, kuomet patvarkymu pakeičiama teismo sprendimo rezoliucinė dalis, negali būti laikomas teisėtu. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliantės argumentais, kadangi iš skundžiamo 2013 m. lapkričio 18 d. patvarkymo „Dėl įpareigojimo grąžinti į darbą“ turinio matyti, kad jame tiksliai perkelta Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 11 d. sprendimo rezoliucinė dalis dėl grąžinimo į darbą; o tai, kad patvarkyme nurodytas asmuo, kuris įpareigotas atlikti tam tikrus veiksmus, t. y. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius, nekeičia teismo sprendimo esmės. Atkreiptinas dėmesys, jog vadovaujantis LR Vietos savivaldos įstatymu, administracijos direktorius, kaip įstaigos vadovas, organizuoja įstaigos darbą bei paveda įstaigos tarnautojams pagal kompetenciją atlikti tam tikrus veiksmus. Pažymėtina, kad teismo išduotas vykdomasis raštas aiškiai nurodo kokius veiksmus turi atlikti skolininkas, o remiantis LR Vietos savivaldos įstatymu, tokia pareigia priskirtina administracijos direktoriui.

Taip pat apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėjos argumentas dėl į bylą neįtraukto asmens atmestinas, nes jis susijęs ne su skundžiamu antstolio patvarkymu, bet su teismo sprendimo pagrįstumu ir teisėtumu, kuris tikrinamas instancine tvarka ir kurio patikra yra apeliacinio nagrinėjimo dalykas.

Be to, atkreiptinas dėmesys, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis nustatyta, jog Vilniaus apygardos teismas 2014 m. balandžio 23 d. nutartimi išnagrinėjo apeliacinius skundus byloje Nr. 2-29851-852/2013 ir pakeitė Vilniaus apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 11 d. sprendimą - tenkino ieškovės J. S. ieškinį iš dalies, kuriuo ji prašė pripažinti jos atleidimą iš darbo neteisėtu ir grąžinti į buvusias pareigas, panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-01-31 įsakymą Nr. 41-122, priteisti ieškovei vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, darbo sutartį laikyti nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos, priteisti DK 140 str. 1 d. nustatyto dydžio išeitinę išmoką. Teismas minėta nutartimi panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. sausio 31 d. įsakymą Nr. 41-122 „Dėl J. S. atleidimo iš darbo“ ir darbo sutarties nutraukimą pripažino neteisėtu, tačiau nusprendė negrąžinti ieškovės į darbą, bet pripažinti, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir J. S. sudaryta darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos.

Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad nors teismo sprendimas, kurio pagrindu buvo išduotas vykdomasis raštas ir priimti skundžiami antstolio patvarkymai, yra pakeistas ir atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija nebeturi pareigos grąžinti ieškovės J. S. į darbą, tačiau patvarkymų priėmimo dienai tokių duomenų nesant, antstolė atliko įstatyme numatytus veiksmus ir nepažeidė CPK normų. Todėl atsakovui išlieka pareiga apmokėti antstolės 2013 m. lapkričio 18 d. patvarkyme Nr. B-178746 paskaičiuotas 377 Lt vykdymo išlaidas.

Atsižvelgiant į išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas, spręsdamas antstolės priimtų patvarkymų pagrįstumą. Teismas konstatuoja, kad antstolės veiksmuose CPK normų pažeidimų priimant patvarkymus vykdomojoje byloje nėra. Teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, apeliantas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista (LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Asta Radzevičienė